Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 59-147 (toliau – ir Komisijos nutarimas), kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. spalio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. balandžio 14 d., 1/3 paskirtos bausmės atlikta 2015 m. rugpjūčio 14 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 59-147 atsisakė nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 1 p. Komisija atsižvelgus į tai, kad nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus, turi galiojančią nuobaudą, nėra nuteistojo motyvacijos keistis, padarė išvadą, kad nuteistojo A. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principų įgyvendinimo, todėl nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. J. 2016 m. birželio 20 d. skundas, kuriame nurodoma, kad jis prašo teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes šis jo kreipimasis yra antras, pirmą kartą jam buvo paskirti įpareigojimai, kuriuos jis turėjo įvykdyti: konsultuotis su įstaigos psichologu, atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo. Šiuos įpareigojimus jis įvykdė pilnai: dalyvavo (elgesys-pokalbis-pasikeitimas) užsiėmimuose, lankėsi psichologo konsultacijose, atliko gerbūvio darbus – dalyvavo anketavime, 4 balais sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Jis neturi problemų su narkotikais, alkoholiu, bausmę atlieka paprastoje grupėje, du kartus pažeidė režimo reikalavimus, turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau ši nuobauda padaryta ne piktavališkai, nes jis įėjęs į savo miegamąjį norėjo pasiimti įrankius, skirtus valgyti, jis su pareigūnais nekonfliktuoja, vieną kartą skatintas, nevengia darbo, pataisos namuose nedirba, nes nėra platesnio pasirinkimo, todėl išėjęs į laisvę galėtų gauti paprastesnį darbą ir su antstoliais lengviau būtų atsiskaityti, išėjęs jis turės, kur gyventi, jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jis pasižada išėjęs į laisvę laikytis visų jam skirtų įpareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 1 p., be kita ko, įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BVK 157 str. 3 d. numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 str. 2 d. dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, net ir tais atvejais, kada sutinkama, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra, vertinamos ne tik formalios, tačiau ir materialios aplinkybės: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Taigi, lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, t. y. įstatyme konkrečiai nustatyti reikalavimai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Remiantis nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis A. J. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1/3 jam paskirtos bausmės atliko 2015 m. rugpjūčio 14 d., tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų buvimu.

Sprendžiant dėl materialaus kriterijaus, turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nors nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę paprastos grupės sąlygomis ir vieną kartą buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. Jis 2 kartus pažeidė nustatytus tvarkos ir rėžimo reikalavimus. Jis 2015 m. balandžio 2 d. buvo pastebėtas rūkantis kameroje, nors anksčiau buvo įspėtas, kad priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose rūkyti draudžiama, į perspėjimus jis nekreipė dėmesio, už šį pažeidimą jam nuobauda nebuvo paskirta. 2016 m. vasario 13 d. padarė antrąjį pažeidimą – nevykdė pareigūnų nurodymo, 2016 m. vasario 15 d. jam buvo paskirta nuobauda, kuri yra galiojanti. Teismo vertinimu, toks jo elgesys rodo net tik nuteistojo polinkį nepaklusti nustatytai tvarkai, tačiau ir nenorą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, nuteistasis nelinkęs pripažinti, kad pažeidė tvarką. Nuteistasis A. J. iš viso yra teistas 9 kartus. Jo daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau veikos yra pavojingos, naudojamas smurtas, be to, būdingas modelis. Šiuo metu jis atlieka bausmę net už tris baigtus apysunkius nusikaltimus, šios veikos padarytos neišnykus ankstesniam teistumui, veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu konstatuota, kad būtent A. J. naudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies, savo nusikalstamo elgesio pasirinkimą linkęs vertinti atsitiktinumu dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Šiuo metu neišsako savo požiūrio į anksčiau padarytas veikas, atsiradusias pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Jam priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nemoka, pataisos įstaigoje nedirba. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 64 balai, ankstesnio vertinimo metu buvo 68 balai, teismo vertinimu, ši rizika sumažėjo labai minimaliai, vos keliais balais, be to, vienas iš kriminogeninių veiksnių yra ankstesni nusikalstami veiksmai. Atsižvelgus į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nuteistasis A. J. nėra motyvuotas keisti savo elgesį.

Teismas pažymi, kad vien tai, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nėra aplinkybė automatiškai lemianti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, šiuo atveju taip pat vertinama visuma – formalių ir materialių aplinkybių. Apibendrinant išdėstytą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – socialinės reabilitacijos plane vykdomos priemonės, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, turi vieną paskatinimą, įgyvendino jam paskirtas rekomendacijas, nuteistojo teigimu narkotikų nevartoja 10 metų, turimi socialiniai ryšiai ir gyvenamoji vieta, galimai išėjęs iš pataisos įstaigos dirbtų, šiuo atveju nepakanka, kad būtų daroma priešinga išvada. Teismo vertinimu, šiuo metu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 59-147, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 59-147 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.