Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-512-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-01
Bylos Nr.: e2A-512-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05905-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-512-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05905-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.18.3;3.1.7.6;3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“ 402,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų, namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų objektų administratorė. 2020 m. birželio 7 d. buvo pranešta apie daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusią vandentiekio avariją. 2020 m. birželio 8 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama likviduoti avariją. 2020 m. birželio 9 d. pranešimu ieškovė nurodė atsakovei, kad pastarajai, kaip daugiabučio namo administratorei, nesiėmus avarijos likvidavimo darbų, šiuos darbus atliks ieškovė bei pateiks atsakovei sąskaitą už atliktus avarijos likvidavimo darbus. Atsakovei nepateikus prieštaravimų ieškovė atliko avarijos likvidavimo darbus ir 2020 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą 402,51 Eur sumai. 2020 m. birželio 18 d. pranešimu atsakovė atsisakė priimti PVM sąskaitą – faktūrą. 2020 m. birželio 29 d. pranešimu ieškovė pakartotinai prašė atsakovės iki 2020 m. liepos 14 d. sumokėti 402,51 Eur skolą, tačiau 2020 m. liepos 13 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu.

3. Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolai – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Tai reiškia, kad visi daugiabučio namo įrenginiai, pavyzdžiui, vandentiekio sistemos, dujų, šildymo sistemos, esančios daugiabučiame name, priklauso daugiabučio namo bendrasavininkams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo 11 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.7. punkte nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, tai administratorius privalo, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Taigi, atsakovė, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakinga ir privalo apmokėti už namo bendrojo naudojimo objektų remontą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 straipsnio 17 punkte numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Tarp šalių 2005 m. vasario 1 d. sudaryta šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo mokesčių paskirstymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo savo lėšomis eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal priede Nr. 2 nurodytas eksploatacijos ribas. Sutarties priede Nr. 2 sutartiniu ženklu V. įmonės balanse yra nurodyta, kad ieškovės vandentiekio eksploatacijos riba baigiasi ties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), išorine namo siena. Taigi, šalys sutarė, jog už pastato viduje esančių vandentiekio tinklų priežiūrą ir eksploataciją ieškovė nėra atsakinga, o atsakinga laikytina atsakovė. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 172 4.2. punkte nurodyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Kaip matyti iš Sutarties priedo Nr. 2, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje esantis vandentiekio tinklas nėra įtrauktas į ieškovės balansą, todėl ji nėra atsakinga už jo priežiūrą ir eksploataciją. Už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje vandentiekio tinklo priežiūrą ir eksploataciją atsakinga atsakovė.

4. Ieškovė nurodo, jog nors, atsakovė teigia, kad ji, vadovaujantis Sutarties 5.1. punktu, neturi mokėti už atliktus remonto darbus, kadangi jame nurodyta, jog tiekėjas, t. y. ieškovė, atsako už vandens saugą ir kokybę iki įvadinio šalto vandens skaitiklio, tačiau Sutarties 5.1. punktas numato ne eksploatacijos ribas, o ieškovės įsipareigojimą tiekti tinkamos kokybės vandenį iki numatyto taško. Vandentiekio tinklo priežiūros, eksploatacijos įsipareigojimas yra visiškai nesusijęs su tinkamu vandens kokybės tiekimo įsipareigojimu. Tai, kad ieškovė įsipareigojo tiekti tinkamos kokybės vandenį, niekaip nereiškia, kad ji tuo pačiu įsipareigojo prižiūrėti ir visą ar dalį vandentiekio tinklo, esančio daugiabučiame name. Priešingas aiškinimas prieštarautų Sutarties 3.1.5. punkto nuostatai bei pažeistų sutarčių laisvės, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Atsakovė taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895, ji neturi pareigos apmokėti už ieškovės atliktus remonto darbus. Vis dėlto minėtame įsakyme yra nurodyta, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priskiriama vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso įvado name iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Šiuo atveju šalys Sutartimi nustatė vandentiekio tinklų eksploatavimo ribas – ieškovė yra atsakinga iki namo pastato išorinės sienos, o pastato viduje esančių bendrojo naudojimo vandentiekio tinklų priežiūrą ir eksploatavimą vykdo atsakovė.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVĮ) 2 straipsnio 15 punktą geriamojo vandens tiekimas – techninių, organizacinių, ekonominių, higienos ir aplinkosaugos priemonių visuma, užtikrinanti vandens tiekimą geriamojo vandens vartotojams. Pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas ir kita geriamojo vandens vartotojų statiniuose esanti vandens ruošimo ir skirstomoji įranga, įvadu sujungta su vandentiekio skirstomuoju tinklu. Vandens tiekimo įrenginiai – vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado. Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (GVĮ 2 straipsnio 19, 21, 23, 26 punktai). GVĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 dalies 17 punkte nurodyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Taigi, geriamojo vandens infrastruktūra yra skirstoma į tris esmines dalis: 1) vandentiekio skirstomąjį tinklą – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui pateikti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado; 2) įvadą – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais; 3) pastatų vidaus vandentiekį – vamzdynas ir kita geriamojo vandens vartotojų statiniuose esanti vandens ruošimo ir skirstomoji įranga, įvadu sujungta su vandentiekio skirstomuoju tinklu. GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalis nustato baigtinį abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos sąrašą, t. y. vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio gyvenamojo namo atveju – namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją. Tokiu būdu, priešingai nei nurodo ieškovė, įvadas nėra priskirtinas prie daugiabučio gyvenamojo namo vidaus vandentiekio tinklo.

6. Nors ieškovė nurodo, jog pagal 2005 m. vasario 1 d. Sutartį už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje esančių vandentiekio tinklų priežiūrą ir eksploataciją yra atsakinga atsakovė, tačiau ši ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Sutarties priede Nr. 2 sutartiniu ženklu V. įmonės balanse yra nurodyta geriamojo vandens infrastruktūros dalis (mėlyna spalva), kuri įtraukta į ieškovės balansą. Jokių sutartinių ženklų, kurie nurodytų eksploatacijos ribas, priede Nr. 2 nėra. Priedas Nr. 2 nepasirašytas atsakovės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė sutiko su pažymėjimais ir jiems pritarė. Taigi, nors Sutarties 3.1.5. punkte nurodoma apie eksploatavimo ribas, Sutarties priedas Nr. 2 jų nepatvirtina. Be to, teisės aktai nustato baigtinį abonento ar vartotojo nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos sąrašą, t. y. vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją. Šiame sąraše nėra nurodyta, kad riba būtų galima laikyti namo sieną. Nagrinėjamu atveju, ginčo pastatui esant daugiabučiam namui, pagal įstatymą negalima susitarti dėl kitos ribos nei įvadas. Ieškovės teiginių nepagrįstumą pagrindžia ir tai, kad vandens tiekimo ir vartojimo ribos nustatymas ties daugiabučio namo siena yra techniškai nelogiškas, atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ir tiekimo riba atsirastų ties įvadinio vamzdyno viduriu.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. birželio 8 d. buvo atlikta statinio apžiūra, kurią atlikę statinio techninės priežiūros specialistas L. K. ir pastatų administravimo vadybininkas T. Š. statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad šilumos punkto patalpose trūko geriamo vandens vamzdynas prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą. Apipiltos rūsio ir šilumos punkto patalpos. Vandens įvadinis vamzdis pažeistas korozijos ir prieš flanšinę jungtį apatinėje dalyje nesandarus. Ieškovės darbuotojai užsuko geriamo vandens tranzitą, nutrauktas vandens tiekimas keletui namų. Specialistai rekomendavo informuoti ieškovę dėl įvykusios vandentiekio avarijos ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ribose. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovei likviduojant avariją, prireikė nutraukti vandens tiekimą skirstomaisiais tinklais, ko pasėkoje be vandens tiekimo liko ne tik ginčo pastatas, bet ir keletas aplink esančių kitų daugiabučių gyvenamųjų namų. Jei avarija būtų įvykusi daugiabučio namo vidiniame tinkle, kaip kad ieškinyje nurodo ieškovė, būtų pakakę užsukti vandens apskaitos mazge (VAM) esančią įvadinę namo sklendę, kas yra atsakovės dispozicijoje, ir sutvarkyti avarijos padarinius, tačiau to akivaizdžiai nepakako. Dėl šių aplinkybių ieškovė nepagrįstai teigia, kad vandentiekio avarija įvyko daugiabučio namo vidiniame tinkle, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė.

8. Pagal Sutarties 5.1. punkto nuostatas tiekėjas (ieškovė) atsako už vandens saugą ir kokybę iki įvadinio šalto vandens skaitiklio, o 3.1.10 punkte numatyta, kad vandens tiekimas privalo būti atnaujintas pagal trumpiausią laiką, tačiau ne ilgesnį nei 24 val. laikotarpį. Būtent šios Sutarties nuostatos apibrėžia ieškovės atsakomybės ribas, nes akivaizdu, kad būtų neįmanoma ieškovei užtikrinti vandens saugumo ir kokybės bei nenutrūkstamo vandens tiekimo, jei geriamojo vandens tiekimo tinklų priežiūra būtų atliekama ne pačios ieškovės, o trečiųjų asmenų ir (ar) pačių vartotojų, abonentų. Įstatymas įpareigoja ieškovę užtikrinti vandens saugą ir kokybę bei nenutrūkstamą vandens tiekimą. Tokią poziciją palaikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinių administravimo skyrius, kuris 2020 m. birželio 26 d. rašte nurodė, kad atsižvelgiant į paminėtus aktus ir šalių sudarytą Sutartį , manytina, kad trūkusį šalto vandens vamzdyną iki (duomenys neskelbtini), rūsyje įrengto VAM įvadinio vandens apskaitos prietaiso gedimą suremontuoti turi tiekėjas. GVĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVĮ 16 straipsnio 6 dalis). Taigi, ieškovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas, negali vengti pareigos prižiūrėti geriamojo vandens infrastruktūrą, motyvuodamas tuo, kad infrastruktūra jam neperduota ar neįtraukta į jo balansą, nes už tokių veiksmų atlikimą nėra atsakingas vartotojas ar abonentas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (toliau – Aprašas), kuriame numatyta, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priskiriama vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso įvado name iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungiklį (trišakis, atlankas) (II dalies 1 punktas), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ne visi daugiabučiame name esantys inžineriniai vamzdynai yra bendrojo naudojimo objektai, kuriuos pareiga prižiūrėti tenka bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taip pat, jei atitinkama daugiabučiame name esanti inžinerinių vamzdynų dalis yra bendrojo naudojimo objektas, tačiau jis nėra įtrauktas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, administratoriui taip pat nekyla atsakomybė už jo priežiūrą. Akivaizdu, jog ieškovė daro nepagrįstas prielaidas, kad, jei geriamojo vandens infrastruktūros dalis yra vartojimo ribose, už jų priežiūrą automatiškai yra atsakingas administratorius. Gali susidaryti situacija, kad daugiabučio namo gyventojai tikslingai nusprendžia perleisti tik dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros administratoriui, o likusią turto dalį prižiūrėti patys. 2018 m. balandžio 24 d. Aprašo II dalies 1 eilutėje nustatyta, kad bendra nuosavybė nustatyta – komunalinis vandentiekis, plieniniai, cinkuoti vamzdžiai. Tai sudaro pagrindą laikyti, kad, patvirtindami Aprašą, gyventojai patvirtino tipines bendrojo naudojimo objektų administratoriaus prižiūrimo turto ribas, t. y. nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso pastato viduje. Nagrinėjamu atveju avarija įvyko vandentiekio įvade prieš įvadinę sklendę, t. y. toje geriamojo vandens infrastruktūros dalyje, kurios nei namo savininkai, nei atsakovė, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nėra įpareigoti prižiūrėti, todėl bet kokios ieškovės pretenzijos atsakovei laikytinos nepagrįstomis. Tokio pobūdžio pareigų nėra ir Sutartyje. Taigi, netgi atskirai šalių suderėtos Sutarties nuostatų pagrindu atsakovei nebuvo numatyta jokių įpareigojimų, susijusių su geriamojo vandens infrastruktūros remontu. Priešingai, atsakovė įsipareigojo užtikrinti įvadinių vandens ar nuotekų apskaitos mazgų patalpų reikiamą sanitarinę būklę ir jų įrangos techninės būklės saugumą bei plombų neliečiamumą ir nedelsiant informuoti ieškovę apie pastebėtus vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklų, vandens bei nuotekų šalinimo apskaitos prietaisų gedimus ar nuplėštas plombas. Atsakovė tą ir padarė, 2020 m. birželio 8 d. raštu informuodama ieškovę apie įvykį ir paprašydama ieškovės likviduoti avarijos padarinius.

10. Atsakovė nurodo, kad ieškovė skolą kildina iš rangos teisinių santykių. Tačiau net jeigu atsakovė ir būtų prievolinių teisinių santykių su ieškove dalyvė, ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes nėra tarp šalių suderinto ir pasirašyto darbų priėmimo – perdavimo akto, kaip tai nustato CK 6.662 straipsnio 1 dalis, t. y. atsakovė nėra užsakiusi ir atitinkamai nėra priėmusi iš atsakovės 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų darbų, todėl jai nekyla pareiga už juos atsiskaityti. Be to, minėtoje sąskaitoje – faktūroje nėra nurodyta, kokie konkrečiai avarijos likvidavimo darbai buvo atlikti, taip pat nenurodyta, kokios medžiagos, kokie jų kiekiai buvo sunaudoti avarijai likviduoti ir pan., ieškovė nei su ieškiniu, nei su 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaita – faktūra atsakovei nepateikė atliktų darbų sąmatos. Taigi, ieškovė niekaip nepagrindė reikalaujamos 402,51 Eur dydžio sumos.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ 2 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 402,51 Eur skolą už vidaus vandentiekio tinklų avarijos likvidavimą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad vandentiekio avarija įvyko vandentiekio tinkle, už kurio priežiūrą yra atsakinga ieškovė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 7 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose trūko geriamo vandens vamzdynas prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nurodytų aplinkybių, tačiau šalys nesutaria dėl to, kas yra atsakingas už minėto vamzdžio eksploatavimą ir priežiūrą.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis patalpų priskyrimą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams, jų eksploatavimą ir priežiūrą bei už šių pareigų tinkamą vykdymą atsakingus asmenis, padarė išvadą, daugiabučio gyvenamojo geriamojo vandens vamzdynai iki įvado yra laikytini bendrojo naudojimo objektais, tačiau kartu suteikia teisę šalims vandens tiekimo sutartimi nustatyti kitas ribas. Pažymėjo, kad analogiškos nuostatos numatytos ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų apraše, papildomai nustatant, kad vandentiekio sistemos techniniai duomenys – komunalinis vandentiekis; plieniniai, cinkuoti (II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punktas).

17. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sudarytos 2005 m. vasario 1 d. Sutarties 3.1.5. punkte numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja savo lėšomis eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal priede Nr. 2, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis, nurodytas eksploatacijos ribas. Pagal Sutarties priedą Nr. 2 minėta riba pažymėta ties daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorine siena, brėžinio legendoje nurodant, kad šis sutartinis žymėjimas reiškia, kad šis vamzdynas yra ieškovės balanse. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad tiekėjas atsako už vandens saugą ir kokybę iki įvadinio šalto vandens skaitiklio. Teismo vertinimu, viena vertus, Sutarties nuostatos numato ieškovės pareigą savo lėšomis eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos (pagal Sutarties priedą Nr. 2), kita vertus, Sutartyje taip pat numatyta ieškovės pareiga užtikrinti vandens saugą ir kokybę iki įvadinio šalto vandens skaitiklio, t. y. ne tik iki išorinės namo sienos.

18. Teismas, įvertinęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ir priežiūros, konstatavo, kad įpareigojimai tiekėjui užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę apima ne tik geriamojo vandens savybes, tačiau ir vandens tiekimo priežiūrą. Tiekėjo atsakomybės riba pagal GVĮ yra siejama būtent su įvadu. Nagrinėjamu atveju vanduo buvo tiekiamas daugiabučiam namui, todėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo, abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba yra laikytinas daugiabučio namo įvadas.

19. Teismas nustatė, kad ginčo atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams viešajam geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą sudaro vandentiekio skirstomasis tinklas, kuris apima vamzdyną iki išorinės sienos ir pastato viduje nuo sienos iki įvado. Teismo vertinimu, minėta infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba ieškovei, kaip viešajai geriamojo vandens tiekėjai. Net ir konstatavus, kad vandentiekio tinklų atkarpa, esanti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje nuo pastato sienos iki įvado, nuosavybės teise ieškovei nepriklauso, tačiau atsižvelgus į tai, kad ši vandentiekio tinklų atkarpa yra reikalinga viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, o jos savininkas nežinomas, t. y. pastaroji yra bešeimininkė, už jos eksploatavimą ir remontą yra atsakinga ieškovė.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio avarija įvyko vandentiekio tinklo atkarpoje, už kurios priežiūrą yra atsakinga ieškovė, padarė išvadą, kad jai kilo prievolė pasirūpinti šios avarijos padarinių likvidavimu, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

21. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1 Pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai ir faktiškai nepagrįstą sprendimą, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

22.2 Daugiabučio namo įvadas prasideda ir baigiasi pastato išorėje, o ne viduje. Skundžiamame sprendime visiškai nėra analizuota, kur yra daugiabučio namo įvado pradžios ir pabaigos taškai, t. y. pirmosios instancijos teismas, klaidingai interpretuodamas ir visiškai netinkamai analizuodamas teisės aktus, priėmė nepagrįstą sprendimą.

22.3 Panašiomis faktinėmis aplinkybėmis grįstą ginčą jau yra išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas precedentu ne tik, kad nesivadovavo, bet apskritai nenagrinėjo.

22.4 Tarp šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai nustatyta vandentiekio tinklų eksploatacijos riba, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

22.5 Administruojamo namo viduje esantis vandentiekio tinklas priklauso administruojamo namo bendrasavininkams, o jo priežiūra paskirta atsakovei.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1 Ieškovės apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, paremti subjektyviu teisės aktų interpretavimu, faktinių aplinkybių iškraipymu, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

23.2 Nagrinėjamu atveju civilinės bylos kontekste tokios aplinkybės kaip įvado pradžios ir pabaigos taškų nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi bylos duomenimis, ieškovės darbuotojo (vandentiekio tinklų skyriaus vadovo) R. B. paaiškinimais nustatyta, kad administruojamo namo vandentiekio avarija įvyko vandentiekio atkarpoje iki pastato įvado, t. y. vandentiekio skirstomajame tinkle.

Žemesnės instancijos teismas

23.3 Panevėžio apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtos civilinės bylos nėra analogiškos ar labai panašios savo faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo nutartimi kaip precedentu. Nagrinėjamoje byloje vandentiekio avarija įvyko daugiabučiame name, o Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 vandentiekio avarija įvyko komercinėse patalpose, kuriose buvo sandėliuojamos atsargos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad patalpų ir pastato paskirtis, tipas turi reikšmę, nagrinėjant vandens tiekėjo ir kitų subjektų teises ir pareigas, nes, ryšium su tuo, atitinkami teisės aktai nustato skirtingas pareigas ir teises.

23.4 Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 nustatyta, kad šalys sutartimi nebuvo nusistačiusios eksploatacijos ribų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesivadovavo Sutartyje numatyta eksploatacijos riba, bet ir, įvertinęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos bei priežiūros, konstatavo, kad nustatyta riba pablogina vartotojo padėtį.

23.5 Mano, kad pirmosios instancijos teismo atlikta teisės aktų analizė ir padarytos išvados, kad, nors geriamojo vandens tiekimo sutartyje vandens tiekėjas ir vartotojas gali susitarti dėl vandens tiekimo ir vartojimo ribos, toks susitarimas turi atitikti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra teisėtos bei pagrįstos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Todėl ginčą dėl vartojimo ir tiekimo ribos nagrinėjantis teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti susitarimo atitikimą teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas tai ir atliko.

23.6 GVĮ 2 straipsnio 19 punkte pateiktas pastatų vidaus vandentiekio apibrėžimas negali būti aiškinamas taip, kad visa inžinerinė įranga, fiziškai esanti pastato viduje, yra pastato vidaus vandentiekis.

23.7 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog būtent ieškovei nuosavybės teise priklauso visas vientisas 756,49 m ilgio vamzdynas, kurio dalis ir kerta administruojamo namo sieną ir baigiasi ties įvadiniu skaitikliu, nuo kurio prasideda administruojamo namo bendrasavininkų pareigos.

23.8 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad vandentiekio atkarpą, einančią nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos iki įvado, nuosavybės teise perdavus daugiabučio namo bendrasavininkams būtų pažeistos GVTNTĮ 16 straipsnio ir 6 dalies nuostatos, kadangi vandentiekio skirstomojo tinklo dalies savininkais taptų ne savivaldybė arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas.

23.9 Pažymėjo, kad atsakovės veikla, prižiūrint bendrojo naudojimo objektus daugiabučiuose namuose, pasižymi autonomija nuo trečiųjų asmenų įtakos ir atsakovė yra laisva atlikti remonto darbus savarankiškai, kas užtikrina galimybę savo pareigas atlikti savalaikiai, tinkamai ir ekonomiškiausiu būdu. Kaip ne kartą nurodyta, dėl paminėtos priežasties galiojantys teisės aktai numato, kad daugiabučio namo administratorius prižiūri pastato vidaus inžinerinę sistemą nuo VAM įvadinio vandens apskaitos prietaiso, kuris suteikia galimybę nutraukti vandens tiekimą į pastatą ir likviduoti avariją ar atlikti remonto darbus daugiabučio namo vidaus vandentiekyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

28. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, vandens įvadas prasideda ir baigiasi pastato išorėje, o ne viduje. Skundžiamame sprendime nėra analizuota, kur yra daugiabučio namo įvado pradžios ir pabaigos taškai, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje yra aiškiai nustatyta vandentiekio tinklų eksploatacijos riba, kuria pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Ieškovė nesutikdama su apeliaciniu skundu nurodo, kad teisės aktuose nėra daugiabučio namo įvado apibrėžimo, dėl ko teisiškai nėra apibrėžta, kur yra pradžios ir pabaigos taškai, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad avarija įvyko vandentiekio atkarpoje iki pastato įvado. Tai reiškia, kad avarija neabejotinai įvyko apeliantės atsakomybės ribose, todėl ji nepagrįstai siekia savo pareigas ir atsakomybę perkelti atsakovei.

30. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tarp apeliantės ir atsakovės 2005 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties pagrindu apeliantė teikia šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo paslaugas į atsakovas administruojamas patalpas, o atsakovė įsipareigojo paskirstyti mokesčius, juos surinkti ir pervesti apeliantei. 2020 m. birželio 8 d. statinio apžiūros aktu nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpose trūko geriamo vandens vamzdynas prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą. Avarinė tarnyba informavo apeliantę apie įvykusią avariją ir apeliantės darbuotojai užsuko geriamo vandens tranzitą; nutrauktas vandens teikimas keletui namų. Avarijos šalinimo darbus atliko apeliantė ir pateikė ieškovei 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą 402,51 EUR sumai už vidaus vandentiekio tinklų avarijos likvidavimą adresu (duomenys neskelbtini).

31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl trūkusio vamzdžio priežiūros. Apeliantė teigia, kad trukęs vamzdis yra daugiabučio namo viduje, nėra vandens įvadas, todėl už atliktus vamzdžio remonto darbus privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutinka, iš esmės teigia, kad trūkęs vamzdis yra prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą, todėl minėtas vamzdis yra įvadas ir už jo tinkamą priežiūra yra atsakinga apeliantė. Teigia, kad neprivalo atlyginti apeliantės patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į šias šalių nurodytas aplinkybes, būtina ištirti ir nustatyti iki kurios gyvenamojo namo vietos apeliantė turi pareigą užtikrinti ir rūpintis vandens tinklo priežiūra ir nustatyti trūkęs vamzdis patenka į apeliantės tinklų eksploatacijos ribas.

32. Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ) (GVTNTĮ 2 straipsnis). GVTNTĮ įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).

33. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą apeliantė turi pareigą užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, o GVTNTĮ 3 straipsnio 7 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalis).

34. Geriamojo vandens įstatymo (toliau - GVĮ) 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad vandentiekis - inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams. Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (GVĮ 2 straipsnio 23 dalis). Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (GVĮ 2 straipsnio 26 dalis). Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (GVĮ 5 straipsnio 2 dalis). Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai (GVĮ 5 straipsnio 3 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančias foto fiksacijas nustatė, kad vandens vamzdis yra trukęs daugiabučio namo rūsyje. Kaip matyti apie vieno metro ilgio vamzdis iš vienos pusės yra trūkęs prieš sujungimą su įvadiniu namo apskaitos skaitikliu ir įvadine sklende ir iš kitos pusės - prieš daugiabučio namo sienoje esantį vamzdžio sujungimą su kitu vandens vamzdžiu. Šis trūkęs vamzdis turi keletą išsišakojimų išeinančius pro daugiabučio namo sienas ir į kitas patalpas arba pastato išorę. Ištyrus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad trūkęs vandentiekio vamzdis yra trūkęs pastato viduje, prieš įvadinę sklendę ir skaitiklį. Ištyrus 2020 m. birželio 8 d. statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė statinio techninės priežiūros specialistas L. K. ir pastatų administravimo vadybininkas T. Š. nustatyta, kad trūkus šiam geriamojo vandens vamzdžiui prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą apeliantės darbuotojai užsuko geriamo vandens tranzitą. Nutraukus tranzitą vandens teikimas nutrauktas keliems namams.

36. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą apeliantė privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 12 dalį, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros (GVTNTĮ 2 straipsnio 27 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

37. Taigi, GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta apeliantės pareiga naudoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, apima nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau neapima atsakovės administruojamos ir daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog ginčo vamzdis esantis tarp namo pamato sienos į įvadinės namo sklendės šiuo atveju yra apeliantės eksploatacijos ribose nenustatė ar namo rūsyje trūkęs vandens vamzdis yra daugiabučio namo įvadas GVTNTĮ 3 straipsnio 7 dalies prasme ir ar minėtas vamzdis yra apeliantės magistralinio vandens vamzdis, skirtas aptarnauti ne tik atsakovės, bet ir kitus daugiabučius namus, kas leistų spręsti, jog minėtas vamzdis priklauso vandens tiekėjui, kuris yra atsakingas už šio vamzdžio eksploatacija (GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės byloje esantys duomenys yra prieštaringi. Kaip matyti 2020 m. birželio 8 d. statinio apžiūros akte nustatyta, kad dėl avarijos užsukus geriamo vandens tranzitą yra nutrauktas vandens teikimas keletui namų adresu (duomenys neskelbtini), kas leistų spręsti, jog ginčo patalpose esantis vamzdis yra tranzitinis vamzdis, kurio eksploataciją priklauso apeliantei (GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, būtina pažymėti, jog pagal GVĮ 2 straipsnio 23 dalį vandentiekio skirstomasis tinklas tai lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui pateikti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado. Kaip matyti iš byloje pateiktų kadastro duomenų vandens tiekimo vamzdynas apsiriboja daugiabučio namo siena.

39. Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (GVĮ 5 straipsnio 2 dalis). Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“ 61 punkte nustatyta, kad pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Pastato vandentiekis turi būti sudaromas tik iš elementų, reikalingų normaliam visų ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų veikimui. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, vandentiekio įvadas yra sudedamoji pastato inžinerinių sistemų – pastato vandentiekio dalis, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato butų ir kitų patalpų bendrasavininkams.

40. Atsižvelgiant į byloje nustatytus prieštaravimus dėl ginčo vamzdžio eksploatacijos ribų (nutarties 38-39 punktai), nenustačius ar ginčo vamzdis yra vandentiekio įvadas GVTNTĮ 3 straipsnio 7 dalies prasme, neįvertinus jog ginčo vamzdis yra galimai magistralinis vandens vamzdis (GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalis), nenustačius ar pagal 2020 m. birželio 8 d. statinio apžiūros aktą įvykęs vamzdžio trūkimas yra tranzitinio vamzdžio dalyje, nutariama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių dėl ginčo vamzdžio eksploatacijos ribų. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui tikslinga pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, susijusias su ginčo vamzdžio eksploatacijos ribomis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

43. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė