Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2265-1004/2024 pagal pareiškėjo L. D. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui L. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Biržų kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA”, akcinė bendrovė „Linas Agro”, uždaroji akcinė bendrovė „JONIŠKIO GRŪDAI”, uždaroji akcinė bendrovė „SCANDAGRA”, akcinė bendrovė „Kauno grūdai”, uždaroji akcinė bendrovė „Narjanta”, ir atsakovo L. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA”, akcinė bendrovė „Linas Agro”, akcinė bendrovė „Kauno grūdai”, suinteresuotiems asmenims R. D. ir antstolei N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

45. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (atsakovo) L. D. prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

46. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė naują įrodymą – antstolės N. B. 2024 m. gegužės 6 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-43-12453.

47. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog suinteresuoto asmens pateiktas dokumentas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, taip pat įvertinęs tai, jog šio dokumento turinys pareiškėjui yra žinomas, kadangi jis buvo siųstas jam susipažinti bei nustatytas terminas dėl jo (ne)priėmimo pasisakyti, sprendžia, kad suinteresuoto asmens teismui pateiktas dokumentas priimtinas ir vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

50. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

51. Tačiau kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas (1) išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl 48 470,53 Eur piniginės kompensacijos ir ieškovei priteistų kilnojamųjų daiktų, nurodytų sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.26, 1.1.33 – 1.1.37, 1.1.40 punktuose, vertės 6 479,00 Eur, iš viso 54 949,53 Eur dydžio sumos sumokėjimo vykdymą 5 metų laikotarpiui ir (2) atidėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalies dėl ieškovei priteistų sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.1 – 1.1.15, 1.1.23 punktuose nurodytų nekilnojamųjų/kilnojamųjų daiktų atlaisvinimo ir perdavimo vykdymą iki 2024 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs, jog egzistuotų reikšmingi ir gintini pareiškėjo interesai, galintys nusverti suinteresuoto asmens interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė esant tokioms išimtinėms aplinkybėms, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą ar atidėti jo vykdymą prašyme nurodytam laikotarpiui.

53. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog (1) teismas neįvertino pateiktų įrodymų dėl jo itin sunkios finansinės padėties; (2) pareigą išspręsti klausimą dėl neegzistuojančių daiktų ir jų tapatumo, komplektacijos ir perdavimo išieškotojai (ieškovei) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė antstolei; (3) žemės sklypų šiuo metu atlaisvinti negali, nes jie yra užsėti, o derlius bus nuimamas tik liepos – rugpjūčio mėn.; be to, teismo sprendimu jam priteistas biologinis turtas (pasėliai); (4) silosinės atlaisvini negali, nes joje laikomas dyzelinas, sėklos, remontuojama žemės ūkio technika ir atsarginės jos dalys; (5) angaro perdavimas sutrikdytų ūkio veiklą, nes ten iš laukų pirmiausia vežami ir pilami grūdai; (6) traktorius apeliantui reikalingas kultūrų purškimui augalų apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

54. Bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimu iš atsakovo (pareiškėjo) ieškovės (suinteresuoto asmens R. D.) naudai priteista 48 470,53 Eur piniginė kompensacija jau yra išieškota. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-31-1004/2023 gautas antstolės N. B. 2024 m. gegužės 31 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-43-15193 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog 48 470,53 Eur kompensacijos išdėstymo klausimas šioje byloje tapo neaktualus.

55. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.26, 1.1.33. – 1.1.37 ir 1.1.40 punktuose nurodytas ieškovei (suinteresuotam asmeniui R. D.) priteistas turtas neegzistuoja, todėl taip pat prašo šių daiktų 6 479,00 Eur vertės sumos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui. Suinteresuoto asmens teigimu, neegzistuoja tik teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.40 punkte nurodytas biologinis turtas, o 1.1.26, 1.1.33. – 1.1.37 punktuose išvardintas turtas yra pareiškėjo ūkyje.

56. CPK 272 straipsnyje nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, jog turto nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra paaiškėja, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimą – grąžinti turtą – neįmanoma, tai sprendimo vykdymas atliekamas išieškant turto ekvivalentą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014). Pažymėtina, jog CPK 765 straipsnio 2 dalies norma numato, kad jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui išaiškinus jam teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 765 straipsnio 4 dalis). Taigi, tokiu atveju, kai priteisti daiktai nebeegzistuoja, turi būti pakeista sprendimo vykdymo tvarka, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi (CPK 765 straipsnio 4 dalis).

57. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, taip pat įvertinus ir tai, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pozicija dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.26, 1.1.33. – 1.1.37 punktuose nurodytų daiktų (ne)egzistavimo skiriasi, pirmiausia antstolis turėtų konstatuoti, kad sprendime nurodytų daiktų iš tikrųjų nėra, ir surašyti tai patvirtinantį aktą, ir tik tada šalys galėtų kreiptis į teismą CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (išdėstymo), išieškant nebeegzistuojančio turto ekvivalentą pinigais.

58. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju klausimas dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.26, 1.1.33. – 1.1.37 ir 1.1.40 punktuose nurodytų daiktų vertės sumos sumokėjimo išdėstymo spręstinas tik antstoliui konstatavus, jog šių daiktų iš tikrųjų nėra bei surašius tai patvirtinantį aktą ir tuo pagrindu pakeitus sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad daiktų (ne)egzistavimo, jų tapatumo ir kt. klausimus turėtų spręsti antstolis.

59. Apeliantas, be kita ko, teigia šiuo metu negalintis atlaisvinti ir perduoti suinteresuotam asmeniui Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimu priteistų, sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.1 – 1.1.13 punktuose išvardintų žemės sklypų, motyvuodamas tuo, jog šie žemės sklypai yra užsėti žieminėmis kultūromis ir derlius bus nuimamas tik liepos - rugpjūčio mėn., po ko dar būtina bus sutvarkyti ir paruošti žemės sklypus perdavimui. Pažymi, kad, atsižvelgęs į tai, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1.2.93 punktu jam priteistas biologinis turtas (pasėliai), pareiškėjas sėjo žiemines kultūras, suvokdamas, kad derlių neabejotinai jis taip pat pats galės nusiimti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

60. Pažymėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovei (suinteresuotam asmeniui R. D.) priteisti žemės sklypai jau tapo jos asmenine nuosavybe nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. sausio 19 d.). Minėtame sprendime nebuvo nustatytas joks žemės sklypų vėlesnio perdavimo/atlaisvinimo terminas, todėl tai sudaro pagrindą pagrįstai spręsti, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalis dėl jo rezoliucinės dalies 1.1.1 – 1.1.13 punktuose išvardintų žemės sklypų priteisimo ieškovei (suinteresuotam asmeniui R. D.) jau yra įvykdyta. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas minėtu sprendimu atsakovui (pareiškėjui) nėra priteisęs jokių šiuose žemės sklypuose pasėtų pasėlių, nesuteikęs teisės atsakovui (pareiškėjui) į šių žemės sklypų derlių, taip pat teisės atsakovui (pareiškėjui) naudotis šiais žemės sklypais, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl to esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti šios sprendimo dalies vykdymo atidėjimo klausimo.

61. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad, atsižvelgęs į tai, jog minėto teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1.2.93 punktu jam priteistas biologinis turtas (pasėliai), jis sėjo žiemines kultūras, suvokdamas, kad derlių neabejotinai jis taip pat pats galės nusiimti. Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimas nuo tos dienos, kai iškeliama santuokos nutraukimo byla, reiškia, kad nuo bylos iškėlimo momento baigėsi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas ir kaip bendras sutuoktinių turtas bus dalijamas tik tas, kuris buvo įgytas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Taigi ir nagrinėjamu atveju, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimu atsakovui (pareiškėjui) priteistas tik santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu egzistavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausęs biologinis turtas (pasėliai), o ne visi būsimi, ateityje užsėti pasėliai. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš apelianto teiginio, kad ieškovei (suinteresuotam asmeniui) priteistuose žemės sklypuose užsėtos žieminės kultūros, kurios bus nuimamos tik liepos – rugpjūčio mėn., galima spręsti, jog šios žieminės kultūros buvo faktiškai užsėtos 2023 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., t. y. jau po Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo priėmimo. Taigi, pareiškėjas, net ir žinodamas, kad minėti žemės sklypai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimu yra priteisti ieškovei (suinteresuotam asmeniui R. D.), nesulaukęs bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, vis tiek minėtus žemės sklypus užsėjo, nors užsėti pasėliai, kaip biologinis turtas, remiantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, jau nėra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantis ir minėtu teismo sprendimu pareiškėjui priteistas turtas.

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmu 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalies dėl ieškovei (suinteresuotam asmeniui R. D.) priteistų nekilnojamųjų daiktų, nurodytų sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.14 – 1.1.15 punktuose, bei kilnojamojo daikto, nurodyto sprendimo rezoliucinės dalies 1.1.23 punkte, vykdymą taip pat nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta nutarties 60 punkte, nekilnojamieji daiktai, o taip pat ir angaras ir silosinė su kuro baze, esantys (duomenys neskelbtini), jau tapo ieškovės (suinteresuoto asmens R. D.) asmenine nuosavybe nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo dienos (2024 m. sausio 19 d.), įvertinus tai, kad minėtame Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendime nėra suteikta teisė atsakovui (pareiškėjui) naudotis minėta silosine su kuro baze ir angaru, nenustatytas joks šių nekilnojamųjų daiktų atlaisvinimo/perdavimo ieškovei terminas, sudaro pagrindą spręsti, jog minėta sprendimo dalis jau yra įvykdyta, todėl jos vykdymo atidėjimo klausimo nėra pagrindo spręsti.

63. Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodyti negalėjimo atlaisvinti minėtų suinteresuotam asmeniui priteistų nekilnojamųjų daiktų (silosinės su kuro baze ir angaro) bei perduoti kilnojamojo daikto (traktoriaus Case 5150AV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) motyvai taip pat nesudaro pagrindo pažeisti suinteresuoto asmens interesų įgyvendinti savo nuosavybės teisių į jai teismo sprendimu priteistus minėtus nekilnojamuosius ir kilnojamąjį daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo finansinę padėtį, 2023 m. birželio 29 d. teismo sprendimu priteistą turtą ir jo vertę, jis turi galimybę išsinuomoti ar įsigyti patalpas jam priklausančių kilnojamųjų daiktų (dyzelino, sėklų, remontuojamos žemės ūkio technikos ir atsarginių jų dalių) laikymui bei saugojimui ir grūdų laikymui. Pažymėtina ir tai, jog Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjui priteisti net septyni traktoriai ir apelianto nurodytas poreikis suinteresuotam asmeniui priteistą traktorių Case 5150AV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti kultūrų puškimui vien dėl patogumo, t. y. dėl to, kad šio traktoriaus siauresni ratai, jis nesuslegia žemės bei yra manevringas, nesudaro pagrindo pažeisti suinteresuoto asmens teisės šį jai priteistą traktorių taip pat naudoti savo interesais, t. y. žemės ūkio darbams.

64. Apelianto nurodytas argumentas, kad atlaisvinti silosinės su kuro baze šiuo metu negali, nes, remiantis Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667 (toliau – ir Taisyklės), ūkininkas neturi teisės gazolio, skirto žemės ūkio veiklai, kitur laikyti, nei yra nurodęs Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktame prašyme, kitaip jam atsiras prievolė mokėti akcizą, laikytinas nepagrįstu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. Įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Leidimų įsigyti gazolių išdavimo ir panaikinimo taisyklių 17.4 papunktyje nurodyta, jog, be kita ko, prašyme dėl leidimo išdavimo turi būti nurodomas gazolių panaudojimo vietos adresas. Taigi, apelianto Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktame prašyme turėjo būti nurodytas ne gazolių laikymo vietos adresas, o panaudojimo, t. y. pareiškėjo ūkio adresas. Pažymėtina ir tai, jog Taisyklių 14 punktas nustato, jog žemės ūkio veiklos subjektas privalo sumokėti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio akcizus, jeigu: (1) įsigijo gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, daugiau, negu jam priklauso pagal Taisykles; (2) naudojo gazolius, skirtus naudoti žemės ūkio produktų gamybai, ne žemės ūkio produktų gamybai; (3) paaiškėja, kad įsigydamas gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, pagal Taisyklių 6 punktą negalėjo jų įsigyti. Taigi, Taisyklėse nurodytas baigtinis prievolės mokėti akcizą atvejų sąrašas, kuriame nenumatyta prievolė mokėti akcizą esant apelianto nurodytoms aplinkybėms.

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalies dėl suinteresuotam asmeniui R. D. priteistų nekilnojamųjų daiktų (silosinės su kuro baze ir angaro) ir kilnojamojo daikto (traktoriaus) vykdymo atidėjimas vien tik tenkinant pareiškėjo interesą dėl patogumo naudotis minėtais daiktais, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių poreikį atidėti minėtos sprendimo dalies vykdymą, suteiks nepagrįsto pranašumo pareiškėjui ir neatitiks šalių teisėtų interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų.

66. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo L. D. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.