Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1764-1100/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
1-1764-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00019-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
L. S.
Civilinis ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1764-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00019-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3; 1.2.18.9.1; 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,kaltinamajam L. S.,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą:

Žemesnės instancijos teismas

L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas tyčia, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir visiškai kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalį, kad „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktus, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalį, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės veiklos vietoje – autoserviso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo automobilių remonto paslaugų teikimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1, 2 dalis, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nuo 2014 m. gegužės mėnesio neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju, per paskutinius dvylika mėnesių įmonei viršijus bendrai gautino atlygio 155 000 Lt (45 000 Eur) ribą, dėl to turėdamas pareigą mokėti PVM mokestį į valstybės biudžetą, nepildė PVM mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens avansinių apyskaitų (FR 608 forma) ir nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio neteikė šių deklaracijų mokesčių administratoriui –VMI. L. S. dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuo gauto atlygio 218 232,88 Lt (63 204 Eur) už automobilių remonto paslaugas ir parduotas automobilių detales neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 9095 Eur PVM, t. y. už 2014 metų mokestinį laikotarpį – 13 445 Lt (3894 Eur), už 2015 metų mokestinį laikotarpį – 4 115 Eur, už 2016 metų mokestinį laikotarpį – 387 Eur, už 2017 metų mokestinį laikotarpį – 699 Eur. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., taip nuslepiant realias įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. S. nuo 2015 m. spalio 22 d., siekdamas išvengti mokesčių, tyčia organizavo neteisingų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ir jų panaudojimą, įrašymą į deklaracijas bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai:

L. S., veikdamas tiesiogine tyčia, nuo 2012 m. gruodžio 7 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pilnai kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, siekdamas išvengti pelno mokesčio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje į 2015 m. spalio 22 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) įrašė neteisingus duomenis už 2013 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – nuostolis (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 20 817 Lt (6029 Eur), bei deklaruotas mokėtinas į biudžetą 0 Lt (0 Eur) pelno mokestis, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2013 metus buvo 132 283 Lt (38 311 Eur) pajamos, ir taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų) turėjo deklaruoti į biudžetą mokėtiną 19 843 Lt (5747 Eur) pelno mokestį. Po to, L. S., pasinaudodamas VMI elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015 m. spalio 22 d. VMI pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl to bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 19 843 Lt (5747 Eur) pelno mokesčio.

L. S., veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti pelno mokesčio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje į 2015 m. spalio 22 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) įrašė neteisingus duomenis už 2014 metus nurodant, jog gautos pajamos yra lygios 0 Lt (0 Eur) bei deklaruotas mokėtinas į biudžetą 0 Lt (0 Eur) pelno mokestis, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2014 metus buvo 141 289 Lt (40 920 Eur) pajamos, ir taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų) turėjo deklaruoti į biudžetą mokėtiną 21 193 Lt (6138 Eur) pelno mokestį. Po to, L. S., pasinaudodamas VMI elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015 m. spalio 22 d. VMI pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl to bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 21 193 Lt (6138 Eur) pelno mokesčio.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

Be to, L. S., siekdamas išvengti mokesčių, tyčia nepateikė mokesčių deklaracijų, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą jas pateikti:

L. S. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir visiškai kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, įmonės vieninteliam akcininkui nuo 2008 m. gegužės 7 d. būnant D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 143 straipsniu, kad „juridinių asmenų vadovai atsako už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“, 76 straipsnį, kad „mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 51 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, ir to paties straipsnio 2 dalį, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“,

ir suvokdamas savo veikimų pavojingus padarinius, tyčia nevykdė pareigos ir nepateikė VMI teisės aktuose numatytais terminais metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma – PLN204) už 2014 metų mokestinį laikotarpį, po to, kai VMI 2015 m. birželio 19 d. raštu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos t. y. iki 2015 m. liepos 2 d. Dėl to L. S. nedeklaravo ir išvengė mokėtino 6138 Eur pelno mokesčio.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija).

Be to, L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 143 straipsniu, kad „juridinių asmenų vadovai atsako už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“, 76 straipsnį, kad „mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 51 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, ir to paties straipsnio 2 dalį, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“,

ir suvokdamas savo veiksmų pavojingus padarinius, tyčia nevykdė pareigos ir nepateikė VMI teisės aktuose numatytais terminais metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma – PLN204) už 2015 metų mokestinį laikotarpį, po to, kai VMI 2016 m. birželio 13 d. raštu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos t. y. iki 2016 m. birželio 27 d., dėl to nedeklaravo ir išvengė 5952 Eur mokėtino pelno mokesčio.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija).

Be to, L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 143 straipsniu, kad „juridinių asmenų vadovai atsako už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“, 76 straipsnį, kad „mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 51 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, ir to paties straipsnio 2 dalį, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“,

ir suvokdamas savo veiksmų pavojingus padarinius, tyčia nevykdė pareigos ir nepateikė VMI teisės aktuose numatytais terminais metinių pelno mokesčio deklaracijos (Forma – PLN204) už 2017 metų mokestinį laikotarpį, po to, kai VMI 2018 m. liepos 3 d. raštu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos, t. y. iki 2018 m. liepos 16 d., dėl to nedeklaravo ir išvengė mokėtino 6724 Eur pelno mokesčio.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2011 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima automobilių remontu, direktorius, todėl organizavo įmonės darbą. Įmonės buhalteriją iki 2012 m. tvarkė jo motina, todėl tuo metu visi dokumentai buvo tvarkingi. Po to, kaltinamasis bandė surasti kitą buhalterę, tačiau paieškos užsitęsė, todėl buhalteriją tvarkėsi pats. Jo motina buvo įsitikinusi, kad buhalteriją tvarko įdarbinta buhalterė, o ne sūnus. Dėl nežinojimo buhalteriją tvarkė aplaidžiai ir padarė nusikalstamas veikas. Jis gailisi dėl savo veiksmų ir ateityje stengsis nedaryti klaidų. Įmonėje vienais metais buvo pelnas, kitais – nuostolis, tačiau nepamena, kaip buvo 2013 m. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo registruota PVM mokėtoju, nes kaltinamasis nežinojo, kad reikia. Jis nesekė skaičių ir nesuprato, kad jau yra pasiekta riba, nuo kurios juridinis asmuo turi būti registruojamas PVM mokėtoju. 2014 m. buvo atliktas mokestinis patikrinimas, kurio metu nieko blogo nebuvo nustatyta. Po šio patikrinimo buvo pateikta metinė deklaracija. Iki tol L. S. nepateikė deklaracijos, nes nežinojo, kaip ją pildyti. Deklaracijoje nurodytus skaičius jis gavo iš patikrinimą atlikusių asmenų. Dalis dokumentų buvo laikomi serviso patalpose, dalis pas tėvus. Kadangi vyko persikraustymas į kitas patalpas, dalis dokumentų pasimetė. Į jį VMI nesikreipė dėl metinių deklaracijų pateikimo. Iš principo jis žinojo, kad jas reikia pateikti, tačiau nežinojo, kaip užpildyti, todėl nusprendė geriau nepateikti nieko, negu bet ką. Jis taip darė, kad nebūtų klastojimo, o ne siekdamas išvengti mokesčių. Taigi formaliai gaunasi, kad jis deklaracijų nepateikė tyčia. Pripažįsta civilinį ieškinį, atlygino 2000 Eur turtinės žalos. Su VMI dėl žalos atlyginimo nesitarė. Suma yra didelė, todėl kaltinamasis norėtų tartis dėl žalos mokėjimo dalimis. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra minimalios, veiklą vykdo tik viena įmonė, dirbama dvi dienas per savaitę. Kaltinamojo vadovaujama įmonė turi akcijų gal 10000 Eur ar 15000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas V. K. (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2012 metų gruodžio mėnesio. Įmonės veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims, ūkininkams. Nuo 2017 m. vasaros, tikslios datos nepamena, UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sritis – automobilių remontas, valdomas autoservisas adresu (duomenys neskelbtini). Įmonėje nusistovėjusi praktika, kad konkrečios įmonės apskaitą tvarko keli darbuotojai. Vadinasi, kad vienas įmonės darbuotojas suveda pirminius apskaitos dokumentus į buhalterinės apskaitos programą, kitas apskaičiuoja mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą, darbuotojų darbo užmokestį ir panašiai. Jis asmeniškai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, turi prisijungimo teisę prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės deklaravimo sistemos „EDS“, prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) elektroninės sistemos, per kurias teikiamos mokesčių deklaracijos. UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimą girdi pirmą kartą gyvenime. Šiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) nėra tvarkiusi apskaitos. L. S. pažįsta, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Su juo sieja tik darbiniai santykiai, nes jis yra UAB (duomenys neskelbtini) klientas. Kaip L. S. susirado jų įmonę, nežino. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų niekada jokia forma nėra įsigijęs, jokios kalbos apie tai nebuvo. S. K. (S. K.) yra jo sūnus iš pirmos santuokos. Jis šiuo metu su šeima gyvena Italijoje ir turi leidimą nuolatos gyventi ten. Apie tai, kad jis pirko kokios nors įmonės akcijas, jis girdi pirmą kartą. Jo nuomone, sūnui tai daryti nėra tikslo, kadangi Lietuvoje jis jokios veiklos nevykdo bei pastoviai negyvena. Į Lietuvą atvažiuoja du kartus per metus pasisvečiuoti. Jeigu sūnus būtų norėjęs įsigyti registruotą įmonę Lietuvoje, pirmiausiai būtų pasikonsultavęs su juo, kadangi liudytojas galėtų tarpininkauti. Taip pat pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) įkūrė jo žmona O. K.. Kad į UAB (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinių paslaugų teikimo dažnai kreipiasi užsienio valstybių piliečiai, kurie planuoja vykdyti ūkinę ar komercinę veiklą Lietuvoje bei paprašo tarpininkauti įsteigiant įmonę. Šiuo atveja UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta bei perleista Rusijos piliečiui (1 t., b. l. 155–157).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2008 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, jo brolis L. S. paprašė jo tapti formaliu įsigytos įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi. L. S. įsigijo jau įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), kuri prieš tai nebuvo vykdžiusi jokios veiklos. L. S. planavo užsiimti naudotų automobilių prekyba ir jų remontu. D. S. taip pat planavo prisijungti prie brolio vykdomos veiklos. Jis jau daug metų užsiima statybos darbais, tačiau 2008 metų laikotarpiu prasidėjo finansinė krizė Lietuvoje ir statybų sektoriuje užsakymų buvo labai mažai, todėl jis ketino pakeisti veiklos profilį. Iš pat pradžių jis buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau jokių sprendimų įmonės valdyme nepriiminėjo bei faktiškai įmonėje nedirbo, nes turėjo kitą darbą statybos srityje. Viską tvarkė jo brolis L. S.. Įmonės buhalterinę apskaitą iš pradžių tvarkė jų motina G. S., kuri pagal profesiją yra buhalterė ir yra sukaupusi didelę darbo patirtį. Po to, tam tikrą laiką ji pati buvo įmonės direktore. Nors, kiek L. S. jam minėjo, įmonę pardavė kažkokiam asmeniui, gyvenančiam Italijoje, kurio jis asmeniškai nepažįsta, tačiau, kaip suprato, iki galo nesutvarkė reikiamų dokumentų, kad tinkamai įformintų pardavimo sandorį. Kam konkrečiai buvo parduota įmonė, už kokią sumą bei kodėl duomenys apie kitą įmonės akcininką neužregistruoti VĮ „Registrų centre“, jis nežino, nes tuo nesidomėjo. Šiuo metu, jo žiniomis, UAB (duomenys neskelbtini) realios veiklos nevykdo, darbuotojų neturi. Kur šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, jis nežino. Jam būnant įmonės akcininku, kaltinamasis kartais duodavo pasirašyti vienintelio akcininko sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, kuriuos jis formaliai pasirašydavo. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, realaus atlyginimo nėra gavęs. Kaip vienintelis akcininkas, dividendų nėra išsimokėjęs ir iš buvimo akcininku neturėjo jokios finansinės ar kitokios naudos (1 t., b. l. 164–166).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės ir stebėsenos skyrius atliko UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2019 m. vasario 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (7.1) 1FR0760-421 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo siųsti priminimai apie pareigą pateikti už 2015–2017 m. metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204): 2016 m. birželio 13 d. priminimas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už 2015 m. mokestinį laikotarpį.; 2017 m. liepos 25 d. priminimas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už 2016 m. mokestinį laikotarpį; 2018 m. liepos 3 d. priminimas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už 2017 m. mokestinį laikotarpį, tačiau bendrovė metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2015–2017 metus nepateikė, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nedeklaravo gautų 209 137,97 Eur pajamų bei nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 31 370 Eur (209 137,97 Eur x 15 proc.) pelno mokesčio. UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalį (prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas) ir 2 dalį (neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 Lt iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. 45 000 Eur), bendrai gautino atlygio sumai viršijus 155 000 Lt (45 000 Eur) ribą, neįsiregistravo PVM mokėtoju bei nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2017 gruodžio mėn. gauto atlygio už suteiktas automobilių remonto paslaugas ir parduotas detales, neapskaičiavo ir nedeklaravo 9095 Eur (iš jų: 2014 m. – 3894 Eur (13 445 Lt), 2015 m. – 4115 Eur, 2016 m. – 387 Eur ir 2017 m. – 699 Eur) pardavimo PVM bei nemokėjo PVM į valstybės biudžetą. Bendrovė mokestiniu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 9095 Eur PVM mokesčio (1 t., b. l. 6–91).

2020 m. sausio 6 d.–2020 m. sausio 8 d. objektų apžiūros protokole, surašytame dalyvaujant specialistei D. Indrašienei, nurodyta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo PVM sąskaitos faktūros nuo 2013 m. sausio mėn. iki birželio mėn., 1 segtuvas 246 lapai, nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., 1 segtuvas 185 lapai, UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitos faktūros 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 1 segtuvas 268 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai nuo 2014 m. iki 2017 m. (dokumentai susegti nesilaikant eiliškumo pagal metus ir pagal mėnesius), 1 segtuvas 194 lapai; UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių deklaracijos, VMI pateikta medžiaga, VĮ „Registrų centras“ duomenys – 1 segtuvas 183 lapai; 2 vnt. CD). Tarp apžiūrai pateiktų dokumentų nepateiktos finansinės ataskaitos už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. finansinius metus, už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepateikti apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, nepateiktos kasos knygos, nepateikti išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai.

Apžiūrai pateiktų dokumentų (VMI 2019 m. vasario 7 d. Operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. (7.1) 1 FR0760-421) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ nepateikė finansinių ataskaitų už 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 finansinius metus, VMI nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nepateikė metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų (FR0573) už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovui L. S. buvo įteikti trys mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio didžiąją knygą ar kitaip bendrovės įvardintas apskaitos registrų suvestines (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuotas pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis), kasos knygas ir įrašus jose patvirtinančius dokumentus, bankuose turėtų sąskaitų išrašus ir sudarytus suvestinius bankinių sąskaitų apskaitos registrus (mėnesiais), atskaitingų asmenų avansines apyskaitas su jas pagrindžiančiais dokumentais ir registrus (mėnesiais), išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras, ir jų suvestinius registrus (mėnesiais), sutartis su pirkėjais, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, užsakymus bei kitus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. L. S. mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdė, prašomų dokumentų nepateikė. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos L. S. 2018 m. sausio 4 d. paaiškinime Nr. (7.1) 339-KSS-21 nurodė, kad bendrovė vykdė veiklą nuo tada, kai jis pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis nuo 2012 m. liepos 10 d.). L. S. raštu paaiškino, kad bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. tvarkė pats asmeniškai. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.<...>“, pagal 19 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, pagal to paties straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai – didžiosios knygos, suvestiniai buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai ir ar kitaip įmonės įvardintos apskaitos registrų suvestinės, pagal kurias būtų galima įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, įsipareigojimus ir struktūrą apžiūrai nepateikti. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravo apskaitos registruose (nepildė apskaitos registrų), taip nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, o jeigu UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo apskaitos registrų, taip nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (2 t., b. l. 89–92).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išskyrus už pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metų mokestinį laikotarpį nepateikimą (BK 221 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad L. S. bylai reikšmingu laikotarpiu (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad šiuo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pasisamdžiusi buhalterės, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė pats L. S.. Be to, L. S. patvirtino, kad jis nesiėmė pakankamai veiksmų, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita būtų tinkamai vedama.

2020 m. sausio 6 d.–2020 m. sausio 8 d. objektų apžiūros protokole, surašytame dalyvaujant specialistei D. Indrašienei., nurodyta, kad apžiūros metu buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, iš kurių matyti, kad tarp apžiūrai pateiktų dokumentų nepateiktos finansinės ataskaitos už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. finansinius metus, už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepateikti apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, nepateiktos kasos knygos, nepateikti išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai (2 t., b. l. 89–92). Atlikus UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad L. S. nuo 2014 m. gegužės mėnesio neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju, per paskutinius dvylika mėnesių įmonei viršijus bendrai gautino atlygio 155 000 Lt (45 000 Eur) ribą, dėl to turėdamas pareigą mokėti PVM mokestį į valstybės biudžetą, nepildė PVM mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens avansinių apyskaitų (FR 608 forma) ir nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio neteikė šių deklaracijų mokesčių administratoriui –VMI. L. S. dėl UAB (duomenys neskelbtini) nuo gauto atlygio 218 232,88 Lt (63 204 Eur) už automobilių remonto paslaugas ir parduotas automobilių detales neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 9095 Eur PVM, t. y. už 2014 metų mokestinį laikotarpį – 13 445 Lt (3894 Eur), už 2015 metų mokestinį laikotarpį – 4115 Eur, už 2016 metų mokestinį laikotarpį – 387 Eur, už 2017 metų mokestinį laikotarpį – 699 Eur (1 t., b. l. 6–91). L. S. teisiamojo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad jis nežinojo, jog reikia įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad L. S. minėtu laikotarpiu prisiėmė atsakomybę už bendrovės buhalterinę apskaitą ir jos tinkamą tvarkymą. Kita vertus, kaltinamasis nesiėmė pakankamai veiksmų, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, pripažintina, kad L. S. buvo visiškai abejingas šiuo klausimu.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi akivaizdu, kad dėl minėtų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos trūkumų bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama. Dėl netinkamo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimo nėra galimybės nustatyti iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Įvertinus nustatytų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos trūkumų apimtį ir jų pobūdį, nėra abejonių, kad šiuo atveju L. S. apgaulingai vedė bendrovės buhalteriją, t. y. jis veikė tyčia.

Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-273-693/2017).

Byloje nustatyta, kad L. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, į 2015 m. spalio 22 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) įrašė neteisingus duomenis už 2013 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – nuostolis (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 20 817 Lt (6029 Eur), bei deklaruotas mokėtinas į biudžetą 0 Lt (0 Eur) pelno mokestis, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2013 metus buvo 132 283 Lt (38 311 Eur) pajamos, ir taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), turėjo deklaruoti į biudžetą mokėtiną 19 843 Lt (5747 Eur) pelno mokestį. Po to, L. S., pasinaudodamas VMI elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015 m. spalio 22 d. VMI pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl to bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 19 843 Lt (5747 Eur) pelno mokesčio.

Be to, L. S. į 2015 m. spalio 22 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) įrašė neteisingus duomenis už 2014 metus nurodant, jog gautas bendrovės pajamos yra 0 Lt (0 Eur) bei deklaruotas mokėtinas į biudžetą 0 Lt (0 Eur) pelno mokestis, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2014 metus buvo 141 289 Lt (40 920 Eur) pajamos, ir, taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), turėjo deklaruoti į biudžetą mokėtiną 21 193 Lt (6138 Eur) pelno mokestį. Po to, L. S., pasinaudodamas VMI elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015 m. spalio 22 d. VMI pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl to bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 21 193 Lt (6138 Eur) pelno mokesčio.

Nagrinėjamu atveju L. S. 2015 m. spalio 22 d. metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013 ir 2014 metus nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. dėl savo veiklos patyrė nuostolius (20 817 Lt (6029 Eur)), o 2014 m. gautos pajamos yra 0 Lt (0 Eur) (1 t., b. l. 35–37). Kita vertus, byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 ir 2014 m. realiai gavo pajamų – atitinkamai 132 283 Lt (38 311 Eur) ir 141 289 Lt (40 920 Eur). Įvertinus šiuos duomenis, pripažintina, kad itin skiriasi UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 22 d. metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013 ir 2014 metus pateikti veiklos rezultatai nuo realių UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų. Šiuo atveju nėra abejonių, kad L. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žinojo, jog bendrovė 2013–2014 metais iš vykdytos veiklos gavo pajamų, kurios nėra itin mažos, kita vertus, apskritai nedeklaravo jokių UAB (duomenys neskelbtini) gautų pajamų minėtu laikotarpiu. Įvertinus L. S. vadovaujamos bendrovės realius ir deklaruotus veiklos rezultatus, nėra abejonių, kad kaltinamojo pateiktos 2015 m. spalio 22 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2013 ir 2014 metus nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir jos nepateiktos suklystant. Priešingai, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat kaip visiškai atsainiai buvo vedama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterija, konstatuotina, kad L. S. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas VMI, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi L. S. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad L. S. buvo inkriminuota, kad jis į 2015 m. spalio 22 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) įrašė neteisingus duomenis už 2014 m. nurodant, kad gautas bendrovės veiklos rezultatas – nuostolis (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 20 817 Lt (6029 Eur), ir deklaruotas mokėtinas į biudžetą 0 Lt (0 Eur) pelno mokestis. Kita vertus, pagal bylos duomenis, bendrovė aptariamoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė tik informaciją dėl 0 Lt (0 Eur) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę. Duomenų, kad buvo deklaruotas bendrovės veiklos rezultatas – 20 817 Lt (6029 Eur) nuostolis (analogiškas kaip ir už 2013 m.), byloje nėra. Todėl ši aplinkybė yra šalinama iš kaltinimo. Tačiau tai neturi įtakos L. S. veiksmų kvalifikavimui pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Dėl BK 221 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo

L. S. inkriminuota, kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, laiku nepateikė metinių pelno mokesčių deklaracijų (forma – PLN204) už 2014–2017 metus, nors VMI 2015–2018 m. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) priminimus. Kaltinamajam inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos pagal BK 221 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad 2015 m. ir 2016 m. (pirmų dviejų veikų padarymo metu) galiojo BK 221 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), pagal kurią baudžiamas tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų.

2017 m. rugpjūčio 7 d. (trečios veikos padarymo metu) galiojo BK 221 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), pagal kurią atsako tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti.

2018 m. liepos 16 d. (ketvirtos veikos padarymo metu) galiojo dar kita BK 221 straipsnio 1 dalis (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija), pagal kurią baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 100 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti.

Taigi skirtingais laikotarpiais galiojo skirtingos BK 221 straipsnio 1 dalies redakcijos, kurios iš esmės skiriasi siekiamais išvengti mokesčių ar kitokių įmokų dydžiais.

Byloje nustatyta, kad VMI siuntė UAB (duomenys neskelbtini) 2015–2018 m. priminimus pateikti metines pelno mokesčių deklaracijas (forma – PLN204) už 2014–2017 metus (2 t., b., l. 32–34, 35–36, 43–44, 45–46). Pagal pateiktus elektroninio deklaravimo sistemos duomenis, VMI priminimai buvo siunčiami oficialiu UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nėra abejonių, kad L. S., kaip bendrovės vadovas, turėjo prieigą prie minėto elektroninio pašto. Taigi pripažintina, kad kaltinamasis turėjo visas galimybes susipažinti su VMI siųstų priminimų turiniu, t. y. kad ši institucija: 1) 2015 m. birželio 19 d. raštu, registracijos Nr. 27.379-466-57493, informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos t. y. iki 2015 m. liepos 2 d.; 2) 2016 m. birželio 13 d. raštu, registracijos Nr. 27.379-466-55019, informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos t. y. iki 2016 m. birželio 27 d.; 3) 2017 m. liepos 25 d. raštu, registracijos Nr. 9.50-466-142914, informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d.; 4) 2018 m. liepos 3 d. raštu, registracijos Nr. 9.50-466-60525, informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos, t. y. iki 2018 m. liepos 16 d. Kita vertus, L. S. tik 2015 m. spalio 22 d., t. y. pavėluotai (praėjus nustatytam terminui) pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas už 2013 ir 2014 metus. Pažymėtina, kad pavėluotas tokių deklaracijų pateikimas VMI nešalino kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 221 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. šiuo atveju vien pelno mokesčio deklaracijų nepateikimo laiku, priminus apie būtinybę jas pateikti, pakanka pripažinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. S. laiku pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas už 2016 m. ir 2017 m. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad iš esmės žinojo, jog reikia pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas, tačiau nežinojo, kaip užpildyti, todėl nusprendė geriau nepateikti nieko, negu bet ką. Taigi ir pats L. S. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jis suprato, kad kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas turėjo pareigą pateikti aptariamas deklaracijas laiku, tačiau to nepadarė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pripažintina, kad byloje įrodyta, jog L. S.:

1) iki 2015 m. liepos 2 d. nepateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos (2015 m. birželio 19 d.). Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 6138 Eur pelno mokesčio. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal tuo metu galiojusią BK 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija)

2) iki 2016 m. birželio 27 d. nepateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos (2016 m. birželio 27 d.). Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 5952 Eur pelno mokesčio. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal tuo metu galiojusią BK 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija);

3) iki 2018 m. liepos 16 d. nepateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos (2018 m. liepos 3 d.). Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino 6724 Eur pelno mokesčio. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija).

Be to, L. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nenurodyta) tuo, kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 143 straipsniu, kad „juridinių asmenų vadovai atsako už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą“, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“, 76 straipsnį, kad „mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija) 51 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, ir to paties straipsnio 2 dalį, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“,

ir suvokdamas savo veiksmų pavojingus padarinius, tyčia nevykdė pareigos ir nepateikė VMI teisės aktuose numatytais terminais metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma – PLN204) už 2016 metų mokestinį laikotarpį, po to, kai VMI 2017 m. liepos 25 d. raštu, registracijos Nr. 9.50-466-142914, informavo apie pareigą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., dėl to nedeklaravo ir išvengė mokėtino 6809 Eur pelno mokesčio.

Kaip minėta, veikos padarymo metu (2017 m. rugpjūčio 7 d.) galiojo BK 221 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), pagal kurią atsako tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį kilti reikėjo nustatyti tikslą – siekį išvengti daugiau kaip 500 MGL (18 830 Eur) dydžio mokesčių ar kitokių įmokų (pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, 1 MGL nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 37,66 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo redakcija, 2014 m. rugsėjo 3 d.). Kita vertus, L. S. inkriminuota, kad jis, nevykdęs pareigos pateikti laiku metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį, nedeklaravo ir išvengė UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino 6809 Eur (180,80 MGL dydžio) pelno mokesčio. Akivaizdu, kad išvengtas mokėtinas pelno mokestis yra mažesnis už 500 MGL dydį, todėl L. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 221 straipsni 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), nes nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio. To nepaneigia, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis nepateikė pelno mokesčio deklaracijos laiku, kai gavo priminimą apie tai.

Dėl to L. S. pagal šį kaltinimą išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 220 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 221 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba areštas.

BK 221 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. S. tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai (dvi nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams; viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai; dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai).

Žemesnės instancijos teismas

L. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, anksčiau neteistas, baustas administracine (2 t., b. l. 129–133). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 220 straipsnio 1 dalies, 221 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti baudų dydžiai už nusikalstamų veikų padarymą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio; pagal šio punkto kitą redakciją (2015 m. birželio 25 d. redakcija) bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 150 MGL dydžio.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija), bauda už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad bauda už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti L. S. paskyrus už padarytas nusikalstamas veikas baudas, kurių dydžių artimesni minimaliems.

Baudų dydžiai skaičiuotini pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį MGL dydį. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 221 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2014 ir 2015 metus) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos tuo metu, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 37,66 Eur. Todėl L. S. skirtinų baudų dydžiai už minėtas nusikalstamas veikas nustatytini pagal minėtą dydį. Teismas pastebi, kad tai atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-431-870/2019, 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-651-851/2018 ir kt.).

Nusikalstama veika, nustatyta BK 221 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija), padaryta tuo metu, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 50 Eur. Todėl L. S. skirtinos baudos dydis už šios nusikalstamos veikos padarymą nustatytinas pagal tokį dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 1, 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 metus) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus), ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir BK 221 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 metus), dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą už pirmą nusikalstamą veiką ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą už antrą nusikalstamą veiką), ir L. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 180 MGL (7272,40 Eur (4519,20 Eur + 753,20 Eur + 2000 Eur)) dydžio baudą.

Pridėtini bausmių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

.

V. Civilinis ieškinys

Byloje VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 465 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 100–109).

L. S. pagal pareikštą civilinį ieškinį sumokėjo 2000 Eur (2 t., b. l. 116).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą, nuo 2014 m. gegužės mėnesio neįregistravo UAB (duomenys neskelbtini) PVM mokėtoju, per paskutinius dvylika mėnesių įmonei viršijus bendrai gautino atlygio 155 000 Lt (45 000 Eur) ribą, dėl to, turėdamas pareigą mokėti PVM mokestį į valstybės biudžetą, nepildė PVM mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens avansinių apyskaitų (FR 608 forma) ir nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio neteikė šių deklaracijų mokesčių administratoriui –VMI. L. S. UAB (duomenys neskelbtini) nuo automobilių remonto paslaugų ir parduotų automobilių detalių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 9095 Eur PVM. Be to, kaltinamasis, kaip minėtos bendrovės vadovas, nedeklaravo ir išvengė mokėtino UAB „(duomenys neskelbtini) pelno mokesčio už 2013–2015 metus ir 2017 metus (atitinkamai 5747 Eur, 6138 Eur, 5952 Eur ir 6742 Eur). Iš viso valstybei buvo padaryta 33 656 Eur.

Taigi nėra abejonių, kad minėto dydžio turtinė žala buvo padaryta L. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nusikalstamomis veikomis. Tarp padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo paprastai yra juridinis asmuo, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikalstama veika valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-654/2019).

Pagal bylos duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. yra išregistruota iš PVM mokėtojų. L. S. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad šiuo metu minėta bendrovė realiai vykdo kokią nors veiklą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti padarytos žalos išieškojimą. Teigti, kad yra galimybės išieškoti padarytą turtinę žalą iš UAB (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš L. S., pripažinto šioje byloje kaltu padarius įrodytas nusikalstamas veikas, priteistina valstybei padaryta turtinė žala. Kaip minėta, kaltinamasis sumokėjo 2000 Eur VMI (2 t., b. l. 116), todėl iš priteistinos 33 656 Eur turtinės žalos atimama 2000 Eur ir iš L. S. priteisiama atlyginti 31 656 Eur.

Kaip minėta, L. S. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metus), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl VMI civilinio ieškinio dalis dėl 6809 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekama nenagrinėta (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

VI. Kiti klausimai

L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10–12). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 3 d. 8.20 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 12.22 val. (viena diena) (1 t., b. l. 167- 179, 2 t., b. l. 13-14). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. liepos 1 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. S. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioms 45 000 vardinėms paprastosioms akcijoms (vienos akcijos vertė lygi 1 Eur), paskiriant visišką apribojimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (2 t., b. l. 148–153, 3 t., b. l. 104–115). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio tenkinimu, įvykdymo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas, pateiktas kartu su VMI pareiškimu, ir DVD kompaktinė plokštelė su iš kompiuterio paimtais duomenimis, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 metus), ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus), ir paskirti jam 40 MGL (1506,04 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 metus), ir paskirti jam 110 MGL (5500 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 metus) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus), bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir L. S. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2017 metus), dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą už pirmą nusikalstamą veiką ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą už antrą nusikalstamą veiką), ir L. S. paskirti subendrintą bausmę – 180 MGL (7272,40 Eur (4519,20 Eur + 753,20 Eur + 2000 Eur)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (4848,27 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 3 d. 8.20 val. iki 2019 m. liepos 3 d. 12.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 118 MGL (4748,27 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir dvidešimt septynių euro centų)) dydžio.

L. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) (dėl nepateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metus) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 31 656 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalį dėl 6809 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas L. S., priklausančioms 45 000 vardinėms paprastosioms akcijoms (vienos akcijos vertė lygi 1 Eur), pratęsti, paskiriant visišką akcijų apribojimą, iki bus atlygintas iš L. S. priteistas civilinis ieškinys. Informuoti apie tai turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (CD ir DVD kompaktinius diskus, esančius byloje), palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti L. S., kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis