Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-242-210/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-07
Bylos Nr.: e2A-242-210/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas: R. A., V. A.
Atsakovas: R. S., IĮ „Alio Raseiniai“
Trečiasis asmuo: P. S.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-242-210/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00769-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10037-1009/2018 pagal ieškovų R. A. ir V. A. ieškinį atsakovei R. S. IĮ „Alio Raseiniai“, trečiasis asmuo P. S., dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia asmens garbę ir orumą, įpareigojimo paneigti paskelbtą informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. A. ir V. A. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami:1) pripažinti, kad atsakovės R. S. IĮ „Alio, Raseiniai“ (toliau – atsakovė) leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ (toliau – Straipsnis) išdėstyti teiginiai „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas. “,, ,<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą. “ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia R. A. garbę ir orumą; 2) pripažinti, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ išdėstyti teiginiai „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius Ačų politinius oponentus.“ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia V. A. garbę ir orumą; 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame Straipsnyje paskelbti teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas.“, „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą. “ – neatitinka tikrovės ir žemina R. A. garbę ir orumą.“; 4) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame P. S. straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ paskelbti teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A.. “,,,Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius Ačų politinius oponentus.“ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia V. A. garbę ir orumą.“ 5) iš atsakovės priteisti ieškovo R. A. naudai 20000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės V. A. naudai 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 straipsnyje apie ieškovą R. A. (toliau – ieškovas) buvo paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose. “ <.> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“; „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.‘‘; „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <.> R. A. dažnai minimas.“; „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.“. Tame pačiame Straipsnyje apie ieškovę V. A. (toliau – ieškovė) buvo paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, ieškovės garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“; „<.> Raseinius ,,globojanti“ Seimo narė <.> V. A..“; „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <.> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <.> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <.> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius Ačų politinius oponentus“.

3. 2017-11-30 ieškovai raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu ne vėliau kaip per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos laikraštyje „Alio, Raseiniai“, adekvačioje vietoje, kurioje paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę bei orumą pažeidžianti informacija, paskelbti reikalavime nurodyto turinio paneigimą. Atsakovė paneigimo įstatyme nustatyta tvarka nepaskelbė.

Atsiliepimas

4. Atsakovės paskelbti teiginiai yra kategoriški ir konstatuojamojo pobūdžio („R. A. sukčiauja“, ,ypatingai išmaniai sukčiauja“, ,,R. A. dažnai minimas“, ,,R. A. jau buvo nurodęs“), jais formuluojamos ir viešai pranešamos vienareikšmiškai aiškiai suprantamos žinios, kad ieškovas sukčiauja viešuosiuose pirkimuose, valdo ir organizuoja korupcijos procesus Raseiniuose, įtraukia kitus asmenis sukčiauti, yra davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis (t. y. pažeidinėti kitų asmenų teisę į privataus gyvenimo slaptumą ir neliečiamumą), o pats ieškovas dažnai minimas kriminalinės žvalgybos metu STT surinktoje informacijoje. Pats straipsnio autorius skaitytojams patvirtina, jog apie ieškovą skelbia žinias – jis naudoja išsireiškimus „esu įsitikinęs‘, „net neabejoju‘, „to įrodymas", taip tik patvirtindamas, jog skelbia patikimas ir tikras žinias. Taigi, visą atsakovės paskelbtą informaciją apie ieškovą galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis (t. y. galima patikrinti, ar ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo arba ar buvo pradėtas jo persekiojimas dėl apgaudinėjimo vykdant viešuosius pirkimus, ar ieškovas minimas STT surinktoje kriminalinės žvalgybos informacijoje, ar ieškovas buvo davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis), todėl atsakovės paskelbti teiginiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme vertintini kaip žinios.

5. Vertinant apie ieškovę paskelbtus teiginius viso straipsnio kontekste matyti, jog šiais kategoriškais ir konstatuojamojo pobūdžio teiginiais yra suformuluotos ir viešai paskelbtos žinios, neva ieškovė, kaip Seimo narė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė, naudojasi užimamomis pareigomis ir sudaro palankias sąlygas R. A. daryti nusikalstamas veikas („sukčiauti viešuosiuose pirkimuose“), toks jos elgesys įvardijamas kriminaliniam pasauliui būdingu žargonu „globojanti“, taip skaitytojams sudarant įspūdį, jog Raseinių rajonas ir jame vykstantys procesai yra ieškovės „įtakos zonoje“ ir jos neteisėtai kontroliuojami, ieškovė kaltinama valstybės paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu, jos panaudojimu savanaudiškiems ir nusikalstamo pobūdžio tikslams. Neabejotina, jog tokio pobūdžio žinias galima patikrinti įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl apie ieškovę paskelbta informacija taip pat laikytina žinia CK 2.24 straipsnio prasme.

6. Visame straipsnyje minimi ieškovų vardai ir pavardės, užimamos pareigos, be to, straipsnis iliustruotas ieškovų nuotrauka. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad ieškovai iš paskelbtų teiginių yra atpažįstami. Ieškovui buvo priskirtas neteisėtas ar net nusikalstamas elgesys, kuris ne tik suponuoja neigiamą visuomenės vertinimą, bet ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ieškovas apkaltintas sukčiavimu vykdant viešuosius pirkimus, korupcijos procesų valdymu ir bendrininkavimu su kitais asmenimis sukčiaujant, kitų asmenų įtraukimu sukčiauti, neteisėtų nurodymų STT davimu. Apie ieškovę paskelbti teiginiai be jokio faktinio pagrindo priskiria jai elgesį, kuris prieštarauja ne tik etikos, moralės, bet ir teisės normoms, o visuomenėje toks elgesys vertinamas vienareikšmiškai neigiamai. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pripažinti, kad apie ieškovę paskelbti teiginiai taip pat yra žeminantys. Atsakovės apie ieškovus paskelbta informacija yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, o jos skleidimu buvo siekiama sumenkinti ieškovų reputaciją, pažeminti jų garbę ir orumą, todėl atsakovei pagrįstai turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

7. Ieškovas dėl atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 20000,00 Eur, ieškovė – 10000,00 Eur. Ieškovų įsitikinimu, būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas kompensuos ieškovų patirtus išgyvenimus, taip pat atliks prevencinę funkciją ir užkirs kelią galimiems ieškovų teisių pažeidimams ateityje. Ieškovų teigimu, straipsnis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, būtent dėl šio straipsnio ieškovas buvo atleistas iš pareigų, straipsniu ieškovas buvo apibūdinamas, kaip asmuo darantis nusikalstamas veikas, tai pakirto jo reputaciją tiek prieš rajono gyventojus, tiek prieš administracijos darbuotojus. Taip pat buvo pakenkta ir ieškovės, kaip Seimo narės, dalykinei reputacijai, nes šio straipsnio pagrindu buvo inicijuojami papildomi ieškovės patikrinimai dėl jos galimybės dirbti Seimo Antikorupcijos komisijoje. Tai sukėlė ieškovams didelius emocinius išgyvenimus.

Šalies argumentai

8. Atsakovė R. S. IĮ „A. R.“ ir trečiasis asmuo P. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovų reikalavimus dėl tariamų teisių pažeidimų jau yra išnagrinėjęs žurnalistų etikos inspektorius ir visuomenės informavimo etikos komisija, 2018-04-27 sprendime žurnalistų etikos inspektorius labai išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų ieškovų reikalavimų ir jų teisių pažeidimų. Atsakovės pateikta informacija buvo paremta faktais. Atsakovės tikslas buvo nesieti ieškovų su nusikaltimo padarymu, o kritikuoti ieškovus, kaip viešuosius asmenis, atsakingus už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti darbo trūkumus. Ieškovų veikla ir padaryti viešųjų pirkimų ir kiti teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti įvairių institucijų. Ginčas yra dėl straipsnio, kuriame pateikiama aštri nuomonė ir vertinimas dėl ieškovų ir (ar) institucijų, kuriose jie dirba. Trečiasis asmuo P. S. rėmėsi faktais ir duomenimis apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomus viešuosius pirkimus, nuolatinius susijusių asmenų dalyvavimus ir laimėjimus, bei kitų rinkos dalyvių nusiskundimus. Ieškovų veikla ir padarytų viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti ne vienos institucijos, todėl atsakovė, vykdydama pareigą ir skelbdama informaciją rėmėsi faktais, kurie apie viešuosius asmenis yra viešai prieinami. Ieškovai yra viešieji asmenys, todėl kritika jų atžvilgiu ir informacija apie jų politinę ir darbinę veiklą, žurnalistams suteikia nepalyginamai didesnes kritikos ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Atsakovės savaitraštyje publikuotame P. S. straipsnyje yra pateikta tikrove atitinkanti informacija. Atsakovė minėta informaciją paskelbė, siekiant nepažeisti ieškovų garbės ir orumo, o informuoti visuomene apie galbūt viešu asmenų neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, rajono finansų naudojimą. Ginčo straipsnyje pateikta informacija yra nuomonė, kuri buvo paremta faktinėmis aplinkybės, todėl ieškovų teiginys, jog paminėti teiginiai yra neva žinia, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovų argumentai, kad atsakovas pažeidė jų (ieškovų) garbę ir orumą, yra atmestini, vien dėl to, kad atsakovė turi teisę paviešinti straipsnius, kuriuose yra pateikiama faktais paremta nuomonė. Ieškovai reikalauja nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų R. A. ir V. A. po 1598,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. S. IĮ „A. R.“ naudai ir valstybės naudai po 8,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Dėl ieškovės V. A. atžvilgiu pateiktų teiginių. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad ieškovai pateikdami tik dalį sakinio iškraipo jo prasmę. Trečiasis asmuo ruošdamas straipsnį neturėjo tikslo įžeisti ieškovę, straipsnyje pateikta informacija apie ieškovę yra teisinga. Vertindamas prašomus pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą šiuos 4 teiginius: 1) „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, 2) „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, 3) „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; 4) „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius Ačų politinius oponentus.“ Teismas sprendė, kad visuose nurodytuose teiginiuose ieškovė V. A. minima tik kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narė (Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją, jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją), Seimo narė, ieškovo R. A. žmona (jos sutuoktinis), tai yra objektyvi tiesa, ginčo dėl to nėra. Vertindamas visą straipsnio kontekstą, jame nėra kalbama apie jokias ieškovės V. A. galimai daromas nusikalstamas veikas, taigi susieti žodį „globojanti“ išimtinai su kriminaliniame pasaulyje vartojamais terminais nėra jokio pagrindo. Straipsnio rengėjas apie ieškovės galimybę gauti su korupcija susijusią informaciją, toliau straipsnyje išsamiai nurodo, kokia tai informacija ir kokiu pagrindu, nurodo konkretų įstatymą, kuriuo vadovaujantis ieškovė, būdama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, šią informaciją turi teisę gauti. Straipsnyje naudojami pasakymai „jos galimybė gauti“, „atsiranda tikimybė“ nurodo tik tai, kad ieškovė eidama užimamas pareigas turi galimybę gauti vienokią ar kitokią informaciją. Straipsnyje, priešingai, nei nurodo ieškovai, ieškovė nėra kaltinama valstybės paslapties atskleidimu, jos panaudojimu savanaudiškiems ar nusikalstamo pobūdžio tikslams. Straipsnio autoriaus vartojami teiginiai: „abejoju“, „naivu manyti“, „atsiranda tikimybė“, „gali būti nukreipta“ nėra kategoriški, išsakyta autoriaus nuomonė, kad tokia galimybė gali būti, tačiau ne faktas, kad iš tiesų tai vyksta, taigi yra subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, o ne žinia. Faktas, kad ieškovė, būdama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, turi įstatyme įtvirtintą teisę gauti slaptą informaciją, todėl įstatyme nustatytos teisės konstatavimas negali būti žeminančio pobūdžio, dėl to nėra pagrindo šių teiginių pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Nenustačius vienos iš būtinųjų CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų, būtinų ginti asmens garbę ir orumą, teismas dėl kitų sąlygų egzistavimo nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovės reikalavimai – įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra išimtinai siejami su paskleistų duomenų, žeminančių ieškovų garbę ir orumą, nustatymu, teismui nenustačius fakto, kad paskleisti teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, šią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Dėl ieškovo R. A. atžvilgiu pateiktų teiginių. Dėl ieškovo atžvilgiu išsakyto teiginio: <...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.“, pažymėtina, kad tai žinia, nes ją galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis, teiginys kategoriškas, nekeliantis jokios abejonės. Priešingai nei teigė ieškovų atstovė teismo posėdžio metu, šis teiginys atitinka tikrovę ir tai yra patvirtinta Konstitucinio teismo išvadoje (2004-03-31 išvada, bylos Nr. 14/04). Teiginyje konstatuotas faktas, kad ieškovas anksčiau („jau buvo nurodęs“) buvo davęs nurodymus sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.

12. Vertindamas ieškovo R. A. atžvilgiu išsakytus teiginius, t. y.: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas.“, teismas akcentavo, kad svarbu atsižvelgti į visą straipsnio kontekstą, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu. Teismas pažymėjo, kad visas straipsnis yra susijęs su galbūt nesąžiningai vykdomais viešaisiais pirkimais Raseinių rajono savivaldybėje, taigi pirmiau minėtose teiginiuose kalbama apie ieškovo, kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, veiklą organizuojant bei vykdant viešuosius pirkimus. Įvertinęs pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendė, kad rengdamas straipsnį trečiasis asmuo atliko itin išsamų, oficialiais dokumentais paremtą tyrimą, nors ir tam tikrą informaciją vertino gana subjektyviai. Visame straipsnyje bendrai kalbama apie Raseinių rajono savivaldybėje vykstančius neskaidrius viešuosius pirkimus. Tokie trečiojo asmens naudojami išsireiškimai, kaip „Savivaldybė ignoruoja savo rajono žmones“, „administracija nutarė“, „ydinga praktika Raseiniuose“, „Raseiniškių pavyzdys“, „Savivaldybės taikomus kriterijus“, „Na o Raseiniai ir toliau bando įsisavinti pinigus“, „Procesus, vykstančius Savivaldybės administracijoje“, „Raseinių valdininkams“, „mūsų rajono administracijos vertinimo“, „Savivaldybei reikalauti kriterijų“, teismui patvirtino, kad paskelbta informacija nėra nukreipta tiesiogiai prieš ieškovą, kaip asmenį siekiant jį pažeminti ar įžeisti, straipsnyje išsamiai nagrinėjami jo, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus, priimami sprendimai organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. Ginčijamuose teiginiuose išsakoma kritika Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keliami klausimai dėl neskaidriai organizuojamų viešųjų pirkimų. Tokią teisę asmeniui (visuomenės informavimo priemonei) suteikia VII 9 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, Lietuvos teismų, EŽTT praktika.

13. Teismas pripažino, kad ieškovai ypatingai sureikšmino žodžio „sukčiauti“ reikšmę, o trečiasis asmuo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, pateikė itin kritišką savo vertinimą, tačiau, pasirinkdamas konkretų šį terminą, nesiejo jo su nusikaltimo padarymu, o turėjo tikslą kritikuoti ieškovo, kaip viešojo asmens, atsakingo už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti jo darbo trūkumus. Teismas nenustatė, kad atsakovas ar straipsnį rengęs trečiasis asmuo paskleisdami informaciją siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad viso straipsnio rengimo bei paskelbimo tikslas buvo informuoti visuomenę apie galbūt neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne pakenkti, sumenkinti ieškovo, kaip asmens, apie kurį informacija skleidžiama, teises ir teisėtus interesus. Trečiajam asmeniui, rengusiam straipsnį, susiformavo būtent tokia nuomonė apie Raseinių rajono savivaldybėje galbūt neskaidriai vykstančius viešuosius pirkimus. Straipsnyje minimi faktai, t. y. minimos konkrečios įmonės, datos, teismų procesiniai sprendimai ir kt., taigi straipsnyje skelbiama informacija paremta dokumentais, neišgalvota, jie prieinami viešai, kiekvienas gali su jais susipažinti ir atitinkamai patikrinti jų tikrumą. Teismas vertino, kad ieškovas, išleidžiant straipsnį, buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, paskleista informacija buvo susijusi su ieškovo tiesioginių pareigų atlikimu vykdant savivaldybėje viešuosius pirkimus, straipsnyje pateikta informacija yra savivaldybės gyventojams itin aktualiu klausimu, o straipsnio tikslas buvo išimtinai viešasis interesas. Įvertinus tai, kad trečioko asmens subjektyvus vertinimas, išsakyta nuomonė nestokojo faktinio pagrindo, teismas sprendė, kad šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiškos laisvei, dėl to už ginčijamų teiginių paskelbimą nėra pagrindo atsakovei taikyti ieškovo prašomų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, t. y. atsakovei teismas taikė CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai R. A. ir V. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantai kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad apie ieškovę paskelbti duomenys tėra trečiojo asmens subjektyvi nuomonė. Teigiama, kad apie ieškovę paskelbtus duomenis galima priskirti būtent žinios kategorijai. Vertinant apie ieškovę paskelbtus teiginius viso straipsnio kontekste matyti, jog šiais kategoriškais ir konstatuojamojo pobūdžio teiginiais yra suformuluotos ir viešai paskelbtos žinios, neva ieškovė, kaip Seimo narė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė, naudojasi užimamomis pareigomis ir sudaro palankias sąlygas R. A. daryti nusikalstamas veikas („sukčiauti viešuosiuose pirkimuose“), toks jos elgesys įvardijamas kriminaliniam pasauliui būdingu žargonu „globojanti“, taip skaitytojams sudarant įspūdį, jog Raseinių rajonas ir jame vykstantys procesai yra ieškovės „įtakos zonoje“ ir jos neteisėtai kontroliuojami, ieškovė kaltinama valstybės paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu, jos panaudojimu savanaudiškiems ir nusikalstamo pobūdžio tikslams. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai interpretuoja trečiojo asmens paskleistas žinias. Apeliantų teigimu, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nesigilino į esmę, tikruosius straipsnyje dėstomų argumentų tikslus, paskleistas žinias ir jų paskleidimo tikslus įvertino neobjektyviai ir klaidingai. Nepaisant to, kad ieškovė yra viešas asmuo, tai nesudaro teisės apie ją rašyti jos garbę bei orumą žeminančius straipsnius. Atsakovės straipsnyje, nagrinėjant jo lingvistiką, yra akivaizdžiai siekiama neigiamo ieškovės įvaizdžio visuomenėje suformavimo bei pažeminimo, todėl atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

14.2. Apeliantai tokios pat pozicijos laikosi ir dėl apie ieškovą paskleistų žinių, kurios negali būti vertinamos kaip subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, kadangi sakinių konstrukcijos duoda aiškią nuorodą į tai, jog tai nėra nuomonė, o žinia. Akivaizdu, jog informacija apie ieškovą formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, o ne kaip nuomonė. Taigi, atsakovės paskelbti teiginiai CK 2.24 straipsnio prasme vertintini kaip žinios. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai akcentuoja ir palaiko trečiojo asmens teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog neva jis nesiekė pažeminti ar įžeisti ieškovo, o norėjo visuomenėje sukelti diskusiją dėl viešųjų pirkimų Raseinių rajono savivaldybėje. Apeliantams lieka neaišku, kokie dokumentai patvirtina, jog ieškovas atliko nusikalstamas veikas: sukčiavo, atliko korupcines veikas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir kt. Atsakovės apie ieškovus paskelbta informacija yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, o jos skleidimu buvo siekiama sumenkinti ieškovų reputaciją, pažeminti jų garbę ir orumą, todėl atsakovei turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

14.3. Ieškovas dėl atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 20000,00 Eur, ieškovė – 10000,00 Eur. Ieškovų įsitikinimu, būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas kompensuos ieškovų patirtus išgyvenimus, taip pat atliks prevencinę funkciją ir užkirs kelią galimiems ieškovų teisių pažeidimams ateityje.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. S. IĮ „A. R.“ prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantų reikalavimas „nubausti“ atsakovą ir trečiąjį asmenį yra ne kas kita, kaip stambaus verslininko ir įtakingo politiko siekis susidoroti su neįtinkančiais žurnalistais. Siekis įbauginti ir neleisti rašyti rajono gyventojams apie apeliantus ir jų nederamą elgesį reiškia ne ką kitą kaip norą pažaboti pamatinius žurnalistų veiklos laisvės ir demokratijos principus. Šiuo atveju tik teismas gali apginti atsakovę nuo susidorojimo ir neleisti viešiems asmenims piktnaudžiauti teise, įtaka ir pinigais.

15.2. Apeliantų reikalavimus dėl tariamų teisių pažeidimų jau yra išnagrinėjęs žurnalistų etikos inspektorius ir visuomenės informavimo etikos komisija. Atsakovės pateikta informacija buvo paremta faktais. Atsakovės tikslas buvo nesieti apeliantų su nusikaltimo padarymu, o kritikuoti apeliantus, kaip viešuosius asmenis, atsakingus už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti darbo trūkumus. Teismas nenustatė, kad atsakovė ar straipsnį rengęs trečiasis asmuo, paskleisdami informaciją, siekė sumenkinti apeliantų garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalima konstatuoti atsakovės nesąžiningumo.

15.3. Apeliantų veikla ir padaryti viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti įvairių institucijų, todėl atsakovė, vykdydama pareigą ir skelbdama informaciją rėmėsi faktais, kurie apie viešus asmenis yra viešai prieinami. Atitinkamai atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytą nuomone, jog straipsnyje minimi faktai, t. y. minimos konkrečios įmonės, datos, teismų procesiniai sprendimai ir kt., taigi straipsnyje skelbiama informacija paremta dokumentais, neišgalvota, jie prieinami viešai, kiekvienas gali su jais susipažinti ir atitinkamai patikrinti jų tikrumą.

15.4. Apeliantai yra viešieji asmenys, todėl kritika jų atžvilgiu ir informacija apie jų politinę ir darbinę veiklą, žurnalistams suteikia nepalyginamai didesnes kritikos ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Atsakovės savaitraštyje publikuotame P. S. straipsnyje yra pateikta tikrovę atitinkanti informacija, atsakovė minėtą informaciją paskelbė, siekiant nepažeisti apeliantų garbės ir orumo, o informuoti visuomenę apie galimai viešųjų asmenų neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, rajono finansų naudojimą.

15.5. Atsakovės pateikta informacija yra faktais pagrįsta nuomonė apie viešus asmenis, dalyvaujančius politikoje ir valdančius miesto finansus. Pagrindinis informacijos tikslas nebuvo sumenkinti asmenis, pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Šiuo atveju iš teksto formuluočių galima spręsti, kad nagrinėjamos viešąjį interesą turinčios temos, pateikiami realūs pavyzdžiai, kuriais remiantis suformuota ir pateikiama nuomonė. Darytina išvada, kad publikuotu straipsniu „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nebuvo siekta sukompromituoti, paskleisti tikrovės neatitinkančius faktus ar pažeminti konkrečių asmenų garbę ir orumą.

15.6. Atsakovės ginčo straipsnis neinspiravo vieno iš apeliantų atleidimo iš pareigų. Apeliantai nuolatos kritikuoja ir teikia nepagrįstą informaciją apie atsakovą ir jo veiklą bei nuolatos teikia įvairiausius nepagrįstus skundus. Žurnalistai negali būti baudžiami už aštrios nuomonės reiškimą ir faktais grįstų pažeidimų viešinimą. Šiuo atveju tiek V. A. ir R. A. priskirtini viešųjų asmenų kategorijai, taigi turėtų būti pakantesni kritikai bei kitai apie juos platinamai informacijai, kad ir kokia ji bebūtų. Apeliantų reputacija jau dabar nėra gera, todėl jų argumentai apie pažeistą garbę ir orumą yra vertinami kritiškai. Teismas priėmė teisingą sprendimą, nurodydamas, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis „nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiškos laisvei, dėl ko už ginčijamų teiginių paskelbimą nėra pagrindo atsakovei taikyti ieškovo prašomų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių“.

Šalies argumentai

15.7. Ieškovai, piktybiškai siekiantys jau ne pirmą kartą pakenkti atsakovei, nori nepagrįstai praturtėti ir kartu „pamokyti“ atsakovę, kaip turėtų būti pateikiama tiesa ir faktai. Atitinkamai, apeliantų prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia asmens garbę ir orumą, įpareigojimo paneigti paskelbtą informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir motyvais, todėl jų visų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovų apeliacinio skundo argumentų.

19. Nagrinėjamos bylos kontekste ypatingai reikšminga aplinkybė yra asmens, apie kurį paskelbta žinia ar nuomonė, visuomeninis statusas. Todėl visų pirma teisėjų kolegija primena, kad LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 punkte nurodyta, kad viešasis asmuo, tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Kasacinio teismo išaiškinta, jog viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017, nutarties 20 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešieji asmenys turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, kad abu ieškovai yra viešieji asmenys, ši aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, todėl jiems tikslingai yra taikomos didesnės kritikos ribos.

22. Apeliantai apeliaciniame skunde kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad apie ieškovus paskelbti duomenys tėra trečiojo asmens subjektyvi nuomonė. Apeliantai įsitikinę, kad apie ieškovus paskelbtus duomenis galima priskirti būtent žinios kategorijai. Tokiai apeliantų dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

23. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑394‑684/2016). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-142/2006, 2003‑10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt.).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1‑219/2015 ir kt.).

25. LR Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi straipsnio išspausdinimo metu 2017-11-01 iki 2017-12-30) 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje nustatyta, jog žinia, tai – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

26. Byloje nustatyta, kad 2018-04-27 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-165) SPR-56 Dėl publikacijos „Mažame rajone didelio masto korupcija“ („A. R.“, 2017-11-30) paskeltos informacijos apie ieškovą R. A.. Išnagrinėjus ieškovo 2017-12-06 skundą, bei nagrinėjimo metu gautą informaciją, žurnalistų etikos inspektorius priėjo prie išvados, kad ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant viešąjį interesą, apie viešąjį asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo (pareiškėjo) garbė ir orumas. Sprendime nurodoma, kad trečiasis asmuo (informacijos rengėjas) atliko išsamų, oficialiais dokumentais paremtą tyrimą ir nors tam tikrą informaciją vertino subjektyviai, tačiau publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne siekiant pažeminti ar sumenkinti ieškovą. Taigi šiame Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, surinkus ir ištyrus įrodymus padaryta išvada, kad P. S. savo publikacijoje pateikė itin kritišką vertinimą, tačiau pasirinkdamas konkretų terminą, nesiejo R. A. su nusikaltimo padarymu, o turėjo tikslą kritikuoti R. A., kaip viešojo asmens, atsakingo už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti darbo trūkumus. Informacija dėl R. A. nurodymo STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą atitinka tikrovę, todėl garbės ir orumo pažeidimas vertinamo teiginio atžvilgiu nenustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, publikacijoje aprašyta tema, susijusi su viešaisiais pirkimais ir tokia informacija turi teisėtą viešąjį interesą bei domina visuomenę.

27. 2018-05-22 buvo priimtas Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas Nr. EKS-16/18 Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kuriame nurodoma, kad P. S. publikuodamas straipsnį „Mažame rajone didelio masto korupcija“ pažeidė Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso 20 straipsnį, nes laikraščio straipsnyje neigiamai kritikuojamam asmeniui (ieškovams R. A. ir V. A.) nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti skelbiamą informaciją, taip pat nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Taigi, Visuomenės informavimo etikos komisija taip pat neįžvelgė apeliantų garbės ir orumo pažeidimų. Be to, 2018-04-11 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-7) SPR-42 Dėl publikacijos R. A. socialinio tinklo Facebook paskyroje (www.facebook.com, 2017-11-30) paskelbtos informacijos, kuriame konstatuota, kad ieškovas R. A. asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleisdamas informaciją „Tik neįvardijo sumos — kiek sumokėjo šiam korumpuotam laikraščiui.“, peržengė nuomonės raiškai keliamus reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos visuomeninės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatas.

28. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad apeliantų veikla ir viešųjų pirkimų ar kitų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti įvairių institucijų. Kaip minima 2018-04-27 žurnalistų etikos sprendime, 2016-01-01 buvo atlikti 2 neplaniniai operatyvūs Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdytų pirkimų vertinimai bei 26 vykdyti pirkimai buvo vertinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad buvo neužtikrinami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o nesant tiekėjų varžymosi neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad straipsnio autorius, vykdydamas pareigą ir skelbdamas informaciją rėmėsi faktais, taigi atsakovės straipsnyje skelbiama informacija paremta dokumentais, neišgalvota, jie prieinama viešai, kiekvienas gali su ja susipažinti ir atitinkamai patikrinti jų tikrumą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 61561/08, byloje Ekonominių reformų institutas prieš Ukrainą, pabrėžė, jog vertinant ginčo pareiškimą, turi būti išanalizuota visa jo struktūra, neišimant atskirų pareiškimo dalių iš jo konteksto.

30. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad ginčo straipsnyje autoriaus vartojami teiginiai nėra kategoriški, išsakyta autoriaus nuomonė, kad tokia galimybė gali būti, tačiau ne faktas, kad iš tiesų tai vyksta, taigi yra subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, o ne žinia. Atsakovės leidžiamame leidinyje paskelbtame straipsnyje jo autorius išreiškė savo subjektyvią nuomonę, ši nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, nuomonė yra išsakyta apie ieškovę, kaip viešąjį asmenį, jos kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narės galimybę gauti slaptą informaciją, kuri yra įtvirtinta įstatyme. Akivaizdu, kad ieškovė, būdama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, turi įstatyme įtvirtintą teisę gauti slaptą informaciją, todėl įstatyme nustatytos teisės konstatavimas negali būti pripažintas žeminančio pobūdžio. Vertindama apelianto R. A. atžvilgiu išsakytus teiginius, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad tai nuomonė, pateikta išanalizavus ir įvertinus viešai prieinamą informaciją apie savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, įvertinus tai, kad apeliantas buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius ir įvairių komisijų narys. Apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad atsakovės pateikta informacija yra faktais pagrįsta nuomonė apie viešuosius asmenis, dalyvaujančius politikoje ir Raseinių miesto valdžioje. Teisėjų kolegijos vertinimu, publikuotu straipsniu „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nebuvo siekta sukompromituoti, paskleisti tikrovės neatitinkančius faktus, ar pažeminti konkrečių asmenų garbę ir orumą. Būtent teksto formuluotės leidžia pripažinti, kad straipsnyje nagrinėtos viešąjį interesą turinčios temos, pateikti realūs pavyzdžiai, kuriais remiantis suformuota ir pateikiama autoriaus nuomonė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pagrindinis informacijos tikslas buvo sumenkinti apeliantus ir pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad ginčo straipsnyje pateikta informacija yra nuomonė, kuri buvo paremta faktinėmis aplinkybės, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad paminėti teiginiai yra žinia, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

31. Straipsnyje vartojamos atitinkamos lingvistinės išraiškos priemonės, teisėjų kolegijai leidžia pripažinti gana kategorišką rašymo stilių, tačiau autorius negali būti baudžiamas už aštrios nuomonės reiškimą ir faktais grįstų pažeidimų viešinimą. Šiuo atveju apeliantai būdami viešieji asmenys turėtų būti pakantesni kritikai bei kitai apie juos platinamai informacijai. Pažymėtina ir tai, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra galima, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑667/2006, 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovų, kaip viešųjų asmenų, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiškos laisvei, dėl to už ginčijamų teiginių paskelbimą nėra pagrindo atsakovei taikyti ieškovų prašomų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių.

32. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų neturtinės žalos atlyginimo kontekste pažymi, kad byloje nėra nustatyti visi elementai, būtini atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti. Be to, ieškovai nepateikė pakankamų įrodymų, susijusių su jų patirta neturtine žala, nors neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų teiginius apie dėl publikacijos jų bendradarbiams susidariusią neigiamą nuomonę apie juos. Nors atsakovės publikacijoje nuomonės paplitimas didelis, konstatavus informacijos pateikimą remiantis viešais faktais, visuomenėje neigiamų pasekmių neatsirado. Be to, ginčo straipsnis nelėmė ieškovo R. A. atleidimą iš pareigų, nes šią procedūrą inicijavo Raseinių rajono savivaldybės meras.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jai atstovavusiam advokatui sumokėjo 1210,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą negali viršyti 1261,39 Eur (970,30 x 1,3). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iš apeliantų priteistina 1210,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, atsakovės R. S. IĮ „Alio Raseiniai“, įmonės kodas 172412070, naudai.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė