- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- I1-538-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02203-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 11 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 1 sektoriuje atliko nuo 2018-06-01. Po karantino buvo paskirtas į 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 81 brigadą 1 gyvenamąją patalpą. Minėtoje patalpoje gyveno 8 asmenys. Gyvenamąjį plotą mažino ir joje esantys baldai ir kitas inventorius. Patalpoje buvo išpuvę grindys, išplyšęs linoleumas, bėgiojo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant sienų ir lubų kaupdavosi pelėsis. Patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo didelė drėgmė. Žiemą nebuvo kur džiovinti rūbų, nes nebuvo tam skirta patalpų. Patalpoje buvo netinkama temperatūra, žiemą siekdavo vos 12 laipsnių. Apšvietimas buvo silpnas, nebuvo įmanoma skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla. Pastatas buvo senas, jo konstrukcijose buvo asbesto. Taip pat nurodė, jog trūko tualetų ir praustuvių, rytais būdavo eilės. Teigė, jog pasivaikščioti buvo išleidžiamas tik kelioms valandoms ir tai prieštarauja tarptautinei praktikai, kadangi turi būti skiriama 8 valandos praleisti lauke arba už kameros ribų. Tokios gyvenimo sąlygos lėmė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 24–31) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjui teko 3,09 kv. m gyvenamojo ploto. Įstaigoje yra centralizuotas šildymas, todėl yra užtikrinama tinkama temperatūra gyvenamosiose patalpose. Nurodė, jog patalpos grindys, sienos ir lubos buvo tvarkingos. Patalpa vėdinama per langus ir ventiliacines angas. Patalpoje įrengtas dieninis elektros apšvietimas, kuris atitinka numatytas teisės aktuose normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos. Esant būtinumui, pagal prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nurodė, jog 8 būryje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, džiovyklos. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kiemuose. 8 būryje yra įrengta 7 unitazai, 7 praustuvės bei 1 dušo sietelis. Nurodė, jog patalpose yra atliekama kenkėjų naikinimas. Pirmojo sektoriaus pastatuose asbesto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-06-01 iki skundo padavimo dienos 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būrio 81 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į minėtą patalpą buvo paskirtas nuo 2018-06-05. Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą jokių prieštaravimų ar skundo patikslinimo į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018-06-05, kai pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 33–36), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2019-10-09 buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Patalpa buvo 24,76 kv. m ploto ir joje buvo 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,095 kv. m ploto.
Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 0,005 kv. m gyvenamojo ploto mažiau nei numato Taisyklių 11¹.1 punktas. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016 ir kt.).
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017). Todėl pareiškėjo argumentai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete) ir kitų pažeidimų lieka nustatyti ginčo laikotarpiu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, jog patalpoje buvo išpuvę grindys, išplyšusi danga, bėgiojo tarakonai, sienos ir lubos aptrupėjusios, ant sienų ir lubų kaupdavosi pelėsis. Patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo didelė drėgmė, netinkama temperatūra, apšvietimas. Pastatas buvo senas, jo konstrukcijose buvo asbesto.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos.
Atsakovas pažymėjo, jog patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas yra vėdinama per langus bei ventiliacines angas. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra numatyta Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. 2019-10-29 pažymoje (b. l. 34–35) nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami jiems elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos apšvietimo, temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros, drėgmės ir pelėsio ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra, drėgmė patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, ar dėl lempučių pakeitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami. Pareiškėjas teigė, jog buvo atliekama operatyvioji kontrolė minėtoje patalpoje ir buvo nustatyti pažeidimai, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyrius 2019 m. raštu nurodė, jog pareiškėjas neteikė institucijai jokių skundų apie patalpų neatitikimą teisės aktams bei nurodė, jog pareiškėjo patalpoje nebuvo atliekama operatyvioji kontrolė. Kontrolė buvo atlikta 1 sektoriaus 6 lokalinio sektoriaus 8 būro 8 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 85–113).
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 64–67). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 37–41), kurie patvirtina, jog pareiškėjo patalpoje buvo atliekami darbai. Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Teisinis reglamentavimas įtvirtina nuteistųjų pareigą tvarkyti savo gyvenamąją vietą. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Minėto aprašo 7 punkte numatyta, jog pagrindinis patalpų valmas atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgyklose, dušų patalpose, kirpyklose (b. l. 58–60).
Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Atsakovė teismui nurodė, jog patalpos remontuojamos pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Nurodė, jog ginčo patalpa buvo tvarkinga. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkami įrengtos gyvenamosios patalpos nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Džiovyklų dydžių teisės aktai nereglamentuoja, o tai, jog minėtos patalpos buvo įrengtos patvirtina atsakovė 2019-10-29 pažymoje (b. l. 34–35). Pataisos įstaiga paneigė pareiškėjo tvirtinimą, jog pastato stogas buvo iš asbesto, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nurodyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, papildomais nepatogumais, diskomfortu, emocine depresija, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu ir socialiniais įgūdžiais ir pan.
Byloje duomenų, kad pareiškėjas byloje vertinamu laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos problemų, nėra, todėl spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (beveik 16 mėnesių), šis pažeidimas buvo pastovus, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista minimaliai ir sudarė tik 0,005 (atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti įrenginiai). Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. S. (A. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.