Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-10037-1009/2018

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-21
Bylos Nr.: e2-10037-1009/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00769-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Kazlauskienė
Ieškovas: R. A., V. A.
Atsakovas: R. S., IĮ „A. R.“
Trečiasis asmuo: P. S.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2-10037-1009/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00769-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovų R. A. ir V. A. atstovei advokatei A. R.,atsakovės R. S. IĮ „A. R.“ ir trečiojo asmens atstovui advokatui R. V.,trečiajam asmeniui P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. A. ir V. A. ieškinį atsakovei R. S. IĮ „A. R.“, trečiasis asmuo P. S., dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia asmens garbę ir orumą, įpareigojimo paneigti paskelbtą informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti, kad atsakovės R. S. IĮ „Alio, Raseiniai“ (toliau – atsakovė) leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ (toliau – Straipsnis) išdėstyti teiginiai „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas. “,, ,<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą. “ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia R. A. garbę ir orumą; 2) pripažinti, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) paskelbtame straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ išdėstyti teiginiai „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“ – neatitinka tikrovės ir pažeidžia V. A. garbę ir orumą; 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame Straipsnyje paskelbti teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas.“, „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą. “ – neatitinka tikrovės ir žemina R. A. garbę ir orumą.“; 4) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiame laikraščio numeryje, adekvačioje vietoje, kurioje buvo paskelbta ginčo informacija, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS 2017 m. lapkričio 30 d. „Alio, Raseiniai“ paskelbtame P. S. straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ paskelbti teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A.. “,,,Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“ - neatitinka tikrovės ir pažeidžia V. A. garbę ir orumą.“ 5) iš atsakovės priteisti ieškovo R. A. naudai 20000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės V. A. naudai 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovės leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 Straipsnyje apie ieškovą R. A. (toliau - ieškovas) buvo paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose. “ <.> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“; „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.‘‘; „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <.> R. A. dažnai minimas.“; „<...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.“. Tame pačiame Straipsnyje apie ieškovę V. A. (toliau – ieškovė) buvo paskelbti šie tikrovės neatitinkantys, ieškovės garbę ir orumą žeminantys teiginiai: „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“; „<.> Raseinius ,,globojanti“ Seimo narė <.> V. A..“; „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <.> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <.> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <.> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“.

3. 2017-11-30 ieškovai raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu ne vėliau kaip per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos laikraštyje „Alio, Raseiniai“, adekvačioje vietoje, kurioje paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę bei orumą pažeidžianti informacija, paskelbti reikalavime nurodyto turinio paneigimą. Atsakovė paneigimo įstatyme nustatyta tvarka nepaskelbė.

4. Vertinant Atsakovės paskelbtus Teiginius matyti, jog jie yra kategoriški ir konstatuojamojo pobūdžio („R. A. sukčiauja“, ,ypatingai išmaniai sukčiauja“, ,,R. A. dažnai minimas“, ,,R. A. jau buvo nurodęs“), jais formuluojamos ir viešai pranešamos vienareikšmiškai aiškiai suprantamos žinios, kad Ieškovas sukčiauja viešuosiuose pirkimuose, valdo ir organizuoja korupcijos procesus Raseiniuose, įtraukia kitus asmenis sukčiauti, yra davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis (t. y. pažeidinėti kitų asmenų teisę į privataus gyvenimo slaptumą ir neliečiamumą), o pats Ieškovas dažnai minimas kriminalinės žvalgybos metu STT surinktoje informacijoje. Be to, ir pats Straipsnio autorius skaitytojams patvirtina, jog apie Ieškovą skelbia žinias - jis naudoja išsireiškimus „esu įsitikinęs‘, „net neabejoju‘, „to įrodymas", taip tik patvirtindamas, jog skelbia patikimas ir tikras žinias. Taigi, visą Atsakovės paskelbtą informaciją apie Ieškovą galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis (t. y. galima patikrinti, ar Ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo arba ar buvo pradėtas jo persekiojimas dėl apgaudinėjimo vykdant viešuosius pirkimus, ar Ieškovas minimas STT surinktoje kriminalinės žvalgybos informacijoje, ar Ieškovas buvo davęs nurodymus STT sekti kitus asmenis), todėl Atsakovės paskelbti Teiginiai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme, vertintini kaip žinios.

5. Apie Ieškovę paskelbtus duomenis taip pat galima priskirti žinios kategorijai. Vertinant apie Ieškovę paskelbtus teiginius viso Straipsnio kontekste matyti, jog šiais kategoriškais ir konstatuojamojo pobūdžio teiginiais yra suformuluotos ir viešai paskelbtos žinios, neva Ieškovė, kaip Seimo narė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narė, naudojasi užimamomis pareigomis ir sudaro palankias sąlygas R. A. daryti nusikalstamas veikas („sukčiauti viešuosiuose pirkimuose“), toks jos elgesys įvardijamas kriminaliniam pasauliui būdingu žargonu „globojanti“, taip skaitytojams sudarant įspūdį, jog Raseinių rajonas ir jame vykstantys procesai yra Ieškovės „įtakos zonoje“ ir jos neteisėtai kontroliuojami, Ieškovė kaltinama valstybės paslaptį sudarančios informacijos atkleidimu, jos panaudojimu savanaudiškiems ir nusikalstamo pobūdžio tikslams. Neabejotina, jog tokio pobūdžio žinias galima patikrinti įstatyme nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl apie Ieškovę paskelbta informacija taip pat laikytina žinia CK 2.24 straipsnio prasme.

Žemesnės instancijos teismas

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Aptariamu atveju ginčo Teiginiai buvo paskelbti per visuomenės informavimo priemonę - Raseinių rajone Atsakovės leidžiamą laikraštį „Alio, Raseiniai“, kurio 2017‑11-30 Nr. 48 išleistas 7 900 vnt. tiražu.

7. Kasacinis teismas nurodo, jog faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia.13 Faktas, kad Atsakovės paskelbti ginčo Teiginiai yra apie Ieškovus, yra akivaizdus - tiek ginčo Teiginiuose, tiek ir visame Straipsnyje minimi Ieškovų vardai ir pavardės, užimamos pareigos, be to, Straipsnis iliustruotas Ieškovų nuotrauka. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad Ieškovai iš paskelbtų Teiginių yra atpažįstami.

8. Vertinant Atsakovės apie Ieškovą paskleistus teiginius matyti, kad jais Ieškovui buvo priskirtas neteisėtas ar net nusikalstamas elgesys, kuris ne tik suponuoja neigiamą visuomenės vertinimą, bet ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ieškovas apkaltintas sukčiavimu vykdant viešuosius pirkimus, korupcijos procesų valdymu ir bendrininkavimu su kitais asmenimis sukčiaujant, kitų asmenų įtraukimu sukčiauti, neteisėtų nurodymų STT davimu. Siekiant sustiprinti skaitytojų įspūdį, kad skelbiama informacija yra tikra ir pagrįsta objektyviai egzistuojančiais šaltiniais, teigiama, neva Ieškovas dažnai minimas STT surinktoje kriminalinės žvalgybos informacijoje. Pažymėtina, jog tokie žodžiai, kuriais apibūdinamas Ieškovas, kaip „sukčiauja“, „valdo korupcijos procesus“, „ypatingai išmaniai sukčiauja“, „skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas“ pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vieną - įžeidžiamą reikšmę. Ginčo Teiginiai suformuluoti tvirtinant ir įrodinėjant, kad Ieškovas elgėsi neteisėtai (nusikalstamai), Atsakovės Straipsnyje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Itin svarbu tai, jog Atsakovės paskelbti Teiginiai neturi jokio faktinio pagrindo ir tai, kad Straipsnyje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad Ieškovas elgėsi neteisėtai (nusikalstamai), o toks jo elgesys buvo įvertintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ar pan.), tik patvirtina šį faktą. Apie Ieškovę paskelbti teiginiai be jokio faktinio pagrindo priskiria jai elgesį, kuris prieštarauja ne tik etikos, moralės, bet ir teisės normoms, o visuomenėje toks elgesys vertinamas vienareikšmiškai neigiamai. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pripažinti, kad apie Ieškovę paskelbti teiginiai taip pat yra žeminantys.

9. Kasacinis teismas nurodo, jog asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių viešas paskleidimas, jų nepagrindus faktais, leidžia konstatuoti, kad taip siekiama sumenkinti Ieškovų reputaciją, dėl to šis Atsakovės veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės ir aktuali teismų praktika leidžia konstatuoti, kad Atsakovės apie Ieškovus paskelbta informacija yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, o jos skleidimu buvo siekiama sumenkinti Ieškovų reputaciją, pažeminti jų garbę ir orumą, todėl Atsakovei pagrįstai turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

11. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui (atsakovui), bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (ieškovui). Taigi, Atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad apie Ieškovus paskleistos žinios atitinka tikrovę.

12. Ieškovas dėl Atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 20.000,00 Eur, Ieškovė - 10.000,00 Eur. Ieškovų įsitikinimu, būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas kompensuos Ieškovų patirtus išgyvenimus, taip pat atliks prevencinę funkciją ir užkirs kelią galimiems Ieškovų teisių pažeidimams ateityje.

13. Vertinant Ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: apie Ieškovus paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija yra itin neigiamo turinio - Ieškovams be jokio faktinio pagrindo priskirtas neteisėtas (nusikalstamas) elgesys, o tokį elgesį visuomenė vertina vienareikšmiškai neigiamai. Vadinasi, iš viešai Atsakovės paskelbtos informacijos visuomenė, Ieškovų bendradarbiai galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie Ieškovus. Tikrovės neatitinkanti, Ieškovų garbę ir orumą pažeidžianti informacija buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę (Raseinių rajone Atsakovės leidžiamame laikraštyje „Alio, Raseiniai“, kuris išleistas 7900 vnt. tiražu), be to, ją perpublikavo didžiausi interneto portalai, o tai reiškia, jog Ieškovus neigiamai apibūdinanti informacija pasklido ypač plačiai ir ji tapo prieinama dideliam visuomenės ratui ir tebėra prieinama iki šiol. Atsakovės viešai paskleista neteisėta informacija apie Ieškovą inspiravo Ieškovo atleidimo iš pareigų procedūrą, dėl ko Ieškovas privalėjo viešai teisintis dėl jam mestų kaltinimų ir įrodinėti, kad nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, kurios jam inkriminuotos Atsakovės straipsnyje. Atsakovei paskelbus tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ieškovę, pastaroji turėjo suspenduoti savo veiklą Seimo Antikorupcijos komisijoje, Seimo Pirmininkas, reaguodamas į paskelbtą informaciją, inicijavo papildomus Ieškovės patikrinimus Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Ieškovai aktyviai dalyvauja tiek šalies, tiek Raseinių rajono politiniame gyvenime, o dalyvavimo sėkmę pirmiausia apsprendžia visuomenės (ar Raseinių rajono bendruomenės) išreikštas pasitikėjimas jais. Todėl apie juos viešai skelbiama tikrovės neatitinkanti ir jų garbę bei orumą žeminanti informacija neabejotinai turės neigiamos įtakos jų tolesnės veiklos perspektyvoms, prireiks nemažai laiko ir Ieškovų pastangų, kad vėl būtų atkurtas jų geras vardas ir susigrąžintas visuomenės pasitikėjimas. Atsakovė nepaskelbė neteisėtos informacijos paneigimų, o tai leidžia konstatuoti, jog Atsakovė sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančią ir Ieškovų garbę bei orumą žeminančią informaciją, turėdama vienintelį tikslą – viešai pažeminti Ieškovus, pakirsti aplinkinių pasitikėjimą juo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė A. R. pilnai palaikė ieškinį ir papildomai, dėl prašomos neturtinės žalos dydžio, paaiškino, kad Straipsnis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, būtent dėl šio Straipsnio ieškovas buvo atleistas iš pareigų, Straipsniu ieškovas buvo apibūdinamas, kaip asmuo darantis nusikalstamas veikas, tai pakirto po reputaciją tiek prieš rajono gyventojus tiek prieš administracijos darbuotojus. Taip pat buvo pakenkta ir ieškovės, kaip Seimo narės dalykinei reputacijai, nes šio Straipsnio pagrindu buvo inicijuojami papildomi ieškovės patikrinimai dėl jos galimybės dirbti Seimo Antikorupcijos komisijoje. Tai sukėlė ieškovei didelius emocinius išgyvenimus. Ieškovų atstovės nuomone Straipsnyje minimi nustatyti pažeidimai viešuosiuose pirkimuose bei ieškovo buvimas komisijos pirmininku nėra susiję su Straipsnyje dėstoma negatyvia nuomone apie ieškovus, komisijos išvados, kuriose nustatyti pažeidimai viešuosiuose pirkimuose, neatitinka objektyviai tiesai. Taip pat ieškovas teigia, kad jis niekada nebuvo davęs nurodymų SST sekti kitų asmenų privatų gyvenimą.

15. Atsakovas bei Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka. Ieškovų reikalavimus dėl tariamų teisių pažeidimų jau yra išnagrinėjęs žurnalistų etikos inspektorius ir visuomenės informavimo etikos komisija, 2018-04-27 sprendime žurnalistų etikos inspektorius labai išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų ieškovų reikalavimų ir jų teisių pažeidimų, 2018-04-27 sprendime inspektorius konstatavo, kad „..įvertinus ginčijamus teiginius visos Publikacijos kontekste ir Pareiškėjo (vieno iš Ieškovų – R. A.), kaip viešojo asmens, statusą, nėra pagrindo nustatyti, kad paskleista informacija pažeidė Pareiškėjo garbę ir orumą bei nekaltumo prezumpcija...“. Aukščiau nurodytame sprendime nustatyta, kad R. A. ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant viešąjį interesą, apie viešąjį asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista R. A. garbė ir orumas. Kaip ir konstatuota Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime, surinkus ir ištyrus įrodymus padaryta išvada, kad P. S. savo publikacijoje pateikė itin kritišką vertinimą, tačiau pasirinkdamas konkretų terminą, nesiejo R. A. su nusikaitimo padarymu, o turėjo tikslą kritikuoti R. A., kaip viešojo asmens, atsakingo už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti darbo trūkumus. Tuo labiau, informacija dėl R. A. nurodymo STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą atitinka tikrovę, todėl garbės ir orumo pažeidimas vertinamo teiginio atžvilgiu nenustatytinas. Šioje publikacijoje (ginčo Straipsnyje) aprašyta tema, susijusi su viešaisiais pirkimais, rajono finansais, tam tikrų įmonių galimu protegavimu, konkurencijos viešuosiuose pirkimuose neužtikrinimu, todėl pagrįsta teigti, kad tokia informacija turi teisėtą viešąjį interesą ir domina visuomenę. Šios publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, rajono finansų naudojimą, t. y. — publikacija išimtinai tenkina teisėtą ir pagrįstą viešąjį interesą. Analogiškos nuomonės priėjo ir Visuomenės informavimo etikos komisija. 2018-05-22 sprendimu Visuomenės informavimo etikos komisija nurodė, kad P. S. publikacijoje buvo pažeistą tik VIEK 20 straipsnio nuostata t. y. nebuvo suteikta Ieškovams galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją pateiktą Straipsnyje (Atsakovas atskirai nepateikia nuomonės dėl nurodyto sprendimo pagrįstumo). Visuomenės informavimo etikos komisija neįžvelgė Ieškovų garbės ir orumo pažeidimų. Remiantis paminėtu, Atsakovo pateikta informacija buvo paremta faktais. Atsakovo tikslas buvo nesieti Ieškovų su nusikaltimo padarymu, o kritikuoti Ieškovus, kaip viešuosius asmenis, atsakingus už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti darbo trūkumus. Ieškovų veikla ir padaryti viešųjų pirkimų ir kiti teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti įvairių institucijų.

16. Ginčas yra dėl straipsnio, kuriame pateikiama aštri nuomonė ir vertinimas dėl ieškovų ir/ar institucijų, kuriose jie dirba. Trečiasis asmuo P. S. rėmėsi faktais ir duomenimis apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdomus viešus pirkimus, nuolatinius susijusių asmenų dalyvavimus ir laimėjimus, bei kitų rinkos dalyvių nusiskundimus. Kaip nustatyta 2018‑04‑27 žurnalistų etikos sprendime, 2016-01-01 buvo atliki 2 neplaniniai operatyvūs Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdytų pirkimų vertinimai bei 26 vykdomi pirkimai buvo vertinami Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prašymu. Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino, kad supaprastino atviro konkurso „Raseinių miesto Vilniaus gatvės rekonstravimo darbų pirkimas” pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai nepagrįstai aukšti, neproporcingi, dirbtinai ribojantys konkurenciją ir pertekliniai, be to, nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų skiriamų balų dydžiai nustatyti neproporcingi ekonominei pasiūlymo naudai bei neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo, taip pažeidžiami skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai ir neužtikrinami pirkimų tikslo siekimas.

17. Prokuratūros prašymu įvertinusi 26 Raseinių rajono savivaldybės administracijos vykdytus viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų pasekmės - pirkimuose dalyvavo tie patys tiekėjai, o sutartys sudarytos su UAB „Helanas“ bei su UAB „Brosta“. Išvadoje nurodoma, jog sprendimai vykdyti apklausas, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, vykdant pirkimo objektuose nurodytus darbus, suteikia pagrindo spręsti apie Raseinių rajono savivaldybės administracijos interesą dirbtinai nesudaryti sąlygų tiekėjų konkurencijai, nors statybų veikla užsiimančių tiekėjų rinkoje yra pakankamai daug. Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė, kad tokiu būdu neužtikrinami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o nesant tiekėjų varžymosi neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas

18. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, Ieškovų veikla ir padarytų viešųjų pirkimų ir kitų teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti ne vienos institucijos, todėl Atsakovas, vykdydamas pareigą ir skelbdamas informaciją rėmėsi faktais, kurie apie viešus asmenis yra viešai prieinami.

19. Ieškovai yra vieši asmenys, todėl kritika jų atžvilgiu ir informacija apie jų politinę ir darbinę veiklą, žurnalistams suteikia nepalyginamai didesnes kritikos ribas nei privataus asmens atžvilgiu. VIEK 19 str. numatyta, kad <...> kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu <...> pirmenybę turi teikti <...> visuomenės interesui. Šiuo atveju vienas iš Ieškovų (R. A.), straipsnio publikavimo metu, buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, o kitas (V. A.) - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė, straipsnio publikavimo metu taip pat buvo Seimo Antikorupcijos komisijos narė (Šiuo metu darbas komisijoje yra suspenduotas). Pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas analizavo viešąjį interesą turinčią problemą ir skaitytojams pateikė savo nuomonę. EŽTT savo praktikoje pabrėždamas pamatinį žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje bei poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą, nurodo, jog nepagrįstas saviraiškos ribojimas neleistų užtikrinti žiniasklaidos, kaip „viešojo sarginio šuns“ vaidmens (EŽTT sprendimai bylose: 1994-09-24 Jersild prieš Daniją; 2012-02-07Axel Springer prieš Vokietijos Federacinį Respubliką). Remiantis paminėtu, bei tuo, kad Atsakovo savaitraštyje publikuotame P. S. Straipsnyje yra pateikta tikrove atitinkanti informacija. Atsakovas minėta informaciją paskelbė, siekiant nepažeisti Ieškovų garbės ir orumo, o informuoti visuomene apie galimai viešu asmenų neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, rajono finansų naudojimą.

20. Atsakovo pateikta informacija yra faktais pagrįsta nuomonė apie viešus asmenis, dalyvaujančius politikoje ir valdančius miesto finansus (Ieškovus). Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau — VIEK) 3 straipsnyje numatyta, kad <..> žurnalistai <...> negali skleisti nuomonių, kuris pažeistų teisę ar etiką. Tuo tarpu, VIEK 4 straipsnis numato, kad žinios ir nuomonė turi būti aiškiai skiriamos.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimais, ar nuomonės pareikšimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kuriomis neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005- 02-15 sprendimas byloje Steel and Morris prieš jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007-07-12 sprendimas byloje Diena et OzolinŠ prieš Latviją, Nr. 16657/03). Straipsnyje esančios formuluotės „esu įsitikinęs“, „net neabejoju“, „iki šiol maniau“, t. y. suasmeninti išsireiškimai rodo, kad straipsnyje pateikiama informacija tėra nuomonė, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys ir komentarai. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai negali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai

22. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalį nuomonė - visuomenės informavimo priemonės skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia — visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, jog tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (pvz., 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2002, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

23. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis informacijos tikslas nebuvo sumenkinti asmenis, pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Šiuo atveju, iš teksto formuluočių galima spręsti, kad nagrinėjamos viešąjį interesą turinčios temos, pateikiami realūs pavyzdžiai, kuriais remiantis suformuota ir pateikiama nuomonė. Darytina išvada, kad publikuotu straipsniu „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nebuvo siekta sukompromituoti, paskleisti tikrovės neatitinkančius faktus, ar pažeminti konkrečių asmenų garbę ir orumą. Laikraščio straipsnyje publikuota informacija, kad „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose,“ yra kritinė nuomonė, pateikta išanalizavus ir įvertinus viešai prieinamą informaciją apie savivaldybės vykdomus pirkimus, įvertinus tai, kad R. AČo atsakomybėje (kadangi jis buvo Raseinių rajono savivaldybės admininistracijos direktorius, įvairių komisijų narys) yra viešieji pirkimai, o pats R. A. yra atsakingas už proporciją kiek procentų lemia mažiausia kaina ir kiti kriterijai (viešuosiuose pirkimuose), kas Šiuo atveju rajono žmonėms nėra naudinga (neatsižvelgiant į kainos kriterijų, dažnai išleidžiamas didesnis kiekis pinigų, kadangi konkursą laimi ne įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą). <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“ suformuota ir pateikta būtent tokia nuomonė, nes išanalizavus ekonominio naudingumo kriterijus matyti, kad jie yra gan absurdiški, kadangi ne vienas savivaldybėje atliktas pirkimas renkantis ne mažiausią, t. y. savivaldybei parankiausią ir naudingiausią finansiškai pasiūlymą (tai pagrindžia ir kitos įmonės, kurios skundžia savivaldybės taikomus kriterijus ir šių kriterijų proporcijas), o būtent minėtą ekonominio naudingumo kriterijų. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad minima publikacija „Mažame rajone didelio masto korupcija“ („Alio, Raseiniai“, 2017-11-30) būtų dariusi įtaką nešališkam teismo procesui.

24. Atsižvelgus į paminėtą, ginčo straipsnyje pateikta informacija yra nuomonė, kuri buvo paremta faktinėmis aplinkybės, todėl Ieškovų teiginys, jog paminėti teiginiai yra neva žinia, yra nepagrįsti bei todėl atmestini.

25. Ieškovų nuomone ginčo straipsnis įtakojo R. A. atleidimą iš pareigų, nors šią procedūrą inicijavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G.. Teikiame su atsiliepimu viešai paskelbtą informaciją apie vieno iš Ieškovų atleidimą iš pareigų. Minėtame straipsnyje, aiškiai yra nurodyta, kad „nepasitikėjimą R. A. (vienu iš Ieškomi) inicijavo Raseinių rajono savivaldybės meras A. G., gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad administracijos direktorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus.“. Akivaizdu, kad R. A. buvo būtent atleistas ne dėl Atsakovo savaitraštyje paskelbto straipsnio, o dėl to, kad Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – VTEK), atlikusi tyrimą dėl R. A. nesąžiningos veiklos, įžvelgė viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas R. A. skundą dėl aukščiau paminėto VTEK. sprendime konstatuoto pažeidimo, nurodė, kad: „vien tai, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. A. sustabdė narystę asociacijoje „Rasai“, nereiškia, kad jis nebeturi jokių privačių interesų jos veikloje. Tokius interesus bei R. A. veikimą išimtinai asociacijos naudai patvirtina aktyvus jo paties veiksmai kalbant šios asociacijos vardu ir pristatant su ja susijusio sprendimo projektą savivaldybės taryboje“. Papildomai, VAAT nurodė, kad „valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė asociacijoje yra suvokiama kaip privatus interesas, o pats R. A. šį sustabdymą nurodė esant laikina. Taigi aplinkybės nepaneigia, jog R. A. veikė interesu konflikte.“. Taigi, kaip ir paminėjo teismas, R. A. veikė interesų konflikte, ko pasėkoje, Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. ir inicijavo atleidimo iš pareigų procedūrą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Ieškovai nuolatos kritikuoja ir teikia nepagrįstą informaciją apie Atsakovo ir jo veiklą, bei nuolatos teikia įvairiausius nepagrįstus skundus. 2017-11-30 R. A. savo asmeninėje paskyroje „R. A.“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją: ,,[v]a ir išlindo šiandieninis ,Alio Raseiniai“ laikraščio šmeižikiškų užsakomųjų straipsnių užsakovas. Tik neįvardijo sumos — kiek sumokėjo šiam korumpuotam laikraščiui. Dar reikėtų pridėti, kad laikraštis išleistas stipriai padidintu tiražu iki 7900 egz. “. Atkreiptinas gerb. Teismo dėmesys, kad aukščiau nurodyta citata, kuri buvo paskelbta vieno iš Ieškovų, yra būtent apie Atsakovo 2017-11-30 publikuotame P. S. straipsnyje „Mažame rajone didelio masto korupcija“ nurodyta informaciją. 2018-01-12 Atsakovas kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo socialiniame tinkle vww.facebook.com. 2018-04-11 žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą, kuriuo pripažinto Atsakovo skundą dėl R. A. asmeninėje paskyroje (wvw,facebook.com. 2017-11-30) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu bei įspėjo viešosios informacijos rengėją (vieną iš Ieškovų — R. A.) pašalinti vieną iš nurodyto teiginio dalį. Darytina išvada, kad Ieškovai viešai reikšdami pyktį ir nepasitenkinimą sąmoningai jau ne pirmą kartą siekia pakenkti Atsakovo leidžiamam savaitraščiui bei jį diskredituoti. Remiantis tuo, kad Ieškovai yra akivaizdžiai neigiamai, be jokio teisinio pagrindo, nusiteikę prieš Atsakovo leidžiamą leidinį, jų Ieškinys yra pareikštas akivaizdžiai siekiant padaryti spaudimą daugiau nerašyti jokios kritikos. Žurnalistai negali būti baudžiami už aštrios nuomonės reiškimą ir faktais grįstų pažeidimų viešinimą. VIEK 22 straipsnis reglamentuoja, kad žurnalistai <...> turi būti laisvi ir nepriklausomi.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Šiuo atveju tiek V. A. ir R. A. priskirtini viešųjų asmenų kategorijai, taigi turėtų būti pakantesni kritikai bei kitai apie juos platinamai informacijai, kad ir kokia kandi ji bebūtų.

28. Šiuo atveju rašant straipsnį „aštresniu" stiliumi daug kur buvo pavartoti atitinkamos lingvistinės išraiškos priemonės (alegorijos). Tokie straipsnyje paviešinti išsireiškimai kaip: „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas." išreikšti nesiekiant diskredituoti ar kitaip įžeisti asmens garbę ir orumą ar pažeisti VIEK nuostatas. Šie duomenys pateikti remiantis viešai prieinama medžiaga, kurioje R. A. pavardė buvo minima R. P. apkaltos proceso metu, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nagrinėjo neteisėtus pavedimus STT surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą. Taip pat, R. A. pavardė buvo minima ir 2003 m. spalio mėnesio Lietuvos Respublikos saugumo departamento pažymoje (valstybinės įmonės „Alita" privatizavimas). Taigi, Ieškovų argumentai, kad Atsakovas pažeidė jų (Ieškovų) garbė ir orumą yra atmestini, vien dėlto, kad Atsakovas turi teisę paviešinti straipsnius, kuriuose yra pateikiama faktais paremta nuomonė.

29. Ieškovai reikalauja nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai teismo prašo 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri yra neprotingai didelė ir niekuo nepagrįsta ir už jų atžvilgiu neva paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Priteisiant neturtinę žalą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtu sprendžiamos panašiai, bei proporcingumo principo. Lietuvos Respublikoje už labai sunkius sveikatos sužalojimus ar gyvybės atėmimą teismai priteisia kelis tūkstančius eurų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, o duotu atveju Ieškovai, piktybiškai siekiantys jau ne pirmą kartą pakenkti Atsakovui, siekia nepagrįstai praturtėti ir tuo pačiu metu „pamokyti" Atsakovą kaip turėtai būti pateikiama tiesa ir faktai. Atitinkamai, Ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas advokatas R. V. paaiškino, kad ši byla yra tikslu „susidoroti“ su spauda, konkrečiai su atsakove, kuri nuolatos renka ir viešina informaciją, kuri yra nepalanki, kritiška ieškovams. Atstovo nuomone labai svarbus dokumentas byloje yra 2018-04-27 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriame buvo labai išsamiai ir profesionaliai išnagrinėti ginčijami teiginiai. Visuomenė turi teisę žinoti apie ieškovų, kaip politikų, taip pat ieškovo kaip administracijos direktoriaus, priimamus visuomenei svarbius sprendimus. Visi straipsnyje nurodyti įvykiai yra tikri, jie nėra išgalvoti, paremti oficialiais dokumentais, kuriais buvo nustatyti konkretūs pažeidimai. Piliečiai apie ieškovus nuomonę susiformavo jau seniai, per ilgus ieškovų dalyvavimo politikoje metus, ir vienas iš daugelio neigiamų straipsnių, negalėjo tos nuomonės pakeisti ar suformuoti. Straipsnyje yra paskleista trečiojo asmens faktais ir tyrimu paremta „aštri“ nuomonė, kad savivaldybėje vyksta „negeri“ dalykai, ir ši trečiojo asmens nuomonė pasitvirtino. Straipsnyje nėra jokio melo, tiesiog išdėstyti aiškūs faktais. Straipsnis tikrai negalėjo turėjo įtakos ieškovo atleidimui iš pareigų, nes šį sprendimą gali priimti tik tam įgalioti asmenys ir tikrai ne Straipsnio pagrindu, nes Straipsnis pats iš savęs neįtakoja atleidimo iš pareigų. Teismui pateikti kiti straipsniai apie ieškovus taip pat parodo, kad ieškovai yra vieši asmenys ir apie juos nuolatos yra rašomi ir viešinami straipsniai, kuriuose jie minimi ne iš pačios geriausios pusės. Todėl išimtinai vienas, ginčo Straipsnis, negalėjo suformuoti visuomenės neigiamos nuomonės apie ieškovus.

31. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. S. paaiškino, kad „Alio Raseiniai“ redaktoriumi dirba jau 12 metų. Paskutiniuosius 10 metų aktyviai stebi visus politinius procesus, vykstančius Raseinių rajone. Ieškovas R. A. maždaug prieš 6 ar 7 metus buvo Raseinių rajono meras, ir tuo metu taip pat buvo skelbiami jo atžvilgiu kritiški straipsniai. Paskutinis periodas buvo kuomet 2016 m. gruodžio mėn. susiformavo nauja koalicija. Jo žinioje yra Koalicijos sutartis, kuria yra „pasidalintas“ Raseinių rajonas, t. y. kam priklausys komunaliniai ūkiai, mokyklos ir kitos įmonės. Koalicijos sutartį už Rasų judėjimo komitetą pasirašė jo pirmininkas R. A., taip pat sutartį atskirai pasirašė 16 Tarybos narių. 2016 m. kalbėdamas su politikais, tiek su opozicija tiek su valdančiaisiais, gavo informacijos, kad per ateinančius dvejus metus rajone bus pasisavinta 22 mln. Eur įvairiems statyboms darbams ir kitiems procesams. Minėta Koalicijos sutartis parodė, kaip maždaug tie 22 mln. Eur bus įsisavinti. Tuo metu jis pradėjo gauti įvairios informacijos, kaip bus vykdomas „pasidalinimas“ viešaisiais pirkimais, t. y. kelius remontuos Darbo partija, pastatus griaus ir likviduos ir tuo rūpinsis už 360 000,00 Eur R. A. ir jo žmonės, Kultūros centro pirkimas 3 mln. Eur vertės priklauso Darbo partijai, bei aibę kitos informacijos. Iš pradžių vertino ją skeptiškai, tačiau nuolatos analizuodamas situaciją pastebėjo, kad iš tikrųjų tai atitinka tiesą, nes pavyzdžiui jei pasakyta, kad melioracijos pinigai atitenka Z., tai tiesiogiai su juo susijusi įmonė UAB „Hidroveda“ (priklausanti žmonai) laimi tuos konkursus (viso buvo skelbta 10 konkursų iš kurių 9 laimėjo UAB „Hidroveda“), t. y. nors konkursai dar nepradėti, neįvykę, tačiau metų pradžioje pinigai padalinami ir atliekamas strateginis planavimas, aiškūs konkursų nugalėtojai. Taip pat kaip pavyzdys, žinoma, kad R. A. „rūpinsis“ pastatų griovimu ir likvidavimu už 360000,00 Eur sumą, konkursą laimi automobilių dalimis prekiaujanti, Kėdainiuose registruota įmonė UAB „Argimetas“, kuri pasirodo subrangą perleidžia UAB „Agrorema“, kurios savininkas yra R. A. svainis, taip pat įmonė yra įsikūrusi A. „kieme“, t. y. už 200 m. nuo A. namų. Išanalizavus šiuos bei kitus duomenis, jam susiformavo tokia nuomonė, kad R. A. yra atsakingas už Koalicijos sutarties vykdymą, o tam reikalingi atlikti tam tikri veiksmai. Būtina sudaryti Mažos vertės pirkimų komisiją, į ją skirti asmenis ir kt. Kiti pirkimai savivaldybės valdomuose įmonėse – reikia paskirti direktorių, įmonėse įdarbinami asmenys, R. A., kaip administracijos direktorius formuoja įmonių valdybą, skiria į juos asmenis. Konkrečiai R. A. tapus administracijos direktoriumi skubos tvarka (dar 206 m. gruodžio mėn., kuomet buvo sudaryta nauja koalicija) buvo pakeistos įmonių UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB „Šilumos tinklai“ tarybos, ir to pasekoje paskirti nauji įmonių direktoriai. Jų nuomone galutinį žodį skiriant ir atleidžiant įmonių vadovus taria aukšto rango politikai, kurie pasirašė Koalicijos sutartį. Buvo aiškūs signalai, kad mažos vertės pirkimai vykdomi nesąžiningai. Kaip to pavyzdys yra tai, kad R. A. tapęs administracijos direktoriumi sustabdė vieną jau paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą, kurio vertė buvo 600000,00 Eur ir paskelbė 5 mažos vertės pirkimus, kad būtų galima taikyti paprastesnes pirkimo tvarkas. Jis nuolatos seka Savivaldybės žiniose, kurios apmokamos savivaldybės lėšomis, skelbiamą informaciją, kuri, jo nuomone, neatitinka realybės. Visas Straipsnis buvo rašomas ir juo buvo siekta tik vieno – pateikiant faktus įrodyti, kad naudingumo kriterijai naudojami Raseinių rajono savivaldybėje ne tam, kad jie ištiktųjų duotų ekonominio naudingumo, bet tam, kad ribotų konkurenciją, kas iš esmės pažeidžia viešųjų virkimų prasmę. Taip pat Straipsnis buvo parengtas, kaip atsvara kitam straipsniu, kuris, jo nuomone, pateikė klaidingą informaciją, taip pat ieškovo R. A. komentarui „Įmonės, kurios buvo darbų rangovais ir galimai turėjo išskirtines sąlygas prie buvusių rajono valdžių, dabar neturi jokių privilegijų, bet interesai išlieka labai dideli, tos įmonės patyrusios nesėkmes konkursuose, ėmė juos skųsti teismams mūsų sprendimus“, taigi reaguodamas į šią informaciją ir su ja nesutikdamas parengė ginčo Straipsnį. Taip pat pažymi, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn., kuomet susidarė nauja koalicija ir R. A. tapo administracijos direktoriumi, iki šių metų buvo neviešinamos sudarytos viešųjų pirkimų sutartys. Kaip pavyzdys, UAB „Šilumos tinklai“ 2017 m. sudarė 57 sutartis, tačiau sutartis paviešino pažeisdamas įstatyme nustatytą terminą, t. y. pagal įstatymą paviešinti sutartį ir pasiūlymą turi per 10 darbo dienų nuo pirkimo, tačiau įmonė sutartis pradėjo viešinti tik po 15 ar 16 mėnesių. Mano, kad tai buvo daroma dėl spaudos darbo, nes jie nuolatos skundėsi, kad yra pažeidinėjami įstatymai šioje vietoje, visuomenė negali susipažinti su pasirašytomis viešųjų pirkimų sutartimis. Toliau Raseinių komunalinės paslaugos sudarė 27 sutartis, bet po 12 mėnesių ir daugiau paviešino dar 30 sutarčių, Raseinių autobusų parkas sudarė 113 sutarčių, ir t. t. Įvertinus tai akivaizdu, kad yra masiniai sutarčių „neviešinimai“, informacijos slėpimas nuo visuomenės, opozicijos, spaudos. Nei vienas Raseinių gyventojas neturėjo galimybės susipažinti su viešaisiais pirkimais kurie buvo vykdyti, kam buvo išleisti pinigai, nes tos sutartys gulėdavo įmonių direktorių stalčiuose, kuriuos paskyrė R. A. išrinkta valdyba. Apie galimai neskaidriai vykdomus viešuosius pirkimus intensyviau pradėjo rašyti dar 2017 m. pradžioje, kuomet buvo pastebėta, kad konkursus laimi su tam tikrais tarybos nariais susijusios įmonės, tačiau tarybos nariai ryšių su šiomis įmonėmis nebuvo deklaravę savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose ir neigė bet kokias sąsajas. Tačiau po pirmųjų jų tekstų tarybos nariai pradėjo masiškai taisyti deklaracijas ir pripažinti, kad vis dėlto jie su įmonėmis susiję. Tokia pati situacija buvo ir su ieškovais. Kaip pavyzdys UAB „Raseinių autobusų parkas“ pirko autobusus už 950000,00 Eur iš įmonės, kurios steigėjas buvo R. A. kartu su verslo partneriu, t. y. A. įsteigęs įmonę ją „atidavė“ ar pardavė partneriui. Šis ir eilė kitų pavyzdžių tik patvirtina, kad konkursus laimi ne atsitiktinės įmonės, kurios užsiima būtent ta veikla, o yra kuriamos įvairios tarpinės įmonės, kurios perparduoda prekes ar paslaugas užsidėdamos antkainį. Straipsnį ruošė ir rinko informaciją, ją tikrino, analizavo labai ilgą laiką, t. y. nuo 2016 m. gruodžio mėn., kuomet ieškovas tapo administracijos direktoriumi, iki metų galo. Vienintelis Straipsnio tikslas buvo sukelti rajone diskusiją, kad žmonės kalbėtų apie viešuosius pirkimus, juose daromas ydas, todėl labai atsakingai ruošė tekstą, kuris yra pakankamai didelės apimties, didelis kiekis informacijos. Dėl Straipsnyje vartojamo išsireiškimo „sukčiavimas“, paaiškino, kad jei būtų turėjęs tikslą ar norėjęs pasakyti, kad R. A. padarė nusikaltimą, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tai nedviprasmiškai tai ir būtų pasakęs, konkrečiai įvardindamas atitinkamą kodekso straipsnį, ieškodamas kokie tie straipsniai yra, ką jie numato ir t.t.. Tačiau šiuo atveju žodį „sukčiauti“ vartojo ne teisine kalba, tačiau kaip bendrinėje kalboje vartojamą ir visuomenei suprantamą žodį, kuris reiškia melagystę, siekį slėpti informaciją, išsisukinėjimą, klaidinimą kiekviename žingsnyje. Nemanė, kad vien dėl šio žodžio pavartojimo straipsnyje, galės būti patrauktas teisinėn atsakomybėn, nes jį vartojo, taip kaip pats suvokia ir naudoja, ir tai visiškai nesusijęs su baudžiamuoju kodeksu ar kaltinimu, kad A. padarė nusikaltimą. Jo nuomone R. A. valdoma Raseinių rajono savivaldybė pažeidinėjo viešųjų pirkimų pagrindinius principus, jų nesilaikė, pažeidinėjo kitus įstatytus, tokia jo nuomonė susiformavo atlikus žurnalistinį tyrimą, tačiau nesako, kad tai yra kažkoks baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas ar kad R. A. jį padarė. Rengiant straipsnius ieško visuomenei svarbių, aktualių klausimų. Supaprastinto atviro konkurso vykdymo tvarka sudomino todėl, kad tuo metu jau 18 mėnesių buvo užstrigęs UAB „Raseinių vandenys“ paskelbtas konkursas, dėl nuotekų įvedimo. Tuo atveju skelbiant konkursą buvo nustatytos įvairios perteklinės, ribojančios konkurenciją sąlygos, kas jų nuomone tuos procesus ir stabdė. Šią jų nuomonę po kelių mėnesių patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris paskyrė viso 3 baudas po 10000,00 Eur dėl supaprastintuose atviruose konkursuose taikomų perteklinių kriterijų, t. y. Raseinių rajono savivaldybei, kurios vadovas ir komisijos vadovas buvo ieškovas R. A., skyrė dvi baudas ir vieną baudą UAB „Raseinių vandenys“, kurios direktorius buvo paskirtas R. A. suformuotos valdybos. Kalbant apie Straipsnyje minimą ieškovę V. A., tai jo nuomone, ieškovai neteisingai interpretuoja pateiktus sakinius. Niekur straipsnyje apie ieškovės „sukčiavimą“ nėra pasakyta nei vieno žodžio.

Ieškinys atmestinas

32. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovės R. S. IĮ „Alio, Raseiniai“ leidžiamo laikraščio „Alio, Raseiniai“ 2017-11-30 numeryje Nr. 48 (1038) buvo paskelbtas straipsnis „Mažame rajone didelio masto korupcija“. Straipsnyje nagrinėjami Raseinių rajono savivaldybėje vykstantys galimai neskaidrūs viešieji pirkimai. Minėtame Straipsnyje buvo išspausdinti teiginiai: „Kol A. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose“ (laikraščio 3 psl.); „Esu įsitikinęs, kad FNTT ir VPT akiratyje esantis T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose“ (laikraščio 5 psl.); „Abejoju ir turiu tam svarų pagrindą, kurio esmė – Raseinius „globojanti“ Seimo narė, Seimo Antikorupcijos komisijos narė, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. A. žmona V. A..“ (laikraščio 6 psl.); „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją, t. y. tikslus, strategiją, mato asmenines kovotojų savybes ir charakterio stiprumą bei motyvaciją, jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“ (laikraščio 6 psl.); „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, net neabejoju, jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas.“ (laikraščio 6 psl.); „Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius A. politinius oponentus, nes R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.“ (laikraščio 6 psl.), kurių dalis ieškovai prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir įžeidžiančiais ieškovų garbę ir orumą.

33. 2018-04-11 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-7) SPR-42 Dėl publikacijos R. A. socialinio tinklo Facebook paskyroje (www.facebook.com, 2017-11-30) paskelbtos informacijos, kuriame konstatuota, kad ieškovas R. A. asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje paskleisdamas informaciją „Tik neįvardijo sumos — kiek sumokėjo šiam korumpuotam laikraščiui.“, peržengė nuomonės raiškai keliamus reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos visuomeninės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatas.

34. 2018-04-27 buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Nr. (SK-165) SPR-56 Dėl publikacijos „Mažame rajone didelio masto korupcija“ („Alio Raseiniai“, 2017-11-30) paskeltos informacijos apie ieškovą R. A.. Išnagrinėjus ieškovo 2017-12-06 skundą, bei nagrinėjimo metu gautą informaciją, žurnalistų etikos inspektorius priėjo prie išvados, kad ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant viešąjį interesą, apie viešą asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo (pareiškėjo) garbė ir orumas. Sprendime nurodoma, kad trečiasis asmuo (informacijos rengėjas) atliko išsamų, oficialiais dokumentais paremtą tyrimą ir nors tam tikrą informaciją vertino subjektyviai, tačiau publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne tikslu pažeminti ar sumenkinti ieškovą.

35. 2018-05-22 buvo priimtas Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas Nr. EKS-16/18 Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kuriame nurodoma, kad P. S. publikuodamas straipsnį „Mažame rajone didelio masto korupcija“ pažeidė Lietuvos visuomeninės informavimo etikos kodekso 20 straipsnį, nes laikraščio straipsnyje neigiamai kritikuojamam asmeniui (ieškovams R. A. ir V. A.) nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti skelbiamą informaciją, taip pat nebuvo nurodyta kodėl tai nėra padaryta.

Dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovių garbę ir orumą bei neturtinės žalos priteisimo.

36. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje. Tiek minėtame straipsnyje tiek Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Konkrečioje byloje turi būti įvertinta ar yra paskleisti duomenys, žinia ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks kūrinio autoriaus subjektyvus požiūris. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovų garbę ir orumą, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2016-09-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑394‑684/2016 išsamiai pasisakė, dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiškinimo ir taikymo nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeminimo. Nutartyje nurodoma, kad sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

38. LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą. (LAT 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-142/2006, 2003‑10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra galima, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑667/2006, 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2014).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (LAT 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1‑219/2015 ir kt.).

40. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra viešieji asmenys, kurie nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešieji asmenys turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (žr. Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, judgment of 9 June 1998, Reports 1998-IV, p. 1567, § 54). Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

Dėl ieškovės V. A. atžvilgiu pateiktų teiginių

41. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovo nuomone, ieškovai nurodydami ne pilnus Straipsnyje pateiktus teiginius, o jų dalis, iškraipo juose pateiktą informaciją, todėl vertinant ne visą Straipsnyje pateiktą sakinį, o tik jo dalį galima jį vertinti labai įvairiai. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovai pateikdami tik dalį sakinio iškraipo jo prasmę. Trečiasis asmuo ruošdamas straipsnį neturėjo tikslo įžeisti ieškovę, Straipsnyje pateikta informacija apie ieškovę yra teisinga. Teismas su šiais argumentais sutinka. Ieškiniu ieškovai prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą šiuos 4 teiginius: 1) „Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, 2) „<...> Raseinius „globojanti“ Seimo narė <...> V. A..“, 3) „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“; 4) „Itin pavojinga Raseinių krašto žmonėms yra jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje <...> jos sutuoktinis R. A. dažnai minimas. <...> Atsiranda tikimybė, kad tarnybos ir jų surinkta informacija gali būti nukreipta prieš Raseiniuose esančius A. politinius oponentus.“. Visuose nurodytuose teiginiuose ieškovė V. A. minima tik kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narė (Kol V. A. darbuojasi Seimo Antikorupcijos komisijoje, Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją, jos galimybė gauti STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją), Seimo narė, ieškovo R. A. žmona (jos sutuoktinis), kas yra objektyvi tiesa, ginčo dėl to nėra. Nors ieškinyje ieškovai nurodo, kad Straipsnyje pavartotas žodis „globojanti“ turėtų būti suprantamas, kaip kriminaliniam pasauliui būdingas ir jame vartojamas žargonas, reiškiantis neteisėtą tam tikros teritorijos kontroliavimą, tačiau su šiuo teiginiu teismas nesutinka. Vertinant visą Straipsnio kontekstą, jame nėra kalbama apie jokias ieškovės V. A. galimai daromas nusikalstamas veikas, taigi susieti žodį išimtinai su kriminaliniame pasaulyje vartojamais terminai nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad gindamas asmens garbę ir orumą įstatymas siekia apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypatingai jautriai ar smulkmeniškai suvokia apie jį skleidžiamas žinias ir iš keleto galimų pavartojimo prasmių mato tik neigiamą atspalvį (LAT 2000-11-22 nutartis Nr. 3K-3-1217/2000).

42. Ieškovai ginčija teiginį „Kol V. A. siurbia visą Lietuvos kovos su korupcija jautriausią informaciją <...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja <...>“, tačiau pažymėtina, kad tai tik dalis Straipsnyje paskelbto teiginio. Straipsnio rengėjas apie ieškovės galimybę gauti su korupcija susijusią informaciją, toliau straipsnyje išsamiai nurodo, kokia tai informacija ir kokiu pagrindu, nurodo konkretų įstatymą, kuriuo vadovaujantis ieškovė, būdama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, šią informaciją turi teisę gauti. Straipsnyje naudojami išsireiškimai „jos galimybė gauti“, „atsiranda tikimybė“ nurodo tik tai, kad ieškovė eidama užimamas pareigas turi galimybę gauti vienokią ar kitokią informaciją. Straipsnyje, priešingai nei nurodo ieškovai, ieškovė nėra kaltinama valstybės paslapties atskleidimu, jos panaudojimu savanaudiškiems ar nusikalstamo pobūdžio tikslams. Straipsnio autoriaus vartojami teiginiai: „abejoju“, „naivu manyti“, „atsiranda tikimybė“, „gali būti nukreipta“, nėra kategoriški, išsakyta autoriaus nuomonė, kad tokia galimybė gali būti, tačiau ne faktas, kad iš tiesų tai vyksta, taigi yra subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, o ne žinia. Trečiasis asmuo taip išreiškė savo subjektyvią nuomonę, ši nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, nuomonė yra išsakyta apie ieškovę, kaip viešąjį asmenį, jos kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narės galimybę gauti slaptą informaciją, kuri yra įtvirtinta įstatyme. Faktas, kad ieškovė, būdama Seimo Antikorupcijos komisijos narė, turi įstatyme įtvirtintą teisę gauti slaptą informaciją, todėl įstatyme nustatytos teisės konstatavimas negali būti žeminančio pobūdžio, dėl ko nėra pagrindo šiuos teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Nenustačius vienos iš būtinųjų CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų, būtinų ginti asmens garbę ir orumą, teismas dėl kitų sąlygų egzistavimo nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškovės reikalavimai – įpareigoti atsakovę paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra išimtinai siejami su paskleistų duomenų, žeminančių ieškovų garbę ir orumą, nustatymu, tačiau teismui nenustačius fakto, kad paskleisti teiginiai žemina ieškovės garbę ir orumą, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis)

Dėl ieškovo R. A. atžvilgiu pateiktų teiginių

43. Dėl ieškovo atžvilgiu išsakyto teiginio: <...> R. A. jau buvo nurodęs STT sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.“, pažymėtina, kad tai žinia, nes ją galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis, teiginys kategoriškas, nekeliantis jokios abejonės. Priešingai nei teigė ieškovų atstovė teismo posėdžio metu, šis teiginys atitinka tikrovę ir tai yra patvirtinta Konstitucinio teismo išvadoje (2004-03-31 išvada, bylos Nr. 14/04). Taip pat pažymėtina, kad ieškovai dėl nurodyto teiginio akcentuoja, kad Straipsnyje perteikiama žinia, kad ieškovas davė „neteisėtus“ nurodymus STT, tačiau Straipsnyje nėra nurodoma, kad jau ankščiau duoti ieškovo nurodymai sekti kitus asmenis buvo neteisėti. Teiginyje konstatuotas faktas, kad ieškovas anksčiau („jau buvo nurodęs“) buvo davęs nurodymus sekti 44 asmenų privatų gyvenimą.

44. Vertinant ieškovo R. A. atžvilgiu išsakytus teiginius, t. y.: „<...> R. A. sukčiauja viešuosiuose pirkimuose.“, <...> T. J. kartu su darbiečiais ir R. A. valdo korupcijos procesus Raseiniuose.“, „<...> jos sutuoktinis ypatingai išmaniai sukčiauja rengdamas viešuosius pirkimus ir valdydamas kitus su tuo susijusius organizacinius reikalus, skiria ir atleidžia žmones į visas sukčiavimui reikalingas vietas.“, „<...> STT Šiaulių valdybos kriminalinės žvalgybos informaciją, kurioje, <...> R. A. dažnai minimas.“, svarbu atsižvelgti į visą Straipsnio kontekstą, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu. Apibendrinant visi šie teiginiai, kaip ir visas Straipsnis, yra susiję su galimai nesąžiningai vykdomais viešaisiais pirkimais Raseinių rajono savivaldybėje. Straipsnyje išsamiai analizuojama viešųjų pirkimų tema, pateikti faktai su konkrečiais pavyzdžiais, pateiktos tam tikrų dokumentų kopijos (ištrauka iš Pasiūlymų vertinimo kriterijų, naujai paskirto UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus atsisakymas nuo apeliacinio skundo, Komisijos sekretorės pasirašytas atsakymas, duomenys apie tiekėjų pasiūlytas kainas, Šiaulių apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑937-883/2016 rezoliucinė dalis, taip pat kiti Straipsnyje minimi ir viešai visiems prieinami duomenys), taigi straipsnis iš esmės yra grindžiamas oficialiais duomenimis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad rengdamas Straipsnį neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Vienintelis Straipsnio tikslas buvo sukelti visuomenėje diskusiją šiuo itin visiems svarbiu klausimu, bei paviešinti Raseinių rajono savivaldybėje, jo nuomone, neskaidriai ir nesąžiningai vykdomus viešuosius pirkimus. Taigi aukščiau minėtose taiginiuose kalbama apie ieškovo, kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, veiklą organizuojant bei vykdant viešuosius pirkimus.

45. LAT jurisprudencijoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (LAT 2006-1011 nutartis byloje Nr. 3K-3-50772006). Asmens garbės ir orumo gynimas esant nedideliems informacijos netikslumams, neįvertinus, kodėl šie netikslumai atsirado, taip pat neatsižvelgus į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesį ir tikslus, t. y. ar paskelbdamas informaciją apie asmenį jis siekė jį įžeisti, ar sąžiningai informuoti visuomenę, būtų neproporcingas ir prilygtų privačiai cenzūrai (LAT 2000-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-964/2000).

46. Šiuo atveju Straipsnyje nagrinėjama tema, susijusi su viešaisiais pirkimais, rajono finansais, tam tikrų įmonių galimu protegavimu, konkurencijos viešuosiuose pirkimuose neužtikrinimu. Neabejotina, kad tokia informacija turi tikrą ir teisėtą viešąjį interesą ir visuomenę pagrįstai domina. Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas laiko, kad rengiant Straipsnį trečiasis asmuo atliko itin išsamų, oficialiais dokumentais paremtą tyrimą, nors ir tam tikrą informaciją vertino gana subjektyviai. Visame straipsnyje bendrai kalbama apie Raseinių rajono savivaldybėje vykstančius neskaidrius viešuosius pirkimus. Tokie trečiojo asmens naudojami išsireiškimai kaip „Savivaldybė ignoruoja savo rajono žmones“, „administracija nutarė“, „ydinga praktika Raseiniuose“, „Raseiniškių pavyzdys“, „Savivaldybės taikomus kriterijus“, „Na o Raseiniai ir toliau bando įsisavinti pinigus“, „Procesus, vykstančius Savivaldybės administracijoje“, „Raseinių valdininkams“, „mūsų rajono administracijos vertinimo“, „Savivaldybei reikalauti kriterijų“, patvirtina, kad paskelbta informacija nėra nukreipta tiesiogiai prieš ieškovą, kaip asmenį siekiant jį pažeminti ar įžeisti, tačiau Straipsnyje išsamiai nagrinėjami jo, kaip savivaldybės administracijos direktoriaus priimami sprendimai organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. Pažymėtina, kad kiekvienas pilietis turi teisę nagrinėti ir vertinti institucijos ar pareigūno veiklą, iškelti jų darbo trūkumus.

47. EŽTT savo sprendimuose yra pateikęs poziciją konkrečiai dėl vietinės spaudos saviraiškos laisvės, nurodydamas, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirą ir be kliūčių visuomeninę diskusiją klausimais, sukeliančiais nepatogumų regioninei valdžiai, nes tai reiškia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį, užtikrinant tinkamą politinės demokratijos funkcionavimą (EŽTT 2007-07-31 sprendimas byloje Dyuldin ir Kislov prieš Rusiją). Remiantis VII 2 straipsnio 81 dalyje pateiktais kriterijais, laikraštis „Alio, Raseiniai” yra vietinės spaudos atstovas ir turi ne tik teisę, tačiau ir savo prigimtimi nulemtą pareigą skelbti informaciją, susijusią su vietos savivaldos aktualijomis, savivaldybės administracijos direktoriumi, jo sprendimais ir elgesiu. Ginčijamuose teiginiuose išsakoma kritika Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, keliami klausimai dėl neskaidriai organizuojamų viešųjų pirkimų. Tokią teisę asmeniui (visuomenės informavimo priemonei) suteikia VII 9 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, Lietuvos teismų, EŽTT praktika.

48. Tiek ieškinyje tiek teismo posėdžio metu ieškovų atstovė ypatingai sureikšmino žodžio „sukčiauti“ reikšmę. Nurodė, kad žodis „sukčiauti“ naudojamas išimtinai teisinėje kalboje, konkrečiai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytai nusikalstamai veikai „Sukčiavimui“ apibūdinti. Su šiuo ieškovų teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirinkdamas išsireiškimą „sukčiauti“ nesiejo jo su nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Šį žodį tekste vartojo ir jį suprato, kaip „melagystę, siekį slėpti informaciją, išsisukinėjimą, klaidinimą kiekviename žingsnyje“. Įvardinus ieškovo veiklą viešuosiuose pirkimuose sukčiavimu tai nebūtinai reiškia sukčiavimą, kaip jis suprantamas baudžiamojoje teisėje. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (EŽTT sprendimai bylose 2011-04-19 Kasabova prieš Bulgariją, Nr. 22385/03; 2008-07-28 Flux prieš Moldovą, Nr. 22824/04). Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį „sukčiauti“ apibrėžia kaip „būti sukčiumi“, „apgaudinėti“, t. y. veiksmais, elgesiu ar žodžiais sąmoningai suklaidinti. Vienas iš sąvokos „sukčius“ aiškinimų yra toks: kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas. Lietuvių kalbos žodyne pateikta sąvoka tinka apibūdinti asmeniui, nevykdančiam įsipareigojimų, nesilaikančiam taisyklių. Atsižvelgus į Straipsnio kontekstą aišku, jog žodžiu „sukčiauja“ įvardijamas galimai nesąžiningas ieškovo elgesys organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos (EŽTT 2013-03-14 sprendimas byloje Eon prieš Prancūziją). Todėl nagrinėjamu atveju vertinama, kad trečiasis asmuo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, pateikė itin kritišką savo vertinimą, tačiau, pasirinkdamas konkretų terminą, nesiejo jo su nusikaltimo padarymu, o turėjo tikslą kritikuoti ieškovo, kaip viešojo asmens, atsakingo už viešuosius pirkimus, veiklą, iškelti jo darbo trūkumus.

49. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Teismas nenustatė, kad atsakovas ar Straipsnį rengęs trečiasis asmuo, paskleisdami informaciją siekė sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje, dėl to negalima konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad viso Straipsnio rengimo bei paskelbimo tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai neskaidriai organizuojamus viešuosius pirkimus, panaudojamus rajono finansus, o ne pakenkti, sumenkinti ieškovo, kaip asmens, apie kurį informacija skleidžiama, teises ir teisėtus interesus. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo išsamiai paaiškino, kodėl išnagrinėjus visus Straipsnyje minimus dokumentus, jam susiformavo būtent tokia nuomonė apie Raseinių rajono savivaldybėje galimai neskaidriai vykstančius viešuosius pirkimus. Straipsnyje minimi faktai, t. y. minimos konkrečios įmonės, datos, teismų procesiniai sprendimai ir kt., taigi Straipsnyje skelbiama informacija paremta dokumentais, neišgalvota, jie prieinami viešai, kiekvienas gali su jais susipažinti ir atitinkamai patikrinti jų tikrumą.

50. Teisinę atsakomybę už viešojo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą sukelia tik toks nesąžiningas elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingą ir objektyvią informaciją, bet pateikti klaidingus duomenis, iš anksto žinant jų klaidingumą, turint tikslą asmenį įžeisti, pažeminti ar jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju ieškovas, išleidžiant Straipsnį, buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, paskleista informacija buvo susijusi su ieškovo tiesioginių pareigų atlikimu vykdant savivaldybėje viešuosius pirkimus, t. y. jis kaip administracijos direktorius, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, prižiūri savivaldybėje vykstančius viešuosius pirkimus, taip pat pažymėtina, kad ieškovas, kaip administracijos direktorius sudarydamas savivaldybei priklausančių įmonių valdybas, privalo kontroliuoti savivaldybės įmonių veiklą, taigi Straipsnyje pateikta informacija yra savivaldybės gyventojams itin aktualiu klausimu. Straipsnio tikslas buvo išimtinai viešasis interesas, t. y. ginčijami teiginiai paskelbti tenkinant viešąjį interesą, apie viešąjį asmenį, kurių kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti Įvertinus tai, kad trečioko asmens subjektyvus vertinimas, išsakyta nuomonė nestokojo faktinio pagrindo, teismas sprendžia, kad šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovo, kaip viešojo asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne atsakovės saviraiškos laisvei, dėl ko už ginčijamų teiginių paskelbimą nėra pagrindo atsakovei taikyti ieškovo prašomų asmens garbės ir orumo gynimo priemonių, t. y. atsakovei taikytinos CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovai sumokėtą žyminį mokestį 788,00 Eur bei 2000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė 3197,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys yra atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 3197,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas laiko pagrįstomis (byloje buvo parengti procesiniai dokumentai, vyko teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas).

52. Valstybė byloje patyrė 16,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1598,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės R. S. IĮ „Alio Raseiniai“, įmonės kodas 172412070, naudai.

Priteisti iš ieškovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 8,26 Eur (aštuonis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė