Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens I. P. skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) - Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, A. T., S. B., antstolė Reda Vizgaudienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis fizinis asmuo I. P. pateikė teismui skundą dėl 2021 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P. sudarymo“ pripažinimo negaliojančiu. Taigi byloje kilo ginčas dėl 2021 m. kovo 26 d., vykusiame pareiškėjo I. P. kreditorių susirinkime, priimto kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo trišalės sutarties sudarymui“, teisėtumo.

8. Fizinio asmens I. P. bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdė viešą aukcioną, kurio tikslas buvo statinių, kurie tuo metu priklausė Palangos miesto savivaldybei, ir žemės sklypo, kuris priklausė Lietuvos Respublikai, privatizavimas, t. y. abiejų nekilnojamojo turto objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn. Tuo metu Palangos miesto savivaldybės paskelbtą aukcioną laimėjo I. P., jis su Palangos miesto savivaldybe pasirašė 2007 m. kovo 13 d. statinių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14-PTN ir kiek vėliau, t. y. 2007 m. kovo 19 d., perdavimo–priėmimo aktu perėmė statinius, tačiau už žemės sklypą I. P. neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo žemės sklypo kainos, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties taip pat nepasirašė. I. P. negalint atsiskaityti su savo kreditoriais, statiniai varžytynių metu buvo perleisti juridiniam asmeniui UAB „Lodena“, o kiek vėliau sandorių pagrindu statiniai buvo perleidžiami ir kitiems asmenims, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu juos įsigijo N. J.. Dėl žemės sklypo, kuriame yra statiniai, vyko teisminiai ginčai, kurie buvo pradėti pagal VĮ „Turto bankas“ (anksčiau – VĮ Valstybės turto fondas) ieškinį, pareikštą I. P.. VĮ „Turto bankas“, siekiant prisiteisti I. P. nesumokėtą žemės sklypo kainą. 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ieškovės VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinys patenkintas ir iš I. P. ieškovei priteista 730000 Lt ir 5 procentai dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės pajamas priteista 11339 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat pripažinta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir I. P. yra galiojanti ir I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas. 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis, kuria I. P. buvo pripažintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2144 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, panaikinta, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-95/2011). Palangos miesto savivaldybės 2006 m. rugsėjo 28 d. aukcioną laimėjęs I. P. teismų procesiniais sprendimais buvo pripažintas konkliudentiniais veiksmais sudaręs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį ir įpareigotas įvykdyti savo prievolę natūra, t. y. sumokėti visą žemės sklypo kainą, tačiau jis teismų procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas žemės sklypo savininku, o žemės sklypo kaina nėra sumokėta. Žemės sklypo nuosavybės teisė šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 984 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 6R-119 pagrindu patikėjimo teise žemės sklypą valdo VĮ „Turto bankas“.

9. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi iškelta fizinio asmens I. P. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroteka“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Bankroto byloje 2016 m. sausio 8 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas I. P. kreditorių VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas 285420,52 Eur sumai, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas – 6842,85 Eur, sumai, S. B. finansinis reikalavimas – 14069,48 Eur sumai, A. T. finansinis reikalavimas – 15165,84 Eur sumai, antstolės Redos Vizgaudienės finansinis reikalavimas – 1169349 Eur sumai, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 322668,18 Eur. 2016 m. balandžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas fizinio asmens I. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas trijų metų laikotarpiui.

10. Kreditorė VĮ „Turto bankas“, turinti 87,59 procentų visų kreditorių patvirtintų balsų, inicijavo nutarimo projektą dėl trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P., sudarymo, pagal kurią N. J. VĮ „Turto bankas“ sumokėtų 97069,53 Eur skolos likutį už I. P. privatizavimo aukciono metu pirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip įgydamas nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Kreditorė VĮ „Turto bankas“ klausimą dėl trišalės sutarties sudarymo pateikė svarstyti 2021 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas Nr. 2 pritarti trišalės sutarties sudarymui (FABĮ 25 straipsnio 6 dalis). Kiti kreditoriai, turintys 9,99 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų, šiam antrajam nutarimui kreditorių susirinkime nepritarė ir balsavo “prieš“. Su šiuo nutarimu taip pat nesutiko ir bankrutuojantis asmuo bei bankroto administratorė.

11. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalies nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis). Bankrutuojančio asmens teisė ginčyti kreditorių priimtus sprendimus numatyta ir FABĮ 17 straipsnio 8 punkte.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi FABĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi tokie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms FABĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančio asmens, jo kreditorių teises, taip pat ir likusių mažumoje, jų interesų pusiausvyrą, tokį nutarimą negali palikti galioti.

13. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2021 m. kovo 26 d., vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame antru darbotvarkės klausimu „Dėl trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P. sudarymo“ buvo nutarta pritarti trišalės sutarties sudarymui tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog sušaukiant šį kreditorių susirinkimą galbūt buvo pažeista įstatyme įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka (be to ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra). Iš byloje esančio vykusio kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, jog antru darbotvarkės klausimu balsavo „už“ ginčijamo sprendimo priėmimą kreditorius, turintis 87,59 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kiti kreditoriai, turintys 9,99 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų balsavo „prieš“. FABĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos; kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos). Taigi, akivaizdu, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas laikantis ir įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo tvarkos. Teismas, įvertinęs minėto kreditorių susirinkimo sušaukimo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2021 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamą sprendimą, kurie būtų nulėmę galbūt neteisėto sprendimo priėmimą (tuo labiau, kad byloje dėl to ginčo nekilo).

14. Tačiau nepaisant tai, kad procedūriniai kreditorių susirinkimo reikalavimai buvo išlaikyti, visgi, teismo vertinimu, kreditorės VĮ „Turto bankas“ ir N. J., kuris niekaip nėra susijęs su fizinio asmens bankroto byla, tarpusavio susitarimas dėl išskirtinai tik jiems naudingos sutarties dėl žemės sklypo pardavimo sudarymo, kuriam buvo pasiūlyta pritarti ir pritarta bankrutuojančio I. P. kreditorių susirinkime, ne tik, kad nėra susijęs su bankroto byla, bet ir nėra naudingas nei pareiškėjui, nei jo kitiems kreditoriams, nes šiuo atveju būtų patenkinti tik VĮ „Turto bankas“ finansiniai reikalavimai.

15. Pažymėtina, kad FABĮ 25 straipsnyje nustatytos bankrutuojančio asmens kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančio asmens reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. FABĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su fizinio asmens bankroto byla, susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas, bankroto procedūrų užbaigimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (FABĮ 25 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti klausimus, susijusius su bankroto byla – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (FABĮ 25 straipsnio 6 dalis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga, susijusius klausimus, tačiau pažymėtina, kad FABĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriams, net ir turintiems daugiausia balsų, spręsti FABĮ nenumatytus, ir su konkrečiu bankroto procesu, nesusijusius klausimus, kaip šiuo nagrinėjamu atveju - dėl trišalės sutarties sudarymo tarp kreditorės VĮ „Turto bankas“, trečiojo asmens, N. J., bei fizinio asmens bankrutuojančio fizinio asmens I. P., kuris be kita ko, nesutinka tokio trišalio susitarimo sudarymui.

16. Teismo vertinimu, toks vieno iš kreditoriaus ir trečiojo asmens tarpusavio susitarimas, kuris nėra susijęs su fizinio asmens bankroto byla, prieštarauja tiek FABĮ nuostatoms, tiek ir bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Šią teismo išvadą sąlygoja visų pirma tai, kad minėto sandorio objektas yra žemės sklypas, kuris nėra įtrauktas į mokumo atkūrimo plane nurodytą turto, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, masę. Antra, tokiu būdu keičiamas teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriame nėra numatyta tokia kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, tačiau šiuo atveju minėto įstatymo reikalavimo nesilaikyta. Be to, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas vienintelės kreditorės VĮ „Turto bankas“ balsais, kitiems kreditoriams nepritariant tokiam siūlymui.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja FABĮ nuostatoms, bendriesiems teisės principams, pažeidžia tiek bankrutuojančio asmens, tiek kitų kreditorių teises ir interesus (CK 1.5 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas tenkinamas - 2021 m. kovo 26 d. I. P. kreditorių susirinkimo nutarimas: „pritarti trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P. sudarymui“ pripažintinas negaliojančiu nuo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimas negaliojančiu, nereiškia įstatymo numatytų kreditorių susirinkimo teisių ribojimo.

Dėl baudos skyrimo

18. Bankrutuojantis asmuo prašo kreditorei VĮ „Turto bankas“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą motyvuoja argumentais, jog kreditorė, pateikdama pasiūlymą dėl trišalės sutarties sudarymo kreditorių susirinkimui, siekia sau naudos, o trečiajam asmeniui sudaryti išskirtines teises lengvatiniu keliu įsigyti žemės sklypą, be to, pati pasiūliusi klausimą kreditorių susirinkimui, pati už jį ir balsavo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

20. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

21. Pareiškėjas, prašydamas skirti baudą kreditorei VĮ „Turto bankas“ CPK 95 straipsnio pagrindu, nenurodė, kokiomis procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo kreditorė. Teismo vertinimu, prašymas dėl baudos skyrimo iš esmės grindžiamas ne kokiu nors netinkamu šalies procesiniu elgesiu, bet apeliuojant į kreditorės veiksmus kreditorių susirinkime, kas negali būti objektyviu pagrindu aptartos sankcijos taikymui. Vien tai, kad kreditorė, pasinaudodama FABĮ 26 straipsnyje įstatymo nuostatomis, pateikė kreditorių susirinkimui pasiūlymą ir už jį balsavo, nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo (kreditorė) piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl nėra ir pagrindo kreditorei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis. Taigi pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo bankrutuojančio asmens I. P. skundą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2021 m. kovo 26 d. I. P. kreditorių susirinkimo nutarimą: „Pritarti trišalės sutarties tarp VĮ „Turto bankas“, N. J. ir I. P. sudarymui“.

Netenkinti pareiškėjo I. P. prašymo skirti baudą kreditorei VĮ „Turto bankas“ už piktnaudžiavimą procesu.

Nutarties nuorašą išsiųsti pareiškėjui I. P., bankroto administratorei UAB „Bankroteka“ ir suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, A. T., S. B., antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.