Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-218-856/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: e2A-218-856/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-02244-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-218-856/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02244-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-323-339/2024 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė A. Š. prašė priteisti iš atsakovo V. P. 4 000 Eur skolą, 590,96 Eur delspinigių, 3 800 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti baldus iki 2023 m. gegužės 28 d., o sutarties neįvykdymo atveju mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo visos sąmatinės baldų vertės sumos už kiekvieną pavėluotą atlikti sutartus darbus dieną. Ieškovė sumokėjo 6 000 Eur avansą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir ieškovei grąžino tik 2 000 Eur avanso. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė neteko galimybės su šeima persikelti į naują butą ir išnuomoti senąjį nuo birželio mėnesio, kaip buvo planuota. Ieškovė negavo pajamų iš nuomos, nes butas buvo išnuomotas tik nuo 2023 m. lapkričio 6 d. Nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų iš nuomos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius dėl negautų pajamų iš nuomos ne mažiau kaip už penkis mėnesius (birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį). Kadangi butas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas už 760 Eur per mėnesį, tai patvirtina, kad ieškovė galėjo atitinkamo dydžio pajamas gauti ir už nurodytą laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. P. ieškovei A. Š. 4 000 Eur skolą, 590,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 544 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas iš byloje pateikto susirašinėjimo nustatė, kad atsakovas skolą iš esmės pripažįsta, tačiau duomenų, jog su ieškove būtų visiškai atsiskaitęs, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neįvykdė paslaugų teikimo sutartyje nustatytų savo įsipareigojimų pagaminti ieškovei baldus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą 4 000 Eur avansą, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Teimas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo prievolės – pagaminti ieškovei baldus – neįvykdė, prieštaravimų dėl delspinigių dydžio nepareiškė, ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 590,96 Eur delspinigių už laikotarpį nuo termino pagaminti baldus praleidimo dienos (2023 m. gegužės 28 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos yra pagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto nuomos rinka yra nepastovi ir nuolat kinta, o nekilnojamojo turto nuomos paklausa bei kainos rinkoje pasižymi nuolatiniais svyravimais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai ruošėsi butą nuomoti nuo 2023 m. birželio 1 d., o dėl atsakovo veiksmų neteko galimybės sudaryti nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas išimtinai jos pačios įsitikinimu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs išnuomotas nuo 2023 m. birželio 1 d., ir hipotetiniais paskaičiavimais dėl buto nuomos kainos dydžio. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo, todėl reikalavimą dėl 3 800 Eur negautų pajamų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovės A. Š. ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, arba sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies (sumažinant negautų pajamų dydį iki teismui priimtino dydžio); priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei A. Š. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 86 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur teisinių išlaidų advokatui, patirtų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės negautų pajamų kompensavimo, todėl teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti ir spręsti tik dėl kompensacijos dydžio. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas šioje byloje pasirinko neišreikšti savo pozicijos, tačiau atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų yra nustatyta iš byloje esančių įrodymų. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu yra akivaizdu, kad atsakovas pripažino ne tik savo įsipareigojimų nevykdymą ir skolą, bet ir ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą. Teismas taip pat turėjo galimybę sumažinti prašomą priteisti sumą, o ne atmesti reikalavimą apskritai. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje dalyje pažeidė CPK 182, 185, 187 straipsnių nuostatas.

7.2. Teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė įrodytų tai, ko įrodyti iš esmės neįmanoma, kas prieštarauja vienam iš civilinės atsakomybės taikymo principų – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Toks reikalavimas laikytinas netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu (CPK 176, 178,185 straipsniai).

7.3. Nėra pagrindo sutikti su teismo motyvu, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė realiai ruošėsi butą nuomoti nuo 2023 m. birželio 1 d., o dėl atsakovo veiksmų neteko galimybės sudaryti nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad ieškovė iš tiesų realiai ruošėsi senąjį butą nuomoti nuo birželio mėnesio. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, jog atsakovas vėlavo atlikti sutartus darbus, kas patvirtina, kad būtent dėl atsakovo veiksmų vilkinant baldų gamybą ieškovė neturėjo galimybės siūlyti senojo buto, kuriame tuo metu gyveno su šeima, nuomai, kadangi naujasis butas nebuvo pilnai įrengtas (buvo laukiama, kol atsakovas pagamins baldus).

7.4. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neabejotinai prarado galimybę nuomoti senajį butą ir gauti iš to turtinės naudos, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti tuo padarytą turtinę žalą (negautas pajamas).

7.5. Nebuvo įmanoma pateikti įrodymų, patvirtinančių galimybę sudaryti nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku, arba tokia įrodinėjimo našta mažiausiai neatitiko bendrųjų teisingumo ir protingumo reikalavimų, kadangi butui tuo metu esant naudojamam pačios ieškovės ir jos šeimos, ji galėtų jį siūlyti nuomai nebent pasirašant preliminarią nuomos sutartį su nukelta data, tačiau tokios sutarties sudarymas būtų iš esmės neįmanomas, nes tuo metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebūtų tiksliai žinoma, kada bus įmanoma sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, tokių sutarčių sudarymas nėra įprasta praktika būsto nuomos teisiniuose santykiuose, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė nebūtų radusi asmens, kuris sutiktų sudaryti sutartį tokiomis neaiškiomis sąlygomis. Net jei ieškovė ir būtų sudariusi nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji pati būtų priversta pažeisti savo įsipareigojimus, nes tokios sutarties vykdymą tektų vis nukelinėti. Būtent ir numatydama, jog nuomos sutarties vykdyti tinkamai negalėtų, ieškovė jos su konkrečiu nuomininku anksčiau nei realiai galėjo nuomoti butą ir nesudarinėjo, tam nebūtų jokios logikos. Ieškovės negali būti reikalaujama įrodyti, kad ji ruošėsi nuomoti butą, kai jo nuomoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai neturėjo jokių galimybių. Toks ieškovės elgesys nebūtų sąžiningas potencialių nuomininkų atžvilgiu.

7.6. Nėra jokio pagrindo manymui, kad senasis butas nebūtų išnuomotas nuo birželio mėnesio, jis yra patrauklus, jo kaina – konkurencinga, todėl turėjo būti laikoma, jog labiau tikėtina, kad senąjį butą ieškovė būtų išnuomavusi nuo birželio mėnesio jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas iš esmės reikalavo ieškovės įrodyti tai, ko įrodyti praktiškai neįmanoma, ir toks įrodinėjimo standartas būtų nesuderinamas su bendraisiais civilinio proceso principais, taip pat nesivadovavo labiau tikėtinomis aplinkybėmis, be jokio pagrindo preziumuodamas labiau netikėtinas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje dalyje pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas.

7.7. Teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė įrodinėtų visuotinai žinomas aplinkybes, tuo netinkamai paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 176, 178, 182, 185 straipsniai). Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad senasis butas buvo išnuomotas už 760 Eur/mėn., tačiau nėra jokio pagrindo manymui, kad tokia kaina iš esmės pasikeistų per penkis mėnesius, nes tokių žymių rinkos svyravimų Vilniaus būstų nuomos rinkoje niekada nėra buvę ir būti negali, nes tai yra didžiausia būstų nuomos rinka Lietuvoje. Rinkos svyravimai nėra tiksli informacija, kuria teismas galėtų remtis, tačiau bendra nuomos kainų tendencija yra aiški, nuomos kainos Vilniuje bendrai didėja, o nuomos paklausa visada yra pakankama, ypač prieš mokslo metų sezoną, kada paklausa gali net viršyti pasiūlą. Taigi, ieškovės reikalavimas negalėjo būti atmestas vien remiantis bendro pobūdžio pamąstymais apie rinkos kainų svyravimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad senojo buto nuomos kaina visiškai atitinka rinkos kainą ir galimus svyravimus.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės ieškinys atmestas, (ne)pagrįstumo

10. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškinio reiklavimas dėl 3800 Eur negautų pajamų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Apeliantė nurodo, kad iš jos į bylą pateikto susirašinėjimo su atsakovu yra akivaizdu, jog atsakovas pripažino ne tik savo įsipareigojimų nevykdymą ir skolą, bet ir ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą, todėl byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės negautų pajamų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo šią aplinkybę pripažinti ir spręsti tik dėl kompensacijos dydžio (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1, 2 dalys).

12. CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

13. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014). Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 55 punktas).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto. Teismas gali pripažinti atitinkamą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, jog pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Tik įvykdęs šią pareigą teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatomi tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, kad iki šios bylos iškėlimo atsakovas, susirašinėdamas su ieškove, pripažino ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą, neatitinka pirmiau išvardytų sąlygų, kurioms esant galima laikyti, jog šalis pripažino faktą ir teismui kilo pareiga vertinti tokio pripažinimo priimtinumą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios nstancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, proceso teisės normų reikalavimų nepažeidė.

16. Apeliantė nurodo, kad jos negali būti reikalaujama įrodyti, jog ji ruošėsi nuomoti butą, kai jo nuomoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų realiai neturėjo jokių galimybių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė įrodytų tai, ko įrodyti iš esmės neįmanoma, toks reikalavimas laikytinas netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu (CPK 176, 178,185 straipsniai).

17. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

18. Nagrinėjamą ginčą dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas ieškovei (apeliantei) iš dalies palankų sprendimą už akių, t. y. priteisdamas skolą ir delspinigius, tačiau netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl 3 800 Eur negautų pajamų priteisimo. Tokį savo sprendimą (netenkinti ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo) teismas motyvavo tuo, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė neištyręs ir neįvertinęs visumos faktinių aplinkybių. Be to, teismui manant, kad esamų byloje įrodymų nepakanka ieškinio reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo pagrįsti, teismas turėjo patikslinti ieškovės pareigą teikti įrodymus ir pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). To nepadarius susidarė situacija, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo buvo atmestas dėl aplinkybių, kurių pagrindimui ieškovei nebuvo suteikta galimybė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodinėjimo šaltinių, todėl teismui kilus abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ar pateiktų įrodymų, siekiant šias abejones pašalinti, teismas turėjo pareigą išklausyti ieškovę teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesprendė, kad pagal ginčo aplinkybes tikslinga imtis priemonių nustatyti byloje reikšmingoms aplinkybėms ir yra būtinas išsamus aplinkybių tyrimas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, kadangi buvo būtinas išsamus aplinkybių tyrimas, o ne formalus įrodymų vertinimas, nes turimi duomenys nepakankami teisingam sprendimui priimti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

20. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl formalaus įrodymų vertinimo negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Todėl net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis, inter alia (be kita ko), teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti (minėto nutarimo 19.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

21. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reiklavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turėjo tirti, ar ieškovė buvo numačiusi gauti pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos iš anksto, ar pagrįstai ieškovė tikėjosi gauti pajamas iš šio buto nuomos atsakovui tinkami vykdant 2023 m. kovo 21 d. paslaugų teikimo sutartį, ar ieškovė buto nuomos pajamų negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tam, kad būtų nustatytas negautų pajamų faktas ir galėtų būti apskaičiuotos ieškovės negautos pajamos, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėtų tirti ir vertinti, ar 2023 m. kovo 21 d. paslaugų teikimo sutartes nevykdymas, t. y. baldų nepagaminimas iki sutarto termino (2023 m. gegužės 28 d.), turėjo esminę reikšmę ir lėmė, kad butas buvo išnuomotas tik 2023 m. lapkričio 6 d., kitaip tariant, turėtų būti tiriama ir vertinama, ar virtuvės baldų, virtuvės kampinio suolo, dviejų komplektų vaiko kambario baldų ir prieškambario spintos nepagaminimas iki sutarto termino, lėmė tai, kad ieškovė negalėjo persikelti gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyventi šiame bute nesant minėtų baldų (naudotis būstu pagal paskirtį). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad ieškovei turėtų būti pasiūlyta pateikti įrodymus, kurie leistų nustatyti šias aplinkybes: kada ieškovė persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas sutartimi nustatytu terminu nepagamino baldų; kada ieškovė kreipėsi į kitus asmenis dėl baldų pagaminimo ir kada kiti asmenys pagamino baldus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Atitinkamai, sprendimas už akių (šiuo atveju – dalyje dėl 3 800 Eur negautų pajamų priteisimo) negalėjo būti priimtas, kadangi buvo būtinas išsamus aplinkybių tyrimas, o ne formalus įrodymų vertinimas, nes turimi duomenys nepakankami teisingam sprendimui priimti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Jeigu, teismo vertinimu, ginčui teisingai išspręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka (ginčo teisena) reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

25. Atsižvelgdamas į sprendimo už akių instituto esmę, sprendimo už akių specifinę apskundimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo, t. y. nustatinėti naujas aplinkybes ir bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nagrinėjamoje proceso stadijoje ištaisyti negali, nes tokiu atveju byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama ir įrodymai vertinami iš naujo visais aspektais.

26. Kadangi ginčijamas sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl 3 800 Eur negautų pajamų priteisimo priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, prieš tai nepašalinus byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, o dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, ginčui teisingai išspręsti yra reikalingi papildomi faktiniai duomenys, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl 3 800 Eur negautų pajamų priteisimo naikinamas ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti ieškinio reikalavimo dėl nuostolių negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, esant poreikiui nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti dėl ieškinio šioje dalyje pagrįstumo.

27. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas dalyje ir šioje dalyje grąžinamas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje ieškovės A. Š. ieškinys atmestas, panaikinti ir perduoti šios bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė