- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- eI2-2668-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04556-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas), trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (skunde nurodoma kaip pareiškėja; toliau – ir Bendrovė, UAB „(duomenys neskelbtini)“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182221, kuriuo A. A. atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. A. prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Paaiškintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2024 m. spalio 23 d. išaiškinimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Skunde teigiama, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, kadangi pareiškėjas ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 dalies pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S182221 neleisti pakeisti darbdavio, motyvuodamas tuo, kad asmuo neatitinka darbdavio keitimo sąlygų.
Paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė:
„Migracijos departamento vertinimu, nei Bendrovės pateiktų duomenų ir dokumentų apimtys, nei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė Lietuvoje užsiima laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymu, ir kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį, iš tiesų ketino su asmeniu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam laikinojo darbo sutartyje sulygtą darbą. Migracijos departamento vertinimu, tarpininkavimo raštas ir prašymas leisti pakeisti darbdavį buvo teikiami žinant, jog Bendrovė realios laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo, tokiu būdu asmens siekis pakeisti darbdavį neatitinka ĮUTP nustatyto darbdavio keitimo tikslo – leisti asmeniui sukurti darbinius santykius su nauju darbdaviu, išsaugojant galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu.“
Mano, jog Migracijos departamentas nepagrįstai itin plačiai aiškina ĮUPT 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, peržengdamas kompetencijos ribas, nepagrįstai vertino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, tačiau nenurodė, kurio konkrečiai ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčio reikalavimo pareiškėjas neatitinka. Taip pat mano, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos ir (ar) neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių. Nesutiko su Migracijos departamento argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos darbuotojų nuomos sutartys nepatvirtina laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes jose nėra nurodyta, kokią darbinę veiklą šių bendrovių naudai ir būdami pavaldūs ketina atlikti kviečiami užsieniečiai. Mano, jog Migracijos departamento nurodomas argumentas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant leidimo pakeisti darbdavį išdavimo klausimą. Migracijos departamentas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjas negalės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, t. y. atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negalės dirbti pagal darbo sutartį tik spėdamas šią aplinkybę. Nesutiko ir su Migracijos departamento argumentais, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai profesinės vežimo kelių transporto veikos nevykdo, t. y. neturi Bendrijos licencijos vežti krovinius (toliau – EBKR) bei EBKR kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR kopijas, todėl pareiškėjas šiose bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos neatliks. Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbuotojų nuomos sutarčių su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais, nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių, nors darbuotojų nuomos sutartys su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais yra realiai vykdomos. Pažymėjo, kad užsieniečių profesija – tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojas – savaime sąlygoja tai, kad didžiąją dalį darbo funkcijų darbuotojas turės vykdyti užsienyje. Todėl Migracijos departamento reikalavimas, kad įdarbinami darbuotojai dirbtų Lietuvoje, yra net nelogiškas ir nepagrįstas, iš esmės prieštarauja pačiai profesijos prigimčiai. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėjo paviršutiniškai, subjektyviai ir tendencingai, nors vienas iš principų, kuriuo privalo vadovautis Migracijos departamentas, yra išsamumo principas. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias taikė vertindamas prašymo ar skundo turinį. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas prašymą leisti pakeisti darbdavį pateikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti (taip pat prašymą leisti pakeisti darbdavį), o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad jie atitiktų ne tik ĮUTP ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Pastebėjo, jog nustačius, kad įmonė nevykdo deklaruotos veiklos Lietuvoje, kyla pagrįstų abejonių, ar su užsieniečiu, kurį įmonė kviečia, bus sukurti realūs darbo santykiai.
Paaiškino, kad tam, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu. Taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų asmuo, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR kopiją. Migracijos departamento vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą Lietuvoje (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo, patvirtina teiginį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri suinteresuota į darbą priimti tik trečiųjų šalių piliečius, šiuo metu laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai. Mano, jog Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrodė, jog realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą. Teigė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turimais duomenimis ir teisės aktų normomis. Jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, neapsiribota vien nuorodomis į teisės aktus – faktinės aplinkybės išdėstytos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o visetas juridinių faktų, susietų su taikomomis teisės normomis. Todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus: jis priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas faktais ir teisės normomis, o motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje). Jis galioja nuo (duomenys neskelbtini). Galiojant pareiškėjui išduotam leidimui laikinai gyventi, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2403-LLGD-0387, kuriuo prašė leisti pakeisti darbdavį. Būsimo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tarpininkavo rašte Nr. 20240305-047250 nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią vykdo veiklą, – (duomenys neskelbtini). Bendrovė patvirtino, kad asmuo įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir įsipareigojama asmeniui nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio (toliau – BDU) dydis (1 789 Eur), o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga.
Kadangi pareiškėjo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, Užimtumo tarnyba 2024 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Aprašo 104 punktu, nuspręsta neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio. Tokį sprendimą lėmė tai, kad pareiškėjas neatitiko darbdavio keitimo sąlygų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis ketino dirbti, Sprendimo priėmimo metu nevykdė oficialiai deklaruojamos veiklos Lietuvos Respublikoje (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos), todėl negalėjo priimti asmens darbui laikinojoje darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Dėl šios priežasties pareiškėjo siekis pakeisti darbdavį neatitiko ĮUTP nustatyto tikslo – leisti asmeniui sukurti darbinius santykius su nauju darbdaviu, išsaugant galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė, kad, Registrų centro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2023 m. gruodžio 12 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį deklaruota veikla – krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) ir laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ekonominės veiklos kodas – 7820). Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovėje dirbo 18 darbuotojų.
Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. Bendrovei el. paštu išsiuntė raštą Nr. 24SD4346, kuriame pasiūlė pateikti dokumentus apie vykdomą veiklą laikinojo įdarbinimo srityje (sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais bei paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, taip pat pagrįsti galimybes mokėti tarpininkavimo raštuose nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams).
Bendrovė 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus ir dokumentų skaitmenines kopijas: 2024 m. kovo 12 d. Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją; 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2024 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešus duomenis apie Bendrovę, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nurodytai datai nepriemokų neturi; viešai skelbiamus VDI duomenis apie Bendrovės įtraukimą į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; sutartį su Vokietijos laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovu, sudarytą vokiečių kalba.
Bendrovės atstovė advokatė 2024 m. gegužės 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą kuo skubiau priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir leidimų leisti pakeisti darbdavį užsieniečiams. Ji kartu su prašymu pateikė darbuotojų nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos ir Vokietijos įmonėmis, kurios, anot Bendrovės, pagrindžia, kad darbuotojų nuomos veikla reali: 2024 m. kovo 27 d. darbuotojų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 8 d. darbuotojų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. kovo 1 d. darbuotojų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 25 d. darbuotojų nuomos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ su vertimu į lietuvių kalbą; 2024 m. balandžio 25 d. darbuotojų nuomos sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ su vertimu į lietuvių kalbą.
Bendrovę atstovaujanti advokatė 2024 m. gegužės 22 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, ragindama įvertinti delsimo priimti sprendimus neigiamas pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui. Dėl šio delsimo jis negali vykdyti įsipareigojimų pagal darbuotojų nuomos sutartis, prisiimti naujų įsipareigojimų ir užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą. Advokatė taip pat prašė nutraukti biurokratinius ir piktnaudžiavimo veiksmus bei kuo skubiau priimti palankius sprendimus dėl užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja trečiasis suinteresuotas asmuo.
Bendrovės atstovė 2024 m. birželio 6 d. dar kartą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu kaip galima skubiau priimti sprendimus dėl užsieniečių, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja Bendrovė, nes užsakovai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų įvykdymo. Atstovė kartu su prašymu pateikė šių dokumentų skaitmenines kopijas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymą kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu.
Kaip minėta, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį. Sprendime pažymima, kad tam, jog užsieniečiui būtų leista pakeisti darbdavį, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų užsienietis, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė darbuotojų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sudarytą 2024 m. kovo 27 d.), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sudarytą 2024 m. balandžio 8 d.) ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sudarytą 2024 m. kovo 1 d.). Tačiau Migracijos departamentas, atlikęs duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nustatė, kad šios bendrovės profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi EBKR bei EBKR kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR kopija. Vadinasi, užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, šiose bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos neatliks. Atsižvelgęs į tai, atsakovas vertino, kad Bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Bendrovės pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Migracijos departamentas konstatavo, kad Bendrovės pateiktų duomenų ir dokumentų turinys neįrodo, jog Bendrovė Lietuvoje vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar Bendrovė iš tiesų ketino su užsieniečiu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad Bendrovė faktiškai nevykdo oficialiai deklaruojamos laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje ir negali įdarbinti asmens pagal laikinojo darbo sutartyje numatytas sąlygas. Dėl to nesusiformuoja realūs darbo santykiai, o asmens siekis pakeisti darbdavį neatitinka ĮUTP nustatyto darbdavio keitimo tikslo. Todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, kuriuo nustatyta jų atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka ir kiti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai. Taip pat reglamentuotos Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygos ir tvarka.
ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 44 straipsnio nuostatas.
Pagal ĮUTP 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje ir atitinkamai Aprašo 29.23 papunktyje bei 86 punkte nustatytos sąlygos, numatytos ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurių turi laikytis užsienietis, siekiantis dirbti Lietuvoje ir gauti leidimą laikinai gyventi:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
ĮUTP 28 straipsnio 5 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs. Šis reglamentavimas buvo nustatytas iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio ĮUTP 51 straipsnio 3 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, be kita ko, vadovaudamasis ĮUTP 51 straipsnio 3 dalimi (dabar – ĮUTP 28 straipsnio 5 dalis) 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525 patvirtino naują Aprašo redakciją (aktuali prašymo pateikimo metu ir Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu). Aprašo IV skyriaus „Įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, tvarka“ pirmojo skirsnio „<...> prašymo leisti pakeisti darbdavį <...> nagrinėjimas“ 86 punkte nustatyta, be kita ko, kad Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas; Departamentas privalo: patikrinti duomenis apie užsienietį Užsieniečių registre (apie dėl jo priimtus sprendimus) (86.1 papunktis); sutikrinti, ar užsieniečio profesija, nurodyta naujojo darbdavio tarpininkavimo rašte leisti pakeisti darbdavį, įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Sąrašas) (86.3 papunktis).
Aprašo II skyriaus „Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą, prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį pateikimo tvarka“ 29.23 papunktyje išvardyti dokumentai, kurie patvirtina Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą (pvz., darbdavio tarpininkavimo raštas, kuriame nurodytas ne tik įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, bet ir informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis). Kaip nustatyta Aprašo 29.23.3 papunktyje, [būsimas] darbdavys turi įsitikinti, kad užsienietis turi dokumentus, patvirtinančius jo turimą kvalifikaciją (diplomą, pažymėjimą ar pan.) arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 3 metus (darbo knygelę, pažymą iš dabartinės ir (ar) buvusios darbovietės).
Aprašo V skyriaus „<...> sprendimo leisti pakeisti darbdavį <...> priėmimas“ 104 punkte nustatyta, be kita ko, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį priimti, priima sprendimą leisti arba neleisti pakeisti darbdavį, kuris užregistruojamas MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinė sistema).
Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-1047/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-1047/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1262-1047/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1271-415/2024).
Darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs, jei <...> nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų nei ĮUTP nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).
VAĮ 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 straipsnio) 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).
LVAT praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad: administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008); administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2124/2013); esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012).
Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir dėl to yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas. Svarbu pažymėti, kad LVAT yra išaiškinęs, jog ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas pačiam darbdaviui tiesiogiai veikti (vykdyti veiklą) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1323-1047/2024, Nr. eA-1297-1047/2024, Nr. eA-1262-1047/2024, Nr. eA-1271-415/2024).
Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. Kaip minėta, VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalys reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra ir kurių pakanka pagrindimui, bei atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014).
Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015).
Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Pagal aptartas ĮUTP ir Aprašo nuostatas, reglamentuojančias prašymo leisti pakeisti darbdavį ir sprendimo (ne)leisti pakeisti darbdavį Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį, gali ir turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar yra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo leisti pakeisti darbdavį, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. nenustatė, kokių konkrečiai ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų jis neatitiko. Nors Sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Aprašo 104 punktu (asmeniui nėra pagrindo leisti pakeisti darbdavį), Sprendime nėra įvardinta, kokių konkrečių ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko.
Migracijos departamento Sprendimo pagrindinis motyvas yra tai, kad Bendrovė realiai nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje. Nors ir neginčijama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaravusi laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos rūšį, tačiau, atsakovo vertinimu, ji nepagrindė laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realių darbo santykių Lietuvoje. Tokią išvadą atsakovas padarė vadovaudamasis tuo, kad Bendrovė nepateikė darbuotojų nuomos sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, kad Bendrovės klientai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) neturi EBKR bei EBKR kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR kopijas.
Bendrovė, tiek Migracijos departamentui 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. birželio 6 d. raštuose, tiek teismui bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad darbuotojų nuomos sutarčių ir jau gautų bei dalinai apmokėtų užsakymų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali pradėti vykdyti būtent dėl to, kad Migracijos departamentas delsia priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui), todėl Bendrovė neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir jos veikla stringa.
Teismas, vadovaudamasis bendruoju protingumo principu, sutinka su pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui), kuriuos Bendrovė ketina įdarbinti darbuotojų nuomos sutartims bei gautiems užsakymams vykdyti, ir tuo pačiu reikalaudamas iš Bendrovės pateikti šių sutarčių vykdymą patvirtinančius duomenis, veikia priešingai ne tik protingumo principui, bet ir verslo logikai. Bendrovė, negalėdama įdarbinti darbuotojų, dėl kurių sudarytos nuomos sutartys, negali šių sutarčių ir įvykdyti. Akcentuotina, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė gautų užsakymų avansinių apmokėjimų kopijas. Tai sudaro pagrindą vertinti, jog veiklą ji realiai vykdo, pajamas gauna, tačiau negali jos plėtoti labiau, kol neturi naujų darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje šiuo metu nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai, yra grindžiama ne objektyviais duomenimis, o išankstinėmis prielaidomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi darbdavio keitimo procedūros reglamentavimą aptartų LVAT išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo pakankamai įsitikinti, ar tarp pareiškėjo ir norimo būsimo darbdavio, t. y. Bendrovės, siekiama sukurti realius individualius darbo santykius. Migracijos departamentas turėjo įvertinti, ar Bendrovė vykdo (ar gali vykdyti) veiklą, tiesiogiai susijusią su pareiškėjo profesija ir atitinkančią Lietuvos darbo rinkos poreikius – šiuo atveju tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją. Tai apima krovininio kelių transporto ir laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, tačiau Bendrovė nebūtinai turi veikti tiesiogiai šioje srityje. Vertinant Bendrovės veiklą, reikėjo nustatyti, ar ji yra deklaruota ir išviešinta atitinkamuose registruose, ar įmonė gauna su ja susijusias pajamas. Taip pat būtina buvo įvertinti:
1) darbo sutarties tarp pareiškėjo ir Bendrovės sąlygas pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį (įdarbinimo laikotarpį, siūlomą atlyginimą, kuris negali būti mažesnis už paskutinį skelbtą vidutinį mėnesinį BDU);
2) jau sudarytų Bendrovės darbo sutarčių turinį;
3) pareiškėjo kvalifikaciją ir darbinę patirtį pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį;
4) ar Užimtumo tarnyba yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams;
5) bei kitas susijusias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį, neatlikęs pirmiau aptarto vertinimo ir aptartais aspektais tinkamai nenustatęs Bendrovės ir pareiškėjo ketinamų sukurti individualių darbo santykių realumo. Migracijos departamentas nevertino tarp pareiškėjo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties, nesiaiškino, ar tokia sutartis apskritai sudaryta ir su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių, pvz., kokią sutartį Bendrovė ketina sudaryti su pareiškėju, ar tokios sutarties projektas jau yra parengtas, ar pasirašyti kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir Bendrovės ketinimus sudaryti realius individualius darbinius santykius, ir pan. Taip pat Migracijos departamentas nevertino Bendrovės ir kitų jos įdarbintų darbuotojų sudarytų darbo sutarčių turinio ir jų vykdymo.
Bendrovė pateikė papildomų rašytinių įrodymų apie šias aplinkybes, kurie nebuvo atsakovo vertinti administracinio sprendimo priėmimo procedūroje. Atsakovas tokių duomenų iš Bendrovės nereikalavo, nors pastaroji kiekviename Migracijos departamentui teiktame rašte pažymėdavo, jog esant poreikiui gauti papildomos informacijos, Bendrovė ją skubiai pateiks.
Teismo vertinimu, sprendžiant dėl leidimo pakeisti darbdavį, būtina papildomai ištirti Bendrovės pateiktus rašytinius įrodymus kitų, jau nustatytų aplinkybių kontekste.
Byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio 12 d. deklaravo vykdomas veiklas – krovininis kelių transportas ir laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, Bendrovėje Sprendimo priėmimo metu dirbo 18 darbuotojų. Bendrovė nuo tada, kai įregistravo vykdomas veiklas, iki Sprendimo priėmimo vykdo deklaruotas veiklas, pateikė sutartis su Lietuvos ir užsienio užsakovais dėl darbuotojų nuomos. Byloje Migracijos departamentas objektyviais duomenimis neįrodė, kad pasirašytos darbuotojų nuomos sutartys yra sudarytos tik dėl akių. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi EBKR bei EBKR kopijų, nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog įmonė neturi pakankamai EBKR kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent užsieniečiai, įdarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, neatitinka kurių nors ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų ir dėl to jiems išduoti leidimai laikinai gyventi turi būti panaikinti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1026-463/2024, Nr. eA-1034-821/2024, Nr. eA-1037-442/2024, Nr. 1047-502/2024, eA-1048-763/2024). Be to, aplinkybė, kad Bendrovė ar ūkio subjektai, su kuriais ji sudarė darbuotojų nuomos sutartis, galimai padarė Lietuvos teisės aktų pažeidimus, susijusius su atitinkamų transporto licencijų gavimu, savaime nepaneigia Migracijos departamento pareigos objektyviai ir laikantis ĮUTP bei Apraše reglamentuojamų procedūrų vykdyti darbdavio keitimo procedūrą, tinkamai įvertinant būtent pareiškėjo ir Bendrovės ketinimą sukurti realius individualius darbo santykius.
Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime iš esmės vertino ne tai, ar prašymą pateikęs pareiškėjas ir tarpininkavimo raštą pateikusi Bendrovė atitinka ĮUTP keliamas sąlygas, bet vertino Bendrovės klientų (užsakovų), t. y. trečiųjų asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos ypatumus ir teisėtumą. Nei ĮUTP, nei Apraše Migracijos departamentui nėra numatyta pareiga sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo klausimą užsieniečiui tikrinti ir analizuoti duomenis apie trečiuosius asmenis, kurie nėra darbo teisinių santykių tarp užsieniečio ir jį ketinančios įdarbinti įmonės dalyviai. Juolab kad Migracijos departamento atliktas vertinimas ne tik buvo selektyvus (nevertintos sutartys, sudarytos su užsienio užsakovais), bet ir iš dalies beprasmis, kadangi atsakovas neturėjo duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjas dirbs būtent Lietuvoje registruotų juridinių asmenų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai pagal darbuotojo nuomos sutartį.
Teismas akcentuoja, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-492/2018). Atsakovas gali elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas, ir negalėjo per plačiai aiškinti ir taikyti ĮUTP 44 straipsnio nuostatų, t. y. nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, ne tik vertinti kitų asmenų – Bendrovės klientų – veiklos ypatybes, bet ir, išimtinai vadovaudamasis šiuo vertinimu, netenkinti pareiškėjo prašymo. Toks atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu, tai yra veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir išsamaus vertinimo ir pakankamai nepagrindė išvados, jog Bendrovė nevykdo realios laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje. Taip pat Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas neatitinka bent vienos sąlygos, numatytos ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Migracijos departamentas Sprendime teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis nepagrindė išvadų, kad:
1) Bendrovė negali priimti užsieniečio dirbti Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir nesukurs su juo realių darbo santykių;
2) leidimas pareiškėjui pakeisti darbdavį, išsaugojant darbo Lietuvoje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiktų ĮUTP nustatyto darbdavio keitimo tikslo;
3) užsienietis ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimo turinys neatitinka ĮUTP ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą ir sprendimo atsisakyti leisti pakeisti darbdavį priėmimą. Taip pat atsakovas nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos pareigos pagrįsti administracinį aktą teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Tenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 24S182221.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.