- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2-57-1149/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05905-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai vakarai“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai vakarai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai vakarai“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaipėdos bendrabutis“) 402,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų, namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų objektų administratorė. 2020 m. birželio 7 d. buvo pranešta apie paminėtame daugiabučiame name įvykusią vandentiekio avariją. 2020 m. birželio 8 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama likviduoti avariją. 2020 m. birželio 9 d. pranešimu ieškovė nurodė atsakovei, kad pastarajai, kaip daugiabučio namo administratorei, nesiėmus avarijos likvidavimo darbų, šiuos darbus atliks ieškovė bei pateiks atsakovei sąskaitą už atliktus avarijos likvidavimo darbus. Atsakovei nepateikus prieštaravimų ieškovė atliko avarijos likvidavimo darbus ir 2020 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą 402,51 Eur sumai. 2020 m. birželio 18 d. pranešimu atsakovė atsisakė priimti paminėtą sąskaitą – faktūrą. 2020 m. birželio 29 d. pranešimu ieškovė pakartotinai prašė atsakovės iki 2020 m. liepos 14 d. sumokėti 402,51 Eur skolą, tačiau 2020 m. liepos 13 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu.
1.2. Daugiabučio namo vandentiekio sistemos, esančios daugiabučiame name, priklauso namo bendrasavininkams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo 11 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Šiuo atveju atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, privalėjo tinkamai prižiūrėti namo vandentiekio sistemą, imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos, bei yra atsakinga ir privalo apmokėti už namo bendrojo naudojimo objektų remontą.
1.3. Tarp šalių 2005 m. vasario 1 d. buvo sudaryta Šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo ir mokesčių paskirstymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo savo lėšomis eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal priede Nr. 2 nurodytas eksploatacijos ribas. Sutarties priede Nr. 2 sutartiniu ženklu V. įmonės balanse yra nurodyta, kad ieškovės vandentiekio eksploatacijos riba baigiasi ties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), išorine namo siena. Taigi šalys susitarė, jog už pastato viduje esančių vandentiekio tinklų priežiūrą ir eksploataciją ieškovė nėra atsakinga, o atsakinga laikytina atsakovė.
1.4. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 172 4.2. punkte nurodyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Kaip matyti iš Sutarties priedo Nr. 2, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), viduje esantis vandentiekio tinklas nėra įtrauktas į ieškovės balansą, todėl ji nėra atsakinga už jo priežiūrą ir eksploataciją. Už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), viduje vandentiekio tinklo priežiūrą ir eksploataciją atsakinga atsakovė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovės pozicija, jog šalys pagal 2005 m. vasario 1 d. Sutarties 3.1.5. punktą susitarė, kad ieškovė yra atsakinga už vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurių eksploatacinės ribos nustatytos Sutarties priede Nr. 2, yra nepagrįsta. Sutarties priede Nr. 2 sutartiniu ženklu V. įmonės balanse yra nurodyta geriamojo vandens infrastruktūros dalis (mėlyna spalva), kuri įtraukta į ieškovės balansą. Jokių sutartinių ženklų, kurie nurodytų eksploatacijos ribas, priede Nr. 2 nėra. Priedas Nr. 2 nepasirašytas atsakovės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė sutiko su pažymėjimais ir jiems pritarė. Taigi, nors Sutarties 3.1.5. punkte nurodoma apie eksploatavimo ribas, Sutarties priedas Nr. 2 jų nepatvirtina.
2.2. Teisės aktai nustato baigtinį abonento ar vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos sąrašą, t. y. vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją. Šiame sąraše nėra nurodyta, kad riba būtų galima laikyti namo sieną. Nagrinėjamu atveju, ginčo pastatui esant daugiabučiam namui, pagal įstatymą negalima susitarti dėl kitos ribos nei įvadas. Ieškovės teiginių nepagrįstumą pagrindžia ir tai, kad vandens tiekimo ir vartojimo ribos nustatymas ties daugiabučio namo siena yra techniškai nelogiškas, atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ir tiekimo riba atsirastų ties įvadinio vamzdyno viduriu.
2.3. Svarbi aplinkybė, kad ieškovei likviduojant avariją, prireikė nutraukti vandens tiekimą skirstomaisiais tinklais, ko pasekoje be vandens tiekimo liko ne tik ginčo pastatas, bet ir keletas aplink esančių kitų daugiabučių gyvenamųjų namų. Jei avarija būtų įvykusi daugiabučio namo vidiniame tinkle, kaip kad ieškinyje nurodo ieškovė, būtų pakakę užsukti vandens apskaitos mazge esančią įvadinę namo sklendę, kas yra atsakovės dispozicijoje, ir sutvarkyti avarijos padarinius, tačiau to akivaizdžiai nepakako. Dėl šių aplinkybių ieškovė nepagrįstai teigia, kad vandentiekio avarija įvyko daugiabučio namo vidiniame tinkle, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
2.4. Pagal Sutarties 5.1. punkto nuostatas tiekėjas (ieškovė) atsako už vandens saugą ir kokybę iki įvadinio šalto vandens skaitiklio, o 3.1.10. punkte numatyta, kad vandens tiekimas privalo būti atnaujintas pagal trumpiausią laiką, tačiau ne ilgesnį nei 24 val. laikotarpį. Būtent šios Sutarties nuostatos apibrėžia ieškovės atsakomybės ribas, nes akivaizdu, kad būtų neįmanoma ieškovei užtikrinti vandens saugumo ir kokybės bei nenutrūkstamo vandens tiekimo, jei geriamojo vandens tiekimo tinklų priežiūra būtų atliekama ne pačios ieškovės, o trečiųjų asmenų ir (ar) pačių vartotojų, abonentų. Įstatymas įpareigoja ieškovę užtikrinti vandens saugą ir kokybę bei nenutrūkstamą vandens tiekimą. Tokią poziciją palaikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinių administravimo skyrius, kuris 2020 m. birželio 26 d. rašte nurodė, kad atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą ir šalių sudarytą Sutartį, manytina, kad trūkusį šalto vandens vamzdyną iki (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengto vandens apskaitos mazgo ir įvadinio vandens apskaitos prietaiso gedimą suremontuoti turi tiekėjas.
2.5. Ieškovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas, negali vengti pareigos prižiūrėti geriamojo vandens infrastruktūrą, motyvuodama tuo, kad infrastruktūra jai neperduota ar neįtraukta į jos balansą, nes už tokių veiksmų atlikimą nėra atsakingas vartotojas ar abonentas.
2.6. Ne visi daugiabučiame name esantys inžineriniai vamzdynai yra bendrojo naudojimo objektai, kuriuos pareiga prižiūrėti tenka bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taip pat, jei atitinkama daugiabučiame name esanti inžinerinių vamzdynų dalis yra bendrojo naudojimo objektas, tačiau jis nėra įtrauktas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, administratoriui taip pat nekyla atsakomybė už jo priežiūrą. Ieškovė daro nepagrįstas prielaidas, kad, jei geriamojo vandens infrastruktūros dalis yra vartojimo ribose, už jų priežiūrą automatiškai yra atsakingas administratorius. Gali susidaryti situacija, kad daugiabučio namo gyventojai tikslingai nusprendžia perleisti tik dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros administratoriui, o likusią turto dalį prižiūrėti patys. Nagrinėjamu atveju avarija įvyko vandentiekio įvade prieš įvadinę sklendę, t. y. toje geriamojo vandens infrastruktūros dalyje, kurios nei namo savininkai, nei atsakovė, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nėra įpareigoti prižiūrėti, todėl bet kokios ieškovės pretenzijos atsakovei laikytinos nepagrįstomis. Tokio pobūdžio pareigų nėra ir Sutartyje. Taigi, netgi atskirai šalių suderėtos Sutarties nuostatų pagrindu atsakovei nebuvo numatyta jokių įpareigojimų, susijusių su geriamojo vandens infrastruktūros remontu. Priešingai, atsakovė įsipareigojo užtikrinti įvadinių vandens ar nuotekų apskaitos mazgų patalpų reikiamą sanitarinę būklę ir jų įrangos techninės būklės saugumą bei plombų neliečiamumą ir nedelsiant informuoti ieškovę apie pastebėtus vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklų, vandens bei nuotekų šalinimo apskaitos prietaisų gedimus ar nuplėštas plombas. Atsakovė tą ir padarė, 2020 m. birželio 8 d. raštu informuodama ieškovę apie įvykį ir paprašydama ieškovės likviduoti avarijos padarinius.
2.7. Atsakovė nėra užsakiusi ir atitinkamai nėra priėmusi iš ieškovės 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų darbų, todėl jai nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Be to, minėtoje sąskaitoje – faktūroje nėra nurodyta, kokie konkrečiai avarijos likvidavimo darbai buvo atlikti, taip pat nenurodyta, kokios medžiagos, kokie jų kiekiai buvo sunaudoti avarijai likviduoti ir pan., ieškovė nei su ieškiniu, nei su 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaita – faktūra atsakovei nepateikė atliktų darbų sąmatos. Taigi ieškovė niekaip nepagrindė reikalaujamos 402,51 Eur dydžio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Ž. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad trūkęs vandentiekio vamzdis yra daugiabučio namo rūsyje, ieškovė neturi prieigos prie ginčo vamzdžio dalies, bei nuosavybės ar jokia kita teise neturi prievolės minimos vamzdžio dalies eksploatuoti. Šalys 2005 m. vasario 1 d. sudaryta Sutartimi yra susitarę, kad ieškovė eksploatuoja vandentiekio tinklą iki daugiabučio namo išorinės sienos. Tokiu būdu šalys susitarė, kad už pastato vidaus vandentiekio sistemos eksploatavimą yra atsakinga atsakovė. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise vandentiekio tinklas priklauso iki išorinės daugiabučio namo sienos. Be to, ginčo vamzdis nėra įtrauktas į ieškovės tinklų balansą, o pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 172 4.2. punktą ieškovė atsako už jos balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 pastato vidaus vandentiekio sistema nėra įtraukta į ieškovės balansą, todėl tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė nėra atsakinga už jo priežiūrą ir eksploataciją.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šioje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, teismo ekspertas A. S. padarė išvadą, kad avarija įvyko skirstomajame tinkle, įvadas įrengtas nebuvo, dėl to skirstomoji linija tęsėsi ir namo viduje, o įvadu laikytinas namo vandens apskaitos prietaisas. Ieškovė nepasirūpino įvado įrengimu, nors tinkamo įvado įrengimas yra ieškovės prievolė. Ieškovės specialių žinių turintis darbuotojas R. B. taip pat patvirtino, kad avarija įvyko skirstomajame tinkle. Už avarijos, įvykusios skirstomajame tinkle, likvidavimą atsakinga ieškovė. Pažymėjo, kad Sutarties priedas Nr. 2 atsakovės nėra pasirašytas, tai ieškovės vienašališkai atliktas pribraižymas. Ieškovė nepasirūpino organizacinėmis teisinėmis priemonėmis, kad aiškiai apibrėžti atsakomybės ribas. Nors ieškovė nurodo, kad už vamzdžio, esančio pastato viduje, priežiūrą negali būti atsakinga, nes neturi prie jo prieigos, tačiau galimybės valdyti šios vamzdžio dalies neturi ir atsakovė, kadangi reikėjo užsukti vandenį dviem namams. Apklaustas teismo ekspertas A. S. patvirtino, kad įvado įrengimas yra galimas, nėra techniškai sudėtingas ir finansiškai nėra brangus. Tačiau ieškovė iki šiol nesiėmė techninių ir organizacinių priemonių, kad įrengtų namo įvadą.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis CPK 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
6. Apklaustas teismo ekspertas A. S. parodė, kad avarija įvyko skirstomojo vamzdyno dalyje. Skirstomasis vamzdynas eina nuo šulinio Nr. 25 ((duomenys neskelbtini) gatvėje) į pastatą, tai vientisas vamzdynas, nėra jokios uždaromosios armatūros. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta riba iki sienos yra balansinė, buhalterinė riba, bet vamzdis yra vientisas, jis nėra atskirtas uždaromąja armatūra, Sutartyje nėra nurodyta, kas atriboja vamzdžio dalis. Eksploatacinė riba turi būti ta, kurią galima valdyti, o siena nieko nedaro, ieškovė negali valdyti situacijos iki sienos. Problema ta, kad šiuo atveju nėra tinkamai įrengto vandentiekio įvado, o būtent tinklo įvadas yra ta tinklo dalis, kuri yra apribota iš abiejų pusių. Turėjo būti įrengta sklendė šulinyje prie pastato arba požeminė sklendė. Šiuo atveju galimybė uždaryti vandens tekėjimą yra tik ta sklendė, kuri yra pastato viduje prieš vandens apskaitos mazgą, ieškovė tik iki pastato sienos valdyti situacijos (uždaryti vamzdyno) negali, todėl būtent sklendė pastato viduje šiuo atveju laikytina eksploatacine riba.
7. Liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad iš ieškovės gavo bylos medžiagą, dalyvavo kartu su teismo ekspertu A. S. objekto apžiūroje, po to ieškovės užsakymu parengė Konsultacinę išvadą. Paaiškino, kad vandentiekio avarija įvyko pastato viduje, pastato inžinerinėje sistemoje, pastato vandentiekio vamzdyne. Daugiabučio namo įvadas yra pastato inžinerinės sistemos dalis, vidaus vandentiekio dalis, kuri prasideda ties išorės siena. Skirstomieji tinklai į pastatą neįeina, jų pastato viduje nėra, skirstomieji vamzdžiai net neateina prie sienos. Kur šiuo ginčo atveju yra skirstomieji tinklai nežino, nematė vandentiekio įvado ir skirstomųjų tinklų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. vasario 1 d. tarp šalių sudaryta Šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo ir mokesčių paskirstymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo tiekti šaltą vandenį į atsakovės administruojamų daugiabučių namų gyvenamąsias ir/ar negyvenamąsias (komercines) patalpas bei šalinti ir valyti nuotekas, kurios atsiranda naudojant vandenį, o atsakovė įsipareigojo paskirstyti mokesčius buitiniams ir kitiems vartotojams, surinkti juos ir pervesti tiekėjai.
9. 2020 m. birželio 7 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose trūko geriamo vandens vamzdynas prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą; apipiltos rūsio ir šilumos punkto patalpos. Vandens vamzdis buvo pažeistas korozijos ir prieš flanšinę jungtį apatinėje dalyje nesandarus. Avarinė tarnyba informavo ieškovę AB „Klaipėdos vanduo“ apie įvykusią avariją; AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai užsuko geriamo vandens tranzitą; nutrauktas vandens tiekimas keletui namų. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su 2020 m. birželio 8 d. prašymu „Dėl avarijos likvidavimo“ Nr. KB-99, prašydama likviduoti avariją dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje trūkusio šalto vandens vamzdžio ir pašalinti avarijos pasekmes. Ieškovė 2020 m. birželio 9 d. pranešimu „Dėl vandentiekio tinklų avarijos adresu (duomenys neskelbtini)“ Nr. 2020/S.01-1378 nurodė atsakovei, kad ieškovė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje esančių vandentiekio tinklų neprižiūri, jų remontą ir avarijų likvidavimą turėtų vykdyti pastato bendrojo naudojimo infrastruktūrą prižiūrinti organizacija. Kadangi atsakovė nesiima avarijos likvidavimo darbų, ieškovė, siekdama kaip galima greičiau atstatyti vandens tiekimo paslaugų teikimą gyventojams, likviduos vidaus vandentiekio tinklų avariją ir už atliktus darbus pateiks sąskaitą atsakovei.
10. Ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija VP Nr. 0051755 402,51 Eur sumai už vidaus vandentiekio tinklų avarijos likvidavimą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2020 m. birželio 18 d. pranešimu nurodė, kad nesutinka su prievole atsiskaityti už vandentiekio tinklų avarijos likvidavimo darbus. Ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. birželio 29 d. pranešimą, prašydama iki 2020 m. liepos 14 d. atsiskaityti už vandentiekio tinklų avarijos likvidavimo darbus. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo už vandentiekio tinklų avarijos likvidavimo darbus yra nepagrįstas.
11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl subjekto, atsakingo už trūkusio vamzdžio eksploataciją: ieškovė tvirtina, kad trūkęs vamzdis yra pastato vidaus vamzdyno dalis, daugiabučio namo bendraturčių nuosavybė, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad trūkęs vamzdis yra geriamojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovės infrastruktūros dalis. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, kuriai – geriamojo vandens tiekėjui ar vartotojui priklausančiai infrastruktūrai priskirtinas trūkęs vamzdis.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskyrimas yra svarbus atribojant atsakomybę, kylančią valdant įrenginius, sudarančius šias infrastruktūras, ir kitais teisiniais aspektais; aptariamos infrastruktūros teisine prasme yra atskiros ir nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, nutarties 30 punktas).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės formos, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895, II skyriaus „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punkte yra nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Analogiškos nuostatos numatytos ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše.
14. Vandentiekis – inžinierinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 12 d.) (toliau – GVĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (GVĮ 2 straipsnio 23 dalis). Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (GVĮ 5 straipsnio 2 dalis). Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai (GVĮ 5 straipsnio 3 dalis).
15. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (čia ir toliau - ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir GVTNTĮ) 3 straipsnio 17 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Taigi GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje aiškiai įvardyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, kurioje susijungia tiekėjui ir vartotojams (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, yra daugiabučio namo įvadas, t. y. ties namo įvadu pasibaigia vartotojams priklausanti infrastruktūra ir atitinkamai prasideda geriamojo vandens tiekėjui priklausanti infrastruktūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018, nutarties 29 punktas).
16. Pripažintinas nepagrįstu ieškovės teiginys, jog šalys yra susitarusios geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba laikyti daugiabučio namo išorinę sieną. 2005 m. vasario 1 d. Sutarties 3.1.5. punktu ieškovė įsipareigojo savo lėšomis eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal priede Nr. 2 nurodytas eksploatacijos ribas. Sutarties priede Nr. 2 sutartiniu ženklu V. įmonės balanse yra nurodyta, kad ieškovės vandentiekio eksploatacijos riba baigiasi ties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), išorine namo siena. Pažymėtina, kad iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusio GVTNTĮ nuostatos vandens tiekimo ir vartojimo riba laikė vandens tiekimo sutartyje nurodytą vandens tiekimo infrastruktūros vietą, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui (vartotojui); jei rašytinė sutartis nesudaryta, vandens tiekimo ir vartojimo riba laikyta vieta, kurioje yra ar turi būti įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. GVTNTĮ reglamentavimas pasikeitė, įstatymas nebenumato galimybės šalims susitarti dėl eksploatacijos ribų, t. y. GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas vietų, kurios gali būti laikomos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, nurodant, kad konkreti vieta pasirenkama ne šalių susitarimu jų nuožiūra, o nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategoriją – vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 2, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34-1, 35-1 straipsniais ir priedu įstatymo Nr. XIII-1892 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai iki 2019 m. gruodžio 31 d. turi pasiūlyti vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, atitinkančias GVTNTĮ nuostatas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesiėmė organizacinių teisinių priemonių, siekiant, kad būtų sudaryta nauja, GVTNTĮ nuostatas atitinkanti sutartis. Dėl to ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimą, negali remtis savo pačios pareigų nevykdymu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija turi teisę pateikti savo nuomonę teisės taikymo, kas apima ir teisės aiškinimą, klausimais. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rašte „Dėl vandens tiekimo ribos nustatymo“ išdėstė poziciją teisės taikymo klausimu, t. y. kad nesvarbu ar yra sudaryta viešoji sutartis ar ne, GVTNTĮ apibrėžia geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribą, kuri šiuo atveju yra daugiabučio namo įvadas. Šiuo atveju 2005 m. vasario 1 d. Sutartis neatitinka GVĮ, GVTNTĮ nuostatų, Sutarties priede Nr. 2 numatytos vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo ribos nustato blogesnę vartotojų, t. y. daugiabučio namo bendrasavininkų, padėtį nei numatyta GVTNTĮ, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 2 punktui, kuriame numatyta, kad sutartyje be Apraše nustatytų sąlygų, gali būti ir individualiai šalių aptartų sąlygų, neprieštaraujančių CK, GVĮ, GVTNTĮ ir kitiems geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams; sutarties šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios pablogintų vartotojo padėtį, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į nurodytą, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba nagrinėjamu atveju yra laikytinas daugiabučio namo įvadas.
17. Vadovaujantis GVĮ 2 straipsnio 26 dalimi įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais. Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau - STR 2.07.01:2003) 10.11 punkte nustatyta, kad pastato vandentiekis – vamzdynas ir kita vandens vartotojų statiniuose esanti vandens tiekimo, laikymo, ruošimo ir skirstymo įranga, įvadu sujungta su lauko vandentiekiu; 61 punkte nustatyta, kad pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Pastato vandentiekis turi būti sudaromas tik iš elementų, reikalingų normaliam visų ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų veikimui; 64 punkte numatyta, kad vandentiekio įvadas prie lauko vandentiekio linijos jungiamas trišakiu arba balnu. Įvado prijungimo vietoje gali būti statomas šulinys, kuriame įrengiamas čiaupas ir kiti numatyti prietaisai (pvz., vandens apskaitos mazgas). Kai pasirenkama požeminės konstrukcijos uždaromoji armatūra (požeminė sklendė arba požeminis balnas su įtaisytu uždoriu) ir įvado prijungimo vietoje kitokių prietaisų nėra, šulinio statyti nereikia. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad vandens tiekėjo eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą su abonento (vartotojo) pastato vidaus geriamojo vandens naudojimo įrenginiais ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingomis komunikacijomis turi jungti įvadas, kuris prie lauko vandentiekio linijos jungiamas trišakiu arba balnu, statant šulinį, arba požeminės konstrukcijos uždaromąja armatūra.
18. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti 2020 m. birželio 7 d. įvykusios vandentiekio avarijos vietą, aplinkybes, susijusias su ginčo vamzdžio eksploatacijos ribomis, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui A. S.. Teismo ekspertas A. S. 2022 m. spalio 14 d. teismo ekspertizės akte Nr. 22-10/01, atsakydamas į 1-ąjį klausimą „Kurioje vandentiekio tinklo vietoje daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl kokių priežasčių 2020 m. birželio 7 d. kilo vandentiekio avarija?“, pateikė išvadą, kad 2020 m. birželio 7 d. avarijos momentu vamzdyno atkarpa, kuri techniškai tarnautų kaip konkretaus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) įvadas, pagal STR 2.07.01:2003 63, 64, 65, 66 punktų reikalavimus įrengtas nebuvo, tai patvirtino ir aplinkybė, kad avarijos metu uždarius sklendę vandentiekio šulinyje Nr. 25, vanduo nebuvo tiekiamas ir į kitą šalia (duomenys neskelbtini) namo esantį daugiabutį gyvenamąjį namą. Įprastai praktikoje geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą – vandentiekio įvadą įrengia geriamojo vandens tiekėjas (šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“). Pagal įprastą praktiką geriamojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ įrengtas įvadas per sklendę vandentiekio šulinyje ar per žemėje įrengtą ventilį turėjo būti prijungtas prie daugiabučio namo įvado – tai yra vamzdyno atkarpos, atskirtos uždaromąja armatūra nuo geriamojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo infrastruktūros. Dėl to ekspertas darė išvadą, kad skirstomoji linija nuo vandentiekio šulinio Nr. 25 kerta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsio sieną į šio namo rūsio patalpą ir 2020 m. birželio 7 d. vandentiekio avarija įvyko daugiabučio namo rūsyje esančio vandentiekio skirstomosios linijos vamzdžio dalyje. Atsakydamas į 2-ąjį klausimą „Kuri daugiabučio namo vandentiekio tinklo vieta yra laikoma eksploatavimo riba tarp viešojo vandens tiekėjo ir namo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomo turto?“, ekspertas pateikė išvadą, kad kadangi daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) nėra įrengtas pastato įvadas, todėl tiriamuoju atveju daugiabučio namo vandens apskaitos mazgas turėtų būti laikomas eksploatavimo riba tarp viešojo vandens tiekėjo ir namo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomo turto, tuo tarpu vamzdžio dalis, kurioje įvyko vandentiekio avarija nėra daugiabučio namo įvadas GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalies prasme (išvada atsakant į 7-ąjį klausimą „Ar vandentiekio vamzdyno dalis, kurioje įvyko vandentiekio avarija, yra daugiabučio namo įvadas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies prasme?“).
19. Teismo posėdžio metu išaiškindamas savo išvadą žodžiu (CPK 217 straipsnio 2 dalis) teismo ekspertas A. S. paaiškino, kad sklendė yra šulinyje Nr. 25 ((duomenys neskelbtini) gatvėje), kuri atriboja magistralinį vamzdyną (duomenys neskelbtini) gatvėje ir skirstomąjį vamzdyną (duomenys neskelbtini) gatvėje. Skirstomasis vamzdynas nuo šulinio Nr. 25 ((duomenys neskelbtini) gatvėje) eina į pastatą (duomenys neskelbtini). Tai vientisas skirstomasis vamzdis, kurio ilgis nuo šulinio Nr. 25 (duomenys neskelbtini) gatvėje pagal viešus registro duomenis yra 94,21 m, nėra jokios uždaromosios armatūros. Prie pastato (duomenys neskelbtini) yra šulinys Nr. 33, tačiau šis šulinys nieko nedaro. Šiame prie pastato esančiame šulinyje (Nr. 33) turėjo būti įrengta sklendė, arba turėjo būti įrengta požeminė sklendė, tačiau nė vienos jų nėra, todėl šiuo atveju nėra tinkamai įrengto vandentiekio įvado. Įvadas yra tinklo dalis, apribota iš abiejų pusių uždaromąja armatūra. Galimybė uždaryti vandenį šiuo atveju yra tik sklendė šulinyje Nr. 25, kuri atriboja magistralinį ir skirstomąjį vamzdyną, bei nutraukia vandens tiekimą į du pastatus, ieškovė šiuo metu, nesant įrengto vandentiekio įvado, neturi galimybės uždaryti vandenį tik į pastatą (duomenys neskelbtini).
20. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.).
22. Ieškovė, nesutikdama su teismo eksperto A. S. ekspertizės išvadomis, bei siekdama pagrįsti teismo ekspertizės akto turinio ydingumą ir išvadų nepatikimumą, pateikė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto prof. dr. S. M. 2022 m. lapkričio 18 d. Konsultacinę išvadą Nr. 22-67, kurioje atliktas ekspertinis tyrimas ir atsakyta į 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje pateiktus klausimus. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad daugiabučio namo įvadas yra vamzdžio dalis, kuri kerta daugiabučio gyvenamojo namo sieną (t. y. ta vamzdžio dalis, kuri yra pastato sienoje), dėl to padaryta išvada, kad vandentiekio avarija įvyko vamzdžio dalyje, kuri yra už daugiabučio namo įvado.
23. Taigi, specialiųjų žinių turintys asmenys pateikė skirtingas išvadas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) įvado įrengimo bei jo buvimo vietos: teismo paskirtas ekspertas A. S. pateikė išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkantis daugiabučio namo įvadas įrengtas nebuvo, įvadu turėtų būti prie pastato esančiame šulinyje Nr. 33 įrengta sklendė arba požeminė sklendė, tuo tarpu Konsultacinę išvadą pateikęs S. M. padarė išvadą, kad daugiabučio namo įvadas yra vamzdžio dalis (atkarpa) pastato sienoje. Teismo vertinimu, teismo eksperto A. S. išvada yra pagrįsta. Remiantis GVĮ 2 straipsnio 26 dalimi, STR 2.07.01:2003 10.11 punktu įvadas yra vamzdyno atkarpa, kuri turi sujungti du tinklus – viešojo vandens tiekėjo tinklą ir vartotojo tinklą. Kadangi pagal paminėtas teisės aktų nuostatas įvadas atlieka sujungimo funkciją, vadinasi įvado egzistavimui reikalinga jungtis. Tuo tarpu vamzdžio atkarpa sienoje nieko nejungia. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktą kiekvienas vartotojas privalo turėti galimybę daryti poveikį savo valdomai inžinerinei sistemai – sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan., apriboti vandens tiekimą, kas suteikia galimybę realiai aptarnauti ir prižiūrėti pačią sistemą. Aptariamos teisės normos suponuoja išvadą, kad esminis vartotojo inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tai, kad sistema tenkina tik vartotojo (šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo) poreikius ir gali būti atskirta nuo viešojo vandens tiekėjo inžinerinės sistemos, o uždaromieji įtaisai (sklendės, ventiliai ir pan.) nustato ribą tarp viešosios ir vartotojo vandentiekio inžinerinės sistemos. Šiuo atveju ginčo vamzdis yra vientisas vamzdis, kuris prasideda nuo šulinio Nr. 25 ((duomenys neskelbtini) gatvėje) ir kerta daugiabučio namo rūsio sieną, ginčo vamzdis tenkina ne tik namo (duomenys neskelbtini), savininkų poreikius, bet ir gretimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų poreikius: ieškovė, norėdama daryti poveikį vandens tiekimui į namą (duomenys neskelbtini), kartu neišvengiamai turi daryti poveikį namui (duomenys neskelbtini), t. y. viešojo tiekėjo sistema ir gretimų namų – dviejų atskirų vartotojų – sistemos negali funkcionuoti nepriklausomai, kadangi nėra įrengta uždaromųjų įtaisų, kurie sujungtų ieškovės ir namo (duomenys neskelbtini) tinklus, bei ieškovės ir namo (duomenys neskelbtini) tinklus. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad vandentiekio tinklas paklotas 1969 metais, dėl ko ieškovė neturėjo prievolės tokių įvadų įrengti. Pirma, vandentiekio vamzdynas ir šuliniai Nr. 25, Nr. 33 pripažinti tinkamais eksploatuoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. „(duomenys neskelbtini) g. vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamais eksploatuoti aktu“, kuriame nurodyta, kad vandentiekio tinklai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka tolimesnei eksploatacijai. Šio akto sudarymo metu paminėti statybos techninių reglamentų reikalavimai galiojo. Antra, 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi GVTNTĮ redakcija panaikino galimybę susitarti dėl eksploatacijos ribų bei nustatė, kad esant daugiabučiam gyvenamajam namui geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra laikytinas daugiabučio namo įvadas. Ieškovė nesiėmė priemonių, kad vandens tiekimui į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), būtų įrengtas tinkamas įvadas. Teismo ekspertas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvado įrengimas ginčo atveju nėra techniškai sudėtingas (reikalinga įrengti sklendę prie pastato esančiame vandentiekio šulinyje Nr. 33) ir finansiškai didelių kaštų nesudarytų.
24. Ieškovė nurodo ir tai, kad pagal viešus VĮ „Registrų centras“ tvarkomus Nekilnojamojo turto registro duomenis (Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą ir žemėlapį) ieškovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklas iki išorinės daugiabučio namo sienos; ginčo vamzdis (vamzdžio atkarpa nuo išorinės pastato sienos į pastato vidų) nėra įtrauktas ir į įmonės balansą, o pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 172 4.2. punktą ieškovė atsako už jos balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle; už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją, dėl to nuosavybės teisės į vamzdyną neįregistravimas viešame registre savaime nereiškia, kad ieškovė neturi pareigos tokio vamzdyno eksploatuoti, jei tokia pareiga jai atsiranda kitu pagrindu. GVTNTĮ 16 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Papildomų lėšų už bešeimininkės infrastruktūros eksploatavimą ir remontą iš abonentų ir vartotojų neturi būti prašoma. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Taigi, net ir konstatavus, kad vandentiekio tinklo atkarpa, esanti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), viduje nuo pastato sienos iki vandens apskaitos mazgo, nuosavybės teise ieškovei nepriklauso, tačiau atsižvelgus į tai, kad ši vandentiekio tinklo atkarpa yra reikalinga viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti, o jos savininkas nežinomas, t. y. pastaroji yra bešeimininkė, už jos eksploatavimą ir remontą yra atsakinga ieškovė.
25. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, taip pat remiasi Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-168-555/2019. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kurioje tapačios arba esminių panašumų turi tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai remiasi minėtomis teismų nutartimis, kaip suteikiančiomis teisę nagrinėjamoje byloje reikalauti skolos už avarijos likvidavimo darbus:
25.1. Ieškovės nurodomoje Panevėžio apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. e2A-531-252/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal draudimo sutartį draudimo išmoką už užliejimu sugadintą turtą, reikalavimo priteisti išmokėtą sumą subrogacijos teise iš atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudiko, reikalavimas kildintas iš deliktinės civilinės atsakomybės. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo, ieškovei likvidavus daugiabučio namo vandentiekio avariją, nors tai, pasak ieškovės, privalėjo atlikti atsakovė. Be to, Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, kurioje vietoje (lauke, namo sienoje, rūsio viduje) trūko vamzdis, o susipažinus su pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu matyti, kad vandenį tik šiam namui užsukti buvo galima panaudojus sklendę prie namo esančiame šulinyje gatvėje. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, nustatyta, kad prie namo (duomenys neskelbtini) esančiame šulinyje Nr. 33 sklendės nėra, sklendę galima užsukti šulinyje Nr. 25, esančiame už daugiau nei 90 metrų nuo namo, tokiu būdu nutraukiant vandens tiekimą dviem daugiabučiams namams. Taigi faktinės bylų aplinkybės nesutampa, kas lemia negalimumą remtis ieškovės minimoje Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais kaip precedentu.
25.2. Ieškovės nurodomoje Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2A-168-555/2019 buvo sprendžiamas ginčas dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei žalos – pastato defektų, atsiradusių dėl drėgmės poveikio, šalinimo išlaidų – atlyginimo. Šioje byloje, minėta, nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo, ieškovei likvidavus daugiabučio namo vandentiekio avariją, nors tai, pasak ieškovės, privalėjo atlikti atsakovė. Bylose skiriasi ir įvykio vieta bei vartotojo kategorija – nagrinėjamoje byloje vandentiekio avarija įvyko daugiabučiame name, o Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje vandentiekio avarija įvyko individualaus gyvenamojo namo žemės sklype, dėl ko pagal šią vartotojo kategoriją eksploatacijos riba nurodyta, kad gali būti šulinys, sklypo riba ar statinio įvadas. Be to, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko įvade, kuris priklauso vartotojui. Taigi, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties ratio decidendi nesutampa su šios civilinės bylos aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo remtis ieškovės minimoje Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais kaip precedentu.
26. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismo ekspertizės akto išvadas bei šių išvadų išaiškinimą žodžiu, spręstina, kad ginčo atveju geriamojo vandens tiekėjo ir vartotojo infrastuktūros pagal teisės aktų reikalavimus atskirtos nebuvo, kadangi nebuvo įrengtas tinkamas daugiabučio namo įvadas, vamzdis iki išorinės pastato sienos ir nuo jos iki vandens apskaitos mazgo yra vientisas vamzdis, o pirmasis uždaromasis įtaisas, kuris skiria ieškovės ir namo (duomenys neskelbtini) inžinerines sistemas yra vandens apskaitos mazgas, kuris šiuo atveju ir laikytinas riba, skiriančia geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo infrastruktūras. Kadangi vandentiekio avarija įvyko prieš vandens apskaitos mazgą, todėl nesant įrengto daugiabučio namo įvado už šios vandentiekio tinklo atkarpos eksploatavimą ir priežiūrą yra atsakinga ieškovė, kuriai kilo prievolė pasirūpinti vandentiekio avarijos padarinių likvidavimu. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės atžvilgiu pareikštas reikalavimas atlyginti išlaidas už avarijos padarinių likvidavimą laikytinas nepagrįstu, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
28. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 728 Eur advokato, advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, 3 025 Eur už ekspertizės atlikimą, 484 Eur už eksperto apklausą.
29. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos sudėtingumą, apimtį bei į nagrinėjimo trukmę, atsakovės atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, atstovavimo teisme trukmę, atsakovei iš ieškovės priteistina 10 237 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 10 237 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB „Civinity namai vakarai“ naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.