Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skauduva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaduva“ dėl skolos, netesybų ir metinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. preliminariu spendimu patenkino ieškovo UAB „Skauduva“ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Kaduva“ 133 813,53 Lt skolą, 414,18 Lt palūkanų, 3192,40 Lt delspinigių, iš viso – 137 420,11 Lt, 8,06 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3931 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Remdamasis ieškovo pateiktais dokumentais teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas 2011 m. lapkričio 22 d. sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S549 nuostatas, laiku visiškai neatsiskaitė su ieškovu už nuotekų siurblinę DN-1500 H-4700, todėl turi sumokėti likusią 10 000 Lt skolą, 414,18 Lt palūkanas. Teismas taip pat sprendė, kad 2011-10-21 laidavimo sutarties Nr. S524 pagrindu atsakovas ieškovui yra skolingas 123 813,53 Lt pagrindinės skolos ir 3192,40 Lt delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų

Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama aplinkybė, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl tos aplinkybės, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „VT11“ teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas, pasak apelianto, turi įtakos šios bendrovės teisių ir pareigų apimčiai. Taigi, savo apeliacinio skundo argumentus ieškovas iš esmės grindžia ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Pažymėtina, kad atsakovui UAB „Kaduva“ šioje byloje pareikštas reikalavimas yra grindžiamas 2011 m. spalio 21 d. šalių sudaryta laidavimo sutartimi, kuria UAB „Kaduva“ įsipareigojo atsakyti ieškovui už skolininkės UAB ,,VT11“ finansinius įsipareigojimus, jei skolininkas nevykdys ar netinkamai vykdys įsipareigojimus UAB “Skauduva” (b. l. 13). Kadangi UAB „Skauduva“ ir UAB „VT11“ 2010 m. birželio 15 d. pasirašė prekių pirkimo–pardavimo sutartį už prekes, kurios buvo parduotos UAB „VT11“ 2011 m. lapkričio – gruodžio mėnesį, tai pirkėjo UAB ,,VT11“ teisės ir pareigos šios bylos ieškovo atžvilgiu atsirado iš jo ir ieškovo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties bei šios sutarties pažeidimo, laiku nesumokėjus už prekes, o šios bylos atsakovo ir ieškovo tarpusavio teisės ir pareigos kilo iš laidavimo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių. Kadangi skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai šios bylos ieškovas, kaip kreditorius, turėdamas teisę pasirinkti, kuriam iš solidariąją prievolę turinčių skolininkų pareikšti reikalavimą, ieškinį šioje byloje pagrįstai pareiškė tik laiduotojui, neįtraukdamas į bylą pagrindinio skolininko ir nereikšdamas jam jokio reikalavimo šioje byloje (CK 6.5 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovas šioje byloje realizavo savo reikalavimo teisę, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, kaip solidariajam bendraskoliui, ir teismo sprendimas, kuriuo toks ieškinys yra patenkintas, niekaip nepakeičia pagrindinio skolininko teisių ir pareigų, kurias jis įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi ir kurios atsirado, šią sutartį pažeidus, apimties. Pažymėtina, kad tik išieškojimo bei sprendimo vykdymo procese, paaiškės, kokia dalimi skola bus padengta iš laiduotojo turto ir kokia apimtimi apeliantas, kaip laiduotojas, įgis reikalavimo teisę į skolininką UAB ,,VT11“. Taigi teigti, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti asmens UAB „VT11“ teisių ir pareigų ir taip buvo pažeistos šio asmens teisės, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditoriui pareiškus reikalavimą laiduotojui, dalyvauti byloje skolininką turi įtraukti pats laiduotojas. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui. Taigi, nuostata, kad laiduotojas privalo įtraukti skolininką dalyvauti byloje, įstatyme įtvirtinta, siekiant skolininkui suteikti galimybę pareikšti atsikirtimus kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-242/2011). Laiduotojui neįtraukus skolininko į bylą ir įvykdžius prievolę bei perėmus kreditoriaus teises, skolininkas išsaugo galimybę reikšti laiduotojui visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs reikšti kreditoriui. Dėl to aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs joje dalyvauti skolininko UAB ,,VT11“, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos skolininko teisės ir (ar) byla išnagrinėta neteisingai, ar kad teismo sprendimas turės įtakos šios bendrovės teisių ir pareigų apimčiai.

Dėl atsakovo, kaip laiduotojo, teisių

Apelianto argumentas, kad neįtraukus pagrindinio skolininko į procesą, yra apribotos, jo kaip laiduotojo teisės, nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas yra vienintelis UAB “VT11” akcininkas (b. l. 61), todėl jis, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo galimybę bei teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti pagrindinis skolininkas.

Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Apeliantas laikosi pozicijos, kad šalių sudarytoje laidavimo sutartyje nurodyta prievolė yra nepakankamai apibrėžta, todėl pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, kildinamas iš imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.78 straipsnio 1 dalis) prieštaraujančios sutarties, negalėjo būti tvirtinamas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija. Pagal CK 6.78 straipsnio 1 dalį laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Pareiškėjo su atsakovu 2011 m. spalio 21 d. pasirašytoje laidavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja atsakyti ieškovui už skolininko UAB ,,VT11“ finansinius įsipareigojimus, jei skolininkas nevykdys ar netinkamai vykdys įsipareigojimus UAB “Skauduva”, o šios sutarties 5.1.2 nurodyta, kad laiduotojui yra žinomi visi skolininko įsipareigojimai kreditoriaus atžvilgiu (b. l. 13). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo šalių 2011 m. spalio 21 d. sudarytos laidavimo sutarties 1.1 ir 5.1.2 punkto formuluotė, atsižvelgus į tai, kad UAB „Kaduva“ yra vienintelis UAB „VT11“ akcininkas, pakankamai apibūdina atsakovo laidavimu užtikrinamas prievoles.

Apeliantas teigia, kad atsakovas ir UAB „VT11“ yra savarankiški juridiniai asmenys, o laidavimo sutartyje nėra įvardintos skolininko esamos ar būsimos prievolės, už kurias laiduotojas turėtų atsakyti kaip solidarusis skolininkas, todėl ši sutartis pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento. Teisėjų kolegija su tokiu formaliu sutarties nuostatų aiškinimu nesutinka ir pažymi, kad, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ir siekiant išsaugoti sutartinius santykius (favor contractus principas), privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir jas teisiškai įvertinus, galima nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises ir pareigas) ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Toks konstatavimas sudarytų pagrindą išvadai, kad nėra galimybės sutarties išsaugoti, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia; priešingu atveju, t. y. nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, sutarties pripažinimas negaliojančia būtų pernelyg formali ir neproporcinga kišimosi į sutarties laisvės principą priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Kadangi nėra pagrindo teigti, kad atsakovui nėra ar negalės būti žinomos UAB „VT11“ prievolės, tai apelianto argumentas, kad laidavimo sutartis yra niekinė, nes joje nėra dalyko, atmestinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas UAB „Skauduva“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „Skauduva“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2178,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 129, 130). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nutaria, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1500,00 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovui (apeliantui) UAB „Kaduva“ Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi (b.l. 122-123) buvo atidėtas 1374,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, žyminis mokestis išieškomas į valstybės biudžetą iš apelianto (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ (į. k. 133377981) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skauduva“ (į. k. 121783586) naudai priteisti 1500,00 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ (į. k. 133377981) valstybės naudai priteisti 1374,00 Lt (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.