Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-10 · Administracinė byla Nr. I-2068-281/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-10
Bylos Nr.
I-2068-281/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Vidas Vilkas
Administracinė byla Nr. A-261-1514/2010Procesinio sprendimo kategorija 20; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovo atstovui Arnoldui Jokubaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Laurai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palink“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

UAB „Palink“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, Bendrovė) kreipėsi į teismą (b. l. 3-10), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr.40-809, kuriuo panaikinama Bendrovei 2003 m. gegužės 14 d. išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais specializuotame alkoholinių gėrimų skyriuje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, taikyti licencijos panaikinimą būtų neteisinga ir tai prieštarautų šios uždraudimo sankcijos tikslui bei paskirčiai

Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 41 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ši sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Nurodė, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje rasti 49 buteliai „Originali Lietuviška. Auksinė“ talpos, kai tuo tarpu parduotuvėje patikrinimo metu 2008 m. balandžio mėnesį buvo 104693 vnt. alkoholinio gėrimų vienetų. Be to, alkoholinių gėrimų laikymas ir pardavimas sudaro didelį kiekį: 2007 m. spalio mėnesį - 96 563 vnt., 2007 m. lapkričio mėnesį - 97 692 vnt., 2007 m. gruodžio mėnesį -112560 vnt., 2008 m. sausio mėnesį - 83 202 vnt., 2008 m. vasario mėnesį - 95 213 vnt., 2008 m. kovo mėnesį - 95 002 vnt.

Nuo pažeidimo nustatymo dienos (2008 m. balandžio 3 d.) pareiškėjas minėtoje parduotuvėje nepadarė nei vieno Įstatymo pažeidimo. Tuo tarpu 2008 m. kovo 17 d. alkoholinių gėrimų atitikties deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo pripažinta neturint visų privalomų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų, įrašo neatitikimas (klaida) yra atliktas ne UAB „Palink“, o šių gėrimų tiekėjo AB „Stumbras“, t. y. ne dėl UAB „Palink“ kaltės ar jos veiksmų. Pareiškėjas turėjo alkoholio produktų (49 vnt. butelių „Originali Lietuviška. Auksinė“ 0,7 ml. talpos) įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus ir 2008 m. balandžio 7 d. bei 2008 m. balandžio 8 d. pateikė juos Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) iki nutarimo priėmimo – 2008 m. kovo 17d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį alkoholio produktų įsigijimą patvirtinantį dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - joje nurodyti alkoholio produktai yra tapatūs Tarnybos 2008 m. balandžio 3 d. prekių atsakingo saugojimo akte, nurodytiems alkoholio produktams. Be to, pareiškėjas sumokėjo Tarnybos nutarimu paskirtą 5000 Lt baudą.

Licencijos galiojimo panaikinimas (ir jį lydintis naujos licencijos neišdavimas (nustatytą laiką)) yra griežta sankcija ir griežta prevencinio pobūdžio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo - šiuo atveju pareiškėjo turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos - apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė, t. y. ne tiesiogiai nusavinant jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla. Tuo tarpu, alkoholio produktų (gėrimų) pardavimas pareiškėjo parduotuvėje, kurioje skundžiamu įsakymu panaikinama licencija vykdyti prekybą alkoholio produktais (gėrimais) sudaro net 14,85 procento nuo bendros visos parduotuvės apyvartos, taigi pareiškėjas patirs ne tik didelius ekonominius nuostolius negautų pajamų pavidalu, tačiau licencijos panaikinimas turės ir didelį neigiamą socialinį poveikį - teks atleisti iš darbo didelę dalį darbuotojų.

Pareiškėjo licencijos panaikinimas būtų neteisingas ir tai prieštarautų šios uždraudimo sankcijos tikslui bei paskirčiai, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas kaip nepagristas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).

Būtinumą ankščiau nurodytų pagrindu naikinti skundžiamą įsakymą patvirtina ir susiformavusi Lietuvos administracinių teismų praktika, sprendžiant analogiškas bylas dėl prekybos alkoholių licencijų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis adm. b. Nr. A39 -106/2009, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas adm. b. Nr. I-206-84/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimas adm. b. Nr. I-177-426/2009, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimas adm. b. Nr. I-9-162/2008).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 34 straipsnio 17 dalis ta apimtimi, kuria nenustato termino, per kurį gali būti priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo nuo teisės pažeidimo padarymo dienos - prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams. Nei Įstatymas, nei LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės nenumato ekonominės sankcijos taikymo senaties termino. Senaties termino nebuvimas suponuoja išvadą, jog licencijų panaikinimo teisiniame reguliavime įsivyrauja teisinis neapibrėžtumas, teisinių lūkesčių eliminavimas, kadangi asmuo, kuris padarė pažeidimą, gali būti nubaustas ekonomine sankcija po 2, 5 ar net 10 metų nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui licencija panaikinama nuo inkriminuojamo teisės pažeidimo (2008 m. balandžio 3 d.) - po 1 metų ir 69 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau pareiškėjas negali apginti savo pažeistų teisių dėl jam taikomos atsakomybės senaties, kadangi teisės aktai to nenumato. Teismas negali taikyti teisės akto, kuris prieštarauja Konstitucijai, tačiau šios aplinkybės pripažinimui būtina kreiptis į Konstitucinį teismą, todėl prašo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti ar Įstatymo 34 straipsnio 17 dalis ta apimtimi, kuria nenustatytas terminas, per kurį gali būti priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 65-72) nurodė, kad pareiškėjo padaryti LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai yra nustatyti Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 3K08/76. Nutarimas įsiteisėjęs, laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apie įsiteisėjusį ir galiojantį Tarnybos nutarimą dėl UAB „Palink“ taikytos ekonominės sankcijos už LR alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus Tarnyba 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 3S-1198 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Taigi pareiškėjui buvo aišku, kokiais faktais bei aplinkybėmis remiantis bei už kokių teisės normų nepaisymą UAB „Palink“ naikinama licencija. Tų pačių faktinių aplinkybių nurodymas skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. 40-809, pareiškėjui žinant apie jo atžvilgiu priimtus Tarnybos nutarimus už LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, šiuo atveju, nebuvo besąlygiškai būtinas ar tikrai tikslingas.

Tokia pozicija yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-633/2008).

Taigi vadovaujantis imperatyvia LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostata, laikytina, jog LR alkoholio kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto pažeidimas yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti įstatyme numatytą priemonę - licencijos galiojimo panaikinimą.

Nei LR alkoholio kontrolės įstatymas nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti, aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktais numatytų priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime konstatavo, kad „įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui sankciją - licencijos galiojimo panaikinimą pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.“ Taigi pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi teisę vertinti tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525 - 463/2009 konstatavo, kad „ <...> Administracijos direktorius neturėjo pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimu konstatuotas teisės pažeidimas už kurį nustatyta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas“.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pritaikius licencijos galiojimo panaikinimo sankciją, teks atleisti dalį įmonės darbuotojų, laikytinos abstrakčiomis, nepagrindžiančiomis išimtinių, licencijos galiojimo panaikinimo sankcijos netaikymo, (skundžiamo įsakymo naikinimo) pagrindų. Argumentai dėl Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 3K06/76, pagrįstumo bei teisėtumo laikytini nereikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi šioje administracinėje byloje pareiškėjas siekia nuginčyti ne minėtą Tarnybos nutarimą bet įsakymą, kuriuo pareiškėjui tam tikram laikui buvo panaikinta licencija prekiauti alkoholiu. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia ginčyti aplinkybes, dėl kurių jau buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-745/2009.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 40-661, tačiau nenurodo jokių šio akto neteisėtumo pagrindų.

Atsakovas pažymėjo, kad konkretaus termino, per kurį turėtų būti priimtas įsakymas dėl licencijos galiojimo panaikinimo nustatymas įstatyme, nebūtų tikslingas, kadangi LR alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis numato ūkio subjektams teisę skųsti Tarnybos nutarimus teisme tvarka, tuomet Tarnybos nutarimai įsigalioja po to, kai priimamas ir įsiteisėja bylą nagrinėjančio teismo sprendimas. Jeigu ūkio subjektas nepasinaudoja teise apskųsti Tarnybos nutarimų, kuriuose užfiksuoti LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, tuomet nutarimas įsigalioja per vieną mėnesį nuo priėmimo dienos. Pažymėjo, jog įsakymo dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas yra įsiteisėjęs Tarnybos nutarimas, todėl įstatyme nustatytas konkretus terminas, t. y. per kiek laiko turi būti priimamas įsakymas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, laikytinas netikslingu.

Be to, pareiškėjas prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą prašo ištirti ne tai, kas yra nustatyta ginčijamame įstatyme, o tai, ko nėra, bet, pareiškėjo manymu, turėtų būti nustatyta. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje (2003 m. gegužės 13 d. Konstitucinio teismo sprendimo 7 dalis), pažymima, jog toks prašymas, yra teisiškai ydingas, nesukuriantis Konstituciniam teismui tyrimo dalyko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 43-47) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Palink“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 3K08/76 pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos už LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus – paskirta 5000 Lt bauda (b. l. 13-14).

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (adm. byloje Nr.I-3534-602/2008) pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr.3K08/76 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (Liteko duomenų bazė). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi (adm. byloje Nr. A143-745/2009) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 48-53).

Apie pareiškėjo padarytą licencijuojamos veiklos pažeidimą Tarnybos 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr.3S-1198 informuojama Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 74).

Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 ir 57 punktais bei atsižvelgdamas į Tarnybos 2009 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 3S-1198 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 40-809 nuo 2008 m. liepos 10 d. panaikino UAB „Palink“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą (b. l. 12).

Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 40-976 buvo sustabdytas ginčijamo 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 40-809 galiojimas iki administracinės bylos išnagrinėjimo (b. l. 80).

Pagal LR alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Analogiškas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais panaikinimo pagrindas nurodomas Taisyklių 51.5 punkte.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad konstatavus jog buvo padaryti LR alkoholio kontrolės 34 straipsnio 17 dalyje nurodyti pažeidimai, Savivaldybės administracijos direktorius neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, ir įmonei išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais privalo būti panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. A525 – 463/2009, 2009 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. A-261-96/2009 ir kt.).

Taigi, Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš Tarnybos informaciją apie Bendrovės padarytus LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto pažeidimus, skundžiamu 2009 m. birželio 11 d. įsakymu pareiškėjui išduotos licenzijos Nr.(duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į LR Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d. pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų pažeidimai yra pakankamu pagrindu panaikinti įmonei išduotą licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimą tik tuo atveju, jei pačios licenzijos panaikinimas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Todėl tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant licenzijos panaikinimas būtų aiškiai neproporcinga bei neadekvati poveikio priemonė padarytam pažeidimui, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl licencijos verstis prekyba alkoholio produktais panaikinimo.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog Tarnybos 2008 m. balandžio 3 d. atlikto patikrinimo metu Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje rasti 49 buteliai degtinės „Originali Lietuviška. Auksinė“, kuriai nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo dokumentai. Taigi, nagrinėjamu atveju neteisėtai laikomo alkoholio kiekis buvo pakankamai didelis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas neneigia Tarnybos atsiliepime teismui nurodytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui už LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ekonominės sankcijos buvo skiriamos 2004 m. du kartus, 2005 m. – 6 kartus, 2007 m. – 5 kartus, 2008 m. – 2 kartus (b.l. 44, 54-55, 57-58). Jis tik argumentuoja, kad būtent specializuotame alkoholinių gėrimų skyriuje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo.

Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja yra įmonė, o ne parduotuvė, todėl vertinama, kad švelnesnės poveikio priemonės (baudos), kurios buvo taikytos Bendrovei, joms keliamų tikslų nepasiekė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apyvarta alkoholiniais gėrimais yra didelė, negali būti vertinamos išskirtinai bei ypatingai palankiai pareiškėjo naudai.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės aplinkybės, lengvinančios pareiškėjo atsakomybę, o skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymu paskirtos ekonominės sankcijos – turėtos mažmeninės licenzijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimas - taikymas vertintinas kaip adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžiantis teisingumo bei proporcingumo principų, reikalingas sankcijos tikslams pasiekti. Todėl panaikinti minėtą įsakymą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas nurodė, kad LR alkoholio kontrolės įstatymo VI skyriuje „Atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka ir bylų nagrinėjimo procesas“ nėra nustatyti terminai, per kuriuos subjektams, padariusiems atitinkamus LR alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, galėtų būti skiriama ekonominė poveikio priemonė – licenzijų galiojimo panaikinimas.

Teismas pabrėžė, kad pagal LR konstitucinio teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismo teisė, kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai, siejamas su ta aplinkybe, jog dėl tokio teisės akto taikymu konkrečioje nagrinėjamoje byloje galimai būtų pažeistos Konstitucijos normos ar juose įtvirtinti principai.

Pareiškėjas savo reikalavimą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą grindžia tuo, jog nuo LR alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymo, t. y. 2008 m. balandžio 3 d. iki skundžiamo Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymo priėmimo yra praėję 1 metai 69 dienos ir tokiu ekonominės sankcijos skyrimu (laiko prasme) galimai buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių, teisingumo bei teisinės valstybės principai.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad LR alkoholio kontrolės įstatyme numatytos ekonominės sankcijos (baudos, draudimai verstis licencijuojama veikla) pagal savo pobūdį yra administracinio poveikio priemonės, kurių vienas iš tikslų yra sukelti neigiamas pasekmes pažeidėjui.

LR alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla, žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras sąlygas, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas. Taigi todėl teisingumo ir teisėtų lūkesčių principai reikalauja, kad uždraudimo sankcija būtų taikoma tik galutinai nustačius atitinkamų pažeidimų faktą, todėl licencijos galiojimo klausimas sprendžiamas tik įsiteisėjus nutarimui dėl sankcijos taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Licencijos galiojimo panaikinimo sankcija nėra savarankiška ir negali būti taikoma, jeigu ūkio subjektui nebuvo paskirta piniginė bauda už atitinkamą teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas buvo baigtas 2009 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinį ir neginčijamą sprendimą.

Ginčijamas įsakymas dėl licencijos galiojimo panaikinimo buvo priimtas 2009 m. birželio 11 d., t. y. praėjus šešiolikai dienų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodomas 1 metų ir 69 dienų laikotarpis susidarė dėl paties pareiškėjo intereso, jam pasinaudojus teise ginčyti 2008 m. balandžio 17 d. Tarnybos nutarimą teisme.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių, teisėtumo bei teisingumo principai, todėl prašymo kreiptis į LR Konstitucinį teismą netenkino.

III.

Pareiškėjas UAB „Palink“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 40-809, kuriuo panaikinamas UAB „Palink“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 127-132) grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių alkoholio produktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir tai, jog pareiškėjas neteisėtai laikė alkoholio produktus.

2. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo nepagrįstai suteikiama didesnė įrodomoji galia Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimui Nr. 3K08/76. Šis Tarnybos nutarimas Nr. 3K08/76 skundžiamu teismo sprendimu yra įvertintas kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas laikė ir prekiavo alkoholiniais gėrimais, neturint juridinę galią turinčių tų produktų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau neįvertinta tiek pačiame Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 3K08/76, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje dėl minėto trečiojo suinteresuoto asmens nutarimo panaikinimo neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas turėjo ir pateikė patikrinimo metu rastų alkoholio produktų (49 butelių degtinės „Originali Lietuviška. Auksinė“) įsigijimą patvirtinančius dokumentus - 2008 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. kovo 14 d. Krovinio gabenimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šie dokumentai nebuvo pripažinti kaip alkoholio produktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ne dėl jų neteisingumo ar neatitikimo faktiškai rastiems alkoholio produktams, bet dėl tos priežasties, jog 2008 m. kovo 14 d. atitikties deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) alkoholio produktų partijos ženklas nesutapo su faktiškai rastų alkoholio produktų partijos ženklu (nurodyta L27-02-08, rasta-L29-02-08).

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas vienoje iš bylų taip pat konstatavo, jog „Netinkamos deklaracijos pateikimas nėra pagrindas pripažinti pareiškėją padariusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą“.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog „licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja yra įmonė, o ne parduotuvė, todėl sprendžiant klausimą dėl licencijos panaikinimo vertinamos visos poveikio priemonės, kurios taikytos licencijos turėtojai“.

5. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi 213 parduotuvių (padalinių), todėl esant tokiam dideliam skaičiui prekybos alkoholiu vietų negalima laikyti pagrįstu pirmosios instancijos teismo išvadą, jog „švelnesnės poveikio priemonės (baudos), kurios taikytos pareiškėjui, joms keliamų tikslų nepasiekė“.

Licencijos turėtojo pažeidimų vertinimas bendrai, apimant visas prekybos alkoholiu vietas, o ne atskiras vietas, kurioms yra išduota licencija, yra nepagrįstas materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis šią specifinę veiklos sritį - mažmeninę prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį, 34 straipsnio 19 dalį, 18 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas sprendimą motyvuoja vertindamas aplinkybes, buvusias net prieš keturis metus, o tai yra nesuderinama su teisingumo ir teisinio apibrėžtumo principais. Be to, tokios aplinkybės nenumatytos teisės aktuose kaip įtakojančios ar lemiančios licencijos panaikinimo būtinumą.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas teismui nurodė išsamius ir motyvuotus argumentus, pateikė rašytinius įrodymus dėl Įsakymu taikytos sankcijos neatitikimo proporcingumo principui ir jos taikymo neadekvatumo padarytam teisės pažeidimui.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 nutarime pažymėjo, jog licencijos galiojimo panaikinimas, kaip įstatyme numatyta uždraudimo sankcija, atlieka visų pirma prevencinę funkciją. Nepašalinus rinkos dalyvio iš tos rinkos, galima būtų teigti, jog nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra ginamos, kiltų grėsmė žmonių sveikata ar net gyvybei. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimu ir atsakomybės už juos nustatymas šių normų turinio prasme aiškintinas kaip atsakomybės numatytas už nelegaliai, neteisėtai įsigytos alkoholio produkcijos prekyba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog inkriminuojamo pažeidimo atveju alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti teisėtai, niekam jokia žala nepadaryta, nebuvo iškilusi jokia grėsmė žalai atsirasti, nes pagrindas konstatavimui, jog pareiškėjas laikė ir prekiavo alkoholiniais gėrimais neturint jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų pagrįsta viena vienintele aplinkybe, jog atitikties deklaracijoje alkoholinių gėrimų gamintojas ir tiekėjas klaidingai įrašė dalies alkoholinių gėrimų partijos ženklą, ką ištaisė įstatymų nustatyta tvarka ir pateikė teismui.

9. Teismas išėjo už įstatymo jam suteiktos kompetencijos ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybę, ar Alkoholio kontrolės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ar ne, gali nustatyti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jam suteiktos kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju šią funkciją prisiėmė ir sprendė dėl Alkoholio įstatymo neprieštaravimo Konstitucijai pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog „teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių, teisėtumo bei teisingumo principai“.

10. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nagrinėjamą bylą sustabdyti, iki kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. P822-278/2009, kadangi šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje priimtas galimai palankus teismo sprendimas tiesiogiai įtakos šiuo apeliaciniu skundu nagrinėjamos bylos baigtį, kadangi atnaujinus procesą ir galimai panaikinus tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 3K08/76 neliktų pagrindo skundo nagrinėjimo dalyku esančio Įsakymo priėmimui.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 135-139) nurodė, kad:

1. Apeliacinio skundo argumentai dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 3K06/76 pagrįstumo bei teisėtumo laikytini nereikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi šioje administracinėje byloje pareiškėjas siekė nuginčyti ne minėtą Tarnybos nutarimą, bet atsakovo įsakymą, kuriuo pareiškėjui tam tikram laikui buvo panaikinta licencija prekiauti alkoholiu.

2. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų padarymo faktai yra nustatyti, Valstybinės alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 3K08/76 įsiteisėjęs, laikomas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjas siekia ginčyti aplinkybes, dėl kurių jau buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A -745/2009.

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4010-244/2008, kadangi nurodyta teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Nurodytoje administracinėje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas buvo Tarnybos nutarimo dėl skirtos ekonominės sankcijos pagrįstumas, tuo tarpu nagrinėjamojoje administracinėje byloje ginčo dalykas yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas, todėl šiam aktui nuginčyti taikytini ABTĮ numatyti administracinio akto panaikinimo pagrindai (ABTĮ 89 str.).

4. Teismas pagrįstai bei teisėtai vadovavosi ABTĮ 14 straipsnio nuostata, įtvirtinančia teismo sprendimo privalomumą ir konstatavo, jog pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai yra nustatyti įsiteisėjusiu Tarnybos nutarimu.

5. Alkoholio licencijų galiojimo panaikinimo pagrindai yra nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17-20 dalyse. Taikomų poveikio priemonių rūšį, dydį, skaičių nustato įstatymų leidėjas. Įstatymų leidėjas numatė, kad už atitinkamų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą taikoma piniginė bauda bei licencijos galiojimo panaikinimas. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas tam tikrus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus vertina griežčiau ir numatė griežtesnes sankcijas už tokių pažeidimų padarymą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi teisę vertinti tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, jog tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai, o iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas yra riboti.

7. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai vertino Tarnybos pateiktus įrodymus, neigiamai charakterizuojančius pareiškėjo įmonę kaip licencijuojama veikla užsiimantį ūkio subjektą, t. y., jog švelnesnės poveikio priemonės (baudos) taikytos pareiškėjui, joms keliamų tikslų nepasiekė. Teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

8. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjantį teismas kreipiasi dėl taikomo akto konstitucingumo tik tais atvejais, jei yra pagrindas manyti, jog toks aktas prieštarauja Konstitucijai. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai nurodė, jog licencijos galiojimo panaikinimo sankcija nėra savarankiška ir negali būti taikoma, jeigu ūkio subjektui nebuvo paskirta piniginė bauda už atitinkamą teisės pažeidimą.

9. Teismui nebuvo pagrindo manyti, jog nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti, iki kol nebus išnagrinėta kita byla dėl proceso atnaujinimo (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). ABTĮ 98 straipsnis, nustatantis bylos sustabdymo pagrindus, nenumato prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pateikimo kaip savarankiško bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindo.

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikindama licencijos galiojimą pareiškėjui, vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies taikymas yra susijęs su bylos užbaigimu kai yra pasiekiamas tam tikras rezultatas, kuris įforminamas teismo sprendimu. Net jei teismas tenkintų apelianto reikalavimą panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą bei panaikintų atsakovo priimtą įsakymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, nėra teisino pagrindo pripažinti minėtą įsakymą neteisėtu ABTĮ 89 straipsnio taikymo prasme.

Priimant minėtą Įsakymą atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas (2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A442- 1336/2008).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 142-143) nurodė, kad:

1. Tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 3K08/76 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra įsigaliojęs, tuo pačiu pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai laikytini nustatytais.

2. Spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui ir tokiu būdu vykdyti teisingumą turi teisę tik Lietuvos Respublikos teismai.

3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi panašiais argumentais ir motyvais, kokiais rėmėsi ir ginčydamas 2008 m. balandžio 17 d. Tarnybos nutarimą Nr. 3K08/76 dėl padarytų Alkoholio kontrolės 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimų. Dėl šių tapačių argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-745/2009 jau yra pasisakęs ir visus motyvus išnagrinėjęs priimdamas 2009 m. balandžio 26 d. nutartį.

4. Laikomo alkoholio kiekis buvo pakankamai didelis, pats pareiškėjas Alkoholio kontrolės įstatymą pažeidinėja sistemingai, o taikomos poveikio priemonės siekiamų tikslų nepasiekia.

5. Teismui suteikta teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tik tuo atveju, jeigu jam pačiam kyla abejonių dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir tolimesnio jų taikymo. Teismas, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, privalo grįsti savo kreipimąsi teisiniais argumentais, kurie gali būti prielaida suformuoti visai kitokį teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai įvertinęs pareiškėjo skunde dėstomus argumentus tokį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ta aplinkybė, jog yra paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, nesudaro pagrindo stabdyti šią administracinę bylą (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-361/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovas paaiškino , kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos išimtinės aplinkybės, lengvinančios pareiškėjo atsakomybę, todėl atsakovo paskirta ekonominė sankcija – pareiškėjo turėtos mažmeninės licenzijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimas yra adekvatus siekiamam tikslui pasiekti, nepažeidžiantis teisingumo bei proporcingumo principų.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, nepagrįstai netenkino prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla, žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras sąlygas, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas. Todėl teisingumo ir teisėtų lūkesčių principai reikalauja, kad uždraudimo sankcija būtų taikoma tik nustačius atitinkamų pažeidimų faktą, todėl licencijos galiojimo klausimas sprendžiamas tik įsiteisėjus nutarimui dėl sankcijos taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Licencijos galiojimo panaikinimo sankcija nėra savarankiška ir negali būti taikoma, jeigu ūkio subjektui nebuvo paskirta piniginė bauda už atitinkamą teisės pažeidimą.

Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta piniginė bauda už licencijuojamos veiklos pažeidimą ir ginčas dėl baudos paskyrimo yra pasibaigęs.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 3K08/76 pareiškėjui taikytos ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus – paskirta 5000 Lt bauda (b. l. 13-14).

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu (adm. bylos Nr. I-3534-602/2008) pareiškėjo skundas dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 3K08/76 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi (adm.bylos Nr. A143-745/2009) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 48-53).

Šis teismo procesinis sprendimas turi prejudicinę reikmę šioje byloje, todėl iš naujo pažeidimo faktas neįrodinėtinas (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1357 nuo 2009 m. sausio 1 d. redakcija) Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 6 punktu licencijas panaikina, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu nustatė, kad „iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas (pagal Įstatymo 34 straipsnio 17 dalį (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos)) yra riboti – teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga)“ (58 p.).

Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas. Tokiu atveju ginčijamas administracinis aktas gali būti naikinamas ar keičiamas tiesiogiai taikant Konstitucinio teismo nutarimą.

Šioje byloje nėra aplinkybių, esant kurioms būtų pagrindas neskirti papildomos sankcijos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu konstatavo, jog „akivaizdu, kad licencijos galiojimo panaikinimas (ir jį lydintis naujos licencijos neišdavimas (nustatytą laiką))yra griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo - ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos - apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė. Minėta, kad pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas - nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tam ūkio subjektui būtų ir toliau leidžiama būti tos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui; alkoholio produktų gamybos, įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo reikalavimų pažeidimai gali sudaryti prielaidas pakenkti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės narių saugumui, valstybės ekonominiams interesams.

Minėta ir tai, kad yra suprantama ir pagrįsta, jeigu valstybė, įstatymuose numačiusi atitinkamas uždraudimo sankcijas, idant prekybos alkoholio produktais rinka, ypač tokia, kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms“ (48 punktas).

Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduodami ir laikomi 49 buteliai degtinės „Originali Lietuviška. Auksinė“, neturint juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Įvertinus neteisėtai parduodamų alkoholinių gėrimų kiekį teisėjų kolegija daro išvadą, jog juo gali būti daromas poveikis atitinkamai rinkai. Todėl siekiant apsaugoti rinką nuo neteisėtai veikiančių rinkos dalyvių pareiškėjai paskirta sankcija atitinka jos paskirtį bei tikslus ir atleisti pareiškėją nuo paskirtos sankcijos nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pareiškėjas buvo anksčiau baustas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, nes tokia sunkinanti aplinkybė Alkoholio kontrolės įstatyme nėra numatyta. Šio įstatymo 34 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo argumentas nėra esminis ir turintis įtaką licencijos galiojimo panaikinimui. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu konstatavo, kad licencijos galiojimo panaikinimas galimas tik įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šių nuostatų nepažeidė.

Alkoholio kontrolės įstatymu tiesiogiai nėra nustatyti terminai, per kurį turi būti paskirta ekonominė sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas.

Tačiau šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie terminai taikytini ir ekonominės sankcijos licencijos galiojimo panaikinimo atveju, nes bauda kaip ir licencijos panaikinimas yra viena iš ekonominių sankcijų taikomų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, todėl ekonominių sankcijų skyrimui turi būti taikomi vienodi terminai. Esant šioms aplinkybėms sankcijos - licencijos galiojimo panaikinimo - terminai yra baudų skyrimo terminai, numatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjui sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – buvo paskirta nesibaigus trejų metų terminui, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo datos, 2008 m. balandžio 3 d.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies atitikimą Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo ir teisinės valstybės principui ta apimtimi, kad nurodytoje teisės normoje nėra numatytas terminas per kurį gali būti paskirta sankcija licencijos galiojimo panaikinimas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei nustatytą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė