Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-768-565/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-07
Bylos Nr.: 2S-768-565/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10425-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Burdulienė
Pareiškėjas: UAB „Senamiesčio svečių namai“
Kreditorius: Danske Bank A

Kategorijos

3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2S-768-565/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27982-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, suinteresuotieji asmenys išieškotojas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, antstolis V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų (neveikimo), kuriuo prašė: 1) įpareigoti antstolį atlikti areštuoto UAB „Senamiesčio svečių namai” turto ekspertizę; 2) leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” iš vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909 areštuotų piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui ir esančių bendrovės sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, išmokėti UAB „Senamiesčio svečių namai“ darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų tiekėjais; 3) įpareigoti antstolį leisti UAB „Senamiesčio svečių namai“ iš vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909 areštuotų piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui ir esančių bendrovės sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, išmokėti pareiškėjo darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų tiekėjais; 3) pakeisti turto arešto mastą ir leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” nuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909, Nr. 0240/11/04177; 4) įpareigoti antstolį leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” nuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909, Nr. 0240/11/04177.

Atsiliepimas

Antstolis V. M. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti, ir palikti skundą nenagrinėtą, bei paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai teikiant žinomai nepagrįstą skundą dėl antstolio neveikimo. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti skundo teismui dėl antstolio neveikimo, nes pirmiausia turėjo jį pateikti antstoliui. Pažymėjo, kad skolininkas antstoliui teikė ne vieną prašymą, į visus juos antstolis atsakė ir pasisakė dėl patalpų nuomos, dėl leidimų leisti išmokėti darbo užmokesčius ir visus kitokius mokesčius kreditoriams. Šiais klausimais skolininkas teikė ne vieną skundą, kuriuos teismai išnagrinėjo. Ne kartą su skolininku yra bendrauta telefonu. Pareiškėjui buvo teiktas 2015-08-19 raštas dėl informacijos pateikimo. Skolininkas, teikdamas pakartotinius prašymus bei skundus, siekia vilkinti vykdymo procesą. Antstolis vykdo teismų procesinius sprendimus ir jokių pažeidimų nepadarė.

Šalies argumentai

Suinteresuotasis asmuo išieškotojas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nesutiko su pareiškėjo skundu, prašydamas skundą palikti nenagrinėtu, o šio prašymo netenkinus, skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas skundo antstoliui neteikė, o tiesiogiai pateikė teismui, taip pažeisdamas proceso taisykles, įtvirtinančias išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti skundo reikalavimus. Vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad turtas bylose vertintas tinkamai, antstolis atliko visus reikalaujamus veiksmus ir nėra pagrindo leisti daryti pareiškėjui jo prašomus atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis.

Pareiškėjas 2015-10-26 pateikė paaiškinimus raštu. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog priima UAB „Senamiesčio svečių namai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-09-09 nutarties peržiūrėjimo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo kreditoriui Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2015-10-27 teisme priimtas kitas pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2015-09-16 antstolio patvarkymą, tikslinantį skolos likutį ir pakeičiantį patvarkymus pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910. Nurodė, kad minėtas patvarkymas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Vykdomojoje byloje yra areštuotas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl antstolis, taikydamas papildomą priemonę – sąskaitų areštą, privalėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštas yra nepakankamas išieškomai sumai padengti. Iš patvarkymo neįmanoma suprasti, kodėl yra tikslinamas arešto mastas, kodėl būtina taikyti sąskaitų areštą visai vykdomojoje byloje išieškomai sumai. Piniginių lėšų areštas yra neproporcinga priemonė kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, kadangi yra stabdoma įmonės veikla.

2015-10-19 patvarkymu antstolį V. M. pavaduojanti antstolė D. P. atsisakė tenkinti UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundą, nurodė, kad skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis CPK 689 str., antstolis visus iki tol vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 priimtus patvarkymus dėl nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, siekdamas suvienodinti arešto mastą visose kredito įstaigose. Šie veiksmai buvo atlikti tiek skolininko, tiek išieškotojo, kurie ne kartą kreipėsi į antstolį prašydami sutikslinti skolos likučius, prašymu. Prašė skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2015-11-27 dar kartą teikdamas teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (b.l. 186-190), pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ nurodė, kad pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910 antstolis nuskaitė 186 897,56 EUR, o pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00909 jau nurašė 3023,63 Eur. Tačiau išieškotojas Danske Bank A/S gautas pinigines lėšas naudoja pareiškėjo kredito dengimui, kurio išieškojimą vykdo kitas antstolis – A. S.. Dar kartą pažymėjo, kad pareiškėjas turi didelės vertės nekilnojamojo turto, todėl jo sąskaitų areštas yra perteklinė priemonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ skundus dėl antstolio neveikimo ir dėl antstolio veiksmų priimant 2015-09-16 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 atmetė.

Teismas konstatavo, kad skundą dėl antstolio V. M. neveikimo teikia vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, 0240/14/00909, 0240/11/04177 ir 0240/12/00749. Vykdomoji byla Nr. 0240/14/00909 pradėta pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3727-881/2012, išduotą dėl 10 440 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai, 2015-09-16 patvarkymu užbaigta pilnai išieškojus skolą, 2015-09-16 patvarkymu dėl arešto piniginėms lėšoms panaikinimo šioje vykdomojoje byloje panaikinti areštai visoms skolininko sąskaitoms.

Vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 buvo vykdoma 2010-10-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartis Nr. I-363V/2010 dėl 388 844,93 Eur skolos, 260 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą, t.y. priverstinai parduoti iš varžytynių: gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ši vykdomoji byla užbaigta 2015-08-19 patvarkymu, visiškai išieškojus skolą, priverstinai realizavus administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad reikalavimams šioje byloje išnagrinėti jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėjimui pareiškėjo kasacinį skundą civilinėje byloje, proceso Nr. 2-68-3-10425-2015-9, kurioje atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio 2015-02-12 patvarkymo Nr. 0240/11/04177, Nr. 0240/14/00909 ir Nr. 0240/14/00910, kuriuo buvo atnaujintas išieškotojui terminas sutikimui perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ir 2015-10-02 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai nėra tiesiogiai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas nurodė, kad išieškojimas tebeatliekamas vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/00749 vykdoma 2012-02-01 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3727-881/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui išieškotojo naudai; taip pat vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-3727-881/2012, išduotą dėl 1 879 990,62 Eur (6 491 231,6 Lt) išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nereiškia jokių prašymų dėl vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/00749 antstolio atliktų veiksmų ar neveikimo, išskyrus prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje, kuris išspręstas teismo 2015-09-01 nutartimi.

Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto, esančio Šv. Ignoto g. 5, Vilniuje, ekspertizė buvo atlikta dar 2011 m. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177. Vėliau, antstoliui turtą perkainojus, pareiškėjui su perkainojimu nesutinkant ir teismui tokį skundą patenkinus, 2014-07-17 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 paskirta pakartotinė turto ekspertizė, 2014-10-13 patvarkymu paskirta papildoma pakartotinė ekspertizė. Klausimai dėl ekspertizių paskyrimo ir antstolio veiksmų, susijusių su jose išdėstytomis išvadomis, pagrįstumo aptarti teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose dėl pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177. Tiek antstoliui, tiek vykdymo proceso šalims yra aiški skolininko turto vertė, todėl ekspertizės skyrimas to paties turto vertei nustatyti dar ir kitoje vykdomojoje byloje neatitiktų proceso principų.

Teismas nurodė, kad priešingai, nei nurodė pareiškėjas, antstolis į 2015-06-30 pareiškėjo raštą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad antstolis neturi įgalinimų leisti skolininkui atsiskaityti su darbuotojais ar tiekėjais, jei tai nėra nurodyta teismo procesiniuose sprendimuose.

Vykdomosiose bylose Nr. 0240/12/00749 (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), Nr. 0240/14/00909 ir Nr. 0240/14/00910 (dėl piniginių sumų išieškojimo) teismai sprendė klausimus dėl leidimo atlikti pareiškėjo prašomus mokėjimus iš areštuotų lėšų. 2012-02-01 nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, kad skolininko piniginės lėšos areštuojamos, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Vėliau, pareiškėjo prašymu, spęstas klausimas dėl leidimo areštuotomis lėšomis atsiskaityti su kai kuriais tiekėjais, toks prašymas teismų patenkintas, po ko antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/00749 tokį teismų leidimą įgyvendino. Tačiau teismai nėra pasisakę dėl leidimo atlikti kokius nors mokėjimus iš lėšų, areštuotų atliekant priverstinį išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00909 ir Nr. 0240/14/00910. Todėl teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė tai daryti pareiškėjo prašymu, paduotu į vykdomąsias bylas.

Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 areštas pritaikytas antstolio priverstinio vykdymo procese. Antstolis, atsakydamas į 2015-06-30 pareiškėjo raštą taip pat nurodė, kad vykdant išieškojimą dėl skolos priteisimo, turtas buvo areštuotas su disponavimo teisės apribojimu, kuris yra teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeiti, išnuomoti, perduoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Tokia disponavimo teisės apribojimo apimtis nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Teismas, įvertinęs skundą dėl antstolio neveikimo, padarė išvadą, kad antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai savo kompetencijos ribose.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio 2015-09-16 patvarkymo, tikslinančio skolos likutį ir pakeičiantį patvarkymus pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910, nurodė, kad antstolis, areštavęs didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, nepagrįstai pritaikė skolininko piniginių lėšų areštą. Teismas pažymėjo, kad antstolis skolininko sąskaitose esančias pinigines lėšas areštavo ir lėšas nuo jų nurašė ankstesniais patvarkymais, kurie skolininkui įteikti, kai kurie apskųsti ir įvertinti teismų procesiniais sprendimais. 2015-09-16 patvarkymu buvo tikslinti ankstesni patvarkymai priverstinai nurašyti areštuotas lėšas, taip pat juo buvo suvienodintas arešto mastas skirtingose kredito įstaigose esančioms sąskaitoms. Teismas pažymėjo, kad skunde nėra nurodyta visiškai jokių argumentų, kodėl antstolio nurodytas skolos likutis kvestionuojamas, kokiais duomenimis remiamasi su patvarkymu nesutinkant. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl 2015-09-16 patvarkymo yra nepagrįstas.

Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo skundais, prašė skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas nenustatė akivaizdaus pareiškėjo nesąžiningumo teikiant skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo), todėl prašymo dėl baudos skolininkui CPK 95 str. pagrindu skyrimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundus tenkinti.

Nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendime ne teisme tvarkos; skolininko turto vertė yra aiški, kadangi turtas buvo įkainotas; antstolis negali duoti leidimo atlikti mokėjimus, kadangi tai nėra nurodyta teismo procesiniuose dokumentuose; turtas areštuotas su disponavimo teisės apribojimu, todėl turto nuomą draudžia Sprendimų vykdymo instrukcija; ir skundas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo tikslintas skolos dydis, yra nemotyvuotas. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu leisti vykdyti atitinkamus mokėjimus, tačiau antstolis jokio patvarkymo šiuo klausimu nepriėmė, todėl pateikė skundą teismui, kurį teismas priėmė. Antstolis, pažeisdamas CPK 664 str. 1 d., CPK 675 str., ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, nesilaiko hipotekos eiliškumo, neskyrė ekspertizės pareiškėjo turtui įvertinti, ir, dar neišieškojęs iš skolininko įkeisto turto, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0240114/0090 ir Nr. 0240/14/00910 dėl trečiosios eilės išieškojimo, jau vykdo nuskaičiavimus iš trečiosios eilės laiduotojo (pareiškėjo) atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose bei išieškotojui suteikė teisę prašyti vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 realizuoti turtą trečiosios eilės laiduotojo prievolėms vykdomosiose bylose Nr. 0240114/00909 ir Nr. 0240/14/00910 padengti. Vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias turto kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. CPK 675 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau šiuo metu banko, kuris yra hipotekos kreditoriumi, interesai yra suabsoliutinti, nes yra areštuotas visas pareiškėjo turtas, ne tik tas, kuris yra įkeistas, bet taip pat areštuotos visos sąskaitos. Akivaizdu, kad banko reikalavimai yra maksimaliai apsaugoti hipoteka, įkeistas didžiulės vertės turtas, esantis Vilniaus senamiestyje ir Palangos mieste, todėl piniginių lėšų areštas yra neproporcinga priemonė, visiškai stabdanti pareiškėjo veiklą, t.y. įmonė nebegali mokėti privalomųjų mokėjimų biudžetui ir darbo užmokesčio darbuotojams, atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Turto arešto aktais yra visiškai apribota skolininko disponavimo turtu teisė, šis apribojimas draudžia išnuomoti turimą turtą kitiems asmenims. Pareiškėjo veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Draudimas nuomoti yra visiškai neproporcinga ir neprotinga priemonė vykdymo procese, kadangi užkerta kelią įmonei gauti pajamų ir stengtis išlaikyti įmonės veiklą. Išieškotojo interesus visiškai užtikrintų draudimas perleisti, įkeisti turtą kitiems asmenims, kadangi nekilnojamojo turto nuoma niekaip negali įtakoti įkeisto turto vertės ar apsunkinti išieškojimo procesą. Leidimas nuomoti leistų įmonei iš gautų pajamų greičiau atsiskaityti su kreditoriumi. Į šiuos argumentus teismas savo nutartyje visiškai nieko nepasisakė, o tik nurodė, kad areštu yra apribota disponavimo teisė. Būtų protinga ir teisinga leisti įmonei vykdyti būtinuosius mokėjimus bei nuomoti, t.y. toliau tęsti esamas nuomos sutartis ir sudaryti naujas, kadangi tai leistų įmonei išlaikyti savo veiklą, gauti pajamų ir taip greičiau atsiskaityti su kreditoriumi. Antstolio draudimas nuomoti bendrovei priklausančias patalpas ir vykdyti mokėjimus biudžetui, darbuotojams bei paslaugų tiekėjams, kol nėra išspręsti teisminiai ginčai dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo, akivaizdžiai yra neadekvati priemonė vykdymo procese. Apribojus bendrovės veiklą draudimu nuomoti ir vykdyti būtinuosius mokėjimus, įmonė tiesiogiai vedama prie bankroto, net ir išsprendus teismuose bylas bendrovės naudai, veiklos atstatymas būtų nebeįmanomas. Šioje byloje pareiškėjas taip pat ginčijo antstolio patvarkymą, tikslinantį skolos likutį ir pakeičiantį patvarkymus pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910, kuriame antstolis nurodė, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3727-881/2012 dėl 1 879 990,62 Eur išieškojimo iš skolininko trečios eilės išieškotojui Danske i Bank AIS Lietuvos filialas, areštuoja 1 795 243, 86 Eur skolos ir 71 809, 75 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 867 053, 61 Eur sumą, esančią sąskaitose. Taip pat antstolis nurodė, kad minėtu patvarkymu yra keičiami iki to patvarkymo visi vykdyti antstolio patvarkymai pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910, areštuojant lėšas su nurašymu, ir tikslinant skolos ir vykdymo išlaidų likutį. Antstolio patvarkymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Šioje vykdomojoje byloje yra areštuotas didelės vertės nekilnojamasis turtas, todėl taikydamas papildomą priemonę – sąskaitų areštą, antstolis privalėjo motyvuotai pagrįsti, kodėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštas yra nepakankamas išieškomai sumai padengti. Iš skundžiamo patvarkymo neįmanoma suprasti, kodėl yra tikslinamas arešto mastas ir kodėl yra būtina taikyti sąskaitų areštą visai vykdomojoje byloje išieškomai sumai. Tačiau teismas nurodė, kad skundas dėl šio patvarkymo neargumentuotas, nors būtent antstolis, priimdamas šį patvarkymą, turėjo nurodyti konkrečius motyvus, kodėl yra nustatytas toks skolos likutis ir turto arešto mastas. Nesant jokių argumentų, nebuvo galima jų ir kritikuoti. Teismas turėjo įpareigoti antstolį pateikti konkrečius motyvus ir įrodymus, kurie patvirtintų patvarkyme nurodytų sumų pagrįstumą. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, joje nėra atsakyta į pareiškėjo nurodytus argumentus, todėl tokia nutartis yra neteisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-12-17 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš skolininko (pareiškėjo) UAB „Senamiesčio svečių namai“ išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, be kita ko, vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/00749 pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3727-881/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų arešto) ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-3727-881/2012, išduotą dėl 1 879 990,62 Eur (6 491 231,6 Lt) išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai.

Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi su skundu dėl antstolio V. M. veiksmų (neveikimo), kuriuo prašė: 1) įpareigoti antstolį atlikti areštuoto UAB „Senamiesčio svečių namai” turto ekspertizę; 2) leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” iš vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909 areštuotų piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui ir esančių bendrovės sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, išmokėti UAB „Senamiesčio svečių namai“ darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų tiekėjais; 3) įpareigoti antstolį leisti UAB „Senamiesčio svečių namai“ iš vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909 areštuotų piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui ir esančių bendrovės sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, išmokėti pareiškėjo darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų tiekėjais; 3) pakeisti turto arešto mastą ir leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” nuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909, Nr. 0240/11/04177; 4) įpareigoti antstolį leisti UAB „Senamiesčio svečių namai” nuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, esantį Šv. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909, Nr. 0240/11/04177. Pareiškėjas kitu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2015-09-16 antstolio patvarkymą, tikslinantį skolos likutį ir pakeičiantį patvarkymus pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes joje nėra atsakyta į pareiškėjo nurodytus argumentus, todėl tokia nutartis yra neteisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į skundo reikalavimus, nevertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl abiejuose skunduose išdėstytų argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde dėl antstolio neveikimo pateiktą reikalavimą leisti iš vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00910, Nr. 0240/14/00909 ir Nr. 0240/11/04177 areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų tiekėjais ir įpareigoti antstolį leisti tai atlikti pareiškėjui, sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės prašo pakeisti jam pritaikyto turto arešto mastą. Tačiau vykdomoji byla Nr. 0240/11/04177 pagal 2010-10-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartis Nr. I-363V/2010 dėl 388 844,93 Eur skolos, 260 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra užbaigta 2015-08-19 patvarkymu, visiškai išieškojus skolą, areštas panaikintas (v.b.l. 235-240); vykdomoji byla Nr. 0240/14/00909 pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-01-28 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3727-881/2012, išduotą dėl 10 440 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai, antstolio 2015-09-16 patvarkymu užbaigta visiškai išieškojus skolą, 2015-09-16 patvarkymu dėl arešto piniginėms lėšoms panaikinimo šioje vykdomojoje byloje panaikinti areštai visoms pareiškėjo sąskaitoms (v.b.l. 27-28). Taigi vykdymo veiksmai šiose bylose neatliekami, areštai panaikinti ir pareiškėjo prašymas šiose bylose yra netikslingas ir nespręstinas.

Pareiškėjo teigimu, draudimas nuomoti yra visiškai neproporcinga ir neprotinga priemonė vykdymo procese, kadangi užkerta kelią įmonei gauti pajamų ir stengtis išlaikyti įmonės veiklą. Nesutiktina su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 turto areštas yra pritaikytas antstolio V. M. priverstinio vykdymo procese (I t., v.b.l. 98-109). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad disponavimo teisės apribojimas yra mažiausiai skolininko teises ribojanti priemonė, kurią šiuo atveju antstolis ir pritaikė 2014-02-12 Turto arešto aktu (I t., v.b.l. 98-109), tokia disponavimo teisės apribojimo apimtis neprieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijai. Pareiškėjas, prašydamas leisti nuomoti nekilnojamąjį turtą, nepateikė nuomos sąlygų ir kitų su tuo susijusių konkrečių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad daikto nuoma yra daikto apsunkinimas, kadangi, pardavus išnuomotą daiktą, nuomininko teisė į tą daiktą nepasibaigia (CK 6.494 str. 1 d.). Todėl esant būtinybei realizuoti galimai išnuomotą turtą, išieškotojo teisės būtų nepagrįstai apsunkintos. Priešingas išvadas patvirtinančių argumentų ir įrodymų pareiškėjas nepateikė. Darytina išvada, kad šiame vykdymo proceso etape nėra pagrindo padaryti išvados, kad draudimas išnuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą būtų neproporcingas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, prieštarautų pareiškėjo interesams ir sąlygotų nepagrįstų nuostolių skolininkui atsiradimą.

Pareiškėjo argumentai, kad antstolis, pažeisdamas CPK 664 str. 1 d., CPK 675 str., ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, nesilaiko hipotekos eiliškumo, neskyrė ekspertizės pareiškėjo turtui įvertinti, ir, dar neišieškojęs iš skolininko įkeisto turto, jau vykdo nuskaičiavimus iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose bei išieškotojui suteikė teisę prašyti vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 realizuoti turtą trečiosios eilės laiduotojo prievolėms vykdomosiose bylose Nr. 0240114/00909 ir Nr. 0240/14/00910 padengti, yra atmestini kaip paneigti byloje esančia medžiaga ir jau įvertinti teismų sprendimais (c.b. Nr. 2S-376-653/2015, Nr. 2S-2037-160/2014, Nr. 3P-7/2014).

Pažymėtina, kad teismai įsiteisėjusiomis nutartimis jau ne kartą yra pasisakę pareiškėjo turtui pritaikyto turto – piniginių lėšų arešto klausimais (c.b. Nr. 2S-376-653/2015, Nr. 2S-2037-160/2014, Nr. 3P-7/2014), t.y. konstatavę, kad antstolis vykdo įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2012-10-12 sprendimą, kuriame iš pradžių nebuvo numatyta išlyga pareiškėjui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, įmokas socialinio draudimo biudžetui bei atitinkamiems paslaugų teikėjams, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01, 2012-07-16 bei 2014-02-10 nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo teismai leido atsiskaityti su tam tikromis įstaigomis ir tiekėjais, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti turto arešto mastą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910, nenurodė naujų aplinkybių, įrodančių pagrindą antstoliui pakeisti (sumažinti) turto arešto mastą (CPK 148 str. 1 d., 178 str.). Be to, Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi (kuri nėra apskųsta) ieškovo prašymu panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2012-02-01 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas).

Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str.), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekeičia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos, nustatytos įstatymu. Įsiteisėjus teismo sprendimui jo vykdymo procese turi būti imamasi visų išieškojimo priemonių, kurias nustato įstatymas tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdomas realiai. Įstatymas nėra numatęs išimties, kad atliekant išieškojimą iš juridinio asmens iš darbuotojams skirto darbo užmokesčio, privalomųjų mokėjimų valstybei, negali būti vykdomas išieškojimas (CPK 668 str.). Todėl dėl įstatyme įtvirtintos išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą pakeitimo tvarkos skolininkas turi teisę siekti susitarimo su išieškotoju dėl nukreipimo į skolininko turtą pakeitimo tvarkos (CKP 662 str. 2 d.) ar taikos sutarties sudarymo (CPK 595 str.). Kitu atveju išieškojimas vykdomas įstatyme nustatytu eiliškumu. Pareiškėjas, teigdamas, kad antstolis pažeidė išieškojimo iš skolininko turto eilę, nenurodė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dar pakanka pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto likusioms skoloms išieškotojui padengti (CPK 178 str.). Todėl tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Juo labiau, iš bylos duomenų matyti, kad vien antstolis V. M. vykdo (vykdė) 7 vykdomąsias bylas skolininko atžvilgiu, taip pat byloje nustatyta, kad areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas ir pagal teismų procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose bei suvaržyta hipoteka, o vykdomoji byla Nr. Nr. 0240/11/04177 buvo užbaigta priverstinai realizavus skolininkui priklausiusias administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taigi dalies nekilnojamojo turto pareiškėjas jau neturi. Taigi įrodymų, kad pareiškėjui šiuo metu priklausančio likusio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose, esančiuose vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00910 (I t., v.b.l. 51-83), pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.), deklaratyviai nurodydamas, kad antstolis neteisėtai vykdo nuskaičiavimus iš pareiškėjo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, neatsižvelgdamas į tai, kad didelė dalis nekilnojamojo turto jau realizuota, likusi dalis areštuota ir pagal teismų procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose bei suvaržyta hipoteka. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2S-376-653/2015 buvo dar kartą aiškiai konstatuota, kad pagal išduotus vykdomuosius raštus išieškoma suma (tuo metu – 6 713 947,68 Lt ir 10 440 Lt) yra didesnė nei hipoteka užtikrintas tuo metu pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas (3 097 000 Lt), todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, yra taip pat atmestini. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos Nr. 0240/14/00910 eigos matyti, kad antstolis, vykdydamas CPK 689 str. nustatytas pareigas, skolininko sąskaitose esančias pinigines lėšas areštavo ir lėšas nuo jų nurašė dar 2014-03-03 patvarkymais (I t., v.b.l. 126-130), kai kurie iš jų apskųsti ir peržiūrėti teismų procesiniais sprendimais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjo turimas turtas, nepadengia vis dar didelės išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų sumos (pagal antstolio 2015-09-16 patvarkymą – iš viso 1 867 053,61 Eur), todėl areštavus pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, turto nėra areštuota daugiau nei būtina. Kaip minėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Darytina išvada, kad šiuo atveju antstolis turto išieškojimo eiliškumo nepažeidė ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas pagal CPK 665 str. 2 d.

Bylos duomenimis, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė buvo atlikta dar 2011 m. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177 (kuri, kaip minėta, užbaigta 2015-08-19 patvarkymu, visiškai išieškojus skolą). Minėtoje vykdomojoje byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto ekspertizės aktai Nr. 14/09-E06, Nr. 14/09-E05, Nr. 14/09-E04 (v.b. Nr. 0240/11/04177, II t., b.l. 220-227). Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vykdymo proceso šalims yra aiški skolininkui priklausančio turto vertė, nes klausimai dėl ekspertizių paskyrimo ir antstolio veiksmų, susijusių su jose nurodytomis išvadomis, pagrįstumo buvo taip pat spręsti teismų procesiniuose sprendimuose (c.b. Nr. 2S-235-619/2015) pagal pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177. Pareiškėjas nenurodė jokių šiuo metu egzistuojančių pagrįstų aplinkybių, kodėl to paties nekilnojamojo turto vertei nustatyti kitoje vykdomojoje byloje vėl turėtų būti skirta pakartotinė ekspertizė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad po paskutinės pakartotinai atliktos (2014-09-24) ekspertizės, praėjus 1,5 m., pasikeitė nekilnojamojo turto vertė ar yra kitų pagrįstų priežasčių pakartotinai ekspertizei atlikti. Todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti antstolį atlikti areštuoto pareiškėjo turto ekspertizę negali būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio 2015-09-16 patvarkymo, tikslinančio skolos likutį ir pakeičiantį patvarkymus pagal vykdomąją bylą Nr. 0240/14/00910, nenurodė jokių argumentų, kodėl antstolio nurodytas skolos likutis šiame patvarkyme kvestionuojamas, kokiais duomenimis remiamasi su patvarkymu nesutinkant. Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia argumentą, kad skundžiamas patvarkymas yra be motyvų, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, nes nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui išsamiai motyvuoti surašomus patvarkymus, be to, vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas savo 2015-08-04 rašte pats prašė antstolio patikslinti galutinį skolos likutį (v.b.l. Nr. 0240/14/00910, II t., b.l. 329), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2015-09-16 patvarkymą negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad antstolio atliktų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, remiantis atskirojo skundo argumentais, šioje byloje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė