- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-60/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „SP Project“, Palangos
- Ieškovas
- valstybės įmonės Valstybės turto fondo
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. P. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SP Project“ (UAB „Lodena“ teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-717-125/2008 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui I. P. (I. P.) dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „SP Project“, Palangos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 730 000 Lt žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kainą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė 2006 m. rugsėjo 28 d. surengė viešą aukcioną, kurio metu buvo privatizuojami savivaldybei priklausantys statiniai ir ieškovui priklausantis 0,2144 ha ploto žemės sklypas. Pagal Palangos miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos patvirtintą šio objekto privatizavimo programą, kuriai 2006 m. rugsėjo 1 d. pritarė Privatizavimo komisija, viešą konkursą laimėjęs atsakovas valstybei priklausantį žemės sklypą turėjo įsigyti nuosavybėn pagal atskirą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudaromą su ieškovu. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkte. Atsakovas su Palangos miesto savivaldybe 2007 m. kovo 13 d. sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-PTN, 2007 m. kovo 19 d. perdavimo-priėmimo aktu perėmė pastatus, tačiau iki šiol nevykdo kitos privalomos privatizavimo programos dalies – nesudaro žemės pirkimo sutarties ir nesumoka 730 000 Lt už žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 patvirtintų taisyklių 25 punktą atsakovas žemės sklypo kainą privalėjo sumokėti per 30 dienų nuo pastatų kainos sumokėjimo. Atsakovo nupirkti pastatai 2007 m. kovo 30 d., vykdant priverstinį turto pardavimą iš varžytynių, yra parduoti atsakovo nurodytam asmeniui UAB „Lodena“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovo I. P. ieškovui VĮ Valstybės turto fondui priteisė 730 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o į valstybės pajamas priteisti 11 339 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pripažino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2144 ha, pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo I. P. yra galiojanti bei I. P. šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas. Nurodė, kad ginčo objekto (pastatų ir žemės) privatizavimo programoje, paskelbtoje 2006 m. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8, yra nurodytos visos esminės tiek pastatų, tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygos. Toks paskelbimas yra CK 6.171 straipsnyje nustatyta viešoji oferta. Atsakovo dalyvavimas viešajame aukcione, jo paskelbimas nugalėtoju, pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir kainos už pastatus sumokėjimas rodo, kad atsakovas akceptavo ofertą, aukciono dalyvis negali atšaukti savo pasiūlymo, o pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta (CK 6.172 str. 2 d., 6.420 str. 3 d., 6.421 str.). Atsakovui nemokant už aukcione nupirktą žemę, ieškovas, kurio patikėjimo teise valdomą žemės sklypą pardavė įgaliota institucija – Palangos miesto savivaldybė, turi teisę reikalauti sumokėti už nupirktą žemės sklypą. Aukciono metu buvo parduodami savivaldybei priklausantys pastatai, kurie yra ieškovo patikėjimo teise valdomame ir taip pat privatizuojamame žemės sklype. Paskelbtoje privatizavimo programoje esant sąlygai, kad privatizuojamas ir žemės sklypas, atsakovas negali atsisakyti vykdyti dalies savo įsipareigojimų, kurie dar kartą buvo pakartoti ir su kuriais jis sutiko pasirašydamas 2007 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pripažino, kad iš UAB „Lodena“ pasiskolino lėšų tik pastatams pirkti, o paskolos negrąžinus, skola buvo priteista ir pastatai per antstolį parduoti jo pasirinktam pirkėjui UAB „Lodena“ už 748 625 Lt. Tai rodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, laimėjęs viešąjį aukcioną ir įsipareigojęs sumokėti už žemės sklypą, to daryti net neketino. UAB „Lodena“, skolindamas atsakovui pinigus, neužsitikrino jų grąžinimo hipoteka, būdama išieškotoja už skolą ir vykdymo išlaidas atsakovo siūlymu iš esmės perėmė atsakovo nupirktus pastatus ir tai buvo įforminta CPK 704 str. nustatyta tvarka. Teismo nuomone, UAB „Lodena“ paskolos teisiniais santykiais buvo susietas su atsakovu, todėl turėjo pasidomėti, kad atsakovas savo nuosavybės teisę į pastatus įregistravo 2007 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje buvo numatyta prievolė už 730 000 Lt išsipirkti žemės sklypą, pagrindu. Apie viešą aukcioną buvo paskelbta viešai, todėl UAB „Lodena“ būdamas rūpestingas ir atidus turėjo žinoti apie pastatų ir žemės sklypo privatizavimą. Teismas padarė išvadą, kad viešo aukciono metu buvo nupirkti ne tik pastatai, bet ir žemės sklypas, tai yra sandoris yra įvykęs, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų iš sandorio atsiradusią prievolę – sumokėtų žemės sklypo kainą – 730 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas taip pat nustatė, kad sandoris yra įvykęs, todėl iš atsakovo priteisus dalies viso nekilnojamojo turto (žemės sklypo) kainą, sandoriui esant įregistruotam Nekilnojamojo turo registre, UAB „Lodena“ privalėjo išsiaiškinti, ar atsakovo vardu įregistruotų pastatų perleidimas nėra apsunkintas kitokiomis prievolėmis. Trečiasis asmuo buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus pirkdamas pastatus, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad šio ieškinio patenkinimas iš esmės pažeis jo teises ir turtinius interesus, o jei taip ir įvyktų, dėl to ieškovas nėra kaltas ir atsakingas. Atsakovas iš dalies įvykdė viešo konkurso būdu sudarytą sandorį – sumokėjo už pastatus, perėmė jų nuosavybę, kartu perėmė ir ginčo sklypo valdymą. Priteisęs ieškovui už parduodamą sklypą jo kainą, teismas sprendė, kad visas sandoris yra galiojantis (CK 1.93 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas I. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad:
1. Teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.421 straipsnį, kuris reglamentuoja sutarties sudarymo momentą, kai sandoris vykdomas viešo aukciono būdu. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo dalyvavimas aukcione ir laimėjimas yra pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentas. Teismas plečiamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į poįstatyminio teisės akto normas, neteisingai aiškino reikšmingas bylos aplinkybes, todėl neatskleidė bylos esmės. CK 6.421 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, kad jeigu aukcione parduodamas valstybinės žemės sklypas, turi būti sudaroma valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas sprendime pripažindamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuo aukciono momento, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą viešo aukciono būdu. Ginčijamu teismo sprendimu, teismas sukūrė precedentą, tai yra atleido sandorio šalis nuo pareigos, laimėjus aukcioną, sudaryti ir įforminti žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
2. Teismas, nagrinėdamas teisinį ginčą, turi laikytis ieškinio nagrinėjimo ribų. Teismas pažeidė šiuos procesinius reikalavimus, nes sprendimu pripažino pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, o atsakovą pripažino žemės savininku, nors ieškovas tokių reikalavimų nereiškė, tačiau reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį neišsprendė. Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus bei nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus. Teismas nepasisakė dėl atsakovo ir jo atsakovo paaiškinimų, kurie vertintini kaip įrodymai byloje, todėl nebuvo nustatyta paties ieškovo kaltė dėl tinkamo privatizavimo sąlygų vykdymo. Materialiosios ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai, bylos esmės neatskleidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Apeliaciniu skundu teismui tretysis asmuo UAB „SP Project“ (UAB „Lodena“ teisių ir pareigų perėmėjas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta galiojančia ieškovo ir atsakovo sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, ir atsakovas pripažintas šio žemės sklypo savininku ir šį ieškovo reikalavimą atmesti. Nurodo, kad:
1. Teismo sprendimo dalis, kuria pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta galiojančia, yra nepagrįsta ir pažeidžia trečiojo asmens UAB „SP Project“ teises. 2006 m. rugsėjo 28 d. Palangos miesto savivaldybėje įvyko viešas aukcionas, kurio metu buvo privatizuoti valstybei priklausantys statiniai (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 14-PTN, o 2007 m. kovo 19 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 14, kurių pagrindu statiniai perėjo atsakovo nuosavybėn. Turtui perėjus atsakovo nuosavybėn, statiniai buvo parduodami iš varžytynių ir 2007 m. kovo 30 d. turto pardavimo aktu minėtų statinių nuosavybės teisė perėjo UAB „Lodena“. UAB „Lodena“ įgyjant nurodytus statinius, Registrų centre nebuvo užfiksuoti jokie teisių suvaržymai ar įsipareigojimai I. P., kaip savininkui, todėl teismo motyvai, kad UAB „Lodena“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir atitus, pirkdamas statinius, yra nepagrįsti. Šiuo metu statiniai (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „SP Project“, todėl bendrovė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę ne aukciono tvarka išnuomoti iš valstybės žemės sklypą, esantį po statiniais. Teismas, pripažindamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančia, pažeidžia trečiojo asmens teises, kadangi pirmenybės teisę į valstybinės žemės sklypo naudojimą ir išpirkimą turi dabartinis statinių savininkas.
2. CPK 265 straipsnio 2 dalis nustato bendrojo pobūdžio draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Ieškovas reikalauja privatizavimo programoje nustatytomis sąlygomis įpareigoti atsakovą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Skundžiama sprendimo dalimi Klaipėdos apygardos teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, pripažino, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra galiojanti ir atsakovas šio sprendimo pagrindu yra šio žemės sklypo savininkas. Tai nuspręsdamas, teismas išėjo už ieškinio ribų, nors CPK numatytų išimčių, suteikiančių teismui teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, šiuo atveju nebuvo. CPK įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato pačios šalys, o teismas negali priteisti to, ko ieškovas neprašė, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismas, priteisdamas ieškovui tai, ko pastarasis neparašė, pažeidė dispozityvumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. įvykusio viešojo aukciono laimėtoju Panevėžio miesto savivaldybė pripažino atsakovą ir 2007 m. kovo 13 d. sudarė su atsakovu Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-PTN. Kaip buvo nurodyta privatizavimo programoje, visa privatizavimo objekto ir žemės sklypo kaina pagal sutarties 4 puntą yra 1 455 000 Lt, iš jų savivaldybei tenkanti dalis už privatizavimo objektą (pastatą su kiemo aikštele) – 725 000 Lt, o privatizavimo objektui priskirto valstybinės žemės sklypo valdytojui VĮ Valstybės turto fondui tenkanti dalis – 730 000 Lt. 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovas raštu paragino atsakovą įvykdyti privatizavimo programos sąlygas, tačiau atsakovas 730 000 Lt žemės sklypo kainos nesumokėjo, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą įvykdyti šias prievoles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta. Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Paskelbus atsakovą viešo aukciono laimėtoju, šiam buvo parduotas tiek poilsio pastatas su kiemo statiniais, tiek ir šiam privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas, tačiau atsakovas, pasirašęs privatizavimo pirkimo-pardavimo sutartį, vengė pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens skunduose nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra sudarytas. Ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas galiojančia, skelbiant aukcioną pardavėjo nustatytomis sąlygomis, negali būti laikomas pažeidžiančiu atsakovo teises ir sutarties laisvės principą. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato aukciono laimėtojo pareigą įvykdyti visas privatizavimo programos sąlygas. Nors ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, tai neturėtų būti laikoma priežastimi panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Ši sprendimo dalis atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus, kadangi teismui priteisus iš atsakovo žemės sklypo kainą, šis turi neabejotiną teisę ir interesą būti laikomas žemės sklypo savininku. Ieškovas neprieštarauja, kad sprendimas būtų pakeistas pagal pareikštus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama, vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ar savivaldybių turtu, nustatytais būdais ir atvejais. Vienas iš būdų numatytų minėto įstatymo 17 straipsnyje yra valstybės ir savivaldybės turto perdavimas kitų asmenų nuosavybėn turtą privatizuojant. Valstybinio ir savivaldybių turto perdavimą kitiems subjektams privatizavimo būdu reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (toliau – Privatizavimo įstatymas).
Pagal Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį viešas aukcionas yra privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojantiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo ir kitokio perleidimo tvarką nustato Įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte nustatyta, kad perleidžiant privatizavimo objektą, kartu turi būti parduodamas ir šiam objektui priskirtas žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas negali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn. Pagal privatizavimo programą, kurią 2006 m. rugsėjo 1 d. patvirtino privatizavimo komisija, privatizuojamam objektui viešo aukciono būdu poilsio pastatui ir kiemo statiniams (duomenys neskelbtini), priskirtas 0,2144 ha žemės sklypas. Privatizavimo programoje privatizuojamo objekto (statinio ir žemės sklypo) numatyta pradinė pardavimo kaina 1 455 000 Lt (725 000 Lt pastato ir 730 000 Lt žemės sklypo), taip pat numatyta, kad aukciono laimėtojas objektui priskirtą žemės sklypą turi įsigyti nuosavybėn, o žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma VĮ Valstybės turto fonde (b. l. 18-19, t. 1). Taigi privatizavimo programoje buvo paskelbtos visos esminės privatizavimo objekto (žemės sklypo ir pastato) pirkimo-pardavimo sąlygos. 2007 m. kovo 13 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią atsakovas I. P. sudarė su Palangos miesto savivaldybe, numatyta viso privatizavimo objekto kaina 1 455 000 Lt ir kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma VĮ Valstybės turto fonde (b. l. 20-23, t. 1).
Minėta, kad pagal privatizavimo programą privatizuojamas objektas poilsio pastatas (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtas žemės sklypas buvo parduodamas viešojo aukciono būdu. Atsakovas I. P. pripažintas aukciono laimėtoju. Privatizavimo įstatymas nepateikia viešo aukciono sąvokos. Pagal CK 6.419 straipsnio 1 dalį pirkimas-pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlė didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Pirkimo-pardavimo sutartis aukciono būdu laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu (CK 6.241 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-501-2006) išaiškino CK 6.421 straipsnio nuostatas, kad nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Taigi, atsakovą I. P. paskelbus laimėtoju, jam buvo parduotas poilsio pastatas ir jam priskirtas 0,2144 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. P. už žemės sklypą 730 000 Lt nesumokėjo, sutarties neįformino. Nurodo, kad 2007 m. balandžio 24 d. poilsio pastatą (duomenys neskelbtini), pardavė UAB ,,Lodena“ (b. l. 25, t. 1). Bylos nagrinėjimo metu UAB ,,Lodena“ poilsio pastatą (duomenys neskelbtini), perleido UAB ,,SP Project“ (b. l. 209, t. 1). Minėta, atsakovą I. P. paskelbus viešo aukciono laimėtoju jam buvo parduotas ne tik poilsio pastatas, bet ir 0,2144 ha žemės sklypas už 1 455 000 Lt. Atsakovas I. P. sumokėjo tik už pastatą. Žemės sklypo kaina 730 000 Lt yra nesumokėta. Ieškovas pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti 730 000 Lt (CK 6.38 str. 1 d., CK 6.213 str.).
Dėl išdėstytų motyvų negalima sutikti su trečiojo asmens argumentais, kad dėl žemės sklypo buvo sudaryta ne pagrindinė, o preliminarioji sutartis. Atsakovui I. P. aukcione pasiūlius didžiausią kainą už poilsio pastatą ir jam priskirtą žemės sklypą bei komisijos sprendimu paskelbus I. P. laimėtoju poilsio pastato ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris laikomas įvykusiu, todėl atsakovas privalo įvykdyti likusius įsipareigojimus, t. y. sumokėti likusią nesumokėtą 730 000 Lt kainą.
Tretysis asmuo teigia, kad ieškovas neturi teisės žemės sklypą parduoti atsakovui I. P., nes pastatas esantis žemės sklype nuosavybės teise priklauso ne I. P., o trečiajam asmeniui ir pastarasis įgyja teisę žemės sklypą iš valstybės ne aukciono būdu išsinuomoti ar išsipirkti. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, žemės sklypo pardavimo sandoris jau yra įvykęs, t. y. žemės sklypas jau yra parduotas I. P.. Todėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ir nuomą ne aukciono būdu, kuriomis tretysis asmuo grindžia savo apeliacinį skundą, negali būti taikomos jau parduotam žemės sklypui atsakovui I. P.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinio turto privatizavimą viešo aukciono būdu.
Ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovą I. P. sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė įrodymus ir teisės normas, kuriomis jis vadovavosi darydamas išvadą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir atsakovas I. P. yra šios žemės sklypo savininkas. Tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstant patenkino ieškinio turinį taip, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir priteisiant iš atsakovo žemės sklypo kainą, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo peržengti byloje pareikšti reikalavimai. Ginčo žemės sklypas yra viešosios nuosavybės teisės objektas. Valstybei priklausančio turto perleidimas privačių asmenų nuosavybėn yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Todėl teismui nustačius ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodžius, kad žemės sklypo pirkimas-pardavimas įvyko ir atsakovas privalo sumokėti žemės sklypo kainą, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, teisėjų kolegijos nuomone nelaikytinas pareikštų reikalavimų peržengimu. Tačiau teismas nepagrįstai atsakovą I. P. pripažino žemės sklypo savininku. Pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuosavybės teisę į privatizuojamą objektą – ilgalaikį materialų turtą pirkėjas įgyja nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kadangi I. P. įvykusio sandorio neįformino VĮ Valstybės turto fonde, žemės sklypas jo vardu yra neįregistruotas. Todėl I. P. pagal Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimus nuosavybės teisės neįgijo.
Atmetus atsakovo I. P. apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 10 339 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 84 str., 80 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kurią atsakovas I. P. yra pripažintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, panaikinti. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iš atsakovo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 10 339 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.