Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-411-569/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-16
Bylos Nr.: e2A-411-569/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: J. S.
Ieškovas: L. L.

Kategorijos

1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
1.3.5.7Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
1.3.7.2.1Žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimu profesine liga, atlyginimas
1.3.7.2.4Darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.7; 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. S. dėl neišmokėto darbo užmokesčio, netesybų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. L. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. S. 4 794,64 Eur darbo užmokesčio už darbo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 2 615,28 Eur netesybų, 112 448,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl patikslinto ieškinio „Dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo“ atsisakė 29 802,02 Eur dalies reikalavimo atlyginti turtinę žalą iš atsakovo J. S. ir prašė ieškovės L. L. naudai priteisti 82 646,46 Eur turtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. (duomenys neskelbtini) sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei L. L. iš atsakovo J. S.: 4 423,20 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 1 654,56 Eur netesybų už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą; 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 077,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo J. S. 475,00 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, įtvirtinančiu, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), įvertinęs nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovės L. L. dirbtą pas atsakovą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) iki (duomenys neskelbtini) nelegaliu darbu.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Į bylą jokių įrodymų, kad būtų sumokėta daugiau darbo užmokesčio ieškovei, nėra pateikta.

5. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie jo sveikatos sutrikimus konstatuotu nelegalaus darbo laikotarpiu iš esmės nepaneigia to, kad tais laikotarpiais galėjo būti atliekamas darbas ir be atsakovo dalyvavimo. Teismas pažymėjo, jog net ir įrodžius, kad ieškovė kažkurią dieną ar konkretų laikotarpį (pavyzdžiui, kai remontavo laiptinę) dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatliko darbo funkcijų pas atsakovą, tai neleistų padaryti išvados apie tarp šalių sudarytą susitarimą dėl ne visos darbo laiko normos, taip pat nustatyti tikslų ieškovės darbo pas atsakovą laiką. Būtent atsakovas privalo užtikrinti, kad būtų sudarytas susitarimas su darbuotoju dėl taikomos darbo laiko normos, taip pat atliekama darbo laiko apskaita. Teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti buvus susitarimą dėl ne visos darbo laiko normos.

6. Teismas sprendė, kad ieškovei už laikotarpi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti išmokėtas bent minimalus atlyginimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalių darbo santykių pradžia nėra tiksliai nustatyta, tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies ir nusprendė priteisti darbo užmokestį už 10 mėnesių ir 23 dienas, taikant darbo santykių metu galiojusį minimalųjį darbo užmokestį (400 Eur x 6 + 430 Eur x 4 + 430 Eur x 0,74 – 15 Eur), iš viso 4 423,20 Eur.

7. Atsižvelgdamas į darbo santykių laikotarpį, priteistino darbo užmokesčio dydį ir darbdavio finansinę padėtį, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą, t. y. 1 654,56 Eur (413,64 Eur x 4). Teismas vertino, jog nurodytos netesybos pakankamai kompensuoja ieškovės galimus finansinius praradimus šio konkretaus ginčo atveju bei tokio dydžio sankcijos darbdaviui taikymas atitinka šios sankcijos taikymo tikslus.

8. Teismas pripažino, kad ieškovei žala kilo atsakovui vykdant veiklą, susijusią su padidinto pavojaus šaltiniu, t. y. (duomenys neskelbtini) valdymu. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra atsakovo neteisėtas neveikimas – atsakovas nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata bei tinkamai organizuojamas darbas (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad naudojamas mechanizmas būtų saugus ir juo būtų tinkamai naudojamasi, ieškovė dirbo pas atsakovą (duomenys neskelbtini) tinkamai neapmokyta. Dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.

9. Teismas sprendė, jog šiuo atveju būtina įvertinti, kokias pajamas galėtų gauti ieškovė, jeigu nebūtų sužalota jos sveikata, kurias gauna ir galėtų uždirbti, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę. Teismas darė išvadą, kad ieškovė negalėtų realiai tikėtis gauti didesnio darbo užmokesčio, nei minimali mėnesinė alga. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ir po (duomenys neskelbtini) gali tikėtis gauti ne tik šalpos pensiją, bet ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negaus pajamų, kurių nekompensuos valstybės skiriamos išmokos.

10. Teismas vertino, kadangi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovei nebuvo skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija bei ieškovė gavo mažesnę šalpos neįgalumo pensiją, todėl už šį laikotarpį perskaičiuotinos ieškovės negautos pajamos (iš nurodytu laikotarpiu 70 procentų ieškovės realiai gautinos minimalios mėnesinės algos (duomenys neskelbtini) m. – 430 Eur, (duomenys neskelbtini) m. – 447 Eur) ir atėmus ieškovės gautas šalpos išmokas) ir pripažintina, kad ieškovė patyrė 1 494,32 Eur žalą. Taip pat turėtų būti kompensuotina ieškovės patirta turtinė žala, susijusi su sveikatos atstatymui skirtomis lėšomis, kurių nekompensavo atsakovas, t. y. 98,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. pašto perlaida (duomenys neskelbtini) L. L. pervedė 1 700,00 Eur ir ši suma padengia ieškovės patirtą turtinę žalą, todėl iš atsakovo ieškovei turtina žala nepriteistina.

11. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei dėl patirto sužalojimo darbe nedarbingumas visam likusiam gyvenimui padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) procentų iki (duomenys neskelbtini) procentų, ieškovei (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės sveikatos sužalojimo sunkumą ir negrįžtamumą. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai keičia ieškovės gyvenimo kokybę ir yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgė į atsakovo neveikimą ir tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimą pagal darbuotojo gebėjimus ir sveikatos būklę, į atsakovo turtinę bei sveikatos būklę. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 15 000,00 Eur neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. (toliau – ir apeliantas) prašo (duomenys neskelbtini) sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei L. L. iš atsakovo J. S. 1290,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4290,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo J. S. 97,00 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Spręsdamas dėl atlyginimo ieškovei už jos nelegalų darbą pas apeliantą priteisimo teismas šioje byloje visiškai netinkamai taikė tiek DK nuostatas, tiek Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 8 ir 9 dalis.

12.2. (duomenys neskelbtini) nutarimu yra konstatuotas tik ieškovės nelegalaus darbo laikotarpis apskritai, tačiau nėra konstatuotas joks šalių susitarimas dėl kokio nors atlyginimo už šį darbą ieškovei mokėjimo, taip pat nenustatytas ieškovės darbo laikas ir kt. Ieškovė pas atsakovą dirbo už jai paskolintus pinigus, be to, jis jai duodavo (duomenys neskelbtini) ir kt., todėl tai turėtų suponuoti, kad, net ir pripažinus, jog tarp šalių buvo darbo santykiai, apeliantas už šį darbą ieškovei nėra skolingas. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalį nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga nelegaliai dirbusiam darbuotojui turi būti sumokama tik už 3 mėnesius, bet ne už visą nelegalaus darbo laikotarpį.

12.3. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, kurios numato darbdavio atsakomybę už nelegalų darbuotojo įdarbinimą, t. y. pareigą sumokėti jam darbo užmokestį, jeigu jis yra nesumokėtas, turėtų sekti, kad visais atvejais, nustačius nelegalaus darbo faktą, yra preziumuojama, jog nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos bei darbuotojui taip pat už minėtus 3 mėnesius, o ne už ilgesnį nelegalaus darbo laikotarpį, turi būti sumokama jo nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

12.4. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš apelianto darbo užmokestį už jos nelegalų darbą turėjo būti taikomas Užimtumo įstatymo 56 straipsnis, o ne DK (DK 4 str. 1 d.). Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje yra tik nustatyta, jog darbo kodekso nustatyta tvarka sprendžiami tik nelegaliai dirbusio darbuotojo ir darbdavio ginčai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, tuo tarpu tokiam darbuotojui priklausančio išmokėti darbo užmokesčio dydį aiškiai bei imperatyviai nustato Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalis.

12.5. Teismas netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas ir priteisdamas ieškovei iš apelianto 1654,56 Eur dydžio netesybas už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą. Jokių netesybų tokiam darbuotojui mokėjimo Užimtumo įstatymo 56 straipsnis nenumato. Šiuo atveju negalima nustatyti net netesybų skaičiavimo pradžios datos, todėl ir teismas negalėjo jų priteisti.

12.6. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo iš apelianto jai priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šios bylos aplinkybes, reikšmingas priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

12.7. Apeliantas su šiuo ieškovės reikalavimu iš dalies sutiko, tik nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo elgesį, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, yra ženkliai per didelė. Neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrukdymo dėl neatsargumo atvejais, teismų yra vertinama daugiausia iki 5000,00 Eur. Todėl, jeigu būtų tenkinamas šis reikalavimas, ieškovės naudai iš apelianto galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

12.8. Nors teismas konstatavo, jog kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama neturtinė žala siekia iki 25 000,00 Eur, dėl to teisinga ir protinga šiuo atveju esą būtų ir ieškovei priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra aiškiai matyti, kad teismas šiuo atveju nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose su skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. išaiškinimais bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnis, kuriame numatyta darbdavio atsakomybė už nelegalų darbą, yra specialioji teisės norma DK atžvilgiu, todėl sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš apelianto darbo užmokestį už jos nelegalų darbą turėjo būti taikomas Užimtumo įstatymo 56 straipsnis, o ne DK, ir mano, kad ji grindžiama klaidingu teisės aktų, reikšmingų nagrinėjamos bylos teisingam išnagrinėjimui ir šalių ginčo išsprendimui, nuostatų interpretavimu.

13.2. Apelianto argumentus paneigia formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, konstatuojant darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui už visą darbo laiką, su juo susijusias išmokas ir nelegalaus darbo atveju. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad aptartos DK nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą; šios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą; dėl šio darbuotojo teisių gynimo būdo (past. netesybų), kaip tiesiogiai susijusio su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas turi spręsti savo iniciatyva, net ir darbuotojui nepareiškus tokio reikalavimo.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgė į darbo santykių laikotarpį, priteistino darbo užmokesčio dydį ir apelianto finansinę padėtį ir remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą, t. y. 1.654,56 Eur (413,64 Eur x 4).

13.4. Apeliantas, ginčydamas nurodytą teismo sprendimą dalyje dėl priteistų netesybų dydžio, nepateikė jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio didesnių netesybų priteisimas, palyginti su apelianto sutinkamomis mokėti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybomis, įveda didelį neadekvatumą, disproporciją, ar neatitinka netesybų taikymo tikslų.

13.5. Apeliantas netinkamai interpretuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių nagrinėjamo ginčo atveju. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, todėl nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės dėl ieškovės darbo pas atsakovą fakto, ieškovei mokėtino darbo užmokesčio dydžio bei jo sumokėjimo fakto, taip pat šalis siejusių faktinių darbo santykių trukmės. Neabejotina, kad esant darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, darbdaviui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra tinkamai atsiskaityta.

13.6. Nepaisant to, kad apeliantas neigė neatsiskaitymo su ieškove aplinkybę, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o teigdamas, kad ieškovė pas jį dirbo ne visas dienas, šią aplinkybę taip pat turėjo patvirtinti įrodymais, atitinkančiais leistinumo ir sąsajumo kriterijus, tačiau to nepadarė.

13.7. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kasacinio teismo praktika, kuriai skundžiamas teismo sprendimas prieštarautų, ar kuri iš tiesų pagrįstų, kad priteistas 15 000,00 Eur neturtinės žalos dydis ieškovės sveikatos sužalojimo atveju tokio sužalojimo bylose yra per didelis.

13.8. Priešingai, nei teigia apeliantas, būtent nurodyti ir teismo įvertinti kriterijai lėmė dėl sveikatos sužalojimo ieškovės naudai nustatytą priteistiną 15 000,00 Eur sumą, kaip pakankamai kompensuojančią jos neturtinę žalą. Vertinant teismo argumentaciją lyginamuoju aspektu bei atsižvelgiant į parinktus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ieškovės atveju, matyti, kad teismas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir individualizavo ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reguliuojančių nelegaliai dirbusių asmenų teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio, darbdavio atsakomybę už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimus sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe atveju, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovas, vykdydamas individualią veiklą ir taip būdamas darbdaviu, nuo (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) iki (duomenys neskelbtini), leisdamas darbuotojams L. L. ir V. B. savo naudai dirbti įvairius nekvalifikuotus darbus ((duomenys neskelbtini) ir kt.) (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

17. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas (duomenys neskelbtini) A. G. (duomenys neskelbtini) nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuria J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, atleistas pagal laidavimą, perduodant J. S. (duomenys neskelbtini) R. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams ir J. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. Nutartyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini), J. S. priklausančioje (duomenys neskelbtini) dirbant prie (duomenys neskelbtini) netikėtai (duomenys neskelbtini) trenkėsi į (duomenys neskelbtini) buvusią ir J. S. padedančią L. L. ir ją sužalojo, padarydama (duomenys neskelbtini).

18. Iš (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad L. L. diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Nurodyti nusiskundimai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini).

19. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. L. specialiųjų poreikių“ ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) poreikis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) nustatė ieškovei (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytas (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) ieškovei nustatė (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodyti (duomenys neskelbtini) kodai (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki senatvės pensijos sukakties dienos, nustatytos diagnozės pagal (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. nustačius (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: (duomenys neskelbtini).

Dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo nelegalaus darbo atveju

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino J. S. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, bei skyrė administracines nuobaudas. Teismas konstatavo, kad tarp J. S. ir L. L. bei V. B. buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai ir pripažino, kad J. S., vykdydamas individualią veiklą ir taip būdamas darbdaviu, nuo (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) iki (duomenys neskelbtini), leisdamas darbuotojams L. L. ir V. B., savo naudai dirbti įvairius nekvalifikuotus darbus ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) nutarimą paliko nepakeistą. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo nelegalų darbą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) iki (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlyginimo ieškovei už jos nelegalų darbą pas apeliantą priteisimo, visiškai netinkamai taikė tiek DK nuostatas, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 ir 9 dalis. Teigia, kad ieškovės nelegaliu darbu jo (duomenys neskelbtini) , yra konstatuotas tik ieškovės nelegalaus darbo laikotarpis apskritai, tačiau nėra konstatuotas joks šalių susitarimas dėl kokio nors atlyginimo už šį darbą ieškovei mokėjimo, taip pat nenustatytas ieškovės darbo laikas ir kt. Ieškovė pas apeliantą dirbo už jai paskolintus pinigus, be to, jis jai duodavo (duomenys neskelbtini) ir kt., todėl tai turėtų suponuoti, kad net ir pripažinus, jog tarp šalių buvo darbo santykiai, apeliantas už šį darbą ieškovei nėra skolingas. Be to, pasak apelianto, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalį nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga nelegaliai dirbusiam darbuotojui turi būti sumokama tik už 3 mėnesius, bet ne už visą nelegalaus darbo laikotarpį. Teisėjų kolegija šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

22. Ginčo laikotarpiu aktualioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies redakcijoje nustatyta, kad nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nelegalaus darbo atveju laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.

23. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai (DK 141 straipsnio 2 dalis). DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį; bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliantas teigia, kad ieškovė pas jį dirbo už jai paskolintus pinigus, be to, jis jai duodavo (duomenys neskelbtini), todėl tai turėtų suponuoti, kad, net ir pripažinus, jog tarp šalių buvo darbo santykiai, apeliantas už šį darbą ieškovei nėra skolingas. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad DK 139 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Todėl apelianto ieškovei duotas (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip sumokėtas darbo užmokestis.

25. Pažymėtina, kad į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sumokėjęs ieškovei darbo užmokestį. Apeliantas teigia, kad ieškovė pas jį dirbo ne visas dienas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, nepateikė. Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovei už laikotarpi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti išmokėtas bent minimalus atlyginimas.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nustatęs ilgesnį nelegalaus darbo laikotarpį, atsakovui neįrodžius, kad ieškovei buvo sumokėtas darbo užmokestis, pagrįstai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies ir DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir priteisė darbo užmokestį už visą nustatytą nelegalaus darbo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog priešingu atveju būtų paneigtas teisingo apmokėjimo už darbą principas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisės akto interpretavimas, kokį nurodo apeliantas, sukurtų prielaidas, skatinančias darbdavį priimti dirbti darbuotoją nelegaliai, kadangi darbdavys turėtų pareigą atsiskaityti tik už 3 darbo mėnesių laikotarpį, o ne už visą dirbtą laikotarpį, taip paneigiant teisingo apmokėjimo už darbą principą.

27. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai netesybas, kadangi Užimtumo įstatymo 56 straipsnis atsakomybės už uždelsimą atsiskaityti su nelegaliai dirbusiu asmeniu (netesybų) nenumato. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis vien laikytų, kad apeliantas privalo sumokėti ieškovei netesybas, prašo atsižvelgti į tai, jog šios netesybos iš esmės neturėtų būti didesnės, negu ieškovei priklausanti išmokėti 3 mėnesių minimali alga.

28. DK 147 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei minimalus atlyginimas turėjo būti išmokėtas už visą nelegalaus darbo laikotarpį – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju netesybos neturėtų būti didesnės, negu ieškovei priklausanti išmokėti 3 mėnesių minimali alga.

30. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardijamos tokios priežastys – trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma. Viena iš aplinkybių, dėl kurių priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma gali būti mažinama, yra darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-267/2008). Taip pat pažymėtina, kad priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-5/2012).

31. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į darbo santykių laikotarpį, priteistino darbo užmokesčio dydį ir darbdavio finansinę padėtį ir, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą, t. y. 1 654,56 Eur (413,64 Eur x 4). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei buvo nesumokėta daug didesnė suma – 4 423,20 Eur, nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Nustatyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo (duomenys neskelbtini) mėn. Atsakovas byloje neįrodinėjo sunkios savo finansinės padėties, kad nustatyto dydžio netesybų ieškovei priteisimas sukels pernelyg sunkius turtinius padarinius atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad daugiau mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą nėra pagrindo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priteistinos netesybos pakankamai kompensuoja ieškovės galimus finansinius praradimus šio konkretaus ginčo atveju bei tokio dydžio sankcijos darbdaviui taikymas atitinka šios sankcijos taikymo tikslus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe

32. Apeliantas teigia, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomo iš apelianto jai priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, netinkamai ištyrė ir įvertino šios bylos aplinkybes, reikšmingas priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pažymėtina, kad apeliantas su šiuo ieškovės reikalavimu iš dalies sutiko, tik nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo elgesį, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, yra per didelė. Apeliantas nurodė, kad neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrukdymo dėl neatsargumo atvejais, jo žiniomis, teismų yra vertinama daugiausia iki 5000,00 Eur. Todėl, jeigu būtų tenkinamas šis reikalavimas, ieškovės naudai iš jo galėtų būti priteistas ne didesnis kaip 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

35. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

36. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama neturtinė žala siekia iki 25 000,00 Eur ir pagrįstai nurodė šias kasacinio teismo nutartis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000,00 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra nurodyta kasacinio teismo praktika, kuriai skundžiamas teismo sprendimas prieštarautų, ar kuri pagrįstų apeliacinio skundo argumentus, kad priteistas 15 000,00 Eur neturtinės žalos dydis ieškovės sveikatos sužalojimo atveju tokio sužalojimo bylose yra per didelis.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini), J. S. priklausančioje (duomenys neskelbtini) dirbant prie (duomenys neskelbtini) netikėtai (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvusią ir J. S. padedančią L. L. ir ją sužalojo, padarydama (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad L. L. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlikta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašyme (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų medicininių duomenų, akivaizdu, kad ieškovė L. L. negali (duomenys neskelbtini), net ir praėjus nemažam laiko tarpui po patirtos traumos, ji vis dar jaučia itin stiprius jos padarinius.

39. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. L. specialiųjų poreikių“ ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) nustatė ieškovei (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nustatė (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki senatvės pensijos sukakties dienos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. nustačius (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji negali dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: (duomenys neskelbtini).

40. Pažymėtina, kad palyginti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymus, po įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams, ieškovei nustatyti ne tik išlikę (duomenys neskelbtini) padariniai, bet ir naujos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei dėl patirto sužalojimo darbe nedarbingumas visam likusiam gyvenimui padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) procentų iki (duomenys neskelbtini) procentų, ieškovei (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės sveikatos sužalojimo sunkumą ir negrįžtamumą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lemiančios ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį – ieškovė darbe buvo sužalota negrįžtamai; dėl patirto sužalojimo darbe nedarbingumas visam likusiam gyvenimui padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) procentų iki (duomenys neskelbtini) procentų; ieškovė yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) metų, dėl patirtos traumos patiria daug sunkumų (pvz., dirbti tam tikrą fizinį darbą, ypač, kai jos įgyta kvalifikacija yra (duomenys neskelbtini), negali tinkamai pasirūpinti savimi, reikalinga nuolatinė kelių valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba ir pan.), ieškovė patyrė ir patiria ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, socialinę adaptaciją, nerimauja dėl ateityje galimai pablogėsiančios savijautos, kitų operacijų, ji patiria nuolatinius nepatogumus dėl (duomenys neskelbtini). Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovei turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jos išgyvenimus neturtinė žala.

42. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuri nurodyta nutarties 38 punkte, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir individualizavo ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei atlygintinos 15 000,00 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovės neturtinių vertybių pažeidimus.

43. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

46. Ieškovė L. L. prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 1210,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. L. iš atsakovo J. S. 1210,00 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė