- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1712-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05341-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Kaduva“
- Ieškovas
- UAB „Skauduva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Kaduva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skauduva“ ieškinį atsakovui UAB „Kaduva“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 133 813,53 Lt skolą, 414,18 Lt palūkanas, 3 192,40 Lt delspinigių, 8,06 % dydžio nuo priteistos sumos procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo turto areštą, o nekilnojamojo turto neesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių atsakovo kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynųjų pinigų atsakovo kasoje bei turtinių teisių (įskaitant, bet neapsiropojant – atsakovo kreditorinių reikalavimų teisių) areštą, pareikšto reikalavimo ribose, o piniginių lėšų sąskaitose ir/ar kasoje esant nepakankamai, arba jų neesant – atsakovo turto areštą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas piktybiškai ilgą laiką nevykdo savo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, nereaguoja į raginimus, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino: ieškovo naudai areštavo atsakovui priklausantį turtą ar pinigines lėšas ne mažesnės, kaip 137 420, 11 Lt vertės, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Atsižvelgęs į įsiskolinimo pakankamai didelę sumą ir į tai, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl prašymas tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra nesąžiningas, vengs įvykdyti teismo sprendimą, ir nepagrindė savo samprotavimų dėl aplinkybių, lemiančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą. Atsakovo įsitikinimu, vien didelė, vienašališkai ieškovo nustatyta ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad ieškovas, pareikalavęs nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, elgiasi nesąžiningai, kadangi pats ieškovas net nedėjo pastangų išreikalauti skolą iš skolininko – UAB „VT11“, už kurį laidavo atsakovas. Atsakovas yra didelė bendrovė, dirbanti pelningai, vykdanti įsipareigojimus ir turinti kilnojamojo bei nekilnojamojo turto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų bendrovės ūkinę – finansinę veiklą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbius atsakovo turtinės padėties ir vykdomos veiklos aspektus, todėl, atsižvelgus į ieškinio sumą bei į tai, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių su kuriais neatsiskaito, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovas nedėjo pastangų išreikalauti skolą iš skolininko UAB „VT11“, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas yra nesąžiningas, be to, didelė, vienašališkai ieškovo nustatyta, ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jis neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 137 420, 11 Lt sumos priteisimo. Teismas sprendžia, jog tokia suma laikytina didele ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai kiek ir kokio turto turi atsakovas, tad aplinkybės dėl bendrovės pelningos veiklos ir įsipareigojimų vykdymo nėra įrodytos.
Atsakovas taip pat nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų bendrovės ūkinę – finansinę veiklą. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovas visada turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d nutartį palikti nepakeistą.