Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-163-656/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-07
Bylos Nr.: e2A-163-656/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15084-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: V. R. J.
Atsakovas: J. J.

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-163-656/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15084-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. R. J. ir atsakovės (apelaintės) J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. J. ieškinį atsakovei J. J. bei atsakovės J. J. priešieškinį V. R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. V., J. J., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. J., kuriuo prašo: 1) nutraukti Vilniaus civilinės metrikacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 239, tarp V. R. J. ir J. J. dėl sutuoktinės J. J. kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 500 EUR piniginę kompensaciją už mažesnės vertės turtą, atidalinantį padalinus šalims transporto priemones natūra; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „J.“, atsakovei – „J.“; 4) nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė nereikalauja priteisti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

2. Atsakovė J. J. pateikė priešieškinį ieškovui V. R. J., kurį patikslinusi, prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei J. J. ikisantuokinę pavardę „M.”; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 dalį dėl išlaikymo po 200 Eur per mėnesį nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 350 EUR nuo priešieškinio padavimo teismui dienos, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros G. J. pilnametystės; 4) priteisti įsiskolinimą, kuris susidarė dėl Vyriausybės nustatyto indeksavimo netaikymo ir nepriemokų už 2017-2019 metus – 257 EUR; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei 2 000 EUR neturtinę žalą; 6) priteisti atsakovei išlaikymą po 200 EUR periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, jas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš ieškovo 108 797 EUR piniginę kompensaciją atsakovei už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą.

3. Atsakovė prašomą priteisti jai iš ieškovo 108 797 EUR piniginę kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą skaičiavo tokiu būdu: 217 596 EUR ieškovo nuo 2004 m. iki 2019 m. gautas pajamas, kurias sudaro iš (duomenys neskelbtini) gauta pensija (82 287 EUR/2 = 41 143 EUR), iš darbo teisinių santykių ieškovo gautos pajamos (59 839 /2 = 29 919 EUR), iš bitininkystės gautos pajamos (44 470 EUR/2 = 22 235 EUR), Lietuvos Sodros pensija (31 000 EUR/2 =15 500 EUR), atsakovė dalina per pusę.

II. Teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui V. R. J. palikti pavardę „J.“, atsakovei pakeisti pavardę į mergautinę pavardę „M.“, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 dalį dėl nepilnamečiam vaikui G. J. priteisto išlaikymo: padidinti išlaikymą 35 EUR ir priteisti iš atsakovo V. R. J. išlaikymą nepilnametei dukrai G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 235 EUR nuo priešieškinio pareiškimo dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovo atsakovei J. J. 10 330 EUR piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės J. J. ieškovui V. R. J. 2 080,60 EUR bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nusprendė jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių duktė yra abiturientė, bei šalių finansines galimybes teikti dukrai didesnį išlaikymą, nusprendė, jog vidutiniškai dukters išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 530 EUR suma, kuri mažintina pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, t.y. 60 EUR per mėnesį, todėl per mėnesį vidutiniškai sudaro 470 EUR, o kiekvienai šaliai tenkanti dalis sudaro 235 EUR per mėnesį.

7. Teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistą 200 EUR sumą padidino 35 EUR suma, kuri padengs (35 EUR x 2) išlaidas matematikos papildomam mokymui. Teismas nurodė, kad kitas papildomas su ugdymu susijusias būtinas išlaidas padengs valstybės mokama išmoka vaikui (60 EUR).

8. Teismas, spręsdamas atsakovės prašomos kompensacijos klausimą, nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 22 235 EUR, t.y. ½ nuo 44 470 EUR hipotetinių pajamų, kurias ieškovas galėjo gauti nuo 2011-2019 metų iš bitininkystės, atmestinas, nes atsakovė neįrodė pajamų iš bityno sumos dydžio. Atsakovė bičių šeimų ir inventoriaus (avilių ir kitos įrangos) – bityno perleidimo (dovanojimo) trečiajam asmeniui dukrai J. V. neginčijo, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 2011-2019 metų iš bitininkystės gautas pajamas atmestas.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovė nurodo, jog ieškovas savo sūnui iš pirmosios santuokos, trečiajam asmeniui J. J., pervedė 75 777,46 Lt (21 956 EUR) bendrų santuokoje gautų lėšų. Ieškovas neginčija pervedęs sūnui 76 000 Lt skolą, kai šis pirko butą (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, jog turėjo asmeninių lėšų, nes 2005 metais už 75 000 Lt pardavė namą.

10. Teismo vertinimu, įrodyti, kad 2014 m. gegužės 6 d. sūnui J. J. pervesti 75 777,46 Lt (21 956 EUR) buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, turi ieškovas, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad J. J. buvo suteikęs savo tėvui (ieškovui) 75 777,46 Lt paskolą, į bylą nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo J. J. skirtingai aiškino 2014 m. gegužės 6 d pavedimą sudarančios pinigų sumos kilmę: ieškovas nurodė, jog pinigai (75 777,46 Lt) sūnui buvo grąžinti iš asmeninių lėšų, tačiau nepaaiškino, kam iš sūnaus pasiskolinti pinigai buvo išleisti; trečiasis asmuo J. J. nurodė, jog ieškovas grąžino jam namo pirkimui paskolintus ir nepanaudotus pinigus. Teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė iš sūnaus J. J. gavęs 75 777,46 Lt (21 956 EUR) paskolą.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018 nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) (sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo diena) ieškovas iš 2005 m. kovo 8 d. Pirkimo-pardavimo sutarties dėl namo (duomenys neskelbtini) mieste pardavimo turėjo 35 000 Lt asmeninių piniginių lėšų, nepaneigta, kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovą turėjus ir kitų asmeninių lėšų, į bylą nepateikta. Teismas konstatavo, kad 2009 m. spalio 27 d. ieškovas turėjo 35 000 Lt asmeninių lėšų.

12. Teismas nusprendė, kad ieškovas 2014 m. gegužės 6 d. savo sūnui iš pirmosios santuokos, trečiajam asmeniui J. J., iš AB SEB banko sąskaitos pervesdamas 75 777,46 Lt, dalį jų – 35 000 Lt, pervedė iš asmeninių lėšų, todėl likusi dalis pervestų piniginių lėšų – 40 777,46 Lt (11 809,97 EUR) yra bendros santuokoje gautos lėšos, taip pat ir 2016 m. gruodžio 9 d. J. J. ieškovo pervestas 1 158 EUR (SEB banko išrašas 2016 m. gruodžio 9 d. – 1 158 EUR (2 x 579,00 EUR)), tai yra bendras turtas, panaudotas tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 12 967,97 EUR sumos – 6 483,98 EUR (5 904,98 EUR+579 EUR).

13. Teismas pripažino atsakovę įrodžius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 7 240 EUR, kurį atsakovė grindžia bankiniais išrašais, patvirtinančiais, kad 2005 m. gruodžio 29 d. 25 000 Lt (7 240 EUR) iš AB SEB banko sąskaitos, į kurią buvo gaunamas darbo užmokestis, buvo pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą AB Danske Banke (buvęs AB Sampo bankas) bei įsigytos akcijos. Šiuo atveju prasidėjus krizei jis patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 7 240 EUR sumos – 3 620 EUR.

14. Tačiau teismas pripažino atsakovę neįrodžius, jog ieškovas nuo 2007 m. iki 2014 m., investuodamas į (duomenys neskelbtini) fondus sukaupė 57 378,85 Lt (16 618 EUR), kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, koks buvo piniginių srautų judėjimas ir kokia ieškovo gauto pelno paskaičiavimo metodika, todėl ieškovas neprivalo kompensuoti atsakovei ½ dalį 57 378,85 Lt (16 618 EUR) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

15. Atsakovė, remdamasi SEB banko išrašais, patvirtinančiais 2012-2018 metų mokėjimus Nacionalinei žemės agentūrai, pateikė teismui įrodymus, jog ieškovas iš bendrų šeimos lėšų mokėjo žemės mokesčius, už vaikams iš pirmosios santuokos J. V. ir J. J. (nuo (duomenys neskelbtini)) perleistą (padovanotą) turtą, todėl privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 1 202,95 EUR sumos – 601,48 EUR.

Atsiliepimas

16. Atsakovės nurodyta iš sąskaitos AB SEB banke 2008 m. birželio 19 d. atlikto 28 003 Lt (8 110 EUR) nurašymo suma niekada nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018 yra konstatuota, kad ši pinigų suma buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šią pinigų sumą ieškovas panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta 2014 m. balandžio 24 d. 13 536,36 Lt (3 920 EUR) suma, pervesta iš AB banko „Finasta“ į ieškovo sąskaitą AB SEB banke, iš kurios buvo atliekami visi einamieji ieškovo mokėjimai, taip pat skirti ir šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios piniginės lėšos buvo iššvaistytos ar panaudotos tikslams, todėl teismo pripažįstamas neįrodytu kompensacijai gauti.

Atsiliepimas

18. Atsakovė nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-2014 metų duomenis ieškovas iš vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo gavo 10 207,83 Lt (2 956 EUR), 2014 m. – 76 193, 59 Lt (22 067 EUR) pajamų. Teismo vertinimu, atsakovė pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl spręsti, ar dėl ieškovo investavimo yra sumažėjusi bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas atsakovės įvardijamas pinigines lėšas, ieškovo 2017 – 2018 metais sumokėtas advokatui J. S., – 4 417,81EUR, nepripažino iššvaistytomis ar panaudotomis tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu.

20. Teismas nusprendė, kad ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – 10 705 EUR (6 483,98 EUR; 3 620 EUR; 601,48 EUR) dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausiusių piniginių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu.

21. Teismas ieškovui priteisė 375 EUR ((1350-600)/2) piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnės vertės transporto priemonę.

22. Teismas nusprendė, kad ieškovas iš viso privalo kompensuoti atsakovei 10 705 EUR už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o atsakovė privalo kompensuoti ieškovui 375 EUR už atsakovei tenkančią didesnės vertės transporto priemonę. Pritaikius šalių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovas turi sumokėti atsakovei 10 330 EUR kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovės J. J. apeliacinio skundo reikalavimai

Šalies argumentai

23. Atsakovė J. J. (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, laikyti, kad santuoka nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš ieškovo išlaikymą apeliantei po 200 Eur kas mėnesį; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, ir priteisti iš ieškovo apeliantei 2 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš ieškovo apeliantės naudai 60 393 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; atitinkamai perskaičiuoti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, priteistinas iš Ieškovo, bei jas sumažinti.

24. Apeliantė taip pat prašė apeliacinės instancijos teismo išspręsti apeliantės reikalavimą, kurio neišsprendė pirmosios instancijos teismas, ir įpareigoti ieškovą atsiimti savo daiktus iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo (tinkamo pažeistų teisinių gynimo būdo), priteisiant apeliantei kompensaciją natūra turtu arba piniginį ekvivalentą iš nesąžiningų trečiųjų asmenų (J. V. arba J. J.).

Atsiliepimas

25. Atsakovė nurodė, kad tik ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis tyčia slėpė bei iššvaistė šeimos turtą. Santuokoje įgyjamo turto tvarkymas/nusisavinimas ir valdymas ieškovui slepiant santuokines lėšas nuo apeliantės, neatlygintinų sandorių (dovanojimo be šeimos pritarimo) pagrindu turto perleidimas tretiesiems asmenims taip, kad šis turtas taptų tik asmenine jų nuosavybe, yra akivaizdus įrodymas, kad išimtinai tik dėl ieškovo veiksmų sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas kas ir nulėmė santuokos iširimą.

26. Apeliantės pateikti medicinos dokumentai patvirtina, kad jos sveikatos būklę sąlygojo ir ieškovo veiksmai. Apeliantei sužinojusi apie ieškovo tyčinius veiksmus nukreiptus priešingai šeimos interesams – jos sveikatos ir emocinė būsenos dar labiau suprastėjo.

27. Ieškinio pateikimo teismui metu apeliantės netektas darbingumas – 60 proc. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, atsakovės sveikatos būklę, dėl to nepagrįstai atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atmetė.

28. Teismas, spręsdamas dėl šalių dukters išlaikymo priteisimo, nesiaiškino, ir byloje nėra duomenų apie ieškovo gaunamas realias pajamas sprendimo priėmimo dieną. Ieškovas pats pasakojo kad jis iš (duomenys neskelbtini) gauna galimai 32 proc. dydžio pensijos priedą už nepilnametį vaiką. Į bylą pateiktas tai įrodantis dokumentas, tačiau teismas jo nevertino, nepasisakė dėl tokio pobūdžio gaunamų pajamų, neprašė Ieškovo pateikti šias aplinkybes pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės pajamos per mėnesį siekia 1258 Eur, nes pajamos virš 800 Eur yra hipotetinės. Nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas skaičiavo, kad apeliantės pajamos iš individualios veiklos siekia 5000 Eur per metus (grynas pelnas), kodėl teismas neatsižvelgė į apeliantės žodinius paaiškinimus vykusio teisminio posėdžio metu, kuriame ji paaiškino, jog iš individualios veiklos gaunamos pajamos siekia tik 1000 Eur per metus, nes iš šios veiklos yra patiriama 4000 Eur išlaidų vykdant šią veiklą; be to, iš pajamų neatėmė apeliantės išlaidų (mokesčių, vaikui teikiamo išlaikymo ir kitų sumų, kurias ji aiškiai ir detaliai nurodė priešieškinyje). Taigi, apeliantės per mėnesį gaunamos pajamos nesiekia ieškovo gaunamų pajamų.

30. Ieškovui eilę metu neteikiant išlaikymo šeimai, nedirbdama ji buvo verčiama skolintis pinigų netgi iš ieškovo sesers, kad išlaikytų patį ieškovą. Teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e234760779/2018, kur buvo konstatuota, kad ieškovas tyčia pablogino savo turtinę padėtį perleisdamas turtą savo vaikams iš pirmosios santuokos.

Atsiliepimas

31. Atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jos priešieškinio reikalavimą dėl 60 393 Eur kompensacijos priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir bendro turto (piniginių lėšų) panaudojimą ne šeimos interesams. Atsakovė nurodė, kad teismas jai turėjo priteisti pusę ieškovo pajamų nuo 2004 m. iki 2019 m., kurias sudaro iš (duomenys neskelbtini) gauta pensija (82 287 Eur/2 = 41 143 Eur), Lietuvos Sodros pensija (31 000 Eur/2 =15 500 Eur), iš viso 60 393 Eur suma.

32. Ieškovas, slėpdamas pajamas nuo apeliantės investavo į įvairius fondus ir indėlius (tai patvirtina pateikti bankiniai išrašai iš kurių atsispindi investicijos ir grąža iš/į įvairius fondus nurodytomis sumomis: 10 207,83 Lt (2 956 Eur), 2014 m. – 76 193, 59 Lt (22 067 Eur), 57 378,85 Lt (16 618 Eur), bendroje sumoje 41 641 Eur, kurie buvo nuslėpti nuo apeliantės ir šeimos. Šios pajamos panaudotos asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas negalėjo numatyti 2009 metų krizės, dėl ko, jis prarado šias lėšas.

Šalies argumentai

33. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai viena vertus priteisė atsakovei kompensaciją už ieškovo investicijas į AB Danske Banke (buvęs AB Sampo bankas), kita vertus, nepriteisė kompensacijos už investicijas į (duomenys neskelbtini) fondus. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei turto panaudojimo ne šeimos poreikiams įrodinėjimo naštą.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas nepagrįstai pripažino apeliantę neįrodžius, jog ieškovas nuo 2007 m. iki 2014 m., investuodamas į (duomenys neskelbtini) fondus sukaupė 57 378,85 Lt (16 618 Eur), motyvuojant tuo, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, koks buvo piniginių srautų judėjimas ir kokia nurodyto ieškovo gauto pelno paskaičiavimo metodika, todėl sprendė, kad ieškovas neprivalo kompensuoti apeliantei i ½ dalį 57 378,85 Lt (16 618 Eur) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

35. Už šias investicijas jis gaudavo grąžą didelėmis sumomis, tačiau visus šiuos pinigus nuslėpė nuo šeimos, dažniausiai juos išsigrynindamas arba atlikdamas pinigines perlaidas tretiesiems asmenims (vaikams iš buvusios santuokos J. V. ar J. J. - 76 193, 59 Lt (22 067 Eur ), kuriems nuolatos būdavo daromos piniginės perlaidos didelėmis sumomis. Iš byloje pateiktos analizės ir banko išrašų matyti, kad investicijas gautas iš įvairių fondų ieškovas pervedė į kitas savo sąskaitas, pirko vertybinius popierius savo vardu, dalį pinigų išgrynino, laikė kaip terminuotus indėlius, t. y. visus pinigus, gautus iš vertybinių popierių, įvairių indėlių panaudojo ne šeimos interesais. Nurodytas aplinkybės, patvirtina ir piniginėse operacijose atsispindintys duomenys apie tai kaip nurodytų indėlių savininkė tampa ieškovo dukra J. V.. Tačiau, teismas nurodytų aplinkybių nevertino.

36. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis, kuris savo reikalavimą grindžia bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, turi pareigą įrodyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą, o pareiga įrodyti, kad nuosavybės sumažėjimas yra atsiradęs dėl šeimos poreikių tenkinimo, tenka nuo tokio reikalavimo besiginančiam sutuoktiniui.

Šalies argumentai

37. Apeliantei teigiant, kad lėšos panaudotos be jos sutikimo, o ieškovui nepateikus šių sumų panaudojimą šeimos interesais patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad sumomis, gautomis iš įvairių indėlių, kuriomis disponavo ieškovas - 41 641 Eur nepateisinamai sumažino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl to pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį jam kyla pareiga šį sumažinimą kompensuoti.

38. Apeliantė taip pat prašė priteisti kompensaciją už trečiajam asmeniui perleistą bityną, kurio vertė, jos skaičiavimu, sudarė 3750 Eur (150 Eur x 25 aviliai). Nurodė, kad pirmos instancijos teismas šio apeliantės reikalavimo neišsprendė (nors ji jo nebuvo pareiškusi) ir visiškai nieko dėl to nepasisakė.

39. Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai parinko jos teisių gynimo būdą, nes turėjo būti akyvus ir spręsti apeliantės reikalavimus, kurių ji patikslintame priešieškinyje nebuvo pareiškusi, t.y. dėl turto dovanojimo sandorių ieškovo vaikams negaliojimo ab initio ir kompensacijos apeliantei priteisimo natūra turtu arba pinginės kompensacijos priteisimo iš byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų (J. V. ir J. J.). Teismo parinktas kompensacijos pinigais priteisimo būdas neatitinka restitucijos taikymo principų bei pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vykdant sprendimą ieškovas įgyja teisę pasipelnyti apeliantės sąskaita, t.y. tuo pačiu perleistu turtu nepagrįstai praturtėja ir tretieji asmenys (J. V. ir J. J.). Taigi, teismo parinktas kompensacijos modelis leidžia išvengti neigiamų padarinių nesąžiningoms sandorio šalims.

Žemesnės instancijos teismas

40. Apeliantė nesutiko su iš jos ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovui iš apeliantės, iš esmės neatsižvelgė į visus šiuos kriterijus, t. y. neįvertino priežasčių dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, dėl ko nepagrįstai nesprendė klausimo dėl Ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai

41. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dukrai G. J. padidinimo visoje apimtyje; atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovo visoje apimtyje; perskirstyti šalių pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Apeliantas prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus J. J. banko sąskaitos išrašą ir gautų darbo užmokesčio pajamų suvestinę; duomenis iš EDS apie ieškovo deklaruotą žemės mokestį už 2015-2018 m.

43. Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas neturėjo būti padidintas, nes vaiko poreikiai nesikeitė laikotarpiu po 2018-10-31 d. (kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, nes atsakovė apeliacinės instancijos teismo jį prašė padidinti, tačiau toks jos prašymas buvo atmestas) iki atsakovės priešieškinio pateikimo, t.y. 2019-06-10 d., kuriuo atsakovė teismo prašė padidinti išlaikymą dukrai iki 350 Eur/mėn., praėjo pusės metų laikotarpis. Per šį pusės metų laikotarpį, paties teismo teigimu, dukters G. poreikiai išaugo tik ugdymui ir viso labo 70 Eur suma per mėn., t.y. matematikos korepetitoriui-būreliui (duomenys neskelbtini). Tai nėra esminis pokytis.

44. CK 3.201 str. 2 d. pateikia išsamų bei galutinį sąrašą galimų papildomų vaiko priežiūros išlaidų: vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Nagrinėjamu atveju, teismas išlaikymo sumą padidino dėl atsiradusių ugdymo išlaidų, kurios nepatenka į CK 3.201 str. 2 d. išvardintą galutinį išlaidų sąrašą. Teismas nepagrįstai dukters ugdymo papildomas išlaidas priskyrė būtinosioms išlaidoms, nes dukra mokosi valstybės finansuojamoje mokykloje.

45. Apeliantas nurodė, kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti 235 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovės turtinė padėtis geresnė. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog nebūtinąsias išlaidas korepetitorių paslaugoms apmokėti turi skirti abu tėvai lygiomis dalimis. Šalių pajamos bei turtinė padėtis nėra lygi, vien mėnesinės pajamos atsakovės yra daugiau negu 55 proc. didesnės už ieškovo, todėl teismas visiškai nepagrįstai tariamai padidėjusios dukters poreikius (70 Eur/mėn), šalims (tėvams) padalino po lygiai, t.y. po 50 proc.

46. Teismas spręsdamas kompensacijos atsakovei priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.98 str. 3 d., netaikė CK 3.123 str. 4 d. nuostatos, nepagrįstai netaikė 5-erių metų reikalavimo termino, per kurį gali būti skaičiuojamos negautos pajamos.

47. Teismui pakeitus teisinį pagrindą dėl kompensacijos priteisimo, bei netaikius minėto 5-erių metų termino, dėl ko faktiškai buvo pakeistas priešieškinio dalykas, ieškovas pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų (nenumatė būtinybės). Apeliantas atitinkamai teismo prašo naujai teikiamus įrodymus priimti (CPK 314 str.).

48. Teismas nepagrįstai sprendė atsakovę įrodžius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 7 240 Eur sumai, kurį atsakovė grindė bankiniais išrašais, patvirtinančiais, kad 2005 m. gruodžio 29 d. 25 000 Lt (7 240 Eur) iš AB SEB banko sąskaitos, į kurią buvo gaunamas darbo užmokestis, buvo pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą AB Danske Banke (buvęs AB Sampo bankas) bei įsigytos biržos akcijos. 25 000 Lt ieškovo banko sąskaitoje Danske bank 2005-12-30 buvo įskaityti iš AB SEB banko. Dalis šios sumos sudaranti 14 500 Lt, buvo ieškovo išsigryninta 2006-03-13 d. ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Likę 10 000 Lt per du kartus (po 5 000 Lt, šias sumas konvertuojant į EEK ir EUR) buvo investuoti į investicinius fondus, kuriuose lėšos buvo iki 2014-05-02 d. 2014-04-25 ir 2014-04-28 investiciniai fondai buvo parduoti už 1413,05 Eur ir 1385,45 Eur ir 2014-05-02 d. 2756,66 Eur suma, t.y. fondų pardavimo kaina atskaičius įvairius bankų mokesčius, buvo konvertuota į 9494,49 Lt bei kartu su likusiomis lėšomis šioje sąskaitoje (iš viso 9 857,25 Lt) 2014-05-02 d. pervesta į ieškovo sąskaitą AB SEB banke.

49. Investavęs 10 000 Lt 2006 metais, po 8 metų, t.y. 2014 m. atgavo 9 494,49 Lt, t.y. patyręs minimalius nuostolius, kurie iš esmės buvo patirti dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kurios nenumatė ne tik neprofesionalūs investuotojai kaip ieškovas, tačiau ir investicinius fondus valdantys profesionalūs investuotojai bei visi kiti asmenys, tame tarpe ir valstybės. Minėtos investuotos lėšos buvo grąžintos į AB SEB banko sąskaitą. Tuo tarpu likusi iš 25 000 Lt suma, t.y. 14 500 Lt buvo ieškovo išsiimta grynaisiais iš Danske bank sąskaitos dar 2006-03-13 d. bei panaudota šeimos poreikiams (kam būtent ieškovas, praėjus 14 metų, paprasčiausiai neprisimena, kas natūralu ir suprantama, tačiau nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, reikalaudama kompensacijos turėjo įrodyti šių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.).

50. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog apeliantas nei?rode? iš ieškovo sūnaus trečiojo asmens J. J. gave?s 75 777,46 Lt (21 956 EUR) sumą kaip paskolą. Taigi, teikiami įrodymai patvirtina, jog J. J. turėjo lėšų, kurias skolino tėvui, t.y. ieškovui; teismo išvada, kad ieškovas neįrodė iš sūnaus gavęs tokią pinigų sumą grindžiama vieninteliu argumentu, t.y. nenuosekliais ieškovo bei jo sūnaus paaiškinimais. Tačiau toks teismo argumentas nėra pagrįstas, kadangi atsižvelgiant į ieškovo amžių (79 metai) taip pat į nuo minėto pavedimo praėjusį laiką (6 metai), visiškai natūralu, kad tėvas gali tiksliai neatsiminti prieš tiek laiko buvusių aplinkybių.

51. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas iš bendrų šeimos lėšų mokėjo žemės mokesčius už vaikams iš pirmosios santuokos J. V. ir J. J. (nuo (duomenys neskelbtini)) perleistą (padovanotą) turtą, todėl privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą - dalį 1 202,95 EUR sumos - 601,48 EUR. Atsakovės minimi ir 2018-05-23 Vilniaus m. apylinkės eismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 išvardinti 7 žemės sklypų dovanojimo sandoriai įvyko (duomenys neskelbtini) m. (išskyrus vieną sandorį, kuris vyko (duomenys neskelbtini)), taigi už juos žemės mokestį ieškovas mokėjo, kol jie jam priklausė, tuo tarpu juos perleidęs ieškovas už juos jokių žemės mokesčių nemokėjo, to ir negalėjo padaryti, nes VMI pati (ne ieškovas) apskaičiuoja žemės mokestį pagal NTR nurodomus savininkų duomenis ir juos perkelia į mokesčių mokėtojo deklaraciją. Dovanoti buvo žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio žemės sklypai, kai tuo tarpu, miško žemė net nėra Žemės mokesčio objektu (Žemės mokesčio įstatymo 4 str.).

52. Apeliantas nurodė, kad teismui neteisingai nustačius tenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų apimtis, teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, žyminio mokesčio bei kitas išlaidas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinta 74 proc. ieškovo reikalavimų. Visi ieškovo ieškinio materialiniai reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus, kad teismas konstatavo bendrą sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, o ne vien atsakovės, kaip tą įrodinėjo ieškovas. Teismas tik vieną reikalavimą teismas tenkino iš dalies, laikant, kad 1 iš 4 reikalavimų sudaro 25 proc., o pirmasis reikalavimas patenkintas iš dalies (25/2= 12,5 proc), laikytina, kad teismas patenkino ~87-50 proc. ieškinio reikalavimų (3x25 + 12,5), todėl ir atitinkama dalis ieškovo patirtų byl. išlaidų turėjo būti priteisiama iš atsakovės.

53. Iš šių 6 savarankiškų atsakovės priešieškinio reikalavimų tik pirmasis yra neturtinio pobūdžio, kurį teismas tenkino iš dalies. Kiti priešieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, jų bendra suma (sumas dėl periodinių išmokų skaičiuojant už 1 metų laikotarpį) - 115 254 Eur (1800 + 257 + 2000 + 2400 + 108 797). Iš šių reikalavimų teismas patenkino 11 125,46 Eur sumoje (35x12 + 10 705,46 Eur kompensacija (neskaitant 375 Eur už automobilį)), kas sudaro 9,65 proc. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atlyginamos 9,65 proc. apimtyje., o ne 26 proc., kaip tą nurodė teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

55. Apeliantė teigia, kad pirmosios neišsprendė priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą atsiimti savo daiktus iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, nes 2019-12-13 teismo priimtame patikslintame atsakovės priešieškinyje atsakovė nekėlė reikalavimo įpareigoti ieškovą atsiimti savo daiktus iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl šalių kaltės nutraukiant santuoką

56. Atsakovė nurodė, kad tik ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis tyčia slėpė bei iššvaistė šeimos turtą, todėl teismas turi konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

57. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).

58. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

59. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų konstatuoti ieškovo kaltę nenustatyta (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant ieškovo elgesį nėra pagrindo konstatuoti, kad yra ieškovo kaltės prezumpcijos sąlygos (CK 3.60 str. 3 d.), todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad esmine šalių konfliktų priežastimi buvo nesuderinamos šalių pozicijos turtiniais klausimais. Tai turėjo lemiamą reikšmę jų santykių griūčiai: ieškovui (duomenys neskelbtini) metais priėmus sprendimą dėl asmeninio turo perleidimo pilnamečiams vaikams iš kitos santuokos, visų pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu (įsiteisėjo 2018 m. balandžio 16 d.) civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018 pagal ieškovo V. R. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, buvo padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas; antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. R. J. buvo nustatyta šalių nepilnametės dukters G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bei jai priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas (kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2382- 262/2018 palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą); trečia, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34760-779/2018 buvo atmestas ieškovės J. J. ieškinys dėl priverstinio atsakovo V. R. J. iškeldinimo iš šalių bendros gyvenamosios vietos.

61. Paminėti šalių inicijuoti teisminiai procesai patvirtina, kad šalys visose gyvenimo srityse nustojo siekti kompromiso, kiekvienas laikėsi savo pozicijos, ją įtvirtinti siekė teismo procesų pagalba, tokiu būdu dėl turtinių interesų bendrais veiksmais išardė savo šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

62. Aplinkybė, kad ieškovas prisideda prie savo vaiku iš pirmosios santuokos gerbūvio yra suprantama, morališkai priimtina ir teisėta. Tai nepažeidžia atsakovės ar šalių dukters interesu, nes jie yra patenkinti (teismo nustatyto dydžio išlaikymo įsiskolinimas sumokėtas, mėnesinis išlaikymas tinkamai ir laiku mokamas), atsakovės pajamos leidžia jai pačiai save išlaikyti. Tuo pačiu nepaneigtas ieškovo argumentas, kad atsakovė šaliu nepilnametės dukros akivaizdoje nepagarbiai elgėsi su ieškovu. Atsakovė nuolat be jokio pagrindo inicijuoja konfliktus. Ieškovas nurodė, kad po 2018-12-10 teismo sprendimo civ. b. Nr. e2-34760-779/2018 dėl ieškovo priverstinio iškeldinimo iš šaliu bendros gyvenamosios vietos (priimtas atsakovės nenaudai) atsakovė nepilnametės dukros akivaizdoje ieškovą necenzūriškai įžeidinėjo, jau ne kartą grasino.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abipusiai šalių veiksmai, nurodyti nutarties 60 ir 62 punktuose, leidžia spręsti, kad šalys nebeieškojo bendro kompromiso ir esminius šeimos klausimus sprendė ginčo tvarka teikdamos ieškinius teismams.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, ieškovo ir atsakovės nesutarimai dėl asmeninio ir bendro turto valdymo bei šių ginčų sprendimas teismine tvarka yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir leidžia vien ieškovą kaltinti dėl santuokos iširimo. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

65. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei neturtinė žala nepriteistina.

Dėl ieškovo pareigos išlaikyti atsakovę

66. Remiantis CK 3.72 str. 1 d., sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. CK 3.72 str. 5 d. įtvirtina, kad „Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes“.

67. Atsakovė savo prašymą priteisti iš atsakovo jai išlaikymą grindžia tuo, kad jos gaunamų pajamų (750 EUR per mėnesį), kurių didžiausią dalį (400 EUR per mėnesį) jį skiria dukros išlaikymui, jai neužtenka net minimaliems savo poreikiams patenkinti, gaunamos pajamos yra laikinos, todėl prašo priteisti jai iš ieškovo 200 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

68. Teismas nustatė, jog atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją – 251 EUR, darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) – 590 EUR, individualios veiklos pajamas – ne mažiau kaip 5 000 EUR per metus (banko sąskaitoje atsispindinčią gaunamų piniginių lėšų ir turimų išlaidų (kredito/debeto) apyvartą patvirtinančių duomenų atsakovė į bylą neteikė; nuosavybės teise jai priklauso butas (duomenys neskelbtini), iš kurio nuomos ji neneigia gaunanti pajamas, tačiau jų dydį patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis), dukters išlaikymui iš ieškovo ji gauna 200 EUR per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas, gaunantis 811 EUR senatvės pensiją, iš kurios moka 235 EUR šalių dukters išlaikymui, 200 EUR atiduoda dukrai J. V., prisidėdamas prie bendro namų ūkio išlaikymo, neturėtų dar skirti ir 200 EUR atsakovės išlaikymui, kurios per mėnesį gaunamos pajamos viršija ieškovo gaunamas pajamas – 1258 EUR.

69. Nors atsakovė yra tik iš dalies nedarbinga, tačiau esminė aplinkybė yra tai, kad atsakovė yra dirbanti ir dvidešimt metų jaunesnė už ieškovą. Ieškovas yra beveik aštuoniasdešimties metų amžiaus. Šalių turtinė padėtis, nepaisant jų ginčo dėl dalies ieškovės gaunamų iš individualios veiklos pajamų dydžio, yra panaši. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustatyta CK 3.72 str. 1 ir 2 dalyse apibrėžti kriterijai, taikomi skiriant išlaikymą buvusiam sutuoktiniui.

Dėl išlaikymo šalių vaikui

70. Apeliantas apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo dydžio grindžia argumentu, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas neturėjo būti padidintas. Apelianto teigimu, vaiko poreikiai nesikeitė laikotarpiu po 2018-10-31 (kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo), nes atsakovė apeliacinės instancijos teismo jį prašė padidinti, tačiau toks jos prašymas buvo atmestas. Iki atsakovės priešieškinio dėl išlaikymo padidinimo nagrinėjamoje byloje pateikimo, t.y. 2019-06-10, praėjo pusės metų laikotarpis. Per šį pusės metų laikotarpį, paties teismo teigimu, dukters G. poreikiai išaugo tik ugdymui ir 70 Eur suma per mėn., t.y. matematikos korepetitoriui-būreliui (duomenys neskelbtini). Kaip teigia apeliantas, toks pokytis nėra esminis.

71. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

72. Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pagal minėtą straipsnį teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

73. Atsakovė, pareiškė priešieškinį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių. Šis teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimas, pasireiškiantis poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) arba jų sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

74. Apelianto nurodytas argumentas, jog vaiko rengimąsis abitūros egzaminams, ir su tuo padidėję šalių dukters poreikiai ugdymui nepriskirtini prie būtinųjų vaiko poreikių nepagrįsti tiek byloje esančiais įrodymais tiek suformuota teismų praktika. Sutiktina su atsakove, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, vaiko ugdymas ir su tuo susijusios išlaidos taip pat priklauso prie būtinųjų vaiko poreikių, nes susiję su vaiko polinkiais, ugdymusi, mokslu, išsilavinimu, kas turi reikšmės visapusiškam vaiko asmenybės tobulėjimui ir vystymuisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių dukros poreikių padidėjimas rengiantis abitūros egzaminams laikytinas būtinuoju ir esminiu.

75. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto gaunamas pajamas bei turimą turtą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodo jokių svarių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad apeliantui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaikus dalis nei nepilnamečių vaikų motinai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą padidino 35 Eur suma.

Dėl kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

76. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma CK 3.123 straipsnio norma, kadangi apelianto nurodyti teisių gynimo būdai skiriasi ne tik savo esme, bet ir įrodinėjimo dalyku, priemonėmis bei teisinėmis pasekmėmis. Apeliantas prašo taikyti CK 3.123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą penkerių metų ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu atmesti priešieškinio reikalavimą dėl sumažinto/nusavinto šeimos turto vertės priteisimo.

77. Atsižvelgiant į šalių ginčo pobūdį, atsakove?s pareikštu? reikalavimu? de?l kompensacijos priteisimo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuodamas pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taikymo ir aiškinimo praktikos.

78. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, taikytina CK 3.98 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vienas iš sutuoktinių privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, nustačius, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių išmokų buvo panaudota ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pripažino, kad sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą įrodė ir jai priklauso kompensacija pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Žemesnės instancijos teismas

79. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės priešieškinyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, tinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį, dėl ko, pagrįstai sprendė, jog atsakovė priešieškinyje siekia įrodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kvalifikuotiną pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Apelianto nurodyti argumentai dėl CK 3.123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto penkerių metų ieškinio senaties termino taikymo nepagrįsti.

80. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš apelianto 108 797 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą. Šį reikalavimą grindė ir įrodinėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu, kvalifikuotinu pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl apelianto veiksmų nukreiptų priešingai šeimos interesams, dėl sumažinto/nusavinto šeimos turto, dėl nuslėptų pajamų bei įvairių sandorių sudarytų ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti; viso proceso metu įrodinėjo, jog apelianto šeimos turto sumažinimas/nusavinimas nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko, apeliantui kilo pareiga CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu sumokėti atsakovei kompensaciją.

81. Atsakovė, prašydama priteisti jai iš ieškovo 108 797 EUR piniginę kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą sudeda visų rūšių CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas ieškovo nuo 2004 m. iki 2019 m. gautas pajamas bei hipotetines iš bitininkavimo galimas gauti pajamas, ir gautą sumą (217 596 EUR) padalinusi per pusę, prašė teismo pusę šios sumos (108 797 EUR) priteisti jai kaip kompensaciją. Vertinant atsakovės poziciją iš esmės, atsakovė teigia, kad visus šeimos poreikius tenkino tik atsakovė, o ieškovas visas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas nuo 2004 m. iki 2019 m. gautas pajamas (darbo užmokestį, pensiją ir kitas pajamas) iššvaistė ir(ar) panaudojo ne šeimos, o asmeniams poreikiams tenkinti. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai), procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje šalių ir trečiųjų asmenų J. V. ir J. J. duoti paaiškinimai apie atskirus (vienkartinius) ieškovo nuo 2004 m. iki 2019 m. atliktus tam tikrų piniginių sumų pervedimus, išgryninimus, investavimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2382-262/2018 nustatytos faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės prašymas priteisti kompensaciją pagrįstas tik iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

82. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 22 235 EUR, t.y. ½ dalį 44 470 EUR hipotetinių pajamų, kurias ieškovas galėjo gauti nuo 2011-2019 metų iš bitininkystės, atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių tiesioginių įrodymų (sąskaitų-faktūrų, pirkimo-pardavimo kvitų), kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti dėl ieškovo iš bitininkavimo gautų (negautų) pajamų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės pateiktus įrodymus (filmuotą medžiagą, nuotraukas, bendro pobūdžio statistinius duomeni, kokį kiekį medaus galima gauti iš tam tikro skaičiaus bičių šeimų, šalių ir trečiųjų asmenų teismo posėdyje duoti paaiškinimai) kaip nepakankamus spręsti, jog ieškovas nuo 2011-2019 metų iš bitininkystės ieškovas gavo 44 470 EUR pajamų.

83. Pirmos apylinkės teismas teisingai vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 nustatytą aplinkybę, kad <...> „Ieškovė teigimu, atsakovas verčiasi bitininkyste, turi 15 avilių, iš kurių išgauna medų. Atsakovas su šiais argumentais sutiko, patvirtino, kad jam priklauso 15 avilių, tačiau medaus jis nerealizuoja, jokių pajamų iš to negauna, nes tai jo hobis. Sutiktina su ieškovės (šioje byloje – atsakovė) argumentais, kad atsakovas (šioje byloje – ieškovas) galėtų realizuoti išgautą medų, gaunant iš to materialinę naudą ir didesne apimtimi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo“<...> Akivaizdu, kad 2017-2018 metais atsakovė, remdamasi ieškovo bitininkavimu, teisme įrodinėjo tik ieškovo potencialias galimybes gauti papildomų pajamų iš medaus pardavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2648-558/2018 nustatytos aplinkybės iš dalies patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens J. V. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog iš bityno (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos už kaimynams ir bedradarbiams realizuotą šeimos nesuvartotą medų yra panaudojamos bitynui išlaikyti. Be to, ieškovo duktė, trečiasis asmuo J. V., nuo 2014 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi 13 bičių šeimų (bylos priedas, psl. 71, 73-74). Atsakovė bičių šeimų ir inventoriaus (avilių ir kitos įrangos) – bityno perleidimo (dovanojimo) trečiajam asmeniui J. V. neginčijo, todėl atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 2011-2019 metų iš bitininkystės gautas pajamas atmestinas.

84. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo 2014 m. gegužės 6 d. savo sūnui iš pirmosios santuokos, trečiajam asmeniui J. J., pervestos 75 777,46 Lt (21 956 EUR) sumos vertinimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės aspektu. Ieškovas neginčija pervedęs sūnui 76 000 Lt skolą, kai šis pirko butą (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, jog turėjo asmeninių lėšų, nes 2005 metais už 75 000 Lt pardavė namą. Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog tiksliai pasakyti dėl paskolos tėvui suteikimo negali, pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Paaiškino, jog tėvui reikėjo pinigų namui įsigytame sklype (duomenys neskelbtini) statyti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad statyti namą ten nėra galimybių, todėl tėvas paskolintus pinigus grąžino. Trečiasis asmuo J. J. nurodė, jog minėtą sumą jis užsidirbo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018 konstatuota, kad J. J. 2009 m. spalio 23 d. nurodymu už V. R. J. sumokėjo 25 000 Lt, pagal 2009 m. spalio 22 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurios 1.1 punkte nustatyta, kad J. J. dovanoja ir perduoda savo tėvui asmeninėn nuosavybėn 30 000 Lt.

85. Aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 6 d. sūnui J. J. pervesti 75 777,46 Lt (21 956 EUR) buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, įrodyti turi ieškovas. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad J. J. buvo suteikęs savo tėvui (ieškovui) 75 777,46 Lt paskolą, į bylą nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo J. J. skirtingai aiškino 2014 m. gegužės 6 d pavedimą sudarančios pinigų sumos kilmę: ieškovas nurodė, jog pinigai (75 777,46 Lt) sūnui buvo grąžinti iš asmeninių lėšų, tačiau nepaaiškino, kam iš sūnaus pasiskolinti pinigai buvo išleisti; trečiasis asmuo J. J. nurodė, jog ieškovas grąžino jam namo pirkimui paskolintus ir nepanaudotus pinigus. Teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovas neįrodė iš sūnaus J. J. gavęs 75 777,46 Lt (21 956 EUR) paskolą.

86. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pinigų jis niekuomet nešvaistė, investavo į savo vaikus iš pirmosios santuokos: padėjo vaikams įsigyti būstus, kompiuterius ir pan., patvirtina, jog dalimi jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – santuokos su atsakove metu gautomis pajamomis (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jis disponavo kaip asmeniniu turtu. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas 2014 m. gegužės 6 d. savo sūnui iš pirmosios santuokos, trečiajam asmeniui J. J., iš AB SEB banko sąskaitos pervesdamas 75 777,46 Lt, dalį jų – 35 000 Lt, pervedė iš asmeninių lėšų, todėl likusi dalis pervestų piniginių lėšų – 40 777,46 Lt (11 809,97 EUR) yra bendros santuokoje gautos lėšos, taip pat ir 2016 m. gruodžio 9 d. J. J. ieškovo pervesta 1 158 EUR suma (SEB banko išrašas 2016 m. gruodžio 9 d. – 1 158 EUR (2 x 579,00 EUR)), tai yra bendras turtas, panaudotas tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 12 967,97 EUR sumos – 6 483,98 EUR (5 904,98 EUR+579 EUR).

87. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę įrodžius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 7 240 EUR, kai iš AB SEB banko sąskaitos, į kurią buvo gaunamas darbo užmokestis, buvo pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą AB Danske Banke (buvęs AB Sampo bankas) bei įsigytos akcijos. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog investuodavo į rizikingus fondus, tačiau rizika ne visuomet pasiteisindavo: šiuo atveju prasidėjus krizei jis patyrė nuostolius. Teismas nusprendė, kad ieškovas privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 7 240 EUR sumos – 3 620 EUR.

88. Ieškovas detaliai paaiškino, kad pagal Danske bank sąskaitų išrašus (el. b. 3 tomas, b.l. 8-19), 25 000 Lt ieškovo banko sąskaitoje Dankse bank 2005-12-30 d. buvo įskaityti iš AB SEB banko. Dalis šios sumos sudaranti 14 500 Lt, buvo ieškovo išsigryninta 2006-03-13 ir, ieškovo teigimu, panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Likę 10 000 Lt per du kartus (po 5 000 Lt, šias sumas konvertuojant į EEK ir EUR) buvo investuoti į investicinius fondus, kuriuose lėšos buvo iki 2014-05-02 d. 2014-04-25 ir 2014-04-28 investiciniai fondai buvo parduoti už 1413,05 Eur ir 1385,45 Eur ir 2014-05-02 d. 2756,66 Eur suma, t.y. fondų pardavimo kaina atskaičius įvairius bankų mokesčius, buvo konvertuota į 9494,49 Lt bei kartu su likusiomis lėšomis šioje sąskaitoje (iš viso 9 857,25 Lt) 2014-05-02 d. pervesta į ieškovo sąskaitą AB SEB banke (el. b. 3 tomo b.l. 19, 22).

89. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad nurodyta suma ieškovo nebuvo, kaip teigė atsakovė, „prarasta“ nesėkmingose rizikingose investicijose „biržos akcijose“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad įprasti investiciniai fondai, kuriuos sudaro diversifikuoti vertybinių popierių paketai ir kuriuos valdo profesionalūs valdytojai - investuotojai nėra nepagrįstą riziką reiškianti investicija. Ieškovas teigia, kad investavęs 10 000 Lt 2006 metais, po 8 metų, t.y. 2014 m. atgavo 9 494,49 Lt, t.y. patyręs minimalius nuostolius, kurie iš esmės buvo patirti dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, kurios nenumatė ne tik neprofesionalūs investuotojai kaip ieškovas, tačiau ir investicinius fondus valdantys profesionalūs investuotojai bei visi kiti asmenys. Minėtos investuotos lėšos buvo grąžintos į AB SEB banko sąskaitą.

90. Ieškovo teigimu, likusi iš 25 000 Lt suma, t.y. 14 500 Lt buvo ieškovo išsiimta grynaisiais iš Danske bank sąskaitos dar 2006-03-13 bei panaudota šeimos poreikiams (kam būtent ieškovas, praėjus 14 metų, neprisimena, kas, teismo vertinimu, yra objektyviai įmanma). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, reikalaudama kompensacijos turėjo įrodyti šių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui (CPK 178 str.).

91. Teismas pagrįstai pripažino atsakovę neįrodžius, jog ieškovas nuo 2007 m. iki 2014 m., investuodamas į akcij fondus sukaupė 57 378,85 Lt (16 618 EUR), kadangi atsakovė nepateikė teismui įrodymų, koks buvo piniginių srautų judėjimas ir kokia nurodo ieškovo gauto pelno paskaičiavimo metodika, todėl ieškovas neprivalo kompensuoti atsakovei ½ dalį 57 378,85 Lt (16 618 EUR) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

92. Atsakovė, remdamasi SEB banko išrašais, patvirtinančiais išeinančius mokėjimus Nacionalinei žemės agentūrai, pateikė teismui įrodymus, jog ieškovas iš bendrų šeimos lėšų mokėjo žemės mokesčius, už vaikams iš pirmosios santuokos J. V. ir J. J. (nuo (duomenys neskelbtini)) perleistą (padovanotą) turtą laikotarpiu nuo 2012-10-12 ik 2018-10-31 – 71 EUR, todėl privalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – ½ dalį 1 202,95 EUR sumos – 601,48 EUR.

93. Ieškovas teigė, kad žemės mokesčius mokėjo už tuo metu ieškovo turėtą nekilnojamąjį turtą - 2009-10-27 pirkimo pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija prijungia ieškovo pateiktus naujus įrodymus, nes tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kaip matyti iš pridedamų ieškovo žemės mokesčio deklaracijos duomenų 2015 m. ieškovui būtent už šį sklypą (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuotas 207 Eur žemės mokestis; už 2016 m. - 170 Eur žemės mokestis, už 2017 m. - 121 Eur žemės mokestis; už 2018 m. - 71 Eur žemės mokestis.

94. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus, nes žemės mokesčio deklaracijos turinys patvirtina, kad mokesčiai ieškovui buvo apskaičiuoti būtent už sklypą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šalina iš teismo priteistos kompensacijos sumos 601,48 EUR sumą.

Žemesnės instancijos teismas

95. Atsakovė taip pat tvirtina, jog AB SEB banke 2008 m. birželio 19 d. atlikta piniginė operacija, kurios 28 003 Lt (8 110 EUR) suma niekada nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2187-1050/2018 yra konstatuota, kad ši pinigų suma buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių pastato ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šią pinigų sumą ieškovas panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu.

96. Atsakovės nurodomas 2014 m. balandžio 24 d. 13 536,36 Lt (3 920 EUR) lėšų įskaitymas iš AB banko „Finasta“ į ieškovo sąskaitą AB SEB banke, iš kurios buvo atliekami visi einamieji ieškovo mokėjimai, taip pat skirti ir šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios piniginės lėšos buvo iššvaistytos ar panaudotos tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl pagrįstai teismo pripažinta nensudarančia pagrindo priteisti kompensaciją.

97. Atsakovė nurodo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2005 - 2014 metus patvirtina, kad ieškovas santuokos metu 2006 m. iš vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo gavo 10 207,83 Lt (2 956 EUR), 2014 m. – 76 193, 59 Lt (22 067 EUR) pajamų, tačiau pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl spręsti, ar dėl ieškovo investavimo yra sumažėjusi bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pagrindo.

98. Teisėjų kolegijos vertinimu, lėšos, ieškovo 2017 – 2018 metais sumokėtos advokatui J. S., – 4 417,81 EUR negali būti vertinamos kaip iššvaistytos nepagrįstam bylinėjimuisi su trečiaisiais asmenimis, nes abi šalys ginčus siekė spręsti teisėtu būdu - teismuose. Tuo atveju, jeigu tai yra šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidos, jos yra paskirstytos tarp šalių pasibaigus teisminiams procesams (CPK 93 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

99. Apeliacinės instancijos teismas mažina sumą, kurią ieškovas privalo kompensuoti atsakovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iki 6 483,98 EUR (10 705 EUR - 3 620 EUR - 601,48 EUR). Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausiusių piniginių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) panaudojimo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei 6 483,98 EUR.

100. Apeliantė nurodė, kad teismas turėjo išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo (tinkamo pažeistų teisinių gynimo būdo), priteisiant apeliantei kompensaciją natūra turtu arba piniginį ekvivalentą iš nesąžiningų trečiųjų asmenų (J. V. arba J. J.).

101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant šeimos bylas išaiškino, kad ieškovas privalo tinkamai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, jeigu siekia civilinės bylos pagal savo ieškinį pradėjimo. Kita vertus, šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (pvz., CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas).

102. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).

103. Teisėjų kolegija nesutinka nurodytu apeliantės argumentu, kad teismas turėjo išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo (tinkamo pažeistų teisinių gynimo būdo), priteisiant apeliantei kompensaciją natūra turtu arba piniginį ekvivalentą iš nesąžiningų trečiųjų asmenų (J. V. arba J. J.). Nors šeimos ginčuose teismas turi būti aktyvus, tačiau ši teismo pareiga nereiškia, kad teismas visais atvejais ir sprendžiant sutuoktinių nuosavybės padalijimo ar kompensavimo klausimus turi išeiti už ieškinio ribų. Apeliantė, atstovaujama advokato, pati rinkosi savo teisių gynimo būdus ir netraukė į bylą trečiųjų asmenų atsakovais. Apeliantė apeliaciniame skunde prašė teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo (tinkamo pažeistų teisinių gynimo būdo), priteisiant apeliantei kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą natūra turtu arba piniginį ekvivalentą iš nesąžiningų trečiųjų asmenų. Šis reikalavimas nesusijęs su šalių dukters interesų tenkinimu.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

104. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad šalių patirtos išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) teikta teisine pagalba, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos šalims pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Teismas, įvertinęs, tai jog yra patenkinti 74 proc. ieškinio ir 26 proc. priešieškinio reikalavimų, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 484 EUR atstovavimo išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteisė 314 EUR atstovavimo ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įvertinęs patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalis, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 66,60 EUR, atsakovei iš ieškovo – 156 EUR žyminio mokesčio. Atlikus ieškovo ir atsakovės mokėtinų lėšų tarpusavio įskaitymą, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 2 080,60 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

105. Apeliantas apeliaciniu skundu skundė ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu teismas įvertinto, jog yra patenkinta 74 proc. ieškinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pateikė skaičiavimus , pagal kuriuos patenkinta 87,50 proc. ieškinio reikalavimų ir, atitinkamai, prašė perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nereiškė atsikirtimų į tokius ieškovo argumentus.

106. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepateikė skaičiavimų, patvirtinančių, kad patenkinta 74 proc. ieškinio reikalavimų.

107. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

108. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės J. J. kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 500 Eur piniginę kompensaciją tenkančią už mažesnės vertės atidalinant šalims transporto priemones natūra; 3) Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, ieškovui palikti pavardę „J.“, o atsakovei pavardę - „J.“; 4) Nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė, nereikalauja priteisti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Visi šie ieškovo materialiniai reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus vieną, kad teismas konstatavo bendrą sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, o ne vien atsakovės, kaip tą įrodinėjo ieškovas. Taigi, iš 4-rių reikalavimų, tik vieną reikalavimą teismas tenkino iš dalies, vadinasi, laikant, kad 1 iš 4 reikalavimų sudaro 25 proc., o pirmasis reikalavimas patenkintas iš dalies (25/2 = 12,5 proc.), laikytina, kad teismas patenkino 87,50 proc. ieškinio reikalavimų (3 x 25 + 12,5), todėl ir atitinkama dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteisiama iš atsakovės.

109. Atitinkamai, atsakovė teismui reiškė tokius savarankiškus reikalavimus: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovo kalės; 2) pakeisti 201705-23 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2-2648-558/2018 ir priteisti (padidinti) iš ieškovo šalių dukrai G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 200 iki 350 Eur per mėnesį (arba 1800 Eur per metus (150x12); 3) priteisti iš ieškovo 257 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš ieškovo 2000 Eur atsakovės neturtinę žalą; 5) priteisti atsakovei 200 Eur per mėnesį išlaikymą (2400 Eur per metus); 6) priteisti iš ieškovo 108 797 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turimą turtą.

110. Kaip minėta, teisėjų kolegija mažina atsakovei iš ieškovo priteistos kompensacijos dalį nuo 10 705,46 EUR iki 6 483,98 EUR.

111. Iš šių 6 savarankiškų atsakovės reikalavimų tik pirmasis yra neturtinio pobūdžio, kurį teismas tenkino iš dalies. Kiti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, jų bendra suma (sumas dėl periodinių išmokų skaičiuojant už 1 m. laikotarpį) - 115 254 Eur ( 1800 + 257 + 2000 + 2400 + 108 797). Iš šių reikalavimų teismas patenkino 6903,98 Eur sumos dalį (35 Eur x12 mėn. + 6 483,98 Eur kompensacija (neskaitant 375 Eur už automobilį)), kas sudaro 6 procentus priešieškinio turtinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti atlyginamos 6 proc. dalimi, o ne 26 proc., kaip nurodė pirmosisios instancijos teismas.

112. Atitinkamai, neteisingai nustačius tenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų apimtis, bei apeliacinės instancijos teismui sumažinus atsakovės reikalaujamos kompensacijos sumą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, žyminio mokesčio bei kitas išlaidas.

113. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas patyrė 90 EUR žyminio mokesčio išlaidų, 3357 EUR atstovavimo išlaidų apmokant už advokato pagalbą (iš viso 3447 Eur). Atsakovė patyrė 1 020 EUR išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 186,36 EUR kitų išlaidų (duomenų iš Ūkinių gyvūnų duomenų registro, Nekilnojamojo turto registro, „Meridian Trade“ banko, AB SEB banko išrašų gavimas) bei sumokėjo 600 EUR dydžio žyminį mokestį (iš viso 1806,36 EUR), o likusios 358 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi.

114. Įvertinus, tai jog yra patenkinti 87,50 proc. ieškovo ieškinio ir 6 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 3016 EUR (3447 EUR x 87,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo –108 EUR (1806,36 EUR x 6 proc.) atstovavimo ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atlikus ieškovo ir atsakovės mokėtinų lėšų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 908 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

115. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 90 EUR, kuriuos ieškovas yra sumokėjęs 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimo pavedimu; už priešieškinį mokėtinas 938 EUR žyminis mokestis, iš kurioi atsakovė sumokėjo 600 EUR, o likusio 358 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, taip pat į šalių sumokėtas ir atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo žyminio mokesčio dalis, iš atsakovės valstybei priteistini 318 EUR, iš ieškovo valstybei priteisiama 40 EUR žyminio mokesčio už priešieškinį.

116. Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo priteisimo. Priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas 15 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo [(35 EURx12 mėn.) x 75 proc.] (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

117. Teismo turėtos 27,64 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 13,82 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 69 EUR (40 + 15 + 13,82) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą – 332 EUR (318 + 13,82) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties ir apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

118. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas (CPK 331 str.), yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis, kuriose atsakovei priteista kompensacija bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

118. Ieškovas patyrė 1718,20 Eur atlyginimo advokatui apeliacinės instancijos teisme išlaidų bei 242 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dalyje dėl kompensacijos patenkintas 34 proc. taip pat patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, t.y. vienas reikalavimas patenkintas visiškai (dėl bylinėjimosi išlaidų), vienas atmestas (dėl išlaikymo), o trečias patenkintas 34 proc. Skaičiuojant kiekvienam apeliacinio skundo reikalavimui po 1/3 dalį teisinės pagalbos išlaidų, teisėjų kolegija priteisia ieškovui iš atsakovės 768 Eur (573 + 195) teisinės pagalbos išlaidų ir 146 Eur sumokėto žyminio mokesčio – iš viso 914 Eur bylinėjimosi išlaidų.

119. Pirmosios instancijos teismas atsakovei atidėjo 1161 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 str.). Apeliacinį skundą atmetus visiškai, 1161 Eur žyminis mokestis iš atsakovės priteistinas į valstybės biudžetą.

120. Atsakovė sumokėjo advokatui 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir sumokėjo advokatui 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (vienas reikalavimas patenkintas visiškai, vienas atmestas, o trečias reikalavimas patenkintas 34 proc.) atsakovei iš ieškovo priteisiama 111 Eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą išlaidų.

121. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteisiama 813 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovės J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (sprendimo rezoliucinės dalies penkta, šešta, septinta ir aštunta dalys) ir priteisti iš ieškovo V. R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 483,98 EUR (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 98 centų) piniginę kompensaciją.

Priteisti ieškovui V. R. J. iš atsakovės J. J. 2 908 EUR bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Iš ieškovo V. R. J. į valstybės biudžetą priteisti 69 EUR žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovės J. J. į valstybės biudžetą priteisti 318 EUR žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. R. J. iš atsakovės J. J. 813 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės J. J. 1161 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina