- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-388/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Algis Norkūnas (pran.)
- Pareiškėjas
- O. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu buvo nušalinta nuo pareigų. Po pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl įsakymo panaikinimo užginčytas įsakymas 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. P1-42 buvo pripažintas netekusiu galios, o Tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. P1-43 pareiškėja buvo perkelta iš skyriaus vedėjos į skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo išleistas dar vienas įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš pareigų. Pareiškėja įsakymus dėl perkėlimo į žemesnes pareigas ir atleidimo iš pareigų ginčija teisme kitose bylose, kartu prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei grąžinti ją į eitas Medicinos prietaisų skyriaus vedėjos pareigas. Įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.
Šioje byloje pareiškėja ginčija antstolio veiksmus ir reikalauja įpareigoti antstolį visiškai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą, išduotą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą, ir pareiškėją grąžinti į pareigas, nuo kurių ji buvo neteisėtai nušalinta.
Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl grąžinimo į darbą. Patvarkyme jis nurodė, kad teismas, nors įsakymą dėl nušalinimo nuo pareigų ir pripažino neteisėtu, tačiau grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas skolininko neįpareigojo. Antstolio manymu, vykdyti teismo sprendimą taip, kaip reikalaujama skunde, nėra pagrindo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir įpareigojo antstolį vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas nurodė, kad, teismui, pripažinus atitinkamą norminį administracinį aktą neteisėtu, jis savaime laikomas panaikintu remiantis CPK 3 straipsnio 4 dalimi. Teisinės akto panaikinimo pasekmės nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje. Pagal šį straipsnį skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Teismas padarė išvadą, kad 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo dėl nušalinimo nuo pareigų galiojimas baigėsi, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą. Be to, šia nutartimi Lietuvos vyriausias administracinis teismas konstatavo, kad Tarnybai pripažinus neteisėtu ir panaikinus pareiškėjos teises pažeidžiantį įsakymą (dėl nušalinimo iš pareigų), jos pažeistos teisės ir teisėti interesai nebuvo atkurti.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 6 d. išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl įsakymo dalies panaikinimo. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad teismas nusprendė pripažinti Tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo 1.1 punktą neteisėtu. Vykdomojo rašto išdavimo metu šalių ginčo teisiniai santykiai, kilę 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo pagrindu, jau buvo pasibaigę dėl kitos priežasties - tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymas dėl nušalinimo tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. P1-42 buvo pripažintas netekusiu galios, o Tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. P1-43 pareiškėja buvo perkelta iš skyriaus vedėjos į skyriaus vyriausios specialistės pareigas. Dar vienu 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu pareiškėja buvo atleista iš pareigų. Pareiškėja įsakymus dėl perkėlimo į žemesnes pareigas ir dėl atleidimo iš darbo ginčija teisme kitose bylose, kartu prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei grąžinti ją į eitas medicinos prietaisų skyriaus vedėjos pareigas. Anot apeliacinės instancijos teismo tai reiškia, kad pareiškėjos teisinė padėtis buvo atkurta iki tos, kuri buvo priimant neteisėtą 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas nėra vienintelis būdas asmens pažeistai teisei ar teisėtam interesui ginti. Ginčas teisme neužkerta kito asmens teisę pažeidusiam asmeniui galimybės pačiam atitaisyti neteisėtą padėtį. Darytina išvada, kad šalių ginčo teisiniai santykiai pasibaigė, teismo sprendimu nustatyti reikalavimai yra pilnai įvykdyti. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino šių faktinių aplinkybių ir be pagrindo įpareigojo antstolį vykdyti vykdomąjį raštą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį ir 2008 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi panaikino pareiškėjos teisę, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, ir neteisėtai revizavo administracinių teismų sprendimus. Administraciniai teismai, žinodami, kad Tarnyba pripažino netekusiu galios savo 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymą (dėl nušalinimo nuo pareigų), dėl jo pasisakė, kad skundžiamo akto pagrįstumas ir teisėtumas turi būti įvertintas jo priėmimo momentu. Taip pat teismai konstatavo, kad pareiškėja negrąžinta į vedėjos pareigas. Vilniaus apygardos teismas negalėjo aplinkybių vertinti priešingai nei šie teismai vertino. Tarnybos veiksmai (nepatenkinamas įvertinimas, įsakymai dėl nušalinimo, perkėlimas į kitas pareigas) patvirtina, jog ji geruoju negražino pareiškėjos į vedėjos pareigas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada apie grąžinimą į darbą vedėjos pareigoms geruoju bei sprendimo vykdymą geruoju, yra nepagrįsta ir vertintina kaip šališka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą suinteresuotas asmuo iš esmės palaiko apeliacinės instancijos teismo argumentus ir prašo kasacinį skundą atmesti.
Antstolio atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo priimtas praleidus terminą atsiliepimui pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo vykdymo
Teismo sprendimai gali būti dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo ir dėl priteisimo. Teismo sprendimai dėl pripažinimo teisinį poveikį daro patys savaime ir neturi būti vykdomi, todėl vykdomasis raštas neišduodamas. Jeigu darbuotojas įsakymu nušalinamas nuo darbo, o užginčijus įsakymą teisme įsakymas jį išleidusio asmens valia yra pripažįstamas netekusiu galios, tai teisiškai atkuriama iki darbuotojo nušalinimo buvusi padėtis – darbuotojas negali būti vertinamas kaip neinantis ar negalintis eiti pareigų ar dirbti darbo. Tai nepaneigia darbuotojo teisės prašyti teismo įsakymą dėl nušalinimo pripažinti neteisėtu, o teismui, esant pagrindui, pripažinti įsakymą neteisėtu, nors šis gali būti pripažintas negaliojančiu jį išleidusio asmens. Įsakymo pripažinimas negaliojančiu, kurį atlieka įsakymą išleidęs asmuo, sukuria pasekmes ateičiai nuo įsakymo pripažinti negaliojančiu išleidimo dienos, o pripažinimas teismo sprendimu įsakymo neteisėtu atsako į klausimą, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas darbuotojui nušalinti įsakymo dėl nušalinimo išleidimo metu. Teismui ištyrus ir nustačius bylos aplinkybes gali būti konstatuojamas asmens teisių pažeidimas ir po to, jei reikia, jis pašalinamas. Teismo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies pagrindu galima daryti išvadą, ar teismo sprendimas dėl įsakymo, kuriuo darbuotojas nušalintas nuo darbo, yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuris nereikalauja vykdymo ir vykdymo veiksmai neatliekami, ar tai yra teismo sprendimas dėl priteisimo, kuris gali būti vykdomas priverstinai ir todėl yra išduodamas vykdomasis raštas.
Nagrinėjamu atveju ginčas dėl įsakymo teisėtumo ir galiojimo išspręstas administracinių teismų sprendimu ir nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 23 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad įsakymas pripažįstamas neteisėtu, o iš motyvų matyti, kad teismui buvo žinoma ir apsvarstyta aplinkybė, jog tarnybos direktoriaus įsakymu ginčo įsakymas pripažintas negaliojančiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties motyvuose nurodoma, kad ši aplinkybė neduoda pagrindo teismui reikalavimo nenagrinėti, nes turi būti įvertintas skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo momentu, o patenkinant skundą ginčijamas aktas turi būti panaikintas, o ne pripažįstamas neteisėtu. Šis teismas, palikdamas nepakeistą žemesnės instancijos teismo sprendimą, motyvuose nurodė, kad įsakymą dėl nušalinimo reikia laikyti panaikintu. Tokiais teismo sprendimu ir nutartimi teisiškai įvertintos nušalinimo aplinkybės ir panaikintas pagrindas darbuotojui nušalinti. Teismo sprendimai, kuriais panaikinami aktai, patys sukelia teisines pasekmes – panaikina aktų teisinę galią. Vykdydamas teismo sprendimą antstolis vykdo tai, kas yra priteista vykdyti, yra nurodyta vykdomajame rašte, ir negali elgtis savavališkai. Jeigu teismo sprendimas neaiškus, nesuprantama, kaip jį vykdyti, tai gali prireikti kreiptis dėl išaiškinimo, klaidų ar apsirikimų taisymo, papildomo sprendimo priėmimo. Dėl nepareikštų ar naujų reikalavimų kreipiamasi juos išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir pagrindė, kad po įsakymo dėl nušalinimo pripažinimo netekus galios, buvo išleisti įsakymai, kuriais darbuotoja perkelta į kitą darbą ir yra netekusi valstybės tarnybos statuso, o dėl šių aplinkybių vyksta teisminis ginčas. Darbuotojo perkėlimo iš valstybės tarnybos į kitas pareigas pagrįstumo ir teisėtumo klausimai nebuvo nagrinėjimo dalykas priimant teismo sprendimą ir nutartį byloje dėl nušalinimo, nors tokie faktai ir jų ginčijimas buvo žinomi teismams. Išvados, padarytos išnagrinėtoje byloje dėl įsakymo nušalinti nuo pareigų panaikinimo, neapima perkėlimo į kitas pareigas ir valstybės tarnautojo statuso netekimo faktinių aplinkybių nustatymo ir jų teisinio įvertinimo. Pagal tokias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti teismo išvadų nepagrįstomis ir konstatuoti, kad buvo netinkamai taikytos materialinės ar procesinės teisės normos (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti galioti.
Priteisti iš O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,75 Lt (trisdešimt šešis litus, 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.