Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, atsakovo atstovui Remigijui Tamošiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. (H.) įmonės skundą dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai (toliau Tarnyba) pateiktuose paaiškinimuose išreiškė savo apgailestavimą dėl įvykusios tiekėjo klaidos bei geranoriškai sumokėjo nutarimu paskirtą baudą. Už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus įmonė nubausta pirmą kartą. Mano, kad skirta sankcija nėra adekvati padarytam teisės pažeidimui, o ją skiriant nebuvo atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes.

Padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, nes nedaro žalos įstatymo ginamoms vertybėms (siekiui mažinti bendrą alkoholio sunaudojimą, jo prieinamumą), taip pat nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Konkrečiais veiksmais nebuvo pažeistas viešasis interesas.

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija neprieštarauja skundžiamo įsakymo panaikinimui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko, kad pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai patikrino R. H. įmonei priklausantį barą, esantį Molėtuose, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad minėtame restorane parduodamas ir laikomas alkoholinis gėrimas (50 ltr. talpos statinė alaus „Horn Premium“), neturint juridinę galią patvirtinančių privalomų to gėrimo įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus Tarnyba 2008 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 3K08/187 pareiškėjui paskyrė 1 000 Lt baudą (b. l. 28-29). R. H. įmonė šio nutarimo Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta tvarka neskundė, nutarimas pasibaigus vieno mėnesio apskundimo terminui įsiteisėjo ir šiuo metu yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas. Pripažintina, kad R. H. įmonė padarė pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p., sudarančiais pagrindą panaikinti licencijos galiojimą. Molėtų rajono savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 1 d. gavo Tarnybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 3S-1840 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ (b. l. 26), kuriuo ji buvo informuota, kad už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus R. H. įmonei buvo taikyta ekonominė sankcija. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir. 2 d. 2 p., 34 str. 17 d., 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. B6-399 (b. l. 25) nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nutraukė licencijos Nr. 323 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos 19989 m. birželio 29 d. R. H. įmonei prekiauti bare, esančiame Molėtuose, (duomenys neskelbtini), galiojimą.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pagal to paties įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką). Uždraudimo sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas taikoma tik tuo atveju, jeigu buvo nustatoma, kad ūkio subjektas padarė atitinkamą teisės pažeidimą – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir tas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas buvo už tai nubaustas pinigine bauda (nuo kurios jis negalėjo būti atleistas). Licencijos galiojimo panaikinimas (ir jį lydintis naujos licencijos neišdavimas (nustatytą laiką)) yra griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos – apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių. Minėtu 2008 m. sausio 21 d. nutarimu nutarta pripažinti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str. (2004 m. kovo 9 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 47-1548) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės įmonėms, kurioms už šio įstatymo 34 str. 17 d. (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus buvo panaikintas licencijos galiojimas, apskųsti teismui sprendimus dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, o ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ši sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 str. 17 d. (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Teismas šiuo atveju atsižvelgia į teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, taip pat kitas aplinkybes, iš kurių visumos matyti, kad siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta neproporcinga priemonė.

Pareiškėjo neteisėtos veiklos mąstai, kolegijos nuomone, didelės grėsmės sąžiningai konkurencijai bei kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms realiai nesukėlė.

Kaip matyti iš Tarnybos 2008 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 3K08/187, R. H. įmonė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Taigi, pareiškėjas nėra sistemingas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidėjas, nedarantis išvadų dėl teisei priešingo elgesio.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) apsunkino pažeidimo tyrimą, sąmoningai ignoravo teisėtus viešojo administravimo subjekto nurodymus ir pan. Priešingai, dėl įvykusio įmonės savininkas apgailestavo (b. l. 27).

R. H. įmonė sumokėjo Tarnybos 2008 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 3K08/187 skirtą 1 000 Lt baudą (tai patvirtina mokėjimo nurodymas, b. l. 15), tuo pripažindama savo veikos neteisėtumą.

Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime pripažino, kad nagrinėtinu atveju pristatant prekes buvo padaryta aplaidi klaida (tai patvirtino ir prekių tiekėjas rašytiniame paaiškinime, b. l. 12), dėl kurios rimtai gali nukentėti pareiškėjo verslas, taip pat, kad R. H. įmonei skirta sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Kolegija vertina, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius veikė galiojančių teisės aktų ribose, tačiau nagrinėtina situacija vertintina ne iš formalių teisinių pozicijų, o atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime išdėstytą Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų aiškinimą, pagal kurį atitinkamas įsakymas dėl licencijos panaikinimo gali būti pripažinti neteisėtu, jei licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.), darytina išvada, kad uždraudimo sankcija - licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame Molėtuose, (duomenys neskelbtini), galiojimo panaikinimas - nagrinėtinu atveju neturi būti taikoma, nes yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Dėl išvardintų priežasčių kolegija daro išvadą, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. B6-399 (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo R. H. (H.) įmonės skundą patenkinti.

Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. B6-399 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.