- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-389-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00056-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teisėjas Vladimiras Kurasovas Civilinė byla Nr. 2S-389-755/2015
2015 m. birželio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio S. O. G. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-153-420/2015, išnagrinėtoje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. O. G. 2015-01-06 Patvarkymo Nr. R2-220 1 punktą, kuriuo atsisakyta patenkinti Inspekcijos prašymą dalyje dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) pagal antstoliui pateiktą 2014-12-03 UAB „Tvirta“ PVM sąskaitos - faktūros TVR Nr. 2014/12-01 kopiją ir Inspekcijos prašymą patenkinti pilna apimtimi.
Antstolis S. O. G. 2015-01-23 patvarkymu Nr. R7-982 skundo netenkino ir perdavė skundą su vykdomąją byla Zarasų rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pagal CPK 609 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p. nuostatas, vykdomojoje byloje išieškomos tik vykdymo išlaidos, kurias faktiškai patiria antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus. Tuo tarpu, išlaidas už su savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdomąjį dokumentą. Išlaidų už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus nėra pagrindo priskirti prie vykdymo procese ne ginčo tvarka išieškomų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi Inspekcijos 2015-01-14 skundas dėl antstolio S. O. G. veiksmų tenkintas. Teismas antstolio S. O. G. 2015-01-06 patvarkymo Nr. R-2-220 1 punktą, kuriuo atsisakyta patenkinti Inspekcijos prašymą dalyje dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) pagal antstoliui pateiktą 2014-12-03 UAB „Tvirta“ PVM sąskaitos – faktūros TVR Nr. 2014/12-01 kopiją, panaikino ir klausimą dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) perduoti antstoliui S. O. G. spręsti iš naujo.
Teismas nurodė, kad Inspekcijos patirtos išlaidos susidarė priverstinai vykdant teismo procesinį sprendimą, kurio geruoju neįvykdė skolininkė. CPK 609 straipsnyje pateikta vykdymo išlaidų kvalifikacija apima visas išlaidas, patiriamas vykdant teismo sprendimą, todėl Inspekcijos patirtos griovimo išlaidos priskirtinos vykdymo išlaidoms. Pažymėjo, kad nei CPK 609 straipsnyje, nei kitose minėto teisės akto straipsniuose nėra teisės normų, nustatančių vykdymo išlaidas patiriantį subjektą (antstolis ar išieškotojas), todėl antstolio argumentas, kad vykdymo išlaidoms priskiriamos tik tos išlaidos, kurias patiria antstolis, yra nepagrįsta. Teismas nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-22 sprendime, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, taip pat ir vykdomajame rašte, yra nurodyta, kad jeigu R. D. per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, išieškant patirtas su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusias išlaidas iš atsakovės. Todėl teismas laikė, kad Inspekcijos patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra papildomos (faktinės) vykdymo išlaidos (CPK 609 str. 1 d. 2 d.), kurios išieškotinos toje pačioje vykdomojoje byloje. Dėl nurodytų priežasčių bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, apylinkės teismas antstolio S. O. G. 2015-01-06 patvarkymo Nr. R-2-220 1 punktą, kuriuo atsisakyta patenkinti Inspekcijos prašymą dalyje dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) pagal antstoliui pateiktą 2014-12-03 UAB „Tvirta“ PVM sąskaitos – faktūros TVR Nr. 2014/12-01 kopiją, panaikino ir klausimą dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) perdavė antstoliui S. O. G. spręsti iš naujo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis S. O. G. skundžia Zarsų rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - Inspekcijos 2015-01-14 skundą Nr. (22.24) 2D-620 dėl antstolio veiksmų atmesti.
Antstolis nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog CPK 609 straipsnyje, nei kituose minėto teisės akto straipsniuose nėra teisės normų, nustatančių vykdymo išlaidas patiriantį subjektą. CPK 609 str. 2 d. numato, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 65 p. numato, jog 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, atlyginamos atsižvelgiant į faktines antstolio išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu, o už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių pašalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas. Teigia, jog sistemiškai aiškinant CPK 609 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą, darytina išvada, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmai (griovimo veiksmai) nelaikytini vykdymo procese antstolio atliekamais veiksmais ir todėl išieškotojo patirtos griovimo išlaidos negali būti laikomos papildomomis antstolio vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Antstolis jokių savavališkos statybos šalinimo (griovimo) veiksmų neatlieka, kadangi įstatymas ir teismų sprendimai tokią teisę suteikia išimtinai išieškotojui, o ne antstoliui.
Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog laiko, kad Inspekcijos patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra papildomos (faktinės) vykdymo išlaidos, kurios išieškotinos toje pačioje vykdomojoje byloje, dėl to, kad pačiame įsiteisėjusiame Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-22 sprendime, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, taip pat ir vykdomajame rašte, yra nurodyta, kad jeigu R. D. per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, išieškant patirtas su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusias išlaidas iš atsakovės R. D.. Tokia teismo nuomonė prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-06 nutartyje Nr. 3K-3-388/2009 konstatuota, kad vykdydamas teismo sprendimą antstolis vykdo tai, kas yra priteista vykdyti, yra nurodyta vykdomajame rašte ir negali elgtis savavališkai. Toje pačioje nutartyje taip pat konstatuota, kad jei teismo sprendimas neaiškus, nesuprantamas, kaip jį vykdyti, tai gali prireikti kreiptis dėl išaiškinimo, klaidų apsirikimų taisymo, papildomo sprendimo priėmimo. Dėl nepareikštų ar naujų reikalavimų kreipiamasi juos išspręsti. Pateiktame vykdyti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-08-26 Vykdomajame rašte Nr. 2-20-731/2012 nenurodyta, kokio dydžio griovimo išlaidas reikia išieškoti. Tai nenumatyta ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje Nr. 2-282-731/2014, leidžiančioje išieškotojui taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes. Dėl to, teigia, kad antstolis, nusprendęs be teismo sprendimo išieškoti išieškotojo patirtas išlaidas, viršytų savo įgaliojimus. Tai, jog antstolis, vadovaujantis vykdomuoju raštu dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, neturėjo teisinio pagrindo toje pačioje vykdomoje byloje spręsti klausimo dėl išlaidų už pastato nugriovimą ir aplinkos sutvarkymo išlaidų išieškojimo, nes šis klausimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. 2S-2640-567/2014. Be to, šioje nutartyje, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Inspekcija, siekdama išieškoti išlaidas, turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo.
Antstolis pažymi, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka reglamentuota CPK 611 str. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Nustačius, kad vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas antstoliui gali skirti iki 289 € baudą (LR CPK 611 str. 5 d.).Darytina išvada, kad išieškotojo patirtas griovimo išlaidas prilyginus antstolio patiriamoms vykdymo išlaidoms, už tokių išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą antstoliui gali būti skirta bauda nepaisant to, kad antstolis negali kontroliuoti ar įtakoti tokių išlaidų atsiradimo, sumažėjimo ar padidėjimo, negali įvertinti tokių išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Antstolis gavęs skundą dėl tokių išlaidų dydžio, negalėtų jų pagrįsti ar atsisakyti jas išieškoti, o skundą perdavus teismui ir šiam konstatavus, kad griovimo išlaidos yra nepagrįstos, antstoliui galimai atsirastų pareiga ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Antstolis nurodo, kad CPK 611 str. 4 d. numatyta, jog vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų. Griovimo išlaidas prilyginus antstolio patiriamoms išlaidoms, būtų pažeista išieškotojo teisė visa apimtimi atgauti savo pagrįstai patirtas išlaidas, jei išieškojimo procesas užsitęstų. Ši įstatymo norma taip pat pagrindžia tai, kad išieškotojo patiriamos griovimo išlaidos nėra antstolio vykdymo išlaidos ir negali būti išieškomos ne ginčo tvarka antstolio patvarkymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Inspekcija prašo antstolio atskirąjį skundą atmesti ir palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė vykdymo išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Inspekcija nurodo, kad vykdymo išlaidos tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. Vadovaujantis CPK 609 str. įtvirtinta vykdymo išlaidų samprata, vykdymo išlaidos turi būti aiškinamos kaip visos išlaidos, patiriamos vykdant teismo sprendimą be kurių neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Nei CPK 609 str., nei kitose minėto teisės akto straipsniuose nėra teisės normų, nustatančių vykdymo išlaidas patiriantį subjektą (antstolis ar išieškotojas). Sprendimų vykdymo instrukcija, kaip poįstatyminis teisės aktas, nustatantis vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo, apmokėjimo tvarką negali paneigti aukštesnę teisinę galią turinčiame teisės akte (CPK) pateiktos vykdymo išlaidų sampratos. Pažymi, kad Zarasų rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2013-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20-731/2012 bei 2014-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-282-731/2014 nurodė, kad R. D. (B.) neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą Inspekcija turi teisę pati nugriauti savavališkai pastatytus statinius reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės R. D. (B.). Taigi, ginčo išlaidų priskirtinumas vykdymo išlaidoms yra apspręstas paties teismo, kuris nustatė alternatyvų teismo sprendimo įvykdymo būdą skolininkės R. D. (B.) lėšomis, todėl visos tuo būdu vykdant patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis. Pažymi, kad remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu ir aiškinant jį sistemiškai, visi veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, kai jų nepašalina skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą laikomi teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai. Lietuvos valstybei vykdant tokius veiksmus atstovauja Inspekcija. Tvirtina, kad pagal teismų praktiką savavališkai ir neteisėtai pastatytų statinių griovimo išlaidos priskiriamos vykdymo išlaidoms, Inspekcijai atskirai kreiptis į teismą dėl vykdomųjų išlaidų priteisimo nereikia. Inspekcijos apmokėtos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo darbus, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir vadovaujantis CPK 610-611 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p., turi būti išieškotos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, nereiškia, kad šios išlaidos vėliau negali ir neturi būti išieškomos iš skolininko vykdomojoje byloje. Tai, kad 2013-08-26 Vykdomajame rašte Nr. 2-20-731/2012 nenurodyta, kokio dydžio griovimo išlaidas reikia išieškoti, nedaro jo savaime nevykdytinu. Konkreti griovimo išlaidų suma paaiškėja atlikus numatomų statinių apžiūrą vietoje, sudarius ir paskaičiavus griovimo sąmatą, atlikus griovimo darbus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamojoje byloje, negali iš anksto nuspręsti, kokia bus patirta reali statinių nugriovimo suma, kurią galėtų nurodyti sprendime. Kadangi griovimui numatytos išlaidos jau yra priteistos įsiteisėjusiame teismo sprendime ir nurodytos vykdomajame rašte, antstolis išieškodamas patirtas griovimo išlaidas savo įgaliojimų neviršys. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismo išvados neatitinka teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ginčas byloje kilo dėl to, kad antstolis S. O. G. 2015-01-06 patvarkymu Nr. R2-220 atsisakė tenkinti Inspekcijos prašymą dalyje dėl su griovimu ir statybvietės sutvarkymu susijusių išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. D. (B.) pagal antstoliui pateiktą 2014-12-03 UAB „Tvirta“ PVM sąskaitą – faktūrą TVR Nr. 2014/12-01. Antstolis padarė išvadą, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos vykdymo išlaidoms ir gali būti išieškomos CPK 611 str. nustatyta tvarka. Antstolis nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad iš skolininko išieškomos tos išlaidos, kurias patiria pats antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, dėl to už tokias paslaugas apskaičiuotos sumos negali būti priskirtos prie vykdymo procese ne ginčo tvarka išieškomų išlaidų. Iš esmės analogiškai antstolis nurodė ir savo 2015-01-23 patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti Inspekcijos skundą. Antstolis nurodė ir tai, kad vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, antstolis griovimo darbų neatlieka, kadangi tiek įstatymai, tiek teismas suteikia teisę pačiam išieškotojui, t.y. Inspekcijai, todėl antstolis jokių vykdymo išlaidų nepatiria, o išieškotojo patiriamos išlaidos yra padarinių šalinimo (griovimo, statybvietės sutvarkymo, ir kt.) išlaidos, bet ne vykdymo veiksmų išlaidos. Taip pat antstolis nurodė, kad 2011-11-18 įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, 48 p. nuostatos iki tol numačiusios, kad už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo ir šios sumos laikomos faktinėmis vykdymo išlaidomis, buvo perkeltos į Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p. be nuostatos, kad išlaidos, patirtos vykdant griovimo darbus, laikomos faktinėmis vykdymo išlaidomis. Be to, CPK 611 str., reglamentuojančio vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, redakcija, galiojusi iki 2011-11-01 numatė, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad antstolio S. O. G. atskirojo skundo argumentai, jo 2015-01-06 ir 2015-01-23 priimtų patvarkymų motyvai, nepatvirtina antstolio sprendimo atsisakyti išieškoti iš skolininkės griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas pagrįstumo, todėl skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutartis, kuria tenkintas Inspekcijos skundas, yra pagrįsta ir teisėta.
Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punktą, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktu, kitos šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, yra išaiškinęs, kad išlaidos, kurias patiria išieškotojas apmokėdamas už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas, yra faktinės vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantas S. O. G. nepagrįstai tvirtina, kad Inspekcija siekdama išieškoti išlaidas, susijusias su griovimus, turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo, o griovimo išlaidos nelaikytinos vykdymo išlaidomis. Tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktą už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, nereiškia, kad šios išlaidos nelaikytinos vykdymo išlaidomis ir vėliau negali ir neturi būti išieškomos iš skolininko vykdomojoje byloje. Nepripažįstant griovimo išlaidų papildomomis (faktinėmis) vykdymo išlaidomis, kurios išieškotinos toje pačioje vykdomojoje byloje ir laikant, kad išlaidų dydis už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas teismo ieškininio ginčo tvarka, o ne išieškomos automatiškai pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai ir sudaroma galimybė skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti Inspekcijos neteisėtos statybos pašalinimo kaštus, vilkinti procesą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbų kaštus įtraukus į vykdomąsias išlaidas, nebus pažeisti skolininkų interesai, kadangi ,visų pirma, dėl konkrečios išieškotinos sumos patvarkymą su detaliais tokių išlaidų skaičiavimais turės priimti antstolis, prieš tai įvertinęs pateiktus įrodymus dėl patirtų išlaidų dydžio, ir ,antra, prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui skolininkas, išieškotojas gali prieštarauti skundžiant antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokio skundo atveju patvarkymo ir pačių skaičiavimų pagrįstumą galės patikrinti teismas. Antstolio nuogastavimai dėl galimų jų išlaidų CPK 611 str.5 d. numatytu atveju yra hipotetiniai, todėl dėl jų detaliau teismas nepasisako.
Apeliantas be pagrindo savo argumentų patvirtinimui remiasi LAT 2009-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2009, nes šios bylos faktinės aplinkybės yra esmingai skirtingos nuo nagrinėjamų. Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiami savavališkos statybos pasekmių šalinimo išlaidų išieškojimo, to procedūrų klausimai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
Nuoroda į Vilniaus apygardos teismo nutartį byloje Nr.2S-2640-567/2015 bevertė, nes pagal Liteko duomenis taip numeruojamos bylos apskritai nėra. Pagal cituojamą tekstą tikėtina, jog apeliantas turi omenyje to paties teismo 2015-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr.2S-776-567/2015, bet atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tad ja remtis nėra pagrindo.
Tai, kad vykdymo išlaidų išieškojimas pagal įstatymą yra terminuotas nepaneigia jų dydžio nustatymo ir išieškojimo procedūrų pagal aukščiau aptartą tvarką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.