- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eI2-3600-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09312-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Milvydaitė, Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- G. S. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. G. (G. S. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. S. G. (G. S. G.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192606 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas paaiškina, kad:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą Departamentui išduoti jam leidimą laikiną gyventi Lietuvoje (toliau – Leidimas laikinai gyventi) darbo UAB „HQDS“ (toliau – Bendrovė) pagrindu. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Leidimą laikinai gyventi ir tokį Sprendimą pagrindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 35 str. 1 d. 14 p., numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.
2.2. Pagrindinis Departamento argumentas yra tas, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). Pareiškėjo manymu, Departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą atsisakyti išduoti Leidimą laikinai gyventi. Departamentas, skundžiamą Sprendimą priėmė, nustatęs, kad, pirma, Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų veiklą, o vairavimo paslaugų teikimas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. nevykdo veiklos atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje ir, antra, Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo – Kelių transporto kodekso ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių reikalavimų, nes Bendrovė neturi reikiamo Bendrijos licencijų kroviniams vežti (EBKR licencija) kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams pervežti.
2.3. Anot pareiškėjo, Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta, pažeidžianti teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Nurodo, kad nuo Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito. Taip pat nepakito ir skundžiamame Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, atsakovas išdavė kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, todėl, pasak pareiškėjo, Departamento pakitusi pozicija, kuri Sprendime yra nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
2.4. Tvirtina, kad Departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo pat Bendrovės veiklos pradžios ji teikia vairavimo paslaugas ir toks jos veiklos modelis liko nepakitęs iki pat skundžiamo Sprendimo priėmimo.
2.5. Teigia, kad UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar. UTPĮ 44 str. 2 d. nuostata, kuria remiantis Bendrovės darbuotojams buvo išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš esmės liko nepakitusi nuo 2017 m.
2.6. Taip pat nesutinka su Departamentu, kad Bendrovė neatitinka teisinio reguliavimo, nes ji deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus.
Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Dar 2017–2018 m. institucijos patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Be kita kol ir pats atsakovas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veika. Anot pareiškėjo, nuo to laiko, kai 2018 m. Departamentas ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki pat 2023 m. Departamentas išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos darbuotojams tuo pagrindu, kad asmenys dirbo Bendrovėje. Taigi, esant visiškai tokiai pačiai situacijai, Departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kiti Bendrovės darbuotojai neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju nepasikeitus absoliučiai jokioms aplinkybėms, Departamento pozicija dėl nepaaiškinamų priežasčių pasikeitė.
2.7. Nurodo, kad atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ numatytas sąlygas gauti Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti UTPĮ 141 str. numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų apie Bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą, tačiau atsakovas nusprendė Sprendimą pagrįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.
2.8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nesutinka su Departamentu, kad LTSA pateiktame rašte informacija patvirtina Sprendime atsakovo pateiktą poziciją. Nurodo, kad pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas. Jokios kitos veiklos nei tarptautinių krovinių vežimo veikla pareiškėjas ir nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių. Pareiškėjas turi darbo sutartį tik su trečiuoju asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį ir išpildė kitas sąlygas numatytas UTPĮ. Nėra jokio kito darbdavio. Pareiškėjas ir tretysis asmuo moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių veiklos fiktyvumo ir / ar laikinojo įdarbinimo požymių ir aplinkybės nuo pareiškėjo ir trečiojo asmens dokumentų pateikimo Departamentui nepasikeitė.
Mano, kad Departamentas klaidina teismą, kad pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas tretįjį asmenį krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes, pasak pareiškėjo, tokią teisę jam ir trečiajam asmeniui suteikia 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 5 str. 1 d. b punktas ir 2 dalis, kuri numato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma. Tai yra įprasta Europos Sąjungos valstybių narių praktika.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Departamentui, atliekant savo funkcijas, buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
3.2. Atsakovo teigimu, Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d., buvo informuota, kad iki 2023 m. rugsėjo 1 d. turinti išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinęs Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) duomenis nustatė, kad Bendrovė naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Anot atsakovo, kadangi Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl ji turi teisę turėti tik vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus.
3.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą, jis viršijo savo kompetenciją, pažymėdamas, kad Departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste, o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį.
3.4. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodytame UTPĮ 26 straipsnyje yra nustatytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Konkrečiai UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnį, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, UTPĮ reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, Departamentas turi net tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.5. Tvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Taigi Departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Teigia, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas.
3.6. Atsakydamas į skundo teiginius, kad Departamentas pripažino, jog Bendrovės veikla yra teisėta, pažymi, kad nagrinėdamas klausimą dėl Leidimo laikinai gyventi, atsakovas vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.
3.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartys, apie kurias kalbama pareiškėjo skunde, buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes.
3.8. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad LTSA Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 15B-9362 pateikta institucijos, įgyvendinančios politiką keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu ir visų rūšių transporto saugaus eismo srityse, tokia pati informacija, kuri nurodyta ir ginčijamame Departamento Sprendime, t. y. kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją, taigi, įvertinus tai, kad UAB „HQDS“ turi 1 krovininę transporto priemonę, susieta su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija, pagal Kelių transporto kodekso nuostatas UAB „HQDS“ gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus. Minėtame rašte pateikta informacija (jos pobūdis) buvo ne kartą aptarta su LTSA, t. y. turinio prasme ši informacija buvo žinoma ir vertinama (vertinimas pateiktas ginčijamame Departamento Sprendime).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą tenkinti, nes iš esmės sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Papildomai pžymi, jog atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. IPUKIS įmonių grupė turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos.
4.2. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu atimdama iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
4.3. Teigia, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais.
5.2. Departamentas, vykdydamas savo veiklą nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo / keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Konstatuota, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
5.3. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovas nustatė, kad Bendrovė naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
5.4. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, gali turėti tik vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, įvertinęs, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, bei vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi, priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
6. Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.
Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos.
Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip penkis vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis). UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti UTPĮ 50 straipsnyje. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.
9. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas, remiantis Departamento įvertinta informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. Fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė atsakovo siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.
10. Atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad Pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei penkis vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai. Taip pat Sprendime nurodyta, kad išanalizavus su įvairiomis įmonėmis (UAB „Arnatransa“, UAB „CarLo Lt“, UAB „Dorošas“, UAB „Ipukis“, Vokietijos įmone Sikupi GmbH), sudarytas sutartis, Bendrovė teikia vairavimo paslaugas. Iš to matyti, kad pagrindinis motyvas, lėmęs neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, buvo tai, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugas, o ne atlieka krovinių pervežimą. Nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis administracinis aktas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiama tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kurios UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos (įtvirtintos a papunktyje, ar 1 b, ar c papunktyje) neatitinka Pareiškėjas. Tuo pačiu Sprendime (4 lapo priešpaskutinė pastraipa) nurodyta, kad Bendrovė turėtų sudaryti su užsieniečiu laikino įdarbinimo sutartį, įsiregistruoti laikino įdarbinimo veiklą ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi to paties kaip UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių pagrindu. Taigi galima suprasti, kad visgi užsieniečio padėtis šiuo atveju atitiktų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas. Taigi nėra aiški atsakovo pozicija – ar užsienietis neatitinka minėtų sąlygų, ar atitinka, bet pasirinkta ne tokia leidimo gavimo procedūra, o jeigu pasirinkta ne tokia procedūra – kuo remiantis ji turėtų būti kitokia. Taip pat sprendime atsakovas remiasi prielaida, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje (Sprendimo 3 lapas), tačiau ji nėra pagrįsta teisės aktais. Pažymėtina, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti Pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis UTPĮ, o ne Bendrovės veiklos organizavimas. Taigi teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas aiškiai ir suprantamai nenurodė teisinio ir faktinio Sprendimo pagrindo.
11. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
13. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
14. Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso: 628,00 Eur.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)
17.2. Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) atstovavimo sutartį, kuria advokatui K. G. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2023 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) sumokėjo 605,00 Eur; 3) 2024 m. sausio 5 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymas (apmokėta – 605,00 Eur); 3) taip pat sumėotas 23 Eur dydžio žyminis mokestis.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 628,00 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Visgi teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs Pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas Pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme nagrinėjama iš viso apie 30 analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“ atstovauja vienas advokatas K. G., vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad Pareiškėjo prašoma priteisti suma (628,00 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkretaus paskaičiavimo ir išlaidų pagrindimo (įrodymų) nėra pateikęs, taigi toks jo prašymas negali būti tenkinamas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. G. (G. S. G.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192606 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Priteisti pareiškėjui G. S. G. (G. S. G.) atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.