- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- eA-1297-1047/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09312-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. S. G.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis G. S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192606 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas motyvavo tuo, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (toliau – ir Trūkstamų profesijų sąrašas).
2.2. Migracijos departamentas, konstatuodamas, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų veiklą, o vairavimo paslaugų teikimas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. nevykdo veiklos atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje ir, kad Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo, nes Bendrovė neturi reikiamo Bendrijos licencijų kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencija) kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams vežti, viršijo savo kompetenciją.
2.3. Migracijos departamento Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta, pažeidžianti teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei susiklosčiusios situacijos kontekste yra nemotyvuotas. Nuo pat Bendrovės įsteigimo dienos jos vykdoma veikla nepakito, kaip ir nepakito skundžiamame Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento pasikeitusi pozicija nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
2.4. Migracijos departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo momento teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Įstatyme įtvirtintas reguliavimas buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar. Valstybės institucijos, įskaitant ir Migracijos departamentą, 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo to laiko, kai 2018 m. atsakovas ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki 2023 m. Migracijos departamentas išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos darbuotojams tuo pagrindu, kad asmenys dirbo Bendrovėje. Taigi, esant visiškai tokiai pačiai situacijai, atsakovas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kiti Bendrovės darbuotojai neatitinka Įstatyme keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamento pozicija dėl nepaaiškinamų priežasčių pasikeitė.
2.5. Atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka Įstatyme numatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti Įstatymo 141 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų apie Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą, tačiau atsakovas nusprendė Sprendimą pagrįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.
2.6. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) pateiktame rašte informacija patvirtina Sprendime atsakovo pateiktą poziciją. Pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas, jokios kitos veiklos pareiškėjas nevykdo. Pareiškėjas sudarė darbo sutartį tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą ir išpildė kitas Įstatyme numatytas sąlygas, nėra jokio kito darbdavio.
2.7. Migracijos departamentas klaidina teismą, kad pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas Bendrovėje krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes tokią teisę pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikia 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, kuri numato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Migracijos departamentui, atliekant savo funkcijas, buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus duomenis, Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovė 2023 m. balandžio 11 d. informuota, kad iki 2023 m. rugsėjo 1 d. turi išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinęs LTSA duomenis nustatė, kad Bendrovė neišsiėmė naujų Bendrijos licencijos kopijų. Kadangi Bendrovė turi tik vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, ji turi teisę turėti tik vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo, nors pagal teisinį reguliavimą gali turėti tik 5 vairuotojus.
4.2. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nes Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste, o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį.
4.3. Įstatymo 26 straipsnyje yra nustatytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, taigi pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos.
4.4. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Migracijos departamentas, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.
4.5. Atsakovas, nagrinėdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. O taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir individualias bylų aplinkybes.
4.6. LTSA Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 15B-9362 pateikta institucijos, įgyvendinančios politiką keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu ir visų rūšių transporto saugaus teismo srityse, tokia pati informacija, kuri nurodyta skundžiamame Sprendime.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais:
6.1. Migracijos departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo momento teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. IPUKIS įmonių grupė turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat transporto priemonės – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos.
6.2. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, atimdamas iš jo pajamų šaltinį. Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo dienos. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina ir tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo dienos iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitiktį teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu patenkino pareiškėjo G. S. G. skundą – panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192606 ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais. Migracijos departamentas, vykdydamas veiklą, nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / pakeitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Migracijos departamentas konstatavo, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei išsiuntė raštą Nr. 10K-4077 pasiūlydamas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei, tačiau Bendrovė neišsiėmė naujų Bendrijos licencijos kopijų. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė turi tik vieną licencijos kopiją profesinei veiklai vykdyti, bei įvertinęs, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, nurodė, jog nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos aptarto teisinio reguliavimo kontekste, padarius formalią nuorodą į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kurios Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos (įtvirtintos a papunktyje, ar 1 b, ar c papunktyje) neatitinka pareiškėjas. Teismas pažymėjo, jog šiuo atvjeu esminis vertinimo dalykas turėjo būti pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis Įstatymui, o ne Bendrovės veiklos organizavimas, tačiau Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime aiškiai ir suprantamai nenurodė teisinio ir faktinio Sprendimo priėmimo pagrindo.
10. Teismas vertino, jog Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (628 Eur) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) galimo priteisti dydžio, tačiau atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme nagrinėjama iš viso apie 30 analogiškų bylų, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendė sumažinti pareiškėjui iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 300 Eur.
III.
12. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
13. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pavyzdžiui, sunkių krovinių, šaldytų produktų, miško medžiagos, automobilių vežimus. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotoju, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos.
13.2. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, tačiau Bendrovė jų neišsiėmė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti transporto priemonių, pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir dėl to neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
13.3. Nors Migracijos departamentas ir nenurodė, kokios konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos pareiškėjas neatitinka, tačiau tai patvirtina Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Be to, Įstatyme ir negali būti suformuluotos konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms situacijoms sureguliuoti, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės.
13.4. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas G. S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:
15.1. Migracijos departamentas klaidingai teigia, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
15.2. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba, vykdydamas tokią veiklą, kokiai ir anksčiau jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, apsiribodamas formaliu vertinimu, kad pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kuriai buvo įdarbintas ir pas tą patį darbdavį, kuris pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.
15.3. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą, nes nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde Migracijos departamentas nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Migracijos departamentas išduodavo leidimus laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams, įskaitant ir pareiškėją, ir nekeldavo klausimų dėl Bendrovės atitikties leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Bendrovės veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito, kaip ir nesikeitė teisinis reguliavimas, be to, valstybės institucijos patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo leidimus laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, viršydamas savo kompetencijos ribas ir neteisingai interpretuodamas ginčo situaciją nepagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 23S192606, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, pripažinęs, jog Sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus visas aplinkybes, Sprendime nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimų.
18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir netinkamo teisės normų aiškinimo bei taikymo aspektais. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai
20. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – LTSA raštą Nr. 15B-363 „Dėl profesinės krovinių vežimo veiklos sąlygų“, prašydamas jį pridėti prie bylos medžiagos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, neprideda šio įrodymo prie bylos medžiagos ir jo nevertina, kadangi minėtas dokumentas buvo sudarytas dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei nebuvo pateiktas ir įvertintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Migracijos departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, taiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir kitus įstatymus (teisės aktus) tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, išskyrus nustatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios (Įstatymo 1 str. 4 d.).
23. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S192606, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
24. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėją Bendrovėje buvo siekiama įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai neišduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų.
25. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių.
26. Bendrovė byloje pripažįsta, kad nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms.
27. Bendrovė byloje pateikia paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 2 d.), kad kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pavyzdžiui, IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ yra įmonė, kurioje įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės pateikta informacija Migracijos departamentui.
28. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 16 d. raštu trečiojo suinteresuoto asmens prašė pateikti visų UAB „HQDS“ įdarbintų užsieniečių darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn., nurodant užsieniečio duomenis, taip pat duomenis apie tai, kokiai įmonei kiekvienas užsienietis teikė vairavimo paslaugas, įskaitant duomenis apie paslaugų teikimo vietą, suteiktų paslaugų valandų skaičių. Taip pat prašė pateikti ir UAB „HQDS“ sudarytų vairavimo paslaugų teikimo sutarčių kopijas. Vykdydama Migracijos departamento prašymą Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė raštą su įrodymais, patvirtinančiais, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą.
29. Nurodytų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylai reikšmingos aplinkybės, jog Bendrovė su pareiškėju yra sudariusi darbo sutartį, pareiškėjas darbo funkcijas pagal ją atlieka trečiosioms šalims (įmonėms), kurios su Bendrove yra sudariusios vairavimo paslaugų teikimo sutartis, yra nustatytos, dėl jų iš esmės ginčo nėra.
30. Ginčui išspręsti yra svarbus vertinimas, ar UAB „HQDS“ sudarytos su pareiškėju darbo sutarties sąlygos, kurių pagrindu pareiškėjas įsipareigojo atlikti ir / ar faktiškai atliko darbo sutartimi numatytas darbo funkcijas, atsižvelgiant į UAB „HQDS“ sudarytas vairavimo paslaugų teikimo sutartis su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėmis, atitinka imperatyvias sąlygas, įtvirtintas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje, leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti. Vertinant šias sąlygas (pagrindus), atsakovas yra saistomas darbo santykius reglamentuojančių teisės normų, be kita ko, tų, kurios suponuoja darbo sutarties sudarymo ir tokios sutarties vykdymo ypatumus.
31. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Tačiau darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Taigi darbdavys, dalyvaudamas darbo teisiniuose santykiuose su pareiškėju bei jų pagrindu susiformuojančiuose civiliniuose vairavimo paslaugų teisiniuose santykiuose su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėmis, turi būti teisėtas paslaugos (aprūpinimo darbuotojais kitiems ūkio subjektams) teikėjas.
32. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, dėl kurios vykdymo jis prisiėmė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, taip pat nurodo, kad atvejais, kuomet darbdavys teikia paslaugą, susijusią su užsieniečio konkrečios darbo funkcijos atlikimu kitai įmonei, darbdavys privalo įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, o leidimas laikinai gyventi tokiais atvejais išduodamas (pakeičiamas) laikinojo įdarbinimo pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atvejais, kuomet darbuotojai paskiriami laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose joms prižiūrinti ir vadovaujant, darbo teisinių santykių reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas, DK), nustato vienintelę darbo sutartinių santykių formą – laikinojo darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas (toliau – ir laikinasis darbuotojas) ir darbdavys (toliau – ir laikinojo įdarbinimo įmonė) susitaria, kad laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – ir laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 str. 1 d.). Be kita ko, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Šiame kontekste privalu pažymėti ir tai, kad teisinių pagrindų plėsti įdarbinimo, kai darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą savo darbdavio nurodyto asmens naudai ir pastarajam būdamas pavaldus, formas atsižvelgiant į įmonių grupės (atskirų juridinių asmenų) organizacinį modelį pasidalijant veiklos sritis bendram tikslui pasiekti, nėra. Kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones preambulėje, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones tenkina ne tik su lankstumu susijusius įmonių poreikius, bet ir siekia užtikrinti tinkamo lygio laikinųjų darbuotojų apsaugą. Todėl bet kuriuo atveju, šios bylos kontekste, Bendrovė, kaip darbdavys, siekiantis kitiems įmonių grupės nariams teikti vairavimo paslaugas, privalo laikytis DK 72 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, jei užsienietis, dėl kurio pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, paskiriamas dirbti kitoje įmonėje, šios įmonės atsakingiems asmenims prižiūrint ir vadovaujant.
33. Iš darbo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir pareiškėjo, sąlygų matyti, kad ja aptarta būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbo funkcija, tačiau iš darbo sutarties sąlygų, o taip pat ir iš byloje esančių trečiojo suinteresuoto asmens ir kitų IPUKIS įmonių grupės įmonių sudarytų vairavimo paslaugų sutarčių sąlygų nėra aišku, kas: Bendrovė ar vairavimo paslaugų užsakovas, nustato privalomas darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kam vairuotojas yra pavaldus atlikdamas vairuotojo darbą. Teisinę reikšmę turintys faktai taip pat yra susiję su darbo proceso kontrolės aplinkybėmis, kaip antai, kokias darbdavio teises ir pareigas yra perėmusi užsieniečio atliekamo darbo naudotoja (pavyzdžiui, atsakomybę supažindinti su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kt.). Taigi, nagrinėjamomis aplinkybėmis privalu nustatyti, ar teisiniai santykiai, susiklostę tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir įmonės užsieniečio atliekamo darbo naudotojos, nepatenka į laikinąjį darbą reglamentuojančių nuostatų taikymo sritį. Šiuo klausimu svarbu pažymėti ir tai, kad darbuotojų atranka, įdarbinimas ir sutarčių sudarymas su jais (pagalbinė veikla, palyginti su transporto paslaugų įmonę apibūdinančia veikla) yra laikinojo įdarbinimo įmonei būdingi darbai. Nors darbuotojų atrankos ir įdarbinimo veikla turi gana didelę reikšmę laikinojo įdarbinimo įmonėms, vienintelis tokių įmonių tikslas – vėliau tokius darbuotojus paskirti laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-784/18, Team Power Europe, EU:C:2021:427, 48–49 p.).
34. Jeigu kiti įrodymai patvirtintų, kad vairavimo paslaugų užsakovas nustato darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kad vairuotojas, atlikdamas vairuotojo darbą, yra pavaldus vairavimo paslaugų užsakovui, būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo veikia kaip laikino įdarbinimo įmonė (DK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tai suponuotų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimų ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti išduodamas.
35. Šioje byloje atsakovas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis būtų nustatyti teisinę reikšmę turintys faktai, paminėti šios nutarties 33 ir 34 punktuose.
36. Pažymėtina, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, neturi jokios teisinės reikšmės, jeigu darbo teisinių santykių ir trečiojo suinteresuoto asmens bei kitų verslo subjektų civilinio teisinio pobūdžio sutarčių teisinio vertinimo pagrindu būtų konstatuotas trečiojo suinteresuoto asmens kitiems verslo subjektams teikiamų vairavimo paslaugų panaudojant pareiškėją, kaip darbo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu šalį, legitimumas. Ir priešingai, jei toks legitimumas nepasitvirtintų, viena Bendrovės EBKR kopija turimai transporto priemonei suponuotų teisę į ne daugiau kaip 5 vairuotojų įdarbinimą, kuriems galėtų būti taikomos minėtos nuostatos. Tačiau šioje byloje nėra įrodinėjama, kad pareiškėjas dirba Bendrovėje vairuodamas jai priklausantį transportą, todėl antroji šiame nutarties punkte nurodoma sąlyga ginčo teisiniams santykiams nėra reikšminga.
37. Šių apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu atsakovo Sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį perduodama atsakovui pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 4 p.).
38. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti pareiškėjui G. S. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų nevertinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį – perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 5 d. pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.