- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-358-894/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20491-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovui E. S. (toliau – ir atsakovas) prašė nutraukti šalių santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė prašė atidėti 680 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų R. S. ir J. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; iki byloje įsiteisės teismo sprendimas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, t. y. negyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 361,75 Eur periodinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių iš anksto suderintu laiku, vietoje ir būdu, bendravimo metu dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui arba tarpininkaujant kitiems specialistams.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pritaikytas orderis, draudžiantis atsakovui artintis prie ieškovės ir vaikų iki 2025 m. lapkričio 29 d., pasibaigus orderio terminui, ieškovei ir vaikams kils grėsmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi atidėjo ieškovei 343 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų R. S. ir J. S. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, t. y. negyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais šalių iš anksto suderintu laiku, vietoje ir būdu, bendravimo metu dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui arba tarpininkaujant kitiems specialistams; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 328 Eur mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus apie ieškovės finansinę padėtį, padarė išvadą, kad įpareigojimas sumokėti visą žyminį mokestį galimai užkirstų kelią ieškovei savo interesus ginti teisme, todėl yra pagrindas ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos tenkinti,
6. Teismas nustatė, kad šalių santykiai itin konfliktiški, atsakovo atžvilgiu jau keturis kartus taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio pagrindu jis turėjo nustatytam laikui išsikelti iš namų, kuriuose gyvena kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, atsakovas gali išsinuomoti kitą gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra pritaikytas atsakovo laikinas įpareigojimas gyventi skyrium, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė neužtikrina vaikams būtinų gyvenimo sąlygų ir jų poreikių, sprendė esą tikslinga nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
8. Teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, vadovavosi 2025 m. nustatytas minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Iš šios sumos teismas atėmė vaiko pinigus (122,50 Eur), ir kiekvienam vaikui iš atsakovo priteisė po 328 Eur kas laikiną išlaikymą kas mėnesį.
9. Teismas atsižvelgiant į tai, kad laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei į tai, kad svarbu, jog vaikai bendrautų ir su tėvu ir taip būtų užtikrinti ir vaikų poreikiai bei apsaugoti vaikų interesai, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Teismas nustatė ieškovės prašomą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovas (toliau ir apeliantas) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; prašė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė remdamasis tik ieškovės argumentais, nesuteikęs atsakovui galimybės pateikti savo pozicijos. Nebuvo visapusiškai įvertinti bylos duomenys, neišnaudotos galimybės gauti institucijos išvadą ar išklausyti vaikų nuomonę.
1.2. Nutartis priimta skubotai ir formaliai, ignoruojant atsakovo argumentus. Nors įstatymas leidžia klausimą spręsti nepranešus atsakovui, teismas galėjo pasirinkti alternatyvas (žodinį procesą ar rašytinius paaiškinimus), tačiau to nepadarė. Buvo pažeisti rungimosi, šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principai ir atsakovo teisė būti išklausytam. Dėl to pritaikytos priemonės yra nepagrįstos ir neproporcingos, pažeidžiančios atsakovo ir vaikų interesus. Žodinis nagrinėjimas būtų leidęs operatyviau ir išsamiau nustatyti reikšmingas aplinkybes.
1.3. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas. Iki ginčo vaikai buvo prižiūrimi 50/50 modeliu, kuris veikė tinkamai, o konfliktai prasidėjo dėl ieškovės veiksmų po nepavykusių skyrybų derybų. Ieškovės kaltinimai smurtu nepagrįsti objektyviais įrodymais; pateikti įrašai rodo, kad konfliktus dažnai inicijuoja pati ieškovė. Nėra medicininių ar institucinių išvadų, patvirtinančių atsakovo smurtą ar neigiamą poveikį vaikams.
1.4. Ieškovė manipuliuoja vaikais, provokuoja konfliktus ir piktnaudžiauja institucijomis (policija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau - VVTAT)), siekdama suformuoti neigiamą atsakovo įvaizdį. Smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo taikyti formaliai, dalis jų panaikinti teismo, todėl jie nepatvirtina smurto fakto ir negali paneigti nekaltumo prezumpcijos.
1.5. Ieškovės elgesys (tolimesnis gyvenimas kartu, leidimas bendrauti su vaikais) prieštarauja jos teiginiams apie tariamą grėsmę. Pateikti įrodymai patvirtina atsakovo tinkamą elgesį su vaikais, neteistumą, priklausomybių nebuvimą, teigiamą charakteristiką.
1.6. Nėra įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų reali grėsmė vaikams ar ieškovei. Vien konfliktiniai santykiai tarp šalių nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias ribojančias priemones kaip gyvenimas skyrium. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę.
1.7. Laikinas įpareigojimas gyventi skyrium gali būti taikomos tik esant realiai ir įrodymais pagrįstai grėsmei vaikams ar sutuoktiniui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas formaliai konstatavo, kad atsakovas gali išsinuomoti būstą, neįvertinęs jo realių finansinių galimybių. Atsakovas turi tik vieną būstą, gauna minimalias pajamas, moka paskolą, todėl įpareigojimas gyventi skyrium sukuria neproporcingą finansinę naštą ir yra nepagrįstas. Teismas neįvertino faktinės situacijos, kad šalys jau gyveno atskiruose kambariuose, konfliktai buvo minimalūs, todėl buvo galimybė gyventi tame pačiame būste. Nutartis priimta neatlikus net preliminaraus įrodymų vertinimo, remiantis prielaidomis.
1.8. Vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta nepagrįstai, nes remtasi neteisėtu įpareigojimu atsakovui gyventi skyrium. Nėra įrodymų, kad atsakovas negali tinkamai rūpintis vaikais, iki ginčo buvo taikomas 50/50 priežiūros modelis.
1.9. Atsakovas pripažįsta pareigą išlaikyti vaikus, tačiau priteistas dydis neproporcingas ir nepagrįstas. Teismas nevertino realių vaikų poreikių ir atsakovo finansinės padėties, nepagrįstai rėmėsi 1 MMA kriterijumi. Faktinės vaikų išlaidos yra mažesnės, o atsakovas turi minimalias pajamas ir paskolos įsipareigojimus. Neįvertinta, kad atsakovas moka būsto paskolą, kuri laikytina išlaikymo dalimi. Nutartis sukuria nepakeliamą finansinę naštą ir neatitinka proporcingumo, teisingumo principų.
1.10. Nustatyta itin ribota bendravimo tvarka nepagrįsta ir neatitinka vaikų interesų. Nėra įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį. Vaikus su tėvu sieja stiprus ryšys, todėl minimalūs ir trumpi susitikimai (su priežiūra) nepagrįstai riboja tėvo dalyvavimą vaikų gyvenime ir kenkia jų raidai.
1.11. Teismas neįvertino ankstesnio 50/50 modelio, neišklausė vaikų nuomonės ir nemotyvavo nutarties. Nutartis prieštarauja teismų praktikai ir pažeidžia vaikų bei atsakovo interesus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė atmesti atskirąjį skundą ir prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir šalių pripažinimo dalyvavimo posėdyje būtinu, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Smurtą patvirtina šie esminiai įrodymai: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis; garso įrašas, kuriame fiksuojamas galimas fizinis smurtas; smurto artimoje aplinkoje orderiai ir vaikų baimės reakcijos; specialistų išvados apie netinkamą atsakovo elgesį ir žalingą aplinką vaikams; vaikų parodymai ir duomenys apie pasikartojantį smurtą bei emocinius sutrikimus.
2.2. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo vaikų būklė pagerėjo, jie jaučiasi saugesni, kas papildomai patvirtina atsakovo elgesio žalą.
2.3. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, nes jos užkirto kelią galimam tolesniam smurtui. Priemonės būtinos vaikų saugumui ir interesų apsaugai užtikrinti. Smurtą pagrindžia esminiai duomenys: atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, garso įrašas su vaiko parodymais apie fizinį smurtą, smurto artimoje aplinkoje orderiai bei specialistų išvados apie atsakovo netinkamą ir vaikams žalingą elgesį. Tyrimo duomenys rodo sistemingą atsakovo smurtą prieš vaikus (daugybiniai mušimo atvejai), sukėlusį jiems fizinį skausmą, baimę ir emocinius sutrikimus. Fiksuoti rimti psichologiniai padariniai: mergaitės savižalos požymiai, baimės sukeltas nevalingas apsišlapinimas, abiejų vaikų emocinės būklės ir koncentracijos pablogėjimas.
2.4. Įpareigojimas gyventi skyrium pagrįstai pritaikytas siekiant apsaugoti prioritetinius vaikų interesus ir užtikrinti jų saugumą iki galutinio teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju tokią riziką patvirtina atsakovo smurtinis elgesys. Konfliktiniai tėvų santykiai yra pakankamas pagrindas taikyti tokią priemonę, o šiuo atveju egzistuoja ir konfliktas, ir smurtas. Specialistai taip pat rekomendavo gyventi atskirai bei netaikyti 50/50 modelio.
2.5. Atsakovas turi realias finansines galimybes gyventi skyrium (didesnės faktinės pajamos, kelionės, planai įsigyti būstą su tėvų pagalba), todėl jo argumentai dėl finansinių sunkumų nepagrįsti. Būsto išlaikymo našta dalijama abiem sutuoktiniams. Gyvenimas kartu tame pačiame bute faktiškai neįmanomas dėl būsto išplanavimo ir jau anksčiau sukėlė vaikams žalą bei paskatino atsakovo netinkamą elgesį.
2.6. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neatitinka faktinės situacijos. Atsakovui būdingas pavydus, kontroliuojantis elgesys, pasireiškęs ir vaikų atžvilgiu. Atsakovas turėjo priklausomybių problemų, jam buvo teikta pagalba. Tėvo ryšys su vaikais silpnas, o aktyvesnis bendravimas atsirado tik neseniai. Pagrindinis emocinis ryšys sieja vaikus su motina. Apie smurtą ieškovė sužinojo vėliau, vaikams apie tai pradėjus kalbėti specialistams. Tyrimų metu atsiskleidžia nauji netinkamo elgesio faktai. Motina vaikų atžvilgiu nesmurtavo.
2.7. Teismo priteistas minimalus laikinas išlaikymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir patenkina būtiniausius vaikų poreikius. Kiekvienam vaikui perkamos atskiros prekės, todėl MMA dydžio išlaidos yra būtinos kiekvienam vaikui atskirai. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi nuolatines pajamas ir galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Nuo 2026 m. sausio 1 d. didės MMA, todėl laikinasis išlaikymas faktiškai bus dar didesnis, o jo mažinimas pažeistų vaikų interesus.
2.8. Atskirasis skundas turi būti nagrinėjamas raštu, vertinant įrodymus vaikų interesų kontekste, o ne žodiniu posėdžiu betarpiškai apklausiant tėvus, dėl ekonomiškumo ir vaikų saugumo.
2.9. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Byloje esami įrodymai yra pakankami ginčui išspręsti. Šalys atstovaujamos profesionalių teisininkų pateikė savo pozicijas raštu. Žodinis nagrinėjimas tik užvilkintų procesą ir padidintų išlaidas. Tiesioginis šalių kontaktas teisme gali eskaluoti konfliktą ir psichologinę įtampą, ypač dėl smurto klausimo, o tai gali neigiamai paveikti vaikų situaciją. Vaikų apklausa teisme nerekomenduojama, nes jie yra maži.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Atsakovas atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Atsakovo prašymas grindžiamas tuo, kad būtų teisinga ir protinga leisti ginčo šalims dalyvauti žodiniame atskirojo skundo nagrinėjime ir atsakyti į teismui neišvengiamai iškilsiančius klausimus, pateikti savo paaiškinimus, tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešus atsakovui. Ieškovė prašo netenkinti atsakovo prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.
14. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).
15. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio formos pasirinkimas priskirtinas teismo diskrecijai ir atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, atsakovo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas atskirajame skunde aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas išspręstas teisingai.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
16. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir papildomai (reg. Nr. DOK-256, DOK-5680, DOK-6317) pateikė rašytinius įrodymus, kurie, atsakovo nuomone, paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių būtinybe ir taikymu, bei patvirtina atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir papildomai (reg. Nr. DOK-5357) pateikė rašytinius įrodymus dėl atsakovo atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo.
17. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
19. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl gali remtis Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-43688-1238/2025 medžiaga kiek tai yra reikalinga nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai išspręsti.
Dėl apeliacijos dalyko
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo tvarkos
22. Atskirajame skunde išreiškiant nesutikimą su priimta nutartimi teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nesuteikiant atsakovui galimybės pateikti savo pozicijos dėl ieškovės prašymo, dėl to nebuvo visapusiškai įvertinti bylos duomenys, neišnaudotos galimybės gauti institucijos išvadą ar išklausyti vaikų nuomonę. Apelianto nuomone, žodinis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas būtų leidęs operatyviau ir išsamiau nustatyti reikšmingas aplinkybes.
23. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo atsakovui nepranešus. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatyme įtvirtinta teismo diskrecijos teisė spręsti apie būtinumą informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimą, o nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nevertintinas kaip pažeidžiantis proceso teisės normas. Būtent tokia pozicija yra formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-196/2016; 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-772-790/2023).
24. Teisė būti išklausytiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, yra garantuojama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas šia procesine teise pasinaudojo.
25. CK 3.65 straipsnyje, įtvirtinančiame specialių laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą, nenurodyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose. CPK 384 straipsnio 5 dalyje, numatančiame teismui galimybę taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, šis aspektas taip pat neatskleidžiamas. Atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesui šeimos bylose, turi būti taikomos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese nuostatos. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva spręsti, ar būtina surinkti papildomus duomenis spręstinam klausimui, ar apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ar prašymą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešęs atsakovui, taip pat nenustatęs termino atsikirtimui į prašymą pateikti, proceso teisės normų nepažeidė.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium
26. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta galimybė teismui įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
27. Skundžiama nutartimi atsakovas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įpareigotas gyventi skyrium nuo savo nepilnamečių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei ieškovės, t. y. negyventi šeimos būste - bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą grindė šalių itin konfliktiškais santykiais, daugkartiniu atsakovo atžvilgiu smurto artimoje aplinkoje orderio taikymu, prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu bei atsakovo realių galimybių užsitikrinti laikiną gyvenamąjį būstą turėjimu.
28. Atskirajame skunde teigiama, kad byloje nebuvo įrodymų apie realią grėsmę vaikams ar ieškovei, neįvertintos atsakovo realios finansinės galimybės išsinuomoti būstą, nevertintos galimybės šalims gyventi to paties buto skirtinguose kambariuose.
29. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Iš 2025 m. rugsėjo 16 d. Kauno rajono socialinių paslaugų Krizių centro pagalbos plane pateiktos specialistų išvados matyti, kad šalių tarpusavio konfliktai neigiamai veikia vaikus, vaikai prisiima sau tėvų nesutarimų priežastis, dėl šalių taikomo garso ir vaizdo įrašinėjimo vaikams sukeliamas nesaugumo jausmas. Byloje esantys keturi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, kuriais atsakovui buvo nustatytas įpareigojimas laikinai negyventi ieškovės gyvenamojoje vietoje, taip pat patvirtina nuolatinius ir pasikartojančius šalių tarpusavio konfliktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodytos priemonės taikymas yra būtinas, kadangi atsakovo įpareigojimu gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų yra eliminuojama šalių konfliktų kilimo galimybė ir reali grėsmė nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams gyventi saugioje aplinkoje. Pritaikyta įpareigojimo gyventi skyrium priemone apsaugomi vaikų interesai, kurie yra laikomi prioritetiniais.
30. Nustatyta, kad šalių butas, (duomenys neskelbtini), yra trijų kambarių. Atsakovo gyvenimas skyrium jam gyvenant minėto buto viename kambaryje yra negalimas. Atsakovui gyvenant šeimos bute, tiesioginis ieškovės ir atsakovo kontaktas yra neišvengiamas, dėl šalių naudojimosi bendromis buto patalpomis (virtuve, vonia). Atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos kitam gyvenamajam būstui išsinuomoti.
Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
31. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Skundžiama nutartimi nepilnamečių vaikų R. S. ir J. S. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.
32. Atskirajame skunde nesutinkama su vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, teigiant, kad įpareigojimas atsakovui gyventi skyriumi pritaikytas be jokio pagrindo ir kad atsakovas gali pasirūpinti vaikais.
33. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove nulėmė kitos atsakovo atžvilgiu taikytos priemonės - atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium – taikymas, taip pat ir tai, kad byloje nenustatyta duomenų, jog ieškovė neužtikrintų vaikams būtinų gyvenimo sąlygų ir jų poreikių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium yra pritaikytas teisėtai ir pagrįstai, apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove panaikinimui.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
34. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės.
35. Pagal skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja šalių iš anksto suderintu laiku, vietoje ir būdu, bendravimo metu dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui arba tarpininkaujant kitiems specialistams.
36. Atskirajame skunde teigiama, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra itin ribota, neatitinka vaikų interesų, pažeidžia vaikų bei atsakovo interesus, neįvertinta ankstesnis vaikų gyvenimas su abiem tėvais, kai abu tėvai kartu rūpinosi vaikais 50/50 modeliu.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovo bendravimas su vaikais yra ribotas, kadangi priklauso nuo abiejų tėvų sutarimo. Pažymėtina, kad laikinos bendravimo tvarkos nustatymą sąlygojo atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų taikymas. Galiojant minėtai laikinajai apsaugos priemonei atsakovo bendravimas su vaikais toks, koks buvo iki ieškinio padavimo yra neįmanomas. Esant tokiai faktinei situacijai taip pat negalimas atsakovo nurodytas „50/50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelis, kai šalys gyvena su vaiku ir juo rūpinasi kas antrą savaitę. Apelianto argumentai, kad jis nekelia grėsmės vaikams ir gali užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų saugų vystymąsi, taip pat ankstesnis jo teigimu galiojęs šalių susitarimas dėl nepilnamečių vaikų priežiūros 50/50 principu, savaime nepaneigia laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali reikšti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl laikino išlaikymo
38. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
39. Skundžiama nutartimi iš atsakovo priteistas 328 Eur/mėn. laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui. Atskirajame skunde teigiama, kad išlaikymo dydis yra neproporcingas ir nepagrįstas, neįvertinti vaikų poreikiai, atsakovo finansinės galimybės, atsakovo turima būsto paskolos prievolė, nepagrįstai remtasi 1 MMA kriterijumi.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
41. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečių vaikų poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis kriterijus, jis nėra absoliutus, gali būti nustatomos tiek didesnės, tiek ir mažesnės nepilnamečio vaikų poreikiams patenkinti būtinos sumos, priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.
43. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes ir šioje bylos proceso stadijoje esamus duomenis apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad dėl įpareigojimo gyventi skyrium, atsakovas patiria papildomas išlaidas, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas 300 Eur/mėn. laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui būtų pakankamas ir užtikrintų būtinųjų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apibendrindamas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sumažinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitoje dalyje skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti, sumažinant iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.