Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-809-777/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2S-809-777/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00158-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto banko, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. B., A. T., Turto bankas, VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pareiškėjas
I. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-809-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00158-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.2.3.4; 3.4.2.8.3.3; 3.4.2.11.2; 3.2.4.11;3.3.2.4; 3.3.2.5(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. B., A. T., antstoliui J. P., antstolei M. T., antstolei R. V. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjui I. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroteka“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d.

2. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas trejų metų laikotarpiui (civilinė byla Nr. 2FB-109-824/2016).

3. 2021 m. balandžio 29 d. gautas bankroto administratorės prašymas baigti I. P. bankroto bylą ir nurašyti bankroto proceso metu nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. Kartu su prašymu teismui buvo pateiktas 2021 m. kovo 23 d. bankrutuojančio fizinio asmens I. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas (toliau – Aktas), kurį pasirašė bankrutuojantis fizinis asmuo ir bankroto administratorė, taip pat pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto pasirašymo protokolas bei kiti įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ įgalioto asmens A. B. prašymą tenkino. Baigė pareiškėjo I. P. fizinio asmens bankroto bylą. Nurašė nepatenkintus bankroto byloje reikalavimus pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 160 010,51 Eur, šią sumą sudaro: 1) valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko kreditinis reikalavimas – 142 105,44 Eur; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) kreditinis reikalavimas – 2 715,47 Eur; 3) S. B. kreditinis reikalavimas – 6 992,95 Eur; 4) A. T. kreditinis reikalavimas – 7 651,17 Eur; 5) antstolės R. V. kreditinis reikalavimas – 545,48 Eur.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Konstatavo, kad bankrutuojančio asmens mokumas mokumo atkūrimo plano vykdymo metu buvo atkurtas. Nurodė, jog bankroto administratorė bei bankrutuojantis asmuo pasirašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkė VĮ Turto bankas akto nepasirašė. Pažymėjo, kad bankroto administratorė pateikė teismui 2021 m. balandžio 27 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą, kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 26 d. įvykusiame I. P. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl I. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo“ buvo gautas kreditorių pritarimas, t. y. tvirtinimui pritarė kreditoriai, turintys 285 693,84 Eur balsų, tai sudaro 97,58 procento visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, tačiau kreditorių susirinkimo pirmininkė VĮ Turto bankas I. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė.

5.2. Nurodė, kad kreditorė VĮ Turto bankas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė, kadangi tarp kreditoriaus ir I. P. iškilo ginčas dėl kreditorių susirinkime 2021 m. kovo 26 d. priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „pritarti trišalės sutarties tarp VĮ „Turto banko“, N. J. ir I. P. sudarymui“. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 3 d. išnagrinėjo I. P. skundą dėl minėto nutarimo ir 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2021 m. kovo 26 d. I. P. kreditorių susirinkimo nutarimą: „Pritarti trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P. sudarymui“ (civilinė byla Nr. e2FB-1517-995/2021).

5.3. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpis pasibaigęs, teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai, 2021 m. kovo 26 d. įvykusiame I. P. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl I. P. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo“ kreditoriai balsų dauguma pritarė akto tvirtinimui, konstatavo, jog fizinio asmens bankroto tikslas buvo pasiektas, todėl plane numatytus likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 160 010,51 Eur, nurašė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties dalį dėl VĮ Turto banko 142 105,44 Eur kreditinio reikalavimo nurašymo bei fizinio asmens bankroto pabaigos.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad VĮ Turto banko reikalavimo teisė į I. P. atsirado jam neįvykdžius pareigos atsiskaityti už viešame privatizavimo aukcione įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nors už tuo pačiu adresu privatizavimo metu įsigytus pastatus I. P. atsiskaitė ir vėliau juos perleido (dabartinis savininkas N. J., taip pat išreiškęs sutikimą įsigyti sklypą už nepadengtos skolos likutį). Teigia, jog, tik visiškai padengus ši reikalavimą, jis gali būti išbrauktas iš kreditorių sąrašų, t. y. mano, kad nepadengtas reikalavimo likutis apskritai negali būti nurašomas, nes taip būtų pažeistas viešasis interesas: nurašius nepadengtą įsiskolinimą už privatizavimo metu pirktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), I. P. atsirastų pagrindas, pasibaigus bankrotui, teikti prašymą dėl nuosavybės teisės į jį įregistravimo motyvuojant pasibaigusia prievole VĮ Turto bankui.

7.2. Nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalis nustato, kad „plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai <...> nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas“. Teigia, jog nors įstatyme nėra nurodyta prievolė, kylanti iš privatizavimo teisinių santykių, tačiau mano, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prievolė VĮ Turto bankui prilygintina būtent nenurašomų prievolių grupei. Mano, jog priešingu atveju gali būti suformuota ydinga teisminė praktika, kada už privatizavimo metu įsigytą turtą neatsiskaitęs asmuo dėl fizinio asmens bankroto anuliuoja prievolę (arba atsiskaito tik iš dalies) ir įgyja teisę reikalauti įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo turtą.

7.3. Akcentavo, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartis susijusioje byloje Nr. e2FB-1517-995/2021 dėl kreditorių 2021 m. kovo 26 d. nutarimo panaikinimo buvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl, suinteresuoto asmens VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo, iki įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje byloje, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto pabaigos.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojantis asmuo I. P. prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad apelianto pozicijos ydingumą lemia tai, kad kaip suinteresuotas asmuo bankroto byloje jis siekia įstatymo nenumatytų išskirtinų teisių sau, nebūdamas nuoseklus savo veiksmais. Teigia, jog apeliantas, kreditorių susirinkime pritardamas bankroto procedūros pabaigai ir mokumo atkūrimo įvykdymo ataskaitai, nepasirašė po mokumo atkūrimo aktu ir inicijavo atskiruosius skundus. Mano, kad toks apelianto elgesys laikytinas nenuosekliu.

9.2. Teigia, jog mokumo atkūrimo planas yra visiškai įvykdytas ir tai yra būtina ir pakankama bankroto procedūros užbaigimo sąlyga. Mano, kad apelianto siekis, kad, pasibaigus bankroto procesui, bankrutavęs asmuo toliau liktų skolingas vienam iš kreditorių, nesant tam teisinio pagrindo, prieštarauja fizinio asmens bankroto tikslams ir šios procedūros teisiniam reglamentavimui.

9.3. Pažymi, jog apeliantas, interpretuodamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, siekia išplėsti jos taikymą konkrečiam atvejui. Teigia, jog VĮ Turto banko kreditinis reikalavimas bankroto byloje nepatenka į įstatymo numatytų nenurašomų reikalavimų sąrašą, todėl teismas teisingai skundžiama nutartimi išsprendė nurašomų kreditinių reikalavimų apimties klausimą.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. T. nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti. Mano, kad apelianto siekis, jog po bankroto procedūros pareiškėjas (bankrutuojantis asmuo) liktų jam skolingas, prasilenkia su bankroto proceso tikslais. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai siekia išskirtinio ir neproporcingo pranašumo kitų kreditorių atžvilgiu.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. B. nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindu nurodė tai, kad skundo ydingumą lemia netinkamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kurioje yra reglamentuotas kreditinių reikalavimų nurašymo klausimas, interpretavimas. Teigia, jog šiuo klausimu jau yra plačiai ir išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ įgaliotasis atstovas A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl nesutinka su skunde išdėstytais argumentais. Teigia, jog I. P. mokumo atkūrimo planas buvo įvykdytas, o užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, nurašomi likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso – toliau CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

16. Ar bus pasiekti įstatymo reglamentuojami tikslai, priklauso nuo mokumo atkūrimo plano, kuriame konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, įgyvendinimo. Dėl šios priežasties mokumo atkūrimo parengimas ir tvirtinimas yra vienas iš svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas).

17. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

18. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, jog palikus galioti skundžiamą nutartį, kuria užbaigta fizinio asmens bankroto byla, susidarytų situacija, jog už privatizavimo metu įsigytą turtą neatsiskaitęs asmuo dėl fizinio asmens bankroto anuliuotų prievolę (arba atsiskaitytų tik iš dalies) ir įgytų teisę reikalauti registruoti nuosavybę į ginčo turtą. Pažymi, kad nors įstatyme nėra nurodyta prievolė, kylanti iš privatizavimo teisinių santykių, tačiau mano, jog atsižvelgiant į faktines aplinkybes prievolė VĮ Turto bankui prilygintina būtent nenurašomų prievolių grupei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai susiję su mokumo atkūrimo plano vykdymu, todėl būtina įvertinti jo vykdymo sąlygas.

19. Akcentuotina, jog mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

20. Tai reiškia, jog plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, kad jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šioje fizinio asmens bankroto byloje buvo kilęs ginčas dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų, t. y. suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas siekė patvirtinti trišalį susitarimą, kurio pagrindu būtų parduotas bankrutuojančio asmens privatizavimo aukciono būdu laimėtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nors įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi minėtas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko reikalavimas patvirtinti trišalį susitarimą buvo atmestas, tačiau įvertinus tiek minėtą tarp šalių kilusį ginčą, tiek šio atskirojo skundo argumentus laikytina, jog šioje fizinio asmens bankroto byloje nėra išspręsti visi su bankroto procedūromis susiję klausimai.

22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdė viešą aukcioną, kurio tikslas buvo statinių, kurie tuo metu priklausė Palangos miesto savivaldybei, ir žemės sklypo, kuris priklausė Lietuvos Respublikai, privatizavimas, t. y. abiejų nekilnojamojo turto objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn. Tuo metu Palangos miesto savivaldybės paskelbtą aukcioną laimėjo bankrutuojantis asmuo I. P., jis su Palangos miesto savivaldybe pasirašė 2007 m. kovo 13 d. statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-PTN ir kiek vėliau, t. y. 2007 m. kovo 19 d., perdavimo–priėmimo aktu perėmė statinius, tačiau už žemės sklypą I. P. neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo žemės sklypo kainos, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties taip pat nepasirašė. Dėl žemės sklypo, kuriame yra statiniai, vyko teisminiai ginčai, kurie buvo pradėti pagal VĮ Turto banko (anksčiau – VĮ Valstybės turto fondas) ieškinį, pareikštą I. P.. VĮ Turto bankas siekė prisiteisti I. P. nesumokėtą žemės sklypo kainą. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės VĮ Valstybės turto fondo ieškinys patenkintas ir iš I. P. ieškovei priteista 730 000 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės pajamas priteista 11 339 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat pripažinta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir I. P., yra galiojanti ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis, kuria I. P. buvo pripažintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, panaikinta, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-95/2011). Palangos miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 28 d. aukcioną laimėjęs I. P. teismų procesiniais sprendimais buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais sudaręs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ir įpareigotas įvykdyti savo prievolę natūra, t. y. sumokėti visą žemės sklypo kainą, tačiau jis teismų procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas žemės sklypo savininku, o žemės sklypo kaina nėra sumokėta. Žemės sklypo nuosavybės teisė šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 984 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 6R-119 pagrindu patikėjimo teise žemės sklypą valdo VĮ Turto bankas.

23. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinus, jog bankrutuojantis asmuo I. P. nelaikytinas ginčo žemės sklypo savininku, akivaizdu, jog ir minėtas turtas negalėjo būti įtrauktas į mokumo atkūrimo planą, kaip realizuotinas bankrutuojančio asmens turimas turtas. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu akcentuoti, jog, bankrutuojančiam asmeniui I. P. laimėjus Palangos miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 28 d. viešą aukcioną, bankrutuojantis asmuo I. P. įgijo turtines teises, t. y. teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, kurios kaip civilinių teisių objektas gali būti perduodamos ir paveldimos (Civilinio kodekso – toliau CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

24. Nors mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, siekdama patvirtinti trišalį susitarimą, kurio pagrindu būtų parduotas bankrutuojančio asmens privatizavimo aukciono būdu laimėtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pasirinko netinkamą savo galbūt pažeidžiamų teisių gynimo būdą, tačiau įvertinus tai, kad į mokumo atkūrimo planą nebuvo įtrauktas visas bankrutuojančio asmens realizuotinas turtas (į bankrutuojančio asmens numatomą parduoti fizinio asmens turimą turtą neįtrauktos bankrutuojančio asmens turimos turtinės teisės), darytina išvada, jog, neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (neįtraukus į mokumo atkūrimo planą viso bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto ir jo nerealizavus), negali būti tvirtinamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas ir taip užbaigta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju patvirtinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas.

25. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ nuostatas bei formuojamą teismų praktiką dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ įgalioto asmens A. B. prašymas dėl bankrutuojančio asmens I. P. bankroto bylos pabaigos netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“ įgalioto asmens A. B. prašymo dėl bankrutuojančio asmens I. P. (I. P.) bankroto bylos pabaigos netenkinti.

Teisėja Jolanta Gailevičienė