Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-1105/2024 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovui J. Ž., išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Ž. (toliau – ir ieškovė) prašė pakeisti 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, priimtu Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7604-400/2018, nustatyto ir 2022 m. kovo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2349-1137/2022, pakeisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams M. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo J. Ž. (toliau – ir atsakovas) vaikų išlaikymui po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat prašė priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškinyje nesirėmė atsakovo turtinės padėties pagerėjimu. Tvirtina, kad yra pateikusi į bylą padidėjusių dukrų poreikių įrodymus. Nesutinka su atsakovo pateiktu žyminio mokesčio apskaičiavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo J. Ž. apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos dalyką pagal atsakovo apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

24. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė A. Ž. siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovo J. Ž. nepilnametėms dukroms M. Ž. ir V. Ž. 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nuo 190 Eur iki 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tvirtindama, kad per metus ir aštuonis mėnesius šalių dukros paaugo, todėl ženkliai išaugo jų poreikiai bei išlaidos dėl padidėjusių kainų, o iš atsakovo priteistas kiekvienai dukrai po 190 Eur (indeksavus nuo 2023 m. birželio mėn. teikiamas 231 Eur) per mėnesį išlaikymas yra nepakankamas, be to, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis – ieškovės turtinė padėtis esmingai pablogėjo, nes sumažėjo jos pajamos beveik 60 Eur per mėnesį suma, ji vis dar moka po 156,64 Eur per mėnesį kredito įmokas už paimtą paskolą namo remontui, kad būtų pagerintos vaikų gyvenimo sąlygos, ir visą šį laikotarpį jai teko didesnis kasdienių su ja gyvenančių dukrų būtinų poreikių aprūpinimas, vaikų auklėjimui ir visapusei priežiūrai ji skyrė daug laiko, pastangų ir darbo, tuo tarpu atsakovas tokių kasdienių vaikų visapusiško aprūpinimo rūpesčių neturėjo, todėl jo turtinė padėtis pagerėjo, ir atsižvelgiant į jo amžių bei darbingumą, savo nepilnamečių dukrų išlaikymui atsakovas turi galimybę ir pareigą skirti po 305 Eur per mėnesį, tuo patenkindamas minimalius dukterų poreikius.

25. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškinio reikalavimo patenkinimui nėra įstatyme nustatytų sąlygų, t. y. ieškovė neįrodė, kad įvyko esminis atsakovo ir / arba ieškovės turtinės padėties pasikeitimas, ir / arba esmingai pasikeitė nepilnamečių dukrų poreikiai nuo 2022 m. kovo 21 d. iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė yra pernelyg padidinusi vaikų poreikių sumą ir vaikų išlaidos maistui, drabužiams, ryšio priemonėms ir kai kurios kitos išlaidos yra neprotingai didelės, kurios negali būti tenkinamos ir pripažįstamos pagrįstomis. Atsakovas taip pat tvirtino, kad gaunamos pajamos iš vykdomos individualios veiklos tik šiuo metu pradėjo didėti, tačiau jos nėra stabilios, jis siūlė atsakovei vaikų išlaikymui teikti 250 – 275 Eur dydžio išlaikymą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytų šalių nepilnamečių dukrų poreikių pagrįstumą ir reikalingumą, dukrų ir atsakovo amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės gaunamas vaiko išmokas, konstatavo, jog yra pagrindas padidinti 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 306 Eur kiekvienai dukrai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks išlaikymas nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, kadangi pagal bylos duomenis atsakovo iš individualios veiklos gaunamos pajamos kiekvienais metais stabiliai didėjo, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės ir vertintina kaip pakankama būtiniesiems poreikiams patenkinti bei išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi galimybę dukroms teikti didesnį išlaikymą.

27. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo pakeitimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, aktualias nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą šioje byloje.

Dėl esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinyje nebuvo įrodinėjamas esminis atsakovo turtinės padėties pagerėjimas kaip ieškinio pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai konstatavo atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimą. Atsakovo manymu, nepaisant teismo pareigos būti aktyviam tokio pobūdžio byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo finansinės padėties gerėjimą vertino pagal pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytas pajamas, o ne pagal faktiškai atsakovo gaunamą užmokestį / pelną. Turėjo būti vienareikšmiškai sprendžiama, kad tėvų finansinės padėties esminis pasikeitimas, kaip ieškinio pagrindas, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas ir nustatytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnį, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.

30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma, turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovė, reikalaudama padidinti 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, rėmėsi abiem pagrindais ir įrodinėjo po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo įvykus esminį tėvų turtinės padėties ar nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimą. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodė tai, kad po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, kadangi jis skirtingai nei ieškovė, neturėjo kasdienių vaikų visapusiško aprūpinimo rūpesčių, jis galimai dirba mažojoje bendrijoje ir yra jos steigėjas (savininkas). Apie šį ieškinio pagrindą (atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimą) ieškovės atstovė teismo posėdyje teikė paaiškinimus, teigdama, kad atsakovo verslas plečiasi, o jo pajamos esmingai padidėjo, kas matosi iš atsakovo byloje pateiktų deklaracijų.

32. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškinyje nebuvo įrodinėjamas esminis atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, kaip ieškinio pagrindas, ir pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva konstatavo po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo įvykus atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimą.

33. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis yra esmingai pagerėjusi. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino atsakovo byloje pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų už 2020 – 2023 metus duomenis, anot kurių, atsakovo iš individualios veiklos gaunamos pajamos kas metai didėjo: 2020 metais gaunamos pajamos sudarė 103 018,36 Eur, 2021 metais – 121 538,90 Eur, 2022 metais – 178 244,59 Eur, 2023 metais – 243 342,45 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovo atsiliepime bei teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kad jo gaunamas darbo užmokestis iš individualios veiklos šiuo metu yra apie 1 300 Eur.

34. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad tiek 2020 metais, tiek 2021 metais jo veikla buvo nuostolinga, tik 2022 metais ir 2023 metais pradėtas gauti nedidelis pelnas: 2022 metais jo individualios veiklos grynasis metinis pelnas (t. y. „į rankas“ gautos pajamos, atskaičius mokesčius) buvo 11 961,91 Eur (996,82 Eur / mėn.), 2023 metais – veiklos grynasis pelnas už pirmuosius tris ketvirčius buvo 11 734,11 Eur (1 303,79 Eur / mėn.). Atsakovas apeliaciniame skunde teikia skaičiavimus, kad 2020 metais atsakovo veiklos nuostoliai siekė 7 395,26 Eur, o 2021 metais – 4 200,71 Eur. 2022 metais atsakovo veiklos pajamos sudarė 178 244,59 Eur, kaip nurodyta ir teismo sprendime, tačiau tų metų išlaidos siekė 166 282,68 Eur, taip pat atsakovas turėjo sumokėti mokesčius valstybei (234,29 Eur GPM; 1 022,09 Eur VSD ir 611,40 Eur PSD), todėl atskaičius šias sumas iš pajamų, faktiškai atsakovas 2022 metais uždirbo 10 094,13 Eur arba vidutiniškai 841,18 Eur / mėn. 2023 metais atsakovo pajamos sudarė 243 342,45 Eur, išlaidos – 222 724,31 Eur ir sumokėta daugiau mokesčių (769,60 Eur GPM; 2 870,65 Eur VSD; 1 291,05 Eur PSD), kas reiškia, jog 2023 metais atsakovas vidutiniškai uždirbdavo po 1 307,24 Eur / mėn.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės / finansinės padėties ginčui aktualiu laikotarpiu, iš tiesų neatliko išsamios atsakovo byloje pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų bei atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų apie faktiškai atsakovo gaunamą užmokestį / pelną analizės ir skundžiamo sprendimo motyvuose detaliai dėl to nepasisakė, tačiau, kaip matyti, tokios analizės būdu gauti duomenys niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo. Priešingai, šie duomenys patvirtina, kad po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis esmingai pagerėjo. 2022 metais atsakovas uždirbo vidutiniškai 841,18 Eur / mėn., o 2023 metais – 1 307,24 Eur / mėn., todėl gaunamo uždarbio skirtumas – 466,06 Eur – akivaizdžiai yra laikytinas esminiu atsakovo turtinės padėties pagerėjimu.

Dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių

36. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaikų poreikiai paaugo, nes patys vaikai paaugo, ir tai yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio keitimo (didinimo) yra nepagrįsta ir priešinga suformuotai kasacinio teismo praktikai. Atsakovo manymu, ieškovei nepateikus nei žodinių paaiškinimų, nei jokių įrodymų apie tai, kas konkrečiai lėmė vaikų poreikių išaugimą, lyginant su poreikiais, buvusiais 2022 m., nesant galimybės to nustatyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog ieškovė neįrodė ir antrojo ieškinio pagrindo, kuris leistų spręsti dėl išlaikymo dydžio keitimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais tokius apeliacinio skundo argumentus.

37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taip pat yra pažymėjęs, kad tai nereiškia, jog konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius šalių nepilnamečių dukrų poreikius – išlaikymo dydžio pakeitimo dienai nepilnametei M. Ž. buvo 13 metų, šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienai dukrai buvo 15 metų. Dukrai V. Ž. 2022 metais buvo 10 metų, šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jai buvo 12 metų. Ieškovės duoti paaiškinimai ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškinio padavimo momentu dukra M. Ž. lankė (duomenys neskelbtini) gimnazijos I (9) klasę, o dukra V. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5-tos klasės moksleivė; ieškovė ginčo laikotarpiu pirko dukroms planšetinį kompiuterį mokslams ir lavinimuisi, kas kainavo 423 Eur trims metams arba 12 Eur / mėn.; naudotą kompiuterį, kuris kainavo 230 Eur dvejiems metams arba apie 10 Eur / mėn.; telefono aparatą dukrai, už kurį mokėjo 200 Eur dvejiems metams arba 8 Eur / mėn.; abi dukros lanko naujus, kitus būrelius ir sporto užsiėmimus – dukra M. Ž. dabar lanko sporto klubą (atsakovė sumokėjo 181 Eur už 13 mėn. abonementą arba 14 Eur / mėn., taip pat dukrai nupirko lengvą sportinę aprangą sportavimui sporto klube), anksčiau 2023 metais ji lankė futbolo treniruotes, 2022 metais lankė tinklinio užsiėmimus; dukra V. Ž. dabar lanko karatė sporto užsiėmimus (kurie kainuoja 40 Eur / mėn., taip pat reikėjo įsigyti reikiamą šiai sporto šakai sportinę aprangą, apsaugas); vyko dukros M. Ž. kelionė su Erazmus programa į Graikiją, taip pat dukrai M. Ž. atsirado paauglystės amžiaus odos problemų ((duomenys neskelbtini)), tapo reikalingi (duomenys neskelbtini), prireikė eilės odontologinių paslaugų; dukrai V. Ž. reikėjo akių būklės patikrinimo Kauno klinikoje ir atitinkančių akių būklę akinių (dėl akių žvairumo gydymo metams paprastai reikia dvejų akinių; dveji akinukai kainavo 182 + 112 Eur = 294 Eur / metams arba 24,50 Eur / mėn.; dukrą reikėjo vežioti į Kauno klinikas du kartus metuose pas jos akių būklę kontroliuojantį gydytoją okulistą); didėjo transporto išlaidos dukrų reikalams (degalams, vežiojant į užsiėmimus, mokyklą, pas gydytojus ir kt.); lyginant su 2022 m., daugiau kainuoja vaikų drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai;

39. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo ir iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šalių nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimą po 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimo priėmimo. Jos patvirtina, kad šalių nepilnametėms dukroms augant, ne tik natūraliai padidėjo jų poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų, kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo, šios nutarties 38 punkte nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių išsamiai neaptarė skundžiamo sprendimo motyvuose, tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų nenustatė ir antrąjį ieškinio pagrindą laikė įrodytu vien remdamasis aplinkybe, kad šalių nepilnametės dukros paaugo.

Dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

40. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje neatliko individualaus faktinių aplinkybių vertinimo, nenustatė šalių nepilnamečių vaikų realių poreikių ir jų dydžių, kas yra būtinas duomuo priimant sprendimą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Vietoje to pirmosios instancijos teismas atliko tik buhalterinį skaičiavimą remdamasis prielaida, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikių dydis yra lygus MMA, kas, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti laikoma tinkamu būdu nustatyti priteistino išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir tokiems apeliacinio skundo argumentams.

41. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu šalių nepilnametėms dukroms priteistą išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis kiekvienai dukrai, pareikštu ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais, savo paaiškinimais įrodinėjo, kad šiuo metu nepilnamečių dukrų, kurios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 15 ir 12 metų amžiaus, poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo per mėnesį po 760 Eur sumą sudaro ieškovės patiriamos išlaidos: maistui – po 290 Eur, drabužiams ir avalynei – po 130 Eur, mokyklos reikmėms – po 50 Eur, papildomoms lavinimo išlaidoms – po 30 Eur, higienos reikmėms – po 30 Eur, buities reikmėms – po 10 Eur, transporto išlaidoms – po 50 Eur, komunaliniams mokesčiams – po 50 Eur, išlaidoms sportui – M. Ž. –14 Eur, V. Ž. – 40 Eur, sveikatos priežiūros išlaidoms – M. Ž. – 80 Eur kosmetologo ir odontologo paslaugoms, V. Ž. 30 Eur du kartus metus naujiems akinukams, ryšio priemonėms – po 40 Eur, nenumatytoms išlaidoms – po 10 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečių dukrų poreikių patenkinimui, yra užaukštintos, maistui joms per mėnesį pakanka po 200 Eur, drabužiams ir avalynei – po 80 Eur, mokyklos reikmėms – po 30 – 40 Eur, išlaidoms transportui – po 30 Eur, ryšio priemonėms – po 20 Eur, išlaidoms M. Ž. kosmetologės ir odontologo paslaugoms – 20 Eur.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sutiko su atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais apie tai, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaikų poreikių tenkinimui, kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų poreikių dydžio, kaip pavyzdžiui, išlaidos vaikų maistui, aprangai avalynei, ryšio priemonėms, mokymosi reikmėms ir M. Ž. kosmetologo bei odontologo paslaugoms, kurių iš esmės ieškovė nėra pagrindusi ir rašytiniais įrodymais, todėl atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu MMA yra apie 708 Eur (atskaičius mokesčius) ir ši suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad šalių nepilnametės dukros neturi ypatingų pomėgių ir joms nėra reikalingos papildomos išlaidos tokių poreikių tenkinimui, neturi sveikatos problemų, atsižvelgęs į jų amžių, sprendė, kad kiekvienos jų poreikiai kas mėnesį siekia 708 Eur sumą.

45. Nors pirmosios instancijos teismas, darydamas pastarąją išvadą, konkrečiai nepasisakė, kokio dydžio išlaidas šalių nepilnamečių dukrų maistui, aprangai ir avalynei, ryšio priemonėms, mokymosi reikmėms ir dukros M. Ž. kosmetologo bei odontologo paslaugoms laikė protingomis, pagrįstomis ir įrodytomis (šių poreikių dydį tik sumažino bendrai 52 Eur sumai), tačiau tokia aplinkybė savaime nelemia išvados, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir nenustatė šalių nepilnamečių dukrų poreikių, o šalių nepilnametėms dukroms teiktino išlaikymo dydį nustatė tik remdamasis MMA dydžiu.

46. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išlaikymo dydžio pakeitimo padarytos atsižvelgiant į šalių nepilnamečių dukrų poreikius, byloje pateiktų įrodymų visumą, išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes. Atsakovas, įrodinėdamas mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius nepilnamečių dukrų poreikius, neįvykdė savo procesinės pareigos tai pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Dėl nukrypimo nuo pareikšto reikalavimo ribų

47. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vietoje ieškovės prašyto 305 Eur išlaikymo, priteisdamas kiekvienai dukrai po 306 Eur išlaikymą, peržengė ieškinio ribas, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo.

48. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

49. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

50. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nuspręsdamas, kad yra pagrindas padidinti 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 306 Eur kiekvienai dukrai, itin nežymiai – 1 Eur viršijant ieškinyje nurodytą sumą, tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jis turėjo teisę ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis. Tai atitiko tiek sąžiningo proceso principus, tiek pirmosios instancijos teismo siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Byloje buvo užtikrintos visos procesinės garantijos atsakovui gintis nuo pareikšto ieškinio, teikti šiam klausimui išspręsti reikšmingus įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, niekaip nemotyvuodamas nežymiai viršijo pareikštą reikalavimą, atsižvelgiant į bylos pobūdį, nepagrindžia proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl priteisto žyminio mokesčio dydžio

51. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimu iš jo priteistu žyminio mokesčio dydžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius netinkamą teisės normą, iš atsakovo nepagrįstai vietoj 40 Eur buvo priteistas 165 Eur dydžio žyminis mokestis.

52. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo ieškinio suma nustatoma pagal sumą, kurią sumažinamos arba padidinamos išmokos ir daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus. 2022 m. kovo 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2349-1137/2022, teismas patvirtino tarp šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuria bylos šalys sutarė, kad atsakovas nepilnamečių dukterų išlaikymui teiks po 190 Eur dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padidino 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 306 Eur kiekvienai dukrai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, mokėtinas žyminis mokestis sudarė 63 Eur (306 Eur – 190 Eur ? 116 Eur × 12 mėn. × 2 asmenys ? 2 784 Eur × 3 proc. ×75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninėmis priemonėmis) = 63 Eur). Kadangi pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį tenkinęs pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 165 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje tikslintinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pakeitimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl pagrįstai nusprendė padidinti 2022 m. kovo 21 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 306 Eur kiekvienai dukrai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad valstybei iš atsakovo priteistinas 63 Eur žyminis mokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

55. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinėje instancijoje ji patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio 8.11 punkto (1,3 × 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketv.)), jos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

57. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Šios nutarties 52 punkte nustatyta, kad šioje byloje mokėtinas žyminis sudarė 63 Eur už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darytina išvada, kad paduodamas apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 63 Eur žyminio mokesčio, bet sumokėjo 39 Eur sumą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina apeliacinį skundą paduodant likusi nesumokėta 24 Eur žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo, išdėstant jį taip:

„Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių žyminio mokesčio sumokėjimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)“.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) išlaidų, susijusių žyminio mokesčio sumokėjimu paduodant apeliacinį skundą. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.