Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-259-635/2019 pagal ieškovų O. K., S. B., B. B. Z., R. M., V. P., D. B. patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl registro įrašo bei turto perdavimo–priėmimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.4. Ieškovė pažymi, kad nepagrįstas yra atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį. Dėl šio klausimo pakankamai pasisakė pirmosios instancijos teismas, teismas išanalizavo visas bylos aplinkybes, todėl, ieškovų nuomone, keisti teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl registro įrašo bei turto perdavimo–priėmimo akto panaikinimo buvo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis pareiškimo teismui pateikimo terminų.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad ieškovai iš esmės praleido terminą ieškiniui pareikšti, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ginčo pastatu naudojosi nuolat, nepertraukiamai, apie įregistruotą pastato savininką, nurodomą Nekilnojamojo turto registre, sužinojo tik 2018 m., o iki tol neturėjo jokių objektyvių duomenų apie šias aplinkybes, todėl teismas tai laikė svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje asmens pažeistos teisės gynimas atsveria civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl teismas nurodė, kad ieškinio senatis šiame ginče netaikytina ir dėl svarbių priežasčių praleistas ieškinio padavimo senaties terminas atnaujintinas.

18. Apeliantė VĮ Turto bankas kategoriškai nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymėdama, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai akivaizdžiai yra praleidę ieškinio senaties terminą dėl pačių ieškovų neveikimo, o apie būtinybę įregistruoti nuosavybės teises žinojo dar nuo 2001 m., todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškinio senatis šiame ginče netaikytina, pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai kelia skirtingo pobūdžio reikalavimus. Ieškovų reikalavimai panaikinti Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, kuriuo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, pripažintini esantys administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-568/2013).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro išrašas – patvirtina faktą, kad ieškinyje nurodomas nekilnojamasis turtas nuo (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ buvo pagrindas Lietuvos Respublikos nuosavybės teisėms į ginčo pastatą įregistruoti ir teismas, nors ieškinyje ir nebuvo konkretizuotas reikalavimas panaikinti minėtą dokumentą, pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir teisinius faktus, detaliai analizavo būtent šio dokumento pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ yra pagrindinis administracinis aktas, kurio pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo objektą, o kiti ieškinio reikalavimai ir prašomi panaikinti dokumentai yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišsprendus klausimo dėl Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ panaikinimo galimybės, nėra pagrindo pradėti analizuoti kitų išvestinių reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą.

21. Taigi nagrinėjamu atveju, prašant panaikinti administracinius aktus, byloje atitinkamai turėjo būti taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyti administracinio akto apskundimo terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-44-969/2016).

22. Pastebėtina, jog bendrąjį skundo teismui padavimo terminą numato ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 (vieną) mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tokiu būdu skundo padavimo terminas, vadovaujantis aptarta teisės nuostata, yra siejamas su akto paskelbimu, įteikimu arba sužinojimu apie jį.

23. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

25. Sprendžiant klausimą dėl galimybės atnaujinti praleistą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą, aktuali šiuo metu galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016).

27. Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016 pateiktus šių nuostatų išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis.

28. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su patikslintu ieškiniu, prašydami, be kita ko, panaikinti Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo”, kurio pagrindu pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, t. y. ieškovai kreipėsi į teismą dėl akto, kuris priimtas daugiau nei prieš 26 metus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo 10 metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavus, jog ieškovai į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo pastatą patvirtinantį dokumentą, kreipėsi praėjus daugiau kaip 10 metų nuo skundžiamo Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ priėmimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovų ieškinys negali būti tenkinamas, suėjus naikinamajam pareiškimo (ieškinio) padavimo terminui, todėl yra atmestinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, kad į teismą su ieškiniu ieškovai kreipėsi, siekdami apginti nuosavybės teisę.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas laikytinas pakankamu terminu, per kurį ieškovai turėjo galimybę ginti galbūt jų pažeistas teises. Praleidus minėtą terminą, reikalavimas dėl teisės į nuosavybę panaikinimo neatitinka proporcingumo principo keliamų reikalavimų, yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo, dėl to toks teisių gynimas pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

32. EŽTT jurisprudencija Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė kreiptis į teismą) srityje atskleidžia, kad ieškinio senaties laikymasis yra svarbi teisinės valstybės principo, įtvirtinto Konvencijos preambulėje, dalis. Ieškinio senaties termino nustatymu yra siekiama keleto tikslų – užtikrinti teisinį tikrumą ir galutinumą, apsaugoti potencialius atsakovus nuo senų reikalavimų, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti, ir užkirsti galimybę neteisingumui, jei teismai turėtų spręsti dėl tolimos praeities įvykių, remdamiesi dėl prabėgusio laiko įtakos nepatikimais ir neišsamiais tapusiais įrodymais (EŽTT 2008 m. kovo 18 d. sprendimas byloje D. S.R.L. prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 3052/04), p. 75, 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06), p. 79–80).

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustačius, jog pareiškimo (ieškinio) padavimo terminas dėl pagrindinio ginčo dokumento – Šilutės rajono mero (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų teisinio registravimo“ panaikinimo yra praleistas, negali būti atnaujintas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) ir atmestinas būtent tuo pagrindu, nebelieka pagrindo spręsti ir analizuoti ieškinio reikalavimų dėl priimtų išvestinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje nurodyta, jog ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariai statė patys, iš savo lėšų. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad buvo renkamos rinkliavos minėto ūkinio pastato statybai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai turi galimybę kreiptis dėl materialinių nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.

35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties instituto taikymu, todėl netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai neįvertino visų svarbių bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, susijusių su ginčijamų administracinių aktų panaikinimu, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą anksčiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti, praleidus pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nesant galimybės jo atnaujinti, ieškinys atmetamas, kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Patenkinus atsakovių apeliacinius skundus ir šalių ginčą išsprendus atsakovių naudai, atsakovėms iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nepateikė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atsakovėms nespręstinas.

39. Pažymėtina, kad atsakovė VĮ Turto bankas yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 12,50 (dvylika eurų penkiasdešimt centų), žyminis mokestis valstybei.

40. Atsakovė VĮ Registrų centras, teikdama apeliacinį skundą, už reikalavimą peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą žyminio mokesčio nemokėjo. Toks procesinis prašymas nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008), atsižvelgiant į tai, toks procesinis prašymas nėra apmokamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, iš ieškovų žyminis mokestis valstybei už atsakovės VĮ Registrų centro pateiktą apeliacinį skundą nepriteistinas.

41. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – O. K., S. B., B. B. Z., R. M., V. P., D. B. patikslintą ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl registro įrašo bei turto perdavimo–priėmimo akto panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovų O. K., S. B., B. B. Z., R. M., V. P., D. B. lygiomis dalimis 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), t. y. po 12,50 Eur (dvylika eurų penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio valstybei.