Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Remiantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia - 2014 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga - 2017 m. balandžio 14 d., 1/3 paskirtos bausmės atliko 2015 m. rugpjūčio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. vasario 14 d. – 1 metai 2 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 59-16 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintini atsisakytina.

Pagal LR BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Teismas, susipažinęs su visa Vilniaus pataisos namų teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad LR BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje svarstytas pirmą kartą. Jis nuo 2015 m. liepos 2 d. bausmę atlieka pataisos paprastos grupės sąlygomis. Vieną kartą, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidė rėžimo reikalavimus, tačiau baustas nebuvo. Skatintas vieną kartą Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nuteistas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Pataisos įstaigoje nuteistasis nedirba, yra materialiai remiamas artimųjų, turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams tenkinti. Laisvėje gyveno iš atlyginimo už atliktus darbus. Pataisos įstaiga neturi vykdomųjų raštų, nors teismo nuosprendžiu nuteistajam yra priteistas 543 Eur ieškinys, savanoriškai jo nedengia. Nuteistojo teigimu, turi apie 2 metus oficialaus darbo stažo, dirbo dviejose darbovietėse, yra dirbęs neoficialiai apie 3 metus, paskutiniu metu buvo registruotas darbo biržoje. A. J. turi vidurinį išsilavinimą, yra motyvuotas dirbti ir laisvėje, byloje yra gautas 2015 m. spalio 28 d. UAB „Renvitus“ raštas dėl įsipareigojimo priimti nuteistąjį dirbti dažytoju - tinkuotoju. Nuteistasis ryšius palaiko tik su broliu, skambina telefonu, kelis kartus buvo jo aplankytas. Laivėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja grįžti gyventi pas brolį į Panevėžį, Liepų al. 17-13, 2015 m. rugsėjo 23 d. gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybės. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, supranta, kad ji gali būti jam naudinga, suvokia, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. 2015 m. gruodžio 14 d. raštas iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos patvirtina galimybę taikyti intensyvią priežiūrą nurodytu adresu. A. J. pripažįsta žalojantį narkotikų poveikį sau ir aplink jį esantiems, apibūdinamas kaip gebantis keisti savo elgesį, narkotikų nebevartoja jau 10 metų. Nuteistasis ankstesnį nusikaltimą, kuriam būdingas buvo smurtinis elgesys, apibūdina kaip padarytą išgėrus, tačiau tikina, kad alkoholis jam nepriimtinas ir neigia piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. A. J. patvirtino, kad turėjo problemų dėl impulsyvaus elgesio tuo laikotarpiu, kai vartojo narkotikus, tačiau dabar šią problemą jaučiasi įveikęs.

Nurodytos aplinkybės (socialinės reabilitacijos plane vykdomos priemonės, vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, nuobaudų neturėjimas, turimi socialiniai ryšiai ir gyvenamoji vieta, trumpalaikiai ir ilgalaikiai planai) teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo teigiamą A. J. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien jos nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Nurodytos aplinkybės automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius. A. J. iš dalies atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 jam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė - atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta 68 balų įvertinimas. Be to, teismas pažymi, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar įmanoma nuteistą asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikaltimas veikas, bei vadovautis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Analizuojant teikimo byloje esančius dokumentus nustatyta, jog A. J. anksčiau teistas 8 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu - 18 metų. Du kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas nuteistasis išlaikė. Septintą kartą nubaustas realiu laisvės atėmimu. Nusikaltimui būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja, dėl įvykdytų nusikaltimų A. J. kaltę pripažįsta iš dalies. Nuteistasis savo elgesį vertina kaip aplinkybių pasikeitimo sąlygotą reakciją - kol turėjo draugę, buvo visai kitokia aplinka, tačiau jai žuvus, pasikeitė aplinka, atsirado draugų su kriminaline praeitimi, kartu išgerdavo, susimušdavo, neturiningai leisdavo laisvalaikį, pasiduodavo kitų įtakai. Šiuo metu nuteistasis apibūdinamas kaip atpažįstantis aplinkybes, susijusias su nusikalstamumu, kaip pats ar kiti susiję su šių problemų atsiradimu, tačiau dažnai kartojantis tas pačias klaidas, nesugebantis suvokti poreikio imtis veiksmų, pačiam spręsti problemas, daugiau besiorientuojantis į aplinkybes. Nors nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau A. J. yra naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų, taip pat yra nurodęs vieną, oficialiai patvirtintą, savikontrolės praradimo epizodą. Nors apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, tačiau turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje. Socialines situacijas vertina teisingai, linkęs pasitikėti tiesioginiu savo patyrimu, gali kitus vertinti kiek stereotipiškai. Nuteistasis turi vieną konkretų tikslą, susijusį su darbine veikla, deja, kitų tikslų neįvardija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingi tokie kriminogeniniai veiksniai kaip ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, alkoholio vartojimas, socialiniai ryšiai. A. J. dėl padarytų veikų savo kaltę pripažino iš dalies, savo nusikalstamo elgesio pasirinkimą linkęs vertinti atsitiktinumu dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė rėžimo reikalavimus, nors baustas už tai nebuvo. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – atlikęs tik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas, visuomenės interesas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę ar jos dalį, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, kuri taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, nebuvo vieninga – trys iš septynių narių pareiškė atskirąsias nuomones, nesutikdami taikyti A. J. lygtinį paleidimą, nurodydami, kad nuteistasis yra neseniai atvykęs į pataisos įstaigą, jo motyvacija keisti elgesį yra išreikšta silpnai.

Teismo vertinimu, A. J. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, atsižvelgti į likusios neatliktos bausmės dalį. Nusikaltimų, už kuriuos A. J. atlieka bausmę, pavojingumas, grėsmė visuomenei, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jam būdingi kriminogeniniai veiksniai, neatlikta didelė bausmės dalis, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis tinkamai įvertino savo praeitį, padarė reikiamas išvadas yra pasiruošęs doru elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis yra atlikęs tik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas, be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą. Nuteistąjį A. J. lygtinai paleidus, būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, nebūtų tinkamai realizuota jam nustatytos bausmės paskirtis, kadangi nėra pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį A. J. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, atsisakant patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-16 dėl A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 59-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., gim. 1961 m. birželio 1 d., atsisakyti patvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.