Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2A-761-889/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2020-05-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-03-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-05-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-05-18Tauragės apylinkės teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2022-09-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2A-761-889/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02125-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas
S. B., D. B., O. K., R. M., V. P., B. B. Z.
Atsakovas
valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
I. V., D. M., V. J., A. R., A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-761-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02125-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.12.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B., D. B., O. K., R. M., V. P., B. B. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., D. B., O. K., R. M., V. P. ir B. B. Z. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl registro įrašo, turto perdavimo–priėmimo akto ir Vyriausybės nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys I. V., D. M., V. J., A. R., A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašė įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą panaikinti įrašą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas; panaikinti 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ Turto banko perdavimo–priėmimo akto Nr. A6-339(15.35-21) dalį, pagal kurią Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė minėtą pastatą VĮ Turto bankui; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, pagal kurią nurodytas ūkinis pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 1993 m. gegužės 10 d. dvylika tuometinės (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos darbuotojų įkūrė ūkinių pastatų kooperatyvą „Lakštingala“, kuris pagal galiojusios Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo redakcijos 6 straipsnį 1993 m. liepos 14 d. buvo įregistruotas Šilutės rajono valdyboje „Statyba“, registro Nr. 2/93MK. Kooperatyvo „Lakštingala“ įkūrimo tikslas buvo jo nariams pasistatyti ūkinį pastatą. Gavęs visus privalomus leidimus, ūkinių pastatų kooperatyvas „Lakštingala“ pasistatė 344,93 kv. m ploto ir 1802 kub. m tūrio ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jis buvo padalytas į dvylika patalpų, t. y. po vieną kiekvienam kooperatyvo nariui. Kooperatyvo nariai šį pastatą statė patys ūkio būdu iš savo lėšų, statybines medžiagas įsigydami ir iš (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos. Pastačius ūkinį pastatą, 1996 m. rugsėjo 16 d. pastatas statybų priėmimo komisijos aktu buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti ir buvo priimtas naudoti. Po šio akto sudarymo ūkinis pastatas buvo įtrauktas į kooperatyvo „Lakštingala“ balansą, kooperatyvo nariai naudojosi ūkinio pastato iš anksto tarp narių pasidalytomis patalpomis. 2001 m. kooperatyvo nariai bandė įregistruoti pastatą kooperatyvo vardu, nes sužinojo, kad kooperatyvo pirmininkė šio veiksmo neatliko. Kadangi trūko kelių dokumentų, pastatas tuo metu nebuvo įregistruotas.

1.2. 2018 m. vasarą kooperatyvo nariai gavo informaciją, kad jiems priklausantį pastatą Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė VĮ Turto bankui. Pradėjus aiškintis situaciją paaiškėjo, kad kooperatyvui priklausantis pastatas 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 pagrindu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos vardu, jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mero potvarkyje buvo minimi pastatai, pastatyti nuo 1933 m. iki 1978 m., tačiau pastatas buvo pradėtas statyti 1993 m., priimtas naudoti 1996 m. VĮ Registrų centras dėl ieškovams nežinomų priežasčių ir esmės nepagrįstai įregistravo kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą kitos įstaigos (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos vardu. 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokykla (tuometinė (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykla) perdavimo–priėmimo aktu Nr. A6-339(15.35-21) perdavė VĮ Turto bankui kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą.

1.3. Neteisėtai įregistravus (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos vardu kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą, buvo pažeista įstatymo ginama ieškovų teisė, pateikus nuosavybės teisės įgijimo dokumentus, atlikti pastatų teisinę registraciją ir tapti jų savininkais.

1.4. Pažymėjo, kad ginčo pastato teisėti savininkai yra ieškovai, jie ginčo pastatą pasistatė teisėtai, turėdami visus leidimus, jų nuosavybės teisė nebuvo nuginčyta, jų pastatytas pastatas niekuomet nebuvo pripažintas bešeimininkiu, todėl VĮ Registrų centras neteisėtai įregistravo valstybės nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Valstybė, perduodama ginčo pastatą aukcionui, iš esmės sudarė vienašalį sandorį ir, perduodama savo neegzistuojančią teisę kitam savo įgaliotam asmeniui, pažeidė pagrindinius sandorio principus, todėl Vyriausybės nutarimas dėl ginčo pastato perdavimo viešajam aukcionui turėtų būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų O. K., S. B., B. B. Z., R. M., V. P., D. B. lygiomis dalimis 120,75 Eur, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 20,12 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovai ieškinyje nekelia reikalavimo panaikinti 1996 m. spalio 18 d. Savivaldybės mero potvarkį Nr. 731. Nepareiškus tokio reikalavimo, teismas negali savo iniciatyva spręsti dėl jo panaikinimo teisinių pagrindų. Taigi teismas pasisakys dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo. Ieškovai neginčija jokių konkrečių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, įformintų raštu ar įrašu, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą. Teismui patenkinus antrąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus, VĮ Registrų centras be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre, nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas.

2.2. Ginčo pastatas atsakovei VĮ Turto bankui patikėjimo teise valdyti perduotas dėl to, kad minėta atsakovė atstovauja valstybei, kuriai nuosavybės teisė į ginčo pastatą perėjo 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 pagrindu. Nenuginčijus pagrindinio dokumento (1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731), nėra pagrindo nuspręsti, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas neteisėtai ar nepagrįstai.

2.3. Pasisakydamas dėl pareikšto vieno iš ieškinio reikalavimų – panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, pagal kurias pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, – teismas nurodė, jog materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo šis ginčas, tiesioginis subjektas yra valstybė, todėl pagal šį reikalavimą kaip atsakovė į bylą turėtų būti įtraukta valstybė. Teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pasiūlė ieškovams atsakove patraukti ir valstybę. Be to, teismas ieškovams išaiškino, kad, nepasinaudojus teise pakeisti ir (ar) papildyti atsakovų skaičių byloje, teismas turi teisę bylą nagrinėti iš esmės. Tačiau ieškovai į teismo pasiūlymą nereagavo – atsakove valstybės į bylą neįtraukė. Taigi yra pagrindas ieškovų reikalavimą dėl Vyriausybės nutarimų dalių panaikinimo atmesti kaip pareikštą netinkamiems atsakovams.

2.4. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtam reikalavimui pareikšti yra suėjęs senaties terminas, kurį taikyti prašo atsakovė VĮ Turto bankas ir kuris nagrinėjamu atveju taikytinas. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovai apie priimtą Vyriausybės nutarimą sužinojo 2018 m. vasarą, tad terminas skundui paduoti baigėsi vėliausiai 2018 m. rugsėjo mėn. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 25 d., tad akivaizdu, jog yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti.

2.5. Teismas konstatavo, jog byloje pateiktų duomenų dalis patvirtina, kad būtent kooperatyvas „Lakštingala“ galėjo statyti ginčo pastatą. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad minėtą pastatą savo lėšomis statė tik šeši ieškovai, o ne visi dvylika kooperatyvo narių, byloje nėra. Be to, nuspręsti, kad ginčo pastatas dėl tos priežasties, jog jį statė kooperatyvas (jo nariai), savaime tapo kooperatyvo (jo narių) ar ieškovų nuosavybe, pagrindo nėra.

2.6. Byloje pateikti įrodymai tik apie kiek daugiau nei trečdalį reikalingos sumos ginčo pastato statybai, apie tai, kad minėtą sumą sudaro ne tik ieškovų, bet ir trečiųjų asmenų lėšos, taigi nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi dvylika kooperatyvo narių galbūt įgijo nuosavybės teises į ginčo pastatą. Ieškovai nepaaiškino ir neįrodė, kokiu pagrindu jie siekia įgyti nuosavybės teises į visą ginčo pastatą, kai jie patys nurodo ir bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai naudoja tik po vieną pastato sekciją. Siekdami įgyti nuosavybės teises, ieškovai turėjo pareikšti atitinkamus reikalavimus dėl teisių pripažinimo į visą pastatą, o ne į jo dalis arba įrodinėti, kad jau yra įgiję teises į visą ginčo pastatą. Tačiau ieškovai minėtų veiksmų neatliko.

2.7. Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 1-165 „Dėl Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo taikymo tvarkos“ 1 dalis nustatė, jog veikiantys kooperatyvai ir jų sąjungos (asociacijos) turėjo pakeisti ir perregistruoti savo įstatus ir pertvarkyti veiklą pagal Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą iki 1993 m. spalio 1 dienos. Kooperatyvas „Lakštingala“ perregistruotas nebuvo, todėl turtas tapo valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius, valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybė. Be to, neįregistravus nuosavybės teisės į ginčo turtą, tokiu turtu Vyriausybės nustatyta tvarka disponuoja vietos savivaldybė. Šilutės rajono mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 731 turtas buvo perduotas Lietuvos Respublikos valstybei, tuo pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė. Vėliau turtas patikėjimo teise buvo valdomas Šilutės rajono žemės ūkio mokyklos ir gražintas VĮ Turto bankui 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ Turto banko Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. A6-339 (15.35-21) pagrindu.

2.8. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimo pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovai nurodo, jog teismas atmetė prašymą dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą nurodydamas, kad ieškovai neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojų priimtų sprendimų. Ieškovai nurodo manantys, jog VĮ Registrų centro įrašas registre, kad ginčo pastatas priklauso atsakovei VĮ Turto bankui, buvo neteisėtas, nes nebuvo pagrįstas tinkamais dokumentais, įrodančiais atsakovės teisę į turtą.

3.2. Teismas reikalavimą dėl ginčo pastato perdavimo–priėmimo akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas dėl to, kad nuosavybė atsirado 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr.731 pagrindu. Teismo nuomone, Šilutės savivaldybės mero potvarkis yra teisėtas ir nenuginčytas, todėl viskas yra teisėta. Pažymi, jog neginčijo mero potvarkio, nes byloje yra daug dokumentų, įrodančių, kad mero potvarkio pagrindu ginčo pastato nuosavybė neatsirado. Mero potvarkyje nurodomi visai kiti pastatai: nesutampa nei statybos metai (potvarkyje minimi pastatai ankstesnių metų), nei statybos darbų priėmimo aktas, nei statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai. Ieškovai teigia bandę atkreipti teismo dėmesį siekdami, kad būtų įsigilinta į faktą, ar pastatas, nurodytas potvarkyje, yra ginčo pastatas, bet teismas nereagavo.

3.3. Ieškovai nesutinka su teismo pozicija, kad viešojo administravimo teisės subjekto priimtų aktų teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Ieškovai teigia, jog byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kuris turi teisę spręsti tokio pobūdžio ginčus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovė nurodo, jog iš teismui pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nenurodo konkretaus reikalavimo Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Ieškovai nurodo, kad kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantis pastatas Šilutės rajono savivaldybės mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkio Nr. 731 pagrindu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos vardu, tačiau ieškovai nekelia reikalavimo panaikinti mero potvarkį. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad, nepareiškus reikalavimo dėl mero potvarkio panaikinimo, teismas negali savo iniciatyva nuspręsti dėl jo panaikinimo teisinių pagrindų.

4.2. Ieškovams nenuginčijus pagrindinio dokumento, kurio pagrindu nuosavybės teisė į ginčo pastatą perėjo valstybei, nėra pagrindo nuspręsti, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas neteisėtai ar nepagrįstai.

4.3. Teismas visiškai pagrįstai pritaikė senaties terminą ieškovų reikalavimui panaikinti Vyriausybės nutarimus. Tai yra viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai teisės aktai, ir jiems ginčyti taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.

4.4. Atsakovės nuomone, ieškovų apeliacinis skundas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo turiniui, t. y. neaiškus apeliacinio skundo pagrindas. Apeliaciniame skunde nenurodytos bylos aplinkybės, patvirtinančios skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodyti jokie įrodymai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Apeliaciniame skunde dėstomi bendro pobūdžio, nenuoseklūs teiginiai. Ieškovai nenurodo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, nenurodo absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsakovė nurodo, jog byloje atsakovei VĮ Registrų centrui buvo suformuluotas vienas ieškinio reikalavimas – įpareigoti panaikinti įrašą, kad ūkinio pastato savininkas yra Lietuvos Respublika, kuriai šiuo metu atstovauja VĮ Turto bankas. Jokie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimti sprendimai šioje byloje nebuvo ginčijami. Be to, ieškovai jau yra praleidę įstatymo nustatytus terminus ūkinio pastato teisinei registracijai nuginčyti – yra suėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas naikinamasis 10 metų terminas.

5.2. Be to, duomenys, įrašyti į viešąjį Nekilnojamojo turto registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai.

5.3. Nuosavybės teisės išregistruojamos tik pateikus dokumentus, vienareikšmiškai patvirtinančius daiktinių teisių pasibaigimą ar tai, kad ūkinio pastato savininkas yra pasikeitęs.

5.4. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo teiginys, kad viešojo administravimo subjekto priimtų aktų apskundimui neturi būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, nes byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, yra nepagrįstas.

5.5. Be to, VĮ Registrų centro nuomone, ieškovų apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekse numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo turiniui, t. y. neaiškus apeliacinio skundo pagrindas, nenurodytos bylos aplinkybės, patvirtinančios skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodyti jokie įrodymai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Ieškovų pateiktame apeliaciniame skunde dėstomi jų pasvarstymai ir abstraktūs teiginiai. Ieškovai nenurodo, kokius materialinės ir (ar) proceso teisės normų taikymo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas padarė, nenurodo absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl toks apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovai 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas; panaikinti 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ Turto banko perdavimo–priėmimo akto Nr. A6-339(15.35-21) dalį, pagal kurią Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė minėtą pastatą VĮ Turto bankui; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, pagal kurią nurodytas ūkinis pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas atmetė patikslintą ieškovų ieškinį.

9. Pasisakydamas dėl pirmojo pareikšto reikalavimo – panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją valstybės vardu – pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. spalio 28 d. nuosavybės teise Lietuvos Respublikai įregistruotas 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 336, kuris pakeistas 1996 m. spalio 18 d. savivaldybės mero potvarkiu Nr. 731 „Dėl pastatų teisinio registravimo“, pagrindu. Teismas pažymėjo, jog ieškovai laikosi pozicijos, kad potvarkiu pastatas valstybei perduotas nebuvo, todėl negalėjo būti įregistruotas valstybės vardu, vėliau negalėjo būti perduotas VĮ Turto bankui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog ieškovai nereiškia reikalavimo panaikinti 1996 m. spalio 18 d. savivaldybės mero potvarkį Nr. 731, nors atsakove byloje įtraukė ir Šilutės rajono savivaldybės administraciją. Nesant reikalavimo panaikinti potvarkį, teismas negali savo iniciatyva nuspręsti dėl jo panaikinimo teisinių pagrindų, t. y. negali pasisakyti dėl to iš esmės, nes tai reikštų bylos nagrinėjimo ribų pažeidimą. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino reikalavimo dėl pastato registracijos įrašo panaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymėjo, jog ieškovai neginčija jokių konkrečių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, įformintų raštu, o teismui patenkinus antrąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus VĮ Registrų centras ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), nes duomenų pakeitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų įregistravimo / įrašymo pagrindas. Taigi teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl pastato teisinės registracijos valstybės vardu įrašo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vertinimu.

10. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

11. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

12. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).

13. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia byloje pareikšti ieškinio reikalavimai. Suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimai) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai, apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo teisme ribas sudaro ieškinio reikalavimai, pirma, dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo, antra, dėl pastato perdavimo–priėmimo akto, kuriuo pastatas perduodamas valdyti VĮ Turto bankui patikėjimo teise, panaikinimo; trečia, dėl Vyriausybės nutarimų dalių, kuriomis pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, panaikinimo.

14. Kaip jau minėta, ginčo pastatas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai įregistruotas 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 336, kuris pakeistas 1996 m. spalio 18 d. savivaldybės mero potvarkiu Nr. 731 „Dėl pastatų teisinio registravimo“, pagrindu (registro išraše yra nurodytas būtent toks nuosavybės teisės į ginčo pastatą įregistravimo pagrindas), tačiau byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl mero potvarkio kaip dokumento, kurio pagrindu buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, panaikinimo. Ieškovai laikosi pozicijos, jog nurodyto potvarkio pagrindu nuosavybės teisė į ginčo pastatą valstybei nebuvo perduota: teigia, jog potvarkyje nurodyti visai kiti pastatai, nesutampa pastatymo metai, plotas. Įvertinusi, jog 1996 m. spalio 18 d. potvarkyje kaip pastatai ir statiniai, kuriems reikalinga teisinė registracija, nurodyta 16 objektų, esančių (duomenys neskelbtini) (ieškovai neginčija, jog ginčo pastatas yra šiuo adresu), tarp pastatų nurodyti ir ūkio pastatai, kurių bendras plotas 1 640,1 kv. m, taigi, tikėtina, jog ūkinių pastatų plotas apima ir ginčo pastato plotą, palyginusi potvarkyje nurodytų pastatų duomenis su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), duomenimis, pastatų paskirtimi, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog ginčo pastatas nurodytu potvarkiu perduotas nebuvo. Tai, jog potvarkyje nurodyta kita ūkio pastatų pastatymo data (1971 metai), šios išvados nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog mero potvarkis buvo priimtas 1994 metais, pakeistas 1996 metais, Registrų centro įraše nurodyta, jog ginčo pastato statybos pabaigos metai – 1993 metai, tai leidžia teigti, jog 1996 m. spalio 18 d. potvarkio, kurio pagrindu įregistruota nuosavybės teisė, priėmimo metu pastatai jau buvo pastatyti. Pasisakydama dėl ieškovų nurodomos neatitikties tarp ginčo pastato realaus ploto ir to, kuris nurodytas Registrų centro įraše, kolegija pažymi, jog Registrų centro įraše nurodytas pastato užstatymo plotas – 393 kv. m, ieškovų pateiktoje 2001 m. sudarytoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje užfiksuotas iš esmės panašus pastato užstatymo plotas – 392 kv. m, bendras plotas – 344,93 kv. m. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina labiau tikėtina išvada, jog potvarkis apima ir ginčo pastatą, taigi, ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl potvarkio nuginčijimo, kolegija neturi pagrindo vertinti potvarkio kaip nuosavybės teisę sukuriančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog reikalavimas dėl registracijos įrašo nuginčijimo iš esmės yra išvestinis iš reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo ir, nenuginčijus nuosavybės teisės valstybei atsiradimo pagrindo, tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų ieškovų siekiamų pasekmių. Registracija nuosavybės teisių nesukuria – registracija tik išviešinamos nuosavybės teisės. Teisine pastatų registracija tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ar pasibaigimo juridiniai faktai. Kadangi ieškovai turto registraciją ginčija tik tuo aspektu, jog, jų nuomone, nuosavybė įgyta neteisėtai, tačiau paties nuosavybės teisę sukuriančio dokumento neginčija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl registracijos panaikinimo kaip nesukeliantį ieškovų siekiamų pasekmių.

16. Ieškovai taip pat ginčija 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ Turto banko perdavimo–priėmimo akto Nr. A6-339(15.35-21) dalį, pagal kurią Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė pastatą VĮ Turto bankui valdyti patikėjimo teise. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo pastatas valdyti atsakovei VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas dėl to, kad VĮ Turto bankas atstovauja valstybei, o valstybei, kaip nustatyta, nuosavybės teisė į ginčo pastatą perėjo 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731, kuris pakeitė 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkį Nr. 336, pagrindu. Ginčo turto perdavimas patikėjimo teise VĮ Turto bankui kaip valstybei atstovaujančiai įmonei įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Aptariamas ieškovų reikalavimas grindžiamas išvestiniu pagrindu – ieškovams laikantis pozicijos, jog ginčo pastatas valstybei perduotas neteisėtai. Tačiau neginčijant ir nenuginčijus pagrindinio valstybės nuosavybės teisę sukuriančio dokumento – 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 – nėra pagrindo išvadai, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas neteisėtai ir (ar) nepagrįstai.

17. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

19. Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, kuriomis pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo šis ginčas, tiesioginis subjektas yra valstybė, todėl pagal šį reikalavimą dalyvauti byloje kaip atsakovė turėtų būti įtraukta valstybė.

20. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2021 m. birželio 14 d. nutartimi paskirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, atsižvelgdamas į tai, kad materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo reikalavimas panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, kuriomis pastatas įtrauktas į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, tiesioginis subjektas yra valstybė, todėl pagal šį reikalavimą dalyvauti byloje kaip atsakovė turėtų būti įtraukta valstybė, išaiškino ieškovams, jog ieškovai atsakove į bylą turėtų įtraukti valstybę, atstovaujamą atitinkamos institucijos. Teismas taip pat išaiškino, jog, ieškovams nepasinaudojus teise pakeisti ir (ar) papildyti atsakovų ratą byloje, teismas turi teisę bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovai valstybės kaip atsakovės į bylą neįtraukė, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą panaikinti skundžiamas nutarimų dalis kaip pareikštą netinkamiems atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl neįtraukė valstybės į bylą kaip atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovai nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo jiems išaiškinta teise įtraukti tinkamą atsakovę į bylą dėl reikalavimo dėl Vyriausybės nutarimų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė reikalavimą kaip pareikštą netinkamam subjektui. Taip pat pažymėtina, jog teismo veiksmai proceso metu atitinka įstatymo nuostatas: ieškovams išaiškinta teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama ir atsisakymo tai padaryti procesinės pasekmės.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl Vyriausybės nutarimų dalių apskundimo yra suėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Nors ieškovai apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, jog byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tai nepaneigia fakto, jog nurodytas pareikštas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

26. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas termino skaičiavimo pradžios momentą, pažymėjo, jog, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovai apie priimtą Vyriausybės nutarimą sužinojo 2018 m. vasarą, tad terminas skundui paduoti vėliausiai baigėsi 2018 m. rugsėjo mėn. Ieškinys pateiktas 2018 m. lapkričio 25 d., taigi praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Ieškovai neįrodinėja kitokio termino skaičiavimo pradžios momento. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Ieškovai tokių priežasčių neįrodinėja, nes laikosi pozicijos, jog ABTĮ numatytas terminas šiuo atveju netaikytinas.

28. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Konstatuotina, jog jie nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas. Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė