Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-851/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-08-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
1A-651-851/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04607-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-851/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04607-2018-1Procesinio sprendimo kategorija (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Julijai J. K.,nuteistajam A. K. ir jo gynėjui Dariui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia tekste ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2. 3, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo, po to dalinio sudėjimo ir visiško sudėjimo būdais, paskirta A. K. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 30 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinus 1/3, paskirta A. K. galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo ir 20 MGL (1000Eur) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimi, iš A. K. valstybės naudai konfiskuota 1810 Eur –nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su G. M. ir E. J., neteisėtai įgijo ir disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, o būtent:

G. M., A. K. ir E. J. iš anksto susitarus vykdyti elektroninėje erdvėje sukčiavimą, 2013-11-09 17.37.42 val. G. M. ir A. K. būnant kavinėje „Coffee Inn“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, bei naudojantis nešiojamu kompiuteriu „Asus“, priklausančiu A. K., jiems (G. M. ir A. K.) prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskeltini), įdiegtos interneto naršyklės kompiuterinės programos ir bendraujant internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su nukentėjusiąja E. B., jie neteisėtai (apgaule) iš pastarosios įgijo jos vardu AB „Swedbank“ banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, kuriuos G. M. ir A. K. neteisėtai laikė su savimi ir naudojo laikotarpiu nuo 2013-11-09 17.37 val. iki 2013-11-10.

1.1. Po to, G. M., A. K. ir E. J., veikdami bendrai, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: G. M., A. K. ir E. J., iš anksto susitarę vykdyti elektroninėje erdvėje sukčiavimą, 2013-11-09 apie 17.30 val. G. M. ir A. K. būnant kavinėje „Coffee Inn“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“, kuris priklausė A. K., turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-11-09 17:37:42 val. G. M. ir A. K. prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskelbtini), ir bendravimo internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su E. B. metu apgaule iš pastarosios įgijus jos vardu AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, po ko jos vardu G. M. ir A. K. užsiregistravus UAB „4Finance“ internetinės svetainės tinklapyje www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildžius paskolos paraišką, pateikus melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai E. B. nori gauti 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) dydžio paskolą, neteisėtai panaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – E. B. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ID kodą, PIN kodus ir slaptažodį, suvedus naudotojai E. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją per interneto banką, tokiu būdu neteisėtai prisijungus prie E. B. minėtos paskyros ir neteisėtai pasinaudojus AB „Swedbank“ banko klientei E. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, po ko iš E. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4Finance“ LT sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, kurį patvirtinus kintamu E. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tuo pačiu patvirtinus, kad sutinka su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis, internetu sudarius E. B. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į pastarosios banko sąskaitą UAB „4Finace“ pervedė 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur), kuriuos iš karto pervedus į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko toliau siekiant suklaidinti nukentėjusiąją, iš A. K. banko sąskaitos 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) pervedus į E. B. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau siekiant įtikinti nukentėjusiąją, kad nėra jokios apgaulės ir pinigai grįžo į jos banko sąskaitą, ir pastarajai įsitikinus, kad pinigai grįžo, neužilgo iš E. B. minėtos banko sąskaitos pinigus – 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) G. M. ir A. K. pervedus į E. J. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013-11-11 11:57 val. E. J. išgrynino bankomate „H064“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, tokiu būdu neteisėtai, pažeisdami UAB „4Finance“ ir AB „Swedbank“ banko sistemos apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik klientai, sudarę su bendrovėmis sutartis, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus duomenis, prisijungė prie UAB „4Finance“ ir AB „Swedbank“ klientės E. B. informacinės sistemos paskyrų internetinėse sistemose www.vivus.lt ir https://ib.swedbank.lt/private, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB „Swedbank“ bankas klientės E. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei apgaule įgijo svetimą – E. B. priklausantį turtą – 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur), tuo padarydami jai šios sumos dydžio turtinę žalą.

1.2. Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, G. M. ir A. K. 2013-11-09 apie 18.00 val. būnant kartu kavinėje „Coffee Inn“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“, kuris priklausė A. K., turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-11-09, 18.11.02 val., G. M. ir A. K. prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskelbtini), bendravimo metu internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su E. B., apgaule iš pastarosios įgijus jos vardu AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, po ko jos vardu užsiregistravus UAB „MCB Finance“ internetinės svetainės tinklapyje www.credit24.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildžius paskolos paraišką, pateikus melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai E. B. nori gauti 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur) dydžio paskolą, neteisėtai panaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – E. B. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ID kodą, PIN kodus ir slaptažodį, suvedus naudotojai E. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją per interneto banką, tokiu būdu neteisėtai prisijungus prie E. B. minėtos paskyros ir neteisėtai pasinaudojus AB „Swedbank“ banko klientei E. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, po ko iš E. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „MCB Finace“ LT sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, kurį patvirtino kintamu E. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tuo pačiu patvirtinus, kad sutinka su Credit24.lt paskolos sutarties sąlygomis, internetu sudarius E. B. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į pastarosios banko sąskaitą UAB „MCB Finance“ pervedus 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur), kuriuos iš karto G. M. ir A. K. pervedus į E. J. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013-11-11, 11.14 val., E. J. išgrynino bankomate „H064“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, tokiu būdu neteisėtai pažeisdami UAB „MCB Finance“ ir AB „Swedbank“ banko sistemos apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik klientai, sudarę su bendrovėmis sutartis, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus duomenis, prisijungė prie UAB „MCB Finance“ ir AB „Swedbank“ klientės E. B. informacinės sistemos paskyrų internetinėse sistemose www.credit24.lt ir https://ib.swedbank.lt/private, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB „Swedbank“ bankas klientės E. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei apgaule įgijo svetimą –E. B. priklausantį turtą – 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur), tuo padarydami jai šios sumos dydžio turtinę žalą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

1.3. Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė, gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti bei šias medžiagas platino, o būtent: jis laikotarpiu iki 2018-01-27 1.05 val., laikė ir gabeno tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, bet ne mažiau negu 2,004 g narkotinės medžiagos – kokaino, 6,951 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą jas platinti. A. K. neteisėtai laikomas narkotines bei psichotropines medžiagas gabeno, t. y. atsiveždavo jas su savimi prie naktinio klubo „Opium Club“, esančio Islandijos g. 4, Vilniuje, turėdamas tikslą jas platinti ir minėtas medžiagas neteisėtai platino nenustatytiems asmenims iki 2018-01-27 1.15 val., kol policijos pareigūnai įvykio vietos esančios, Islandijos g. 4, Vilniuje, apžiūros metu prie jo rado rudos spalvos kristalinės medžiagos, buvusios 10 vnt. juodos spalvos plastikiniuose uždaromuose maišeliuose, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 5,781 g, baltos spalvos miltelių 8 vnt. mėlynos spalvos plastikiniuose uždaromuose maišeliuose, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 2,004 g, bei 2018-01-27 automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado rudos spalvos kristalinės medžiagos 2 vnt. juodos spalvos plastikiniuose uždaromuose maišeliuose, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 1,170 g. Viso įvykio vietoje bei automobilyje „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta 2,004 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir 6,951 g psichotropinės medžiagos – MDMA. Be to, A. K. neteisėtai iki 2018-01-27 apie 6.25 val., bute, esančiame J. Balčikonio g. 3-17, Vilniuje, laikė 0,050 g psichotropinės medžiagos – DMT, kol 2018-01-27 apie 6.25 val. kratos metu šios medžiagos buvo surastos.

Tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-03 nuosprendį – pašalinti jo (apelianto) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir paskirti jam BK 260 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, atitinkamai paskirti bausmę, savo dydžiu mažesnę už BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

2.1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, teigia, kad dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų. Teigia, kad nusikaltimą jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, nes nusikaltimo padarymo metu nerado darbo, turėjo daug skolų, kurias kreditoriai reikalavo sugrąžinti. Anot apelianto, turi būti atsižvelgta į tai, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, šiuo metu mokosi, dirba ir stengiasi pasitaisyti. Apelianto manymu, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įvertinus jo (apelianto) asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, teismų praktiką, bei jo (apelianto) nuomone, bausmės tikslai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, jo atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus jam minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, arba taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytą.

2.2. Taip pat nesutinka su tuo, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad visos nusikalstamos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teigia, jog akivaizdu, kad sukčiavimas ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti padaryti dėl savanaudiškų paskatų, nes šie nusikaltimai patys savo esme yra daromi dėl materialinės naudos, paprastai siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą, ar gauti neteisėtą atlygį už padarytą nusikaltimą, todėl skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikėjo.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi, nuteistasis prašė pakeisti nuosprendį ir sušvelninti paskirtą jam bausmę, prokurorė nuteistojo prašymui pritarė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. Apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su teismo argumentais, pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamajame akte A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenurodyta. Taip pat pažymi, kad BK 260 straipsnio dispozicija numato alternatyvias veikas, tarp jų ir narkotinių medžiagų pardavimą, kas yra kvalifikuojantis požymis BK 259 straipsnio atžvilgiu, nes yra nulemtas savanaudiškų paskatų. Kadangi antrą kartą tos pačios sunkinančios aplinkybės taikymas yra negalimas, todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalinama.

6. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

7. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė savo turiniu neatitinka BK 41 straipsnyje keliamų tikslų bei teisingumo principo paskirties baudžiamojoje teisėje. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, bausmė nėra tinkamai individualizuota įvertinant ne tik nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stoka, tai, kad pripažino savo kaltę, dirba, ruošiasi mokytis ir įgyti specialybę). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. K. bausmės rūšį ir jos dydį, formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, tinkamai neindividualizavo bausmės, remiantis BK 41 straipsniu ir 54 straipsnio 2, 3 dalimis, o paskirta bausme akcentavo tik nubaudimo funkciją. Šios aplinkybės sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį dėl bausmės paskyrimo. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir paskirtos bausmės.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju net ir mažiausios, tai yra 2 metų realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas A. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent laisvės apribojimą maksimaliam terminui su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalyje. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apskaičiuojant paskirtos baudos dydį buvo taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Nusikalstamos veikos, už kurias apeliantui paskirta bauda, yra atliktos 2013 m., kai galiojo Lietuvos Respublikos patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Skundžiamame nuosprendyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 šis dydis buvo padidintas iki 50 Eur (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, ir pagal formuojamą teismų praktiką MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, nurodant, kad A. K. paskirta bausmė – 20 MGL bauda sudaro 753,20 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kur A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3 (trejų) metų atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 d., už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti A. K. laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. K. paskirtą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir 30 (trisdešimties) MGL dydžio subendrintą baudą sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams bei 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-27 1.10 val. iki 2018-01-27 12.17 val. (1 parą), ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad A. K. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams bei 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti A. K. visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis Darbo biržoje ir tęsti mokslą Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Išaiškinti A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas