Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-168-555/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-15
Bylos Nr.: 2A-168-555/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00931-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“

Kategorijos

2.6.8.2Viešoji sutartis
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-168-555/2019Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00931-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2; 2.6.8.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,dalyvaujant ieškovui E. M., jo atstovui advokatui N. S.,atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ atstovei advokatei B. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-443/2018 pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp jo ir atsakovės UAB „Šakių vandenys“ 2016 m. spalio 13 d. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 17, 27, 28, 29 punktus nesąžiningomis sutarties sąlygomis, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 415,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, eidamas per jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, prie įėjimo į namą, įsmuko į negilią smegduobę. Pastebėjo, kad trūkęs per namo kiemą pravestas vandentiekio vamzdis, skverbiasi vanduo. Kadangi jam priklausančioje teritorijoje jokių šulinių ar sklendžių nėra, siekdamas sustabdyti vandens tekėjimą ir likviduoti avarijos padarinius, telefonu informavo atsakovės asmenį, atsakingą už vandens inžinerinius tinklus. Atvykę atsakovės darbuotojai įvertino situaciją, ėmėsi veiksmų vandens tekėjimui sustabdyti, užsuko už jo nuosavybės ribų esančią vandentiekio sklendę, atkasė vandentiekio vamzdį, likvidavo avariją. Pats asmeniškai stebėjo visus remonto darbus, todėl matė, kad buvo sutrūkęs vandentiekio linijoje esantis jungiamasis trišakis, kurį atsakovės darbuotojai pakeitė. Ieškovas, kaip vartotojas, prie bendrų vandentiekio inžinerinių tinklų atsakovės buvo prijungtas 2010 m. lapkričio mėnesį, atsakovei įrengus jo paruoštame santechniniame mazge apskaitos prietaisą ir uždaromąją sklendę prieš jį. Atsakovė tuomet išdavė atsiskaitymo knygelę ir suteikė abonentinį numerį – 112474, tačiau įvadinio skaitliuko dokumentų jam nepateikė. Ieškovas 2017 m. kovo mėn. 4 d. pastebėjo atsiradusius gyvenamojo namo defektus – nusėdusius ir sutrūkusius pamatus, sutrūkusią sieną, sutrūkusias lubas, suskilusias grindų plyteles, suskilusį lango stiklo paketą. Kadangi jo turtas buvo apdraustas, 2017 m. kovo mėn. 8 d. apie įvykį informavo draudiką – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Draudiko atstovas apžiūrėjo objektą, sudarė defektų aktą. Nagrinėjant žalos bylą, draudikas kreipėsi į atsakovę, kuri nurodė, kad įvykis įvyko dėl susidėvėjusių vamzdžių. Išnagrinėjus žalos bylą draudikas priėmė sprendimą žalos neatlyginti, kadangi nebuvo nustatytos visos draudiminio įvykio sąlygos. Draudikas akcentavo, kad žala neatlyginama dėl ilgalaikio drėgmės poveikio, pastato ar jo dalies konstrukcijos defektų (nusėdimo, skilimo, irimo, laipsniško grunto suslūgimo, pamatų sėdimo). Siekiant įvertinti nekilnojamajam turtui padarytos žalos dydį bei įvertinti atsiradusių defektų pašalinimo išlaidas, 2017 m. kovo mėn. 29 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vitremsta“, kuri parengė pasiūlymą – darbų sąmatą, bei už minėtų defektų šalinimą nustatė 1 415,14 Eur mokėtiną sumą. Atsižvelgiant į tai, kad avarija vandentiekio linijoje įvyko dėl susidėvėjusios vandentiekio dalies (jungiamojo trišakio), o iš trukusios vandentiekio linijos ištekėjęs vanduo išplovė gruntą, dėl ko nusėdo namo pamatai ir atsirado žala pastatui, ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti žalą taikiu būdu. Atsakovė, siekdama įvertinti kilusią žalą, atvyko į ieškovo namus, apžiūrėjo atsiradusius defektus, tačiau atsisakė atlyginti jų šalinimo išlaidas, savo poziciją motyvuodama teismo procesinio sprendimo būtinumu – tik teismui nurodžius konkrečią mokėtiną sumą, atsakovė privalės ją sumokėti. Siekiant išnaudoti visas galimybes kilusią situaciją išspręsti taikiai, ieškovas dar kartą, 2017 m. balandžio mėn. 13 d. raštu, kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Atsakovė atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties 17 punktą atsakovė neatlygina nuostolių, susidariusių dėl vandentiekio tinklo avarijos, o pagal sutarties 26-29 punktus, ieškovas kaip vartotojas, privalo prižiūrėti, remontuoti ar net keisti vandentiekio įvadus. Ieškovas išnaudojo visas galimybes apginti savo pažeistas teises neteisminiu keliu, o atsakovei atsisakius bendradarbiauti ir žalą atlyginti geranoriškai, yra priverstas kreiptis į teismą dėl turtui padarytos žalos atlyginimo.

3. Atsakovė UAB „Šakių vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo sutarties 17 punktas, taip pat ir 2016 m. spalio 13 d. pasirašytos atnaujintos sutarties 17 punktas numato, kad tiekėjas neatlygina nuostolių, susidariusių dėl vandentiekio, nuotekų tinklo avarijos. Pasirašydamas sutartį, ieškovas patvirtino, kaip nurodyta sutarties 65 punkte, kad sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, priėmė ją kaip atitinkančią jų tikslus ir pasirašė aukščiau nurodyta data. Taip pat sutarties 66 punkte nurodyta, jog vartotojas patvirtina, kad prieš sutarties pasirašymą, tiekėjas pateikė visą vartotojo pareikalautą žodinę ir rašytinę informaciją, susijusią su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu bei šia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų realizavimo tvarka, šalims pagal šią sutartį tenkančia atsakomybe. Ši sutarties sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų. Sutarties 26 punktas nustato, kad vartotojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, t. y. nubrėžia vartotojo atsakomybės ribas. Aiškinant sutartį sistemiškai, vartotojas atsako tik už avarijas jam nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomuose tinkluose, nagrinėjamu atveju – vandentiekio įvade, o tiekėjas atsako už tiekėjui priklausantį turtą. Taigi, ieškovas neturi pagrindo sutarties 17 punktą aiškinti atsietai nuo viso sutarties konteksto ir kvalifikuoti jį kaip nesąžiningą sutarties sąlygą. Preziumuotina, kad pasirašydamas sutartį ieškovas suprato 27, 28, 29 punktų prasmę ir ši prezumpcija nelaikytina paneigta ieškinyje išdėstytais samprotavimais. 27, 28, 29 punktai nustato vartotojo pareigą remontuoti ir prižiūrėti vandentiekio įvadą ir kanalizacijos išleidėją. Pastarieji yra vartotojo nuosavybė, todėl nurodytos sąlygos nepažeidžia tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyros. Sutarties 27, 28, 29 punktų nuostatos atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 126 (2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 990 redakcija) nuostatas. Atsakovė teigė, kad sutarties nuostatos nėra laikytinos nesąžiningomis. Atsakovės darbuotojai, nuvykę į avarijos vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atkasę rado prakiurusį įvadą – vamzdį (prie ieškovo namo pamato), o ne trišakį, einantį į namą, kaip teigė ieškovas. Vandentiekio įvadas buvo po senu (jau nenaudojamu) kanalizacijos šulinėliu, kuris iš plytų, nesandarus, todėl ieškovas avarijos galėjo nepastebėti ilgesnį laiką. Likviduojant avariją, buvo sutvarkytas vandentiekio įvadas, įdedant remontinę movą, prieš tai išmontavus šulinėlį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 26 punktu, įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos tinklu. Atsakovei niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso nuosavybės teisė į įvadą, kuris jungia vandentiekio liniją su ieškovo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vidaus tinklais (toliau vandentiekio įvadas). Tai patvirtina tas faktas, kad ieškovė nėra ginčo įvado statytoja, nėra jo statybos perėmusi iš kito statytojo. Atsakovės nuosavybės teisė į ginčo įvadą taip pat nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė taip pat nėra perėmusi vandentiekio įvado valdyti ar naudoti jokiais teisiniais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė: iš ieškovo E. M. atsakovės UAB „Šakių vandenys“ naudai priteisė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 10,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovės naudai priteista 496,51 Eur bylinėjimo išlaidų.

5. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, negalėjo daryti išvados, kad ieškovas prieš pakartotinai pasirašydamas sutartį su atsakove, dėjo kokias nors pastangas išsiaiškinti sutarties sąlygų esmę. Teismas nurodė, kad nors vien tik iš ginčo sutarties 17 punkto ir nėra aišku, ar vandens tiekėjas neatlygina nuostolių, susidariusių dėl vandentiekio, nuotekų tinklų avarijos visais atvejais, tai yra, nepriklausomai kieno nuosavybėje ar kitaip valdomų – tiekėjo ar vartotojo esančių vandentiekio ar nuotekų tinklų įvykusios avarijos, tačiau sutiko, kad sutarties 17 punktas turėtų būti suprantamas kontekste ir siejamas su sutarties 26 punkto nuostatomis. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, neturėjo pagrindo pripažinti, šalių sudarytos sutarties 17 punkto sąlyga panaikinama arba apribojama verslininko (atsakovės) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vartotojo turtui.

6. Teismas, įvertinęs Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, sprendė, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą tik iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad tarp šalių sudarytos sutarties 26, 27 ir 28 punktuose numatytos sąlygos yra nesąžiningos.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, kuriai šaliai priklausė vandentiekio tinklo dalis, kurioje įvyko vandentiekio avarija, šalių prašymu buvo atlikta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad apžiūros metu nebuvo nustatyta vandentiekio trūkimo vieta, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti kieno atskaitomybės ribose pagal Geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnio nuostatas, įvyko vandentiekio avarija. Tačiau nors ekspertizės metu nebuvo nustatyta tiksli vandentiekio avarijos vieta, tačiau remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojo paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad vandentiekio avarija įvyko įvade, kuris priklauso ieškovui ir už kurio tvarkingumą atsako ieškovas, todėl sprendė, jog šiuo atveju nėra atsakovės kaltės dėl ieškovui atsiradusios žalos padarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas E. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo sutarties nuostatų pripažinimo nesąžiningomis yra akivaizdžiai prieštaringa, o padaryta išvada neatitinka logikos taisyklių bei pažeidžia materialines teisės normas. Dėl ginčo sutarties 17 punkto turinio ginčo nėra, todėl aiškiai nustatyta, kad būtent minėtas sutarties punktas panaikina atsakovės, t. y. verslininko, atsakomybę prieš ieškovą, t. y. vartotoją. Be to, tai, kad minėta sutarties nuostata panaikina atsakovės atsakomybę, pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau neva nėra aišku, ar atsakomybė panaikinama visais atvejais. Konkrečių atvejų, kada atsakovės atsakomybė panaikinama, kada ne, teismas nenurodė.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų ginčytų sutarties nuostatų nesąžiningumo (26-29), bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįsigilino į jos esmę bei ieškinį atmetė neatskleidęs nesąžiningų ginčo sutarties nuostatų esmės bei neįvertinęs jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Nurodytomis ginčo sutarties nuostatomis ieškovas yra įpareigojamas rūpintis ir prižiūrėti turtą, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso ir nėra jam perduotas. Byloje nebuvo nustatytas joks faktas, kad ieškovui nuosavybės teise priklausytų kokia nors inžinerinė infrastruktūra, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė ir jokio fakto, kad ieškovui būtų perduota valdyti ir/ar naudoti toks turtas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas analizavo atsakovės atsakomybės sąlygas pagal bylai neaktualų CK 6.249 straipsnį, nors šiuo atveju ginčas kilo dėl statinio savininko atsakomybės, o ji reglamentuojama CK 6.266 straipsnyje, kuriame įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Nors teismas nenustatė atsakovės kaltės, tai nesudarė jokių prielaidų ieškiniui atmesti, bet priešingai, skundžiamu sprendimu nenustačius tik šios sąlygos egzistavimo, darytina išvada, kad egzistuoja visos kitos atsakovės atsakomybės sąlygos. Skundžiamu sprendimu iš tiesų konstatuotos visos ginčo atveju aktualios atsakomybės sąlygos ir ieškovui turėjo būti priteista žala.

1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą pagrįsti priimti sprendimą bei ieškovo pateiktų įrodymų atmetimą, vadovavosi išimtinai atsakovės pateiktais įrodymais – atsakovės parengtu raštu ieškovo draudikui ir jo darbuotojo, kuris darbo santykiais tiesiogiai pavaldus ir priklausomas atsakovei, paaiškinimais. Šie duomenys nėra patvirtinti visiškai jokiais objektyviais kitais duomenimis, be to, jie prieštarauja ieškovo pateiktiems įrodymams.

1.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, taip pat visiškai nepagrindė ieškovo poziciją pagrindžiančių jo paties ir atsakovės atstovo pateiktų įrodymų, taip pat ekspertizės metu nustatytų faktų atmetimo. Teismas nepašalino ir įrodymų, t. y. nei ieškovo ir atsakovės, nei paties atsakovės pateiktų duomenų prieštaringumo.

1.6. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir nenustatė tikslių ieškovo ir atsakovės atsakomybės ribų, apsiribodamas abstrakčiu teiginiu, jog gedimas įvyko įvade. Teismas turėjo aiškiai nustatyti ir įvardinti, kuri vamzdyno atkarpa kvalifikuotina skirstomąja linija, o kuri – įvadu, išsiaiškinti, kurią iš šių atkarpų įvadu vadina byloje dalyvaujantys asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo ir nežinantys jį kvalifikuojančių požymių, taip pat visas tokias išvadas atitinkamai pagrįsti.

1.7. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalį, atsakomybės riba gali būti apibūdinama ne vienu, tačiau keletu alternatyvių kriterijų – vandentiekio šulinys, sklypo riba, įvadas, tačiau atsakomybės riba nėra atskleidžiama, kokiu atveju, kuris kriterijus taikytinas, kokius kvalifikuojančius požymius turi kiekvienas iš šių inžinerinių objektų. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi specialiais teisės aktais, t. y. nurodyto įstatymo nuostatą detalizuojančia nuostata laikytinas Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.9 punktas, kuriuo vadovaujantis, kiekvienas vartotojas privalo turėti galimybę daryti poveikį savo valdomai inžinerinei sistemai – sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan., apriboti vandens tiekimą, kas suteikią galimybę realiai aptarnauti ir prižiūrėti pačią sistemą. Teismas nenurodė jokių argumentų dėl pastarosios teisės normos netaikymo.

1.8. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, atsakovė to neginčijo, o pirmosios instancijos teismas apie tai visiškai nepasisakė, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype nėra jokių uždaromųjų (paskirstomųjų) įtaisų (sklendžių, ventilių, jungiklių ar kt.). Kas reiškia, kad atsakovei dėl išimtinai nuo jos valios priklausančių priežasčių savo valdomame inžineriniame tinkle (vamzdyne) neįrengus visiškai jokių uždaromųjų (paskirstomųjų) įtaisų, kuriais galėtų būti atribojamos atsakovės ir ieškovo inžinerinės sistemos, nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie ieškovo namo trūkęs vamzdis, turėtų būti laikomas kaip priklausantis ieškovo atsakomybės riboms. Priešingai, tokiu atveju teisės aktai aiškiai nustato tiekėjo ir vartotojo sistemų atskyrimo ribą – tai apskaitos įtaisas (skaitiklis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-330-340/2017, kurioje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė iš esmės analogiškoje byloje (buvo sprendžiamas vartotojo inžinerinės sistemos ribos nustatymo klausimas). Teismas nepateikė jokių argumentų dėl suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo analogiško pobūdžio byloje netaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

1.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatkūrė ir nesudarė sąlygų atkurti teisinę taiką tarp bylos šalių. Byloje taip ir liko nenustatyta, kokia dalimi ieškovo sklype esančio atsakovės vamzdyno privalo rūpintis ieškovas, kokiu teisiniu pagrindu pastarajam turėtų kilti prievolė savo sąskaita atlikti visiškai svetimo turto pagerinimą, iš kurių naudą gauna tiek pati atsakovė, tiek su ja sutartis sudarę vartotojai, kokiu pagrindu ieškovas galėtų valdyti ir/ar naudoti jam neperduotą turtą, kokiu būdu jis galėtų atlikti tokius veiksmus, jei uždaromieji (paskirstomieji) įtaisai yra ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o visų svarbiausia – kokiais kriterijais yra apibrėžiama ir nustatoma ieškovo atsakomybėje esanti inžinerinė sistema.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „Šakių vandenys“ pateikė atsiliepimą į E. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, patirtus nuostolius ir priežastinį ryšį. Šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui atsirado nuostolių.

2.2. Vadovaujantis teisės aktų bei ginčo sutarties nuostatomis, ieškovas atsako tik už avarijas jam nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomuose tinkluose, o atsakovė atsako už jai priklausantį turtą. Ieškovas neįrodė, kad avarija įvyko atsakovės valdomoje geriamojo vandens tiekimo infrastruktūroje ir, kad tuo atsakovė pažeidė teisės aktuose ir ginčo sutartyje nustatytą pareigą organizuoti ir vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros techninės būklės priežiūrą.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, neva ginčo sutarties 17 punktas panaikina atsakovės atsakomybę prieš ieškovą. Atsakovei pagal Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nekyla pareiga atlygini nuostolius, susidariusius dėl jai nepriklausančių tinklų avarijos. Neegzistuojanti atsakomybė negali būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Ieškovas neįrodė, kad avarija įvyko atsakovei priklausančioje vandentiekio atkarpoje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad avarija įvyko ieškovui priklausančiame įvade, kuris jungia vandentiekio liniją su ieškovo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vidaus tinklais. Šios bylos kontekste nėra svarbu tai, kad ginčo sutarties 17 punkto sąlyga nėra konkrečiau apibrėžta, nurodant, kad tiekėjas neatlygina tik tų nuostolių, kurios susidarė dėl ieškovui priklausančių vandentiekio nuotekų tinklų avarijos. Be to, ginčo sutarties 17 punkto sąlyga taip pat negali būti aiškinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų.

2.5. Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad avarija įvyko vandentiekio įvade, kuris priklauso ieškovui ir, už kurio tvarkingumą atsako ieškovas. Priešingai, dėl įvykusios avarijos nuostolius pirmiausiai patyrė atsakovė, kadangi vamzdis trūko vandentiekio atkarpoje iki geriamojo vandens apskaitos mazgo. Tokiu būdu atsakovė dėl netinkamo ieškovo pareigų vykdymo patyrė nuostolių, nes ištekėjo neapskaitytas geriamasis vanduo. Ieškovas taip pat neįrodė žalos ir priežastinio ryšio.

2.6. Atsakovei nepriklauso nuosavybės teisė į vandentiekio įvadą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų stačiusi ieškovui nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype esančią vandentiekio atkarpą nuo atsakovės skirstomojo tinklo iki ieškovo gyvenamojo namo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų perėmusi šios vandentiekio atkarpos statybas iš kito statytojo, kad būtų įgijusi ją sandorio pagrindu, kad ši atkarpa būtų perduota atsakovei valdyti ir (ar) naudotis kitais pagrindais.

2.7. Ieškovui tenka atsakomybė už vandentiekio avariją, kur ji bebūtų įvykusi, kadangi ieškovas neteisėtai pastatė verandą ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio vandentiekio skirstomojo tinklo. Tokios verandos statybos pažeidė sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimosi sąlygas. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, uždaromųjų įtaisų nebuvimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad avarija įvyko ne atsakovės valdomoje vandens tiekimo infrastruktūroje.

2.8. Ieškovo nurodomos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-330-340/2017 faktinės aplinkybės nėra analogiškos arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kadangi ieškovo nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovė 2016 m. spalio 13 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 112474/2016/10, pagal kurios 1 punktą atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas pirkti šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) Vandens tiekimo infrastruktūroje 2016 m. gegužės mėn. įvyko avarija, kurios padarinius pašalino vandens tiekėja (atsakovė). Vandens vartotojas (apeliantas), pastebėjęs avarijos padarinius, t. y. namo pamatų sėdimą, 2017 m. kovo 4 d. kreipėsi į vandens tiekėją su reikalavimu atlyginti statiniui padarytą žalą. Atsakovei atsisakius atlyginti žalą ir savo atsisakymą argumentavus šalių sudarytos sutarties nuostatomis, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sudarytos sutarties nuostatų pripažinimo nesąžiningomis bei dėl subjekto, atsakingo už žalą įvykus gedimui geriamojo vandens tiekimo infrastruktūroje.

12. Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra sudaro vientisą inžinerinių įrenginių kompleksą, skirtą geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir paskirstyti vartotojams. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sudarytos ginčo sutarties 17 punkte įtvirtinta nuostata, kad tiekėjas neatlygina nuostolių, susidariusių dėl vandentiekio, nuotekų tinklo avarijos. Be to, sutartimi apeliantas (geriamojo vandens vartotojas) įsipareigojo remontuoti vandentiekio įvadą nuo jo prijungimo vietos ir kanalizacijos išleidėjo (Sutarties 27 punktas), savo lėšomis pagal suderintą projektą perkloti nusidėvėjusius vandentiekio ir (ar) kanalizacijos įvadus, prireikus (gavus leidimą) juos panaikinti (Sutarties 28 punktas), įvykus gedimui įvade suremontuoti jį per dvi paras (Sutarties 29 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendė, jog vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su ieškovu sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojo teisių ir interesų, t. y. nenustato neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kadangi pareiga vandens vartotojui remontuoti jam priklausančius vandens įrenginius nustatyta ne tik ginčo sutarties sąlygose, bet ir įstatymo nuostatose.

14. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šalių ginčo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis laikytina viešąja sutartimi. CK 6.161 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad įsikišant į sutarčių sudarymo procesą būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280). Pažymėtina, kad viešąja sutartimi laikytina tik tokia, kuri yra konkrečiai įstatyme įvardyta viešąja arba, nors taip įvardyta ir nėra, tačiau atitinka įstatyme įtvirtintus pagrindinius požymius: viešosios sutarties šalis – tiekėjas, pardavėjas, kuris verčiasi tam tikra veikla, šios veiklos produktą privalo parduoti, paslaugą teikti visiems, kurie į jį dėl šito kreipiasi (CK 6.161 straipsnio 2 dalis); paslauga ar prekės turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis ir kainomis visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 straipsnio 3, 4 dalys); įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos (CK 6.161 straipsnio 5 dalis).

15. Viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, kuris nustato geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo viešųjų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudarymo, įsigaliojimo, nutraukimo tvarką ir sąlygas, sutarties galiojimo terminą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų atidavimo ribas, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vietas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarką, abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų (taip pat ir paviršinių) tvarkymo paslaugas tvarką, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarką, jeigu patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadinamas ar kitaip pažeidžiamas geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarką patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126. „Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos“. Pagal Taisyklių 16 punktą Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas pagal sutartį tiekia abonentui ir vartotojui iki sutartyje nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir ties sutartyje nustatyta nuotekų atidavimo riba priima iš abonento sutartyje nustatyto užterštumo nuotekas (išskyrus paviršines nuotekas).

16. Vandens vartotojo įsipareigojimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2007 m. sausio 31 d. Nr. 126 patvirtintų taisyklių 65 punkte, pagal kurias abonentas (vandens vartotojas) privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais jų valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius (Taisyklių 65. 1 punktas). Vandens vartotojo pareigos taip pat numatytos ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktas bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 38.1 punkte, kuriuose įtvirtinta abonento (vartotojo) pareiga remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) geriamojo nuotekų šalinimo įrenginius, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius savo lėšomis.

17. Minėta, kad vandens tiekimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Jos sudarymo sąlygos, vykdymo ir nutraukimo tvarka aiškiai ir griežtai reglamentuota specialiaisiais teisės aktais. Kadangi tiek teisės aktai, tiek šalių sudarytos sutarties sąlygos įtvirtina ieškovo (apelianto) prievolę prižiūrėti jam jo atsakomybėje esančius vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti nesąžiningomis šalių sudarytos sutarties sąlygas, kuriomis nustatyti vartotojo įsipareigojimai ir sutarties šalių atsakomybės ribos.

18. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra vandentiekio tinklo dalies, kurioje įvyko avarija, valdytojas. Teigia, kad inžineriniame tinkle (vamzdyne) neįrengus visiškai jokių uždaromųjų (paskirstomųjų) įtaisų, kuriais galėtų būti atribojamos atsakovės ir ieškovo inžinerinės sistemos, nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie ieškovo namo trūkęs vamzdis, turėtų būti laikomas kaip priklausantis ieškovo atsakomybės riboms. Atsakovė savo ruožtu atsikirtinėjo, jog avarija įvyko vandens tiekimo infrastruktūros dalyje, kuri yra už jos atsakomybės ribų.

19. Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo, nuotekų atidavimo, paviršinių nuotekų atidavimo ribos nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14, 19 ir 26 dalimis (Taisyklių 36 punktas). Minėto įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui.

20. Geriamojo vandens tiekėjui ir vartotojui (vartotojams) priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrų atskirumas yra akcentuojamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.

21. Byloje nustatyta, kad avarija įvyko vandens inžinerinėje sistemos dalyje, kuri įrengta ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tenkina tik ieškovui (apeliantui) priklausančiame gyvenamajame name gyvenančių asmenų gyventojų poreikius (t. 2, b. l. 81). Kaip minėta, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, kurioje susijungia tiekėjui ir vartotojams (individualaus gyvenamojo savininkui) priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, yra identifikuojama keliais požymiais: tai gali būti šulinys, sklypo riba ar statinio įvadas. Kadangi ieškovo žemės sklype yra įrengta ir atsakovei priklausanti vandens tiekimo infrastruktūros dalis-vamzdynas, kuriuo teikiamas vanduo ne tik apeliantui, bet ir kitiems vartotojams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vartotojo atsakomybės ribą siejo su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nurodytu kvalifikuojančiu požymiu-įvadu. Sąvoką, kas yra įvadas, apibrėžia Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, kurioje nurodoma, kad įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais. Nustačius, kad įvadas yra įrengtas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovei pateikus įrodymus, kad įvadas, kuriuo tiekiamas geriamas vanduo ieškovo namui, nėra jos balanse ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovui šių duomenų nepaneigus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ties ieškovui priklausančio namo įvadu pasibaigia geriamojo vandens tiekėjui (atsakovei) priklausanti infrastruktūra ir atitinkamai prasideda vartotojams priklausanti infrastruktūra.

22. Teisėjų kolegija apibendrindama šios nutarties 18-20 punkte išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisine prasme tinkamai identifikavo vietą, kurioje ribojasi (jungiasi) ieškovui ir vandens priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, pagrįstai sprendė, jog avarija įvyko ieškovui priklausančiame vandens tiekimo įrenginyje. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog inžineriniame tinkle (vamzdyne) nėra įrengta uždaromųjų (paskirstomųjų) įtaisų, kuriais galėtų būti atribojamos atsakovės ir ieškovo inžinerinės sistemos, neįgalina daryti priešingos išvados, nes vartotojo inžinerinės sistemos skiriamasis požymis-sistema tenkina tik statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos ne tik apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.), bet ir kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip tai reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje.

23. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakovei pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį kilti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Minėta, kad tiek teisės aktai, tiek šalių sudarytos sutarties sąlygos įtvirtina ieškovo (apelianto) prievolę prižiūrėti jo atsakomybėje esančius vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius. Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė pašalino avarijos padarinius ir nepareikalavo remonto sąnaudų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė pripažino, jog yra įrenginio, kuriame įvyko avarija valdytoja. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629, 7.4 punkte nustatyta, jog jei vandens tiekėjui likviduojant avariją jo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje ar naudojamoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje nustatoma, kad gedimas yra ne vandens tiekėjui, o abonentui (vartotojui) priklausančiuose geriamojo vandens naudojimo įrenginiuose, geriamajam vandeniui tiekti reikalingose komunikacijose ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiuose, vandens tiekėjas šiuos įrenginius suremontuoja, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (vartotojas) pagal vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą, jei kitaip nenustatyta vandens tiekimo sutartyje. Taigi, darytina išvada, kad minėtose Taisyklėse numatyta vandens tiekėjo pareiga šalinti avarijos padarinius ir teisė reikalauti remonto sąnaudų.

24. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kitose bylose suformuotos teismų praktikos, t. y. byloje turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-330-340/2017, kurioje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė iš esmės analogiškoje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytose civilinėse bylose nagrinėjamų ginčų pobūdį, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-330-340/2017 buvo sprendžiamas ginčas tarp daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų ir vandens teikėjo dėl atsakomybės ribų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytų bylų ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriuo būtų privalėjęs vadovautis pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos baigties

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti proceso šalių argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

26. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vandens tiekėjo ir vartotojo atsakomybės ribas, vandens teikimo sutarties sudarymą, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ginčo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bei dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo E. M. apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Atmetus ieškovo E. M. apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės UAB „Šakių vandenys“ naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas (reg. Nr. DOK-33551), taip pat 250,00 Eur lydraščio dėl papildomų dokumentų teikimo teismui parengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidas (reg. Nr. DOK-5435). Atsakovė iš viso prašo priteisti iš ieškovo 855,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

28. Sprendžiant šalių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11, 8.16 ir 8.19 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 7,34 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys, j. a. k. 174264880, naudai 855,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,34 Eur (septynis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas