Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-575-587/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-10
Bylos Nr.: e2A-575-587/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01852-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-575-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01852-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „Pušyno vingis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - DNSB) „Pušyno vingis“ (toliau – ir atsakovė) 2 051,87 Eur sumą, 76,90 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir draudėjas sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad nuo 2022 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. balandžio 2 d. buvo užlietas. Užliejimas įvyko dėl per terasą prasiskverbiančio vandens. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti savo administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovės žiniomis, atsakovė buvo suderinusi terasos įrengimo darbus, todėl ji yra atsakinga už draudėjui padarytą žalą. Atsakovė, būdama atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė jai, kaip administratorei priskirtų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką įgijo subrogacijos teisę į 2 051,87 Eur žalos atlyginimą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu UAB „Alytaus butų ūkis“ 2012 m. gegužės 2 d. sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį (toliau – ir Sutartis). Šios sutarties 5.1 punktu UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą šiuose bendro naudojimo objektuose. Atsakovė sutarties 7.1 punktu įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Alytaus butų ūkis“ už teikiamas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Bendrijos nariai kiekvieną mėnesį mokėdavo išlaidas už gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Jokių pranešimų dėl aptiktų gyvenamojo namo stogo konstrukcijų defektų, remonto būtinybės atsakovė iš techninio prižiūrėtojo nebuvo gavusi. Atsakovė nėra pažeidusi įstatyme numatytų jai tenkančių pareigų, susijusių su statinio, kuriame buvo lietaus vandeniu užlietas butas, technine priežiūra, jos organizavimu bei vykdymu, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išmokėjimu už užlietą butą per gyvenamojo namo stogą. Atsakovė pažymėjo, jog jokie terasos įrengimo darbai su ja nebuvo derinti. Ieškovės pozicija dėl atsakovės atsakomybės yra neaiški. Ieškovei nurodant, jog žalą jai privaloma atlyginti, nes buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkos“ nuostatos, ieškinys turėtų būti reiškiamas UAB „Alytaus būtų ūkis“, kadangi atsakovė su ja yra sudariusi Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį. Ieškovei nurodant, jog žala galimai buvo patirta dėl to, kad virš užlieto buto, esančio buto savininkas įsirengė terasą, ieškinys turi būti reiškiamas terasą įrengusio buto savininkui.

4. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ santykius reglamentuoja 2012 m. gegužės 2 d. sudaryta Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. 2. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ kiekvienais metais atlieka gyvenamojo namo būklės apžiūrą, surašo gyvenamojo namo būklės apžiūros aktą, kuriame nurodo pastebėtus defektus, deformacijas, gedimus ir nurodo rekomenduojamus atlikti darbus defektams pašalinti. 2020 m. gegužės 5 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-20 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2021 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-21 taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2022 m. birželio 1 d. statinio apžiūros akte V 6-22 taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 13 punkte pažymėta, kad užfiksuotas vandens prabėgimas į 40 butą per stogo konstrukcijas, bendrijai rekomenduota sutvarkyti vandens prabėgimo priežastį. Pažymėjo, kad ant namo (duomenys neskelbtini) yra įrengta terasa, kurią įrengė (duomenys neskelbtini) buto savininkas. Įrengiant terasą buvo pakeista stogo danga, tačiau terasos įrengimo darbai su trečiuoju asmeniu UAB „Alytaus butų ūkis“ nederinti, jokie tokių darbų vykdymo ir užbaigimo dokumentai nepateikti. Atsižvelgdami į (duomenys neskelbtini) buto savininko prašymą, trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ specialistai vykdė papildomą ant stogo įrengtos terasos apžiūrą ir atliko bandymą – terasa buvo gausiai liejama vandeniu, tačiau bandymo metu vanduo į (duomenys neskelbtini) butą nepratekėjo. Trečiojo asmens specialistams nepavyko nustatyti defektų, dėl kurių lietaus vanduo prateka į (duomenys neskelbtini) butą, šio buto savininkui buvo rekomenduota kreiptis į statinių ekspertus, o bendrijos pirmininkui dėl įrengtos terasos pasiūlyta kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. 2023 m. gegužės 25 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-23 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, virš (duomenys neskelbtini) butų atviros terasos būklė patenkinama, netinkamai įrengta hidroizoliacija, dėl ko vanduo gali patekti į (duomenys neskelbtini) butą. Rekomenduota atlikti atviros terasos remontą. MB „Laupetra“ specialistai 2023 m. lapkričio 13 d. atliko neeilinę statinio apžiūrą ir pateikė išvadas. Išvadoje nustatyta, jog drėgmės skverbties priežastis – nesandari eksploatuojamo stogo hidroizoliacinė danga, netinkamai įrengti bei apskardinti stogo parapetai, montavimo metu paliktos kiaurymės. Išvadoje nurodoma, jog pastato stogo dalyje esantys parapetai įrengti nesilaikant įprastai šiems darbams keliamų reikalavimų, parapetų skardinimas atliktas netinkamai, parapetų skarda vietomis iškišta per mažai, vietomis neiškišta visiškai, todėl netinkamai apsaugo pastato laikančiąsias konstrukcijas nuo tiesioginio kritulių poveikio, tokiu būdu netenkinti STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir šoninės įėjimo durys. Išvadoje taip pat nurodoma, kad „stogo viršus dengtas teptine hidroizoliacine medžiaga, kuri praradusi savo naudingąsias savybes, teptinė hidroizoliacinė danga yra atsisluoksniavusi, apstu kiaurymių pro kurias į stogo pakloto vidinius sluoksnius bei pastato laikančiąsias konstrukcijas, nevaržomai patenka drėgmė. Tokiu būdu netenkinami STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ VII skyriaus, šeštojo skirsnio 33.2 punkto reikalavimai, kurie nurodo, kad 33.2 stogus suprojektuoti ir įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio“. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ bendrijos pirmininkui nurodė organizuoti bendrijos narių susirinkimą apsvarstyti MB „Laupetra“ specialistų išvadą, priimti sprendimą dėl remonto darbų vykdymo. 2024 m. gegužės 25 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-24 nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, pradėti terasos remonto darbai. Šiuo metu remonto darbai yra užbaigti.

5. Trečiasis asmuo M. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės 36,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima padaryti išvadą, kad vanduo į draudėjo butą prasiskverbė tik dėl stogo ir jo konstrukcijų, o ne dėl terasos būklės, tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tiek stogas, tiek terasa yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

8. Teismas sprendė, jog iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog vanduo į draudėjo butą pateko dėl stogo ir jo konstrukcijų būklės (CPK 185 straipsnis). Šią aplinkybę pagrindžia MB „Laupetra“ 2023 m. lapkričio 24 d. išvada. Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ atliko eksperimentą, užliedamas vandeniu terasą, esančią virš draudėjo buto, tačiau vanduo neprasiskverbė. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo M. G. yra atsakingas už žalos atsiradimą.

9. Teismas padarė išvadą, kad bendrija administratoriui perdavė iš esmės ne tik visas namo eksploatavimo, priežiūros, administravimo funkcijas, taigi pastato valdymo teisę, tačiau prie administratoriaus perduotų funkcijų yra konkrečiai įvardyta stogo ir jo konstrukcijų priežiūra. Bendrija iš esmės įsipareigojo tik sudaryti sąlygas trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ vykdyti sutartį, apmokėti už teikiamas paslaugas ir spręsti dėl reikalingų lėšų skyrimo.

10. Teismas iš byloje esančios įrodymų visumos nustatė, kad daugiabučio namo bendrija sudarė Sutartį su trečiuoju asmeniu siekdama, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ daugiabučio namo savininkams teiktų namo administravimo, eksploatavimo, priežiūros paslaugas. Sprendė, jog Sutarties turinys, trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų apimtis leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo perduota visa daugiabučio namo priežiūra, o ne atskira dalis. Atitinkamai, trečiasis asmuo įsipareigojo teikti visas daugiabučio namo priežiūros funkcijas, o bendrija perdavė dokumentus bei informaciją, kuri yra būtina tinkamam prievolių vykdymui. Taigi trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ Sutarties pagrindu buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), o ne tik techniniu prižiūrėtoju. Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos kilimą, todėl ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atlyginimo teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo perduota visa daugiabučio namo priežiūra, o ne tik techninės priežiūros funkcija.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog, ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja yra atsakovė, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą. Atsakovė kaip namo bendro naudojimo objektų valdytoja STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme turi šiame reglamente ir kituose nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir imtis reikiamų veiksmų, ypač kai jų būklė kelia grėsmę asmenų, aplinkos ar turto saugumui, be kita ko, ir pareigą reaguoti į informaciją apie prižiūrimų objektų trūkumus. Visais atvejais bendrijai tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, t. y. ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už tai, kad reikiami darbai būtų atliekami tinkamai ir laiku.

1.3. Nesutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė veikė aktyviai ir savo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovės atsakomybės nepašalina aplinkybė, kad Sutartimi UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto (stogo) būklė įvykio dieną buvo netinkama, o tai turėjo tiesioginę įtaką kilti ieškovės draudėjos buto užliejimui.

1.4. Atsakovė kaip bendrosios dalinės nuosavybės valdytoja, turėjo užtikrinti, kad planuojami remonto darbai būtų atlikti tinkamai, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Informacija apie planuojamus remonto darbus nebuvo perduota UAB „Alytaus butų ūkiui“. Be to, vėliau už atliktus stogo remonto darbus apmokėjo pati atsakovė iš bendrijos lėšų, taigi akivaizdu, kad jeigu UAB „Alytaus butų ūkis“ vykdytų viso daugiabučio namo priežiūrą ir būtų nustatyta jos kaltė, tai stogo remonto darbai būtų derinami ir apmokėti UAB „Alytaus butų ūkis“.

Atsiliepimas

12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad 2020 m. gegužės 5 d. buvo surašytas gyvenamojo namo apžiūros aktas V 6-20, kuriame nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2021 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo apžiūros akte V 6-21 taip pat nurodyta, jog stogo dangos būklė gera, 2022 m. birželio 1 d. statinio apžiūros akte V 6-22 taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 13 punkte pažymėta, kad užfiksuotas vandens prabėgimas į 40 butą per stogo konstrukcijas, bendrijai rekomenduota sutvarkyti vandens prabėgimo priežastį. Draudiminis įvykis įvyko 2022 m. balandžio 2 d. Draudiminio įvykio dieną (2021 m. gegužės 6 d.) gyvenamojo namo apžiūros aktu V 6-21 buvo konstatuota, jog stogo dangos būklė yra gera. Esant tokiai išvadai, atsakovė neturėjo pagrindo inicijuoti stogo dangos remontą, taigi ji jokių įstatymo numatytų pareigų nepažeidė.

2.2. MB „Leupetra“ specialistų išvada apie stogo būklę yra pateikta tik 2023 m. lapkričio 24 d., tuo tarpu jokių įrodymų apie stogo būklę draudiminio įvykio metu byloje nėra. Ieškovė (draudikė) neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios vandens pratekėjimo į daugiabučio vieną iš butų priežasties. Iš esmės ieškovė išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu ir apžiūrėtomis draudėjo patalpomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų turėjusi duomenų apie stogo būklę, t. y. apie stogo remonto būtinybę, ir jokių veiksmų nesiėmė. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ieškinio pateikimo metu ji pati negalėjo nurodyti draudiminio įvykio priežasties.

2.3. Ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę (namo bendraturčiams) ir kitas aplinkybes, todėl ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą, kurią lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovės teiginiai, jog būtent pati atsakovė organizavo ir apmokėjo stogo remontą, o taip pat šio fakto, kad organizavo ir apmokėjo stogo remonto darbus, atsakovė neginčijo, taip pat šią aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo M. G., yra nesusiję su ieškovės ieškinio reikalavimais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. G., tokios aplinkybės negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, kadangi jis teismo posėdyje, nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs apeliacijos objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

4.1. atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ 2012 m. gegužės 2 d. sudarė Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 2 (toliau – Sutartis);

4.2. ieškovė išdavė draudėjui D. P. (toliau – ir draudėjas) gyventojų turto draudimo liudijimą, kuriuo turto draudimu buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpiu (2022 m. kovo 5 d. – 2023 m. kovo 4 d.) 2022 m. balandžio 2 d. buvo užlietas draudėjui priklausantis butas ir apgadintas apdraustas turtas;

4.3. ieškovė draudėjui 2022 m. liepos 21 d. išmokėjo 2 091,12 Eur draudimo išmoką.

17. Savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė iš esmės grindžia argumentais: 1) teismas netinkamai nustatė, jog trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo perduota visa daugiabučio namo priežiūra, o ne tik techninės priežiūros funkcija; 2) bendrijai (atsakovei), kaip namo bendro naudojimo objektų valdytojai STR 1.07.03:2017 10.3 punkto prasme, visais atvejais tenka prievolė organizuoti namo techninę priežiūrą taip, kad būtų užtikrinti statinių esminiai reikalavimai per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; 3) nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės draudėjo butas buvo užlietas dėl daugiabučio namo stogo konstrukcijų būklės, atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta žalos; 4) pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra ginčo dėl draudiko subrogacijos teisės reikalauti draudėjui išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, dėl žalos dydžio, iš esmės tik keliamas klausimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, draudikui išmokėjus draudėjui draudimo išmoką

18. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytina ieškovės nurodyta CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti griežtąją civilinę atsakomybę, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės, tiek šia nuostata nepagrįstai remiasi ir ieškovė apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas tik paminėjo CK 6.266 straipsnio nuostatą, tačiau dėl atsakovės civilinės atsakomybės sprendė remdamasis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.

19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (pavyzdžiui, butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad nėra teisinio pagrindo daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, taikyti griežtosios atsakomybės taisykles. Pirma, toks griežtosios atsakomybės atvejis nėra nurodytas įstatymu ir nėra pagrindo CK 6.266 straipsnį aiškinti plačiai, kaip apimantį ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykius dėl bendrojo naudojimo objekto padarytos žalos atlyginimo. Antra, viena svarbiausių griežtosios atsakomybės savybių yra įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakingam asmeniui efektas. Todėl ji yra nustatoma išimtiniais atvejais įvertinus valdomo objekto ypatumus ir su juo susijusias rizikas. Tačiau griežtosios atsakomybės nėra pagrindo taikyti, kai sprendžiamas bendraturčių tarpusavio atsakomybės klausimas. Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 30 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022). Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (pvz., dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo prievolė kildinama iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl pastarojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

23. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

24. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

25. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

26. Grįsdama atsakovės civilinę atsakomybę ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė jai kaip administratorei priskirtų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas, taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendė, kad atsakovė Sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ perdavė iš esmės visas namo eksploatavimo, priežiūros, administravimo funkcijas, taigi trečiasis asmuo Sutarties pagrindu buvo paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), o ne tik techniniu prižiūrėtoju. Dėl to atsakovė nėra atsakinga už žalos kilimą Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).

29. Sutarties 1 punkte šalys nurodė, kad ši sutartis nustato šalių teises ir pareigas, vykdant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų paprastąjį administravimą, jo nuolatinę techninę priežiūrą, taip pat atsiskaitymo už šias paslaugas bei papildomas paslaugas, neįeinančias į paprastąjį administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą tvarką ir reguliuoja kitus šalių santykius. Sutarties 5 punktu UAB „Alytaus butų ūkis“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą be kita ko pagrindinių namo laikančiųjų (pamatų, sienų, perdengimų, stogo) ir kitų konstrukcijų (balkonų bei laiptinių konstrukcijų, laiptinių stogelių, fasado apdailos elementų, įėjimo į namą laiptų ir durų, lietvamzdžių, latakų, dūmtraukių, ventiliacijos kanalų) (Sutarties 5.1 papunktis); lietaus nuotekų šalinimo tinklų nuo pastato stogo iki pirmo nuotekų šulinėlio už pastato sienos (Sutarties 5.1.3.3 papunktis); teikti Sutarties 5.3 papunktyje nurodytas administravimo paslaugas, be kita ko vieną kartą per metus apibendrinti namo techninių apžiūrų rezultatus ir įvertinti namo būklę; teikti pasiūlymus bendrijai dėl namo konstrukcijų, inžinerinės įrangos kapitalinio remonto būtinumo, jo apimties (Sutarties 5.3.5 papunktis). Taigi, atsakovė trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ perdavė iš esmės visas namo eksploatavimo, priežiūros, administravimo funkcijas, prie Sutartimi perduotų funkcijų yra konkrečiai įvardyta stogo ir jo konstrukcijų priežiūra. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo tik sudaryti sąlygas trečiajam asmeniui UAB „Alytaus butų ūkis“ vykdyti sutartį, apmokėti už teikiamas paslaugas ir spręsti dėl reikalingų lėšų skyrimo.

30. Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ 2020 m. gegužės 5 d. surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą V 6-20, kuriame nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, 2021 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo apžiūros aktą V 6-21, kuriame taip pat nurodyta, kad stogo dangos būklė gera. Ir tik 2022 m. birželio 1 d. statinio apžiūros akte V 6-22 nurodant, kad stogo dangos būklė gera, 13 punkte pažymėta, kad užfiksuotas vandens prabėgimas į 40 butą per stogo konstrukcijas, bendrijai rekomenduota sutvarkyti vandens prabėgimo priežastį.

31. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama su trečiuoju asmeniu „Alytaus butų ūkis“ Sutartį, pastarajai perdavė namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimą, jų būklės vertinimą, trečiojo asmens „Alytaus butų ūkis“ 2020-2021 m. atliktų gyvenamojo namo apžiūros aktuose nurodyta, kad stogo dangos būklė gera, juose nebuvo pateikta jokių rekomendacijų dėl stogo ar lietaus vandens nuotekų vamzdyno remonto, keitimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimo, galimai sąlygojusio draudėjui padarytos žalos padarymą. Pastebėtina, kad MB „Leupetra“ specialistų išvada apie stogo būklę yra parengta tik 2023 m. lapkričio 24 d., t. y., praėjus daugiau kaip 1,5 metų po draudiminio įvykio. Jokių kitų įrodymų apie stogo būklę draudžiamojo įvykio metu byloje nėra. Reikšminga ir tai, kad atsižvelgusi į išvadoje nurodytas rekomendacijas, atsakovė ėmėsi veiksmų pašalinti nurodytas galimas vandens pratekėjimo priežastis, buvo atlikti stogo remonto darbai. Taigi, apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nenustačius, kad atsakovė būtų nevykdžiusi jai teisės nustatytų pareigų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y., nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino Sutarties nuostatas, nepažeidė CPK įtvirtintų įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

34. Nors atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė