Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės A. Ž. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui J. Ž., išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

8. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai.

9. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta tarp A. Ž. ir J. Ž. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu bylos šalys sutarė, kad atsakovas kiekvienam vaikui teiks išlaikymą po 150,00 Eur. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas patvirtino tarp šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuria bylos šalys sutarė, kad atsakovas dukterų išlaikymui teiks po 190,00 Eur dydžio išlaikymą.

10. Ieškovė A. Ž. ieškinio reikalavimu prašo teismo pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti po 305,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodama tuo, kad ženkliai išaugo vaikų poreikiai, taip pat esminiai pablogėjo jos turtinė / finansinė padėtis. Atsakovas atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, tačiau posėdžio metu nurodė, kad siūlė ieškovei vaikų išlaikymui mokėti po 250,00 – 275,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau pastaroji su jo siūlymu nesutiko.

11. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

12. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.

13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

14. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuria bylos šalys pačios sutarė dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir nepilnamečių vaikų poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

15. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, šios civilinės bylos šalys, teikdamos teismui prašymą pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiams vaikams, neteikė įrodymų, patvirtinančių jų turtinę / finansinę padėtį, kadangi pačios sutarė, kad kiekvienai dukterų atsakovas teiks 190,00 Eur dydžio išlaikymą. Nepaisant nurodyto, byloje ieškovė savo turtinės / finansinės padėties pablogėjimą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) pavasarį po teismo sprendimo priėmimo ji dėl darbe jos atžvilgiu taikyto psichologinio spaudimo pakeitė darbovietę. Prieš tai ji dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ operatore, jos gaunamas darbo užmokestis siekė apie 717,00 Eur. Šiuo metu ji dirba parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, po darbo užmokesčio pakėlimo gauna 781,00 Eur atlyginimo, ieškinio reikalavimo pateikimo dienai gaudavo po 651,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji su dukromis gyvena jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalyje, turi vieną transporto priemonę. Vaikams yra mokama 192,00 Eur vaiko išmoka, atsakovas kiekvienam vaikui išlaikyti moka po 234,00 Eur, kitokių pajamų ieškovė neturi. Pasak ieškovės, pragyventi jai padeda mama ir draugas, kurie kas mėnesį prisideda 500,00 – 600,00 suma. Ieškovė turi kreditorinį įsiskolinimą, kurio dengimui kas mėnesį moka po 156,00 Eur. Atsakovas teismui iš esmės nepateikė duomenų apie tai, kaip nuo 2022 metų pasikeitė jo turtinė / finansinė padėtis, nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 300,00 Eur, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau turi skolinį įsipareigojimą bankui, už vaikų draudimą kas mėnesį moka įmokas, kurios sudaro 60,00 Eur. Atsakovo byloje pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už (duomenys neskelbtini) metu patvirtina, kad jo iš individualios veiklos gaunamos pajamos kas metai didėjo. Konkrečiai, atsakovo J. Ž. iš individualios veiklos gaunamos deklaruotos pajamos sudarė 103 018,36 Eur, (duomenys neskelbtini) metais – 121 538,90 Eur, (duomenys neskelbtini) metais – 178 244,59 Eur, (duomenys neskelbtini) metais – 243 342,45 Eur. Atsakovas byloje taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) kredito įstaigai „Swedbank“ AB kas mėnesį pastarasis moka po 102,54 Eur kredito dengimo išlaidų, nuo (duomenys neskelbtini) dengia vartojimo kreditą, kurio įmokos kas mėnesį sudaro 42,99 Eur. Abi civilinės bylos šalys teismui nurodė, kad kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi, kitokios rūšies pajamų negauna. Atsakovas teismui paaiškino, kad gyvena nuomojamame bute, tačiau būsto nuomos išlaidų nenurodė, rašytinių įrodymų apie tai nepateikė.

16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

17. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės A. Ž. finansinė padėtis, ją lyginant su (duomenys neskelbtini) metais, iš esmės nepasikeitė. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad jos darbo užmokestis po jo pakėlimo yra šiek tiek didesnis, nei jis buvo (duomenys neskelbtini) metais, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, ženkliai pakilusias maisto, kuro bei paslaugų kainas, negalima laikyti kad jos finansinė padėtis būtų esminiai pagerėjusi ar pablogėjusi. Tuo tarpu, atsakovo J. Ž. iš individualios veiklos gaunamos pajamos kiekvienais metais stabiliai didėjo ir nors jis per šį laikotarpį neįgijo jokio nekilnojamojo turto, laikytina, kad pastarojo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir vertintina kaip pakankama būtiniesiems poreikiams patenkinti bei išlaikyti nepilnamečius vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise tuo metu valdė nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, su jame esančiais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui nurodė, nors byloje tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, kad (duomenys neskelbtini) metais šį turtą jis pardavė už 39 000,00 – 40 000,00 Eur, o gautas lėšas panaudojo verslo kūrimui. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu teismas tvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, iš esmės nevertino buvusių sutuoktinių turtinės / finansinės padėties, nes šalys pačios sutarė dėl atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydžio, teismas sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo kasmet tolygiai gerėjo ir šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai yra geresnė, nei ieškovės.

18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Byloje ieškovė A. Ž. pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savo reikalavimą taip pat grindžia tuo, kad yra išaugę nepilnamečių vaikų poreikiai, o iš atsakovo priteistas išlaikymas nepadengia nepilnamečių dukterų M. Ž. ir V. Ž. išlaidų. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo dienai nepilnametei M. Ž. buvo 13 metų, šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai vaikui yra 15 metų. Dukrai V. Ž. (duomenys neskelbtini) buvo 10 metų, šiuo metu yra 12 metų. Teismui nekyla abejonių, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Minėta, jog (duomenys neskelbtini) abi civilinės bylos šalys sutarė, kad atsakovas vaikams teiks po 190,00 Eur išlaikymo. Vadinasi, vieno vaiko poreikių dydis buvo 380,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu vienos dukters kiekvieno mėnesio išlaikymo išlaidos siekia apie 760,00 Eur, kurias sudaro išlaidos maistui – 290,00 Eur, drabužiams – 130,00 Eur, mokyklos reikmėms – 50,00 Eur, papildomoms lavinimo išlaidoms – 30,00 Eur, higienos reikmėms – 30,00 Eur, buities reikmėms – 10,00 Eur, transporto išlaidoms – 50,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50,00 Eur, išlaidoms sportui – M. Ž. po 14,00 Eur, V. Ž. po 40,00 Eur, sveikatos priežiūros išlaidoms – M. Ž. po 80,00 Eur kosmetologo ir odontologo paslaugoms, V. Ž. po 30,00 Eur du kartus metus naujiems akinukams, ryšio priemonėms – 40,00 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 10,00 Eur. Atsakovas teigė, kad ieškovė vaikų išlaikymo išlaidas yra gerokai padidinusi, jis nesutiko su ieškovės nurodomomis išlaidomis vaikų maistui, rūbams ir avalynei, transporto bei ryšio priemonių išlaidomis. Teismui paaiškino, kad išlaidos kiekvieno vaiko maistui galėtų siekti 200,00 Eur sumą, išlaidos rūbams ir avalynei – 80,00 Eur, mokyklos reikmėms – 30,00 – 40,00 Eur, išlaidos transportui – 30,00 Eur, ryšio priemonėms – 20,00 Eur, išlaidos M. Ž. kosmetologės ir odontologo paslaugoms – 20,00 Eur. Be to, atsakovas nurodė, kad vaikų sporto išlaidos neturi būti priskiriamos prie būtinųjų vaikų išlaidų, nors jis pats sutinka, kad vaikai sportuotų.

20. Spręsdamas dėl nepilnametėms M. Ž. ir V. Ž. reikalingo išlaikymo dydžio bei nustatydamas jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jos tėvų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą. Abi nepilnametės gyvena su savo motina, yra tinkamai jos išlaikomos, atsakovas su dukromis bendrauja tik epizodiškai, teikia joms išlaikymą, tačiau iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnamečius vaikus bei jų kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymui reikalingas lėšas skiria abu tėvai, tačiau ieškovė padengia didesniąją dalį vaikų poreikių, t. y. tenkina vaikų išlaidas tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jiems reikia. Nepaisant nurodyto, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais apie tai, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaikų poreikių tenkinimui, kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų poreikių dydžio, kaip pavyzdžiui, išlaidos vaikų maistui, aprangai avalynei, ryšio priemonėms, mokymosi reikmėms ir M. Ž. kosmetologo bei odontologo paslaugoms, kurių iš esmės ieškovė nėra pagrindusi ir rašytiniais įrodymais.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, kuris užtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą. Lietuvos Respublikoje nuo (duomenys neskelbtini) minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 708,00 Eur atskaičius mokesčius. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu MMA yra apie 708,00 Eur (atskaičius mokesčius) ir ši suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnamečių M. Ž. ir V. Ž. poreikių dydį, į tai, kad mergaitėms bylos nagrinėjimo metu atitinkamai yra 15 ir 12 metų, bei įvertinęs, kad merginos neturi ypatingų pomėgių ir joms nėra reikalingos papildomos išlaidos tokių poreikių tenkinimui, neturi sveikatos problemų, teismas sprendžia, kad M. Ž. ir V. Ž. poreikiai kas mėnesį siekia 708,00 Eur sumą, t. y. padidėję neženkliai, lyginant su (duomenys neskelbtini) buvusiu poreikių dydžiu, todėl nepilnametėms teikiamo išlaikymo dydis keistinas.

22. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovas J. Ž. iš esmės turi galimybę dukroms teikti didesnį išlaikymą. Abu nepilnamečių tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, galintys ir turintys pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, jo nurodyti įsipareigojimai kredito įstaigoms nelaikytini esminiai bloginantys jo finansinę padėtį. Faktas, kad atsakovas kas mėnesį moka dukterų kaupiamojo draudimo įmokas, teismo vertinimu, negali būti laikomas dalies išlaikymo vaikams teikimu, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pats atsakovas. Bylos duomenys patvirtina, kad dalį kaupiamojo draudimo įmokų atsakovas atgauna šias įmokas deklaruodamas. Be to, išlaikymas vaikams yra reikalingas kiekvieną mėnesį kasdienių poreikių tenkinimui ir negali būti kompensuojamas galimai ateityje numatomų gauti išmokų sąskaita.

23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra mokama vaiko išmoka, kurios dydis nuo (duomenys neskelbtini) yra 96,25 Eur, todėl šia suma yra mažinamas kiekvieno vaiko poreikių dydis iki 612,00 Eur. Teismui konstatavus, kad vaikų poreikiai yra padidėję, taip pat tai, kad atsakovas yra pajėgus tenkinti nepilnamečių dukterų poreikių dalį, teismas sprendžia, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos tarp šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo J. Ž. dukterų išlaikymui priteisti po 306,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pilna apimtimi, iš atsakovo priteisiamos 165,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės reikalavimą patekinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. Ž. reikalavimą tenkinti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus 00 ct) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant į A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą, esančią SEB banke a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokant šias periodines išmokas už kiekvieną einamąjį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 dienos.

Paskirti ieškovę A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550,00 (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.