Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-179-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
A8.-179-874/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pažeidėjas
C. P. L. H.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-179-874/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00005-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.9.10
ROIK:19096650551(S)ŠIAULIŲ APYLINĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 31 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant vertėjai Jūratei Žukauskienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui C. P. L. H.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo C. P. L. H., gim. (duomenys neskelbtini), Suomijos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

C. P. L. H. 2019 m. sausio 16 d. 11.05 val. Joniškio r., Kalvių k. prieigose, automobilio „Renault Trafic“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)), bagažo skyriuje gabeno 135 vnt. įvairių rūšių išdirbtų/neišdirbtų kailių (110 vnt. lapių kailių, 20 vnt. usūrinių šunų kailių, 3 vnt. kiaunių kailių, 1 vnt. audinių kailių, 1 vnt. šermuonėlių kailių), kurių bendra muitinė vertė 5314,20 Eur (106 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai), be įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tuo C. P. L. H. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 II d. I skyriaus I skirsnio 21 straipsnio 2 dalies, Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 V skyriaus 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

C. P. L. H. teismo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad pamiršo gabenamų prekių dokumentus. Įprastai visus dokumentus jis vežiojasi lagamine, manė ir šį kartą, kad turi. Važiuodamas visada vežasi įmonės nuosavybės dokumentus ir laisva forma užsirašęs vežamų kailių skaičių. Jau 3-4 metus į Šiaulius išdirbimui, dažymui veža arba siunčia kailius. Jam buhalteris sakė, kad pakanka turėti įmonės nuosavybės dokumentus ir laisva forma užsirašius ką veža. Gabenti kailiai priklauso jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas yra jis pats. Mano, kad gabentų kailių vertė yra mažesnė, jo vertinimu kailių vertė 2932 Eur, tačiau ekspertizės dėl vertinimo neprašo skirti. Gailisi padaręs nusižengimą. Prašo grąžinti paimtus kailius, nes jo įmonė yra maža ir bankrutuotų. Taip pat prašo atsižvelgti į jo amžių, į tai, kad nusižengimas dėl pamirštų dokumentų nėra didelis.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinei žinoma, nes pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pats paskyrė bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad C. P. L. H. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, įrodyta jo paties teismui duotais parodymais ir byloje surinktais duomenimis:

VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesniojo specialisto Rolando Šliko 2019-01-16 tarnybiniu pranešimu dėl krovinio gabenimo tvarkos pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2019-01-16 11.05 val. Joniškio r., Kalvių k. prieigose patikrino į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „Renault Trafic“, valst. N. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo C. P. L. H., ir nustatė, kad bagažo skyriuje gabenami kailiai be krovinio dokumentų. C. P. L. H. paaiškino, kad užsiima kailių apdirbimu ir prekyba, kailius įsigijo iš įvairių tiekėjų ir gabena į Šiauliuose esančią kailių perdirbimo įmonę, o krovinio dokumentų su savimi neturi, nes manė, kad neprivaloma juos turėti, gabenant krovinį per kitas Europos Sąjungos šalis (b. l. 3);

2019-01-16 daiktų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Rolandas Šlikas paėmė iš C. P. L. H. 135 vnt. išdirbtų ir neišdirbtų kailių (b. l. 5);

C. P. L. H. 2019-01-16 rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis yra vienintelis kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir atstovas. Vyko automobiliu, kuris priklauso L. Ö., ir su savimi turėjo 135 vnt. skirtingų rūšių lapių kailių, kurių 44 vnt. neapdoroti (b. l. 10-11).

L. Ö. 2019-01-16 rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad vyko savo autobusu su piliečiu C. H., firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininku, vežė firmos prekes (135 vnt. lapės kailiukų) į Šiaulių mieste esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kailių dokumentų neturėjo, nes manė, kad europinėje zonoje dokumentų nedideliam kiekiui nereikia (b. l. 14-15);

VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos specialistės Olgos Kaminskės 2019-01-17 tarnybiniu pranešimu dėl sulaikytų daiktų svėrimo, kuriame nurodytas paimtų daiktų (gyvūnų kailiukų) svoris pagal atskiras jų rūšis (b. l. 18);

Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-01-18 raštu Nr. (9.32.S)11D-948 „Dėl gyvūnų kailiukų (šalutinio gyvūninio produkto) muitinės vertės nustatymo“, kuriame nurodyta sulaikytų prekių (kailių) muitinė vertė (b. l. 25);

C. P. L. H. 2019-01-22 rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkas apdoroja ir dažo lapių kailius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo užsiima nuo 2012 metų. Šį kartą pamiršo kartu pasiimti dokumentus. Kailių kaina yra apie 3500 Eur (b. l. 26-27, 29);

Išrašu iš komercinio registro, iš kurio matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis valdybos narys yra C. P. L. H. (b. l. 28, 30).

C. P. L. H. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nes jis gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinį – gyvūnų kailius, kurių muitinė vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, nesant ANK 208 straipsnyje (kontrabanda) numatytų administracinių nusižengimų požymių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų neturėjo todėl, kad pamiršo juos pasiimti nešalina jo administracinės atsakomybės ir netu­ri reikšmės veikos kvalifi­ka­­vi­mui. Teismų prak­ti­ko­je pripažįstama, kad pavo­jin­ga veika laikoma pre­kių gabenimas be dokumentų, nepriklau­so­mai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabe­nimo ar įsigi­ji­mo dokumentai nebuvo pateikti. Šis adminis­tra­ci­nis nusižengimas gali būti pada­ry­tas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumen­tus pamiršo, ar parei­gū­nui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumiši­mo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriau­­siojo adminis­t­racinio teismo nutartys bylose Nr. N14-1220/2006, Nr. N16-266/2007, Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutar­tis admi­nis­tracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balan­džio 14 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014, 2018 m. birželio 25 d. nutar­tis admi­­nistracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018). Taigi, prekių gabe­nimo ar įsigi­ji­mo dokumentų pateikimas vėliau nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina atsakomybės už šį nusižengimą.

ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Institucija, kvalifikuodama administraci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabenamų prekių vertę nustatė pagal Klaipėdos teritorinės muitinės raštą, kuriame sulaikytų prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsnio nuostatomis. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, kad jo gabentų kailių vertė yra 2932 Eur, tačiau net ir ši suma viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

C. P. L. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, admi­nis­t­­racinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­ry­tų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

Byloje nėra duomenų, kad C. P. L. H. anksčiau būtų baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelė, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad įmonės įstatinis kapitalas 2500 Eur (b. l. 30). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau ne pirmą kartą pristato į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbimui bei dažymui kailius (b. l. 33, 34). Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nusižengi­mu nėra sukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nusta­tytai verslo, valdymo tvarkai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administ­racinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra tei­sin­ga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griež­ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. 2AT-68-507/2015; Nr. 2AT-7-14-303/2017; Nr. 2AT-41-511/2017; Nr. 2AT-51-489/2017; Nr. 2AT-40-489/2018).

Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą admi­nis­t­ra­ci­nį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straip­­s­nio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezul­tatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 daly­je numatytas prekių (krovi­nio) konfiskavimas privalomai taikomas, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam C. P. L. H. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam neskirtina administracinio poveikio priemonė – prekių (krovinio) konfiskavimas. Teismas daro išvadą, kad prekių konfiskavimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, straipsnio sankcijoje numatytą pakankamai didelę net ir minimalią baudą, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padary­tam nusižengimui, kuris neigiamų pasekmių valstybės ekono­mikai ir konkurencinei verslo aplinkai nesukė­lė, ir neatitiktų teisin­gumo principo. Todėl teismas daro išvadą, kad minimali 1000 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakan­kama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, o tokios baudos paskyrimas atitiks admi­nis­tracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 214 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

C. P. L. H. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Prekes, paimtas 2019 m. sausio 16 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 37256-ANR_K-102-2019, saugomas VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardoje, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui C. P. L. H.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant pavedime ROIK numerį 19096650551 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė