Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Institucija) atstovo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria G. R. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamo advokatės Egidijos Belevičienės, skundas patenkintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2023 m. kovo 30 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. R. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Nors teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, tačiau, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs pareiškėjo atstovės skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad G. R. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių.

8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

9. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. Institucija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo ribas vietovėje, šis sklypas aptvertas tvoromis ir vietomis naudojama ne pagal žemės sklypo nustatytas bei įregistruotas ribas. Ties žemės sklypu ant (duomenys neskelbtini) gatvės (inžinerinio statinio) yra įrengtas šaligatvis, kuriam įrengti panaudotos tos pačios medžiagos, kaip ir takai (duomenys neskelbtini) žemės sklype (administracinio nusižengimo bylos b. l. 7–8). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atsispindi žemės sklypo plane (administracinio nusižengimo bylos b. l. 11). Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, sklypas su pastatais adresu (duomenys neskelbtini), priklauso G. R. asmeninės nuosavybės teise (administracinio nusižengimo bylos b. l. 27–29). 2022 m. spalio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikinimą (administracinio nusižengimo bylos b. l. 16, 17). 2022 m. spalio 21 d. surašytas Institucijos žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atlikto žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Sklype yra gyvenamasis namas, kuris stovi vietoj ūkinio pastato. Sklypas aptvertas tvoromis ne pagal nustatytas ribas, tačiau tvoros yra sklypo ribose, pažeidimo požymių nematyti. Taip pat nurodyta, kad už sklypo ribų yra atnaujintas šaligatvis iš tų pačių statybinių medžiagų, kaip ir žemės sklypo ribose, tokiu būdu užimta bei naudojama 43,73 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės žemės (administracinio nusižengimo bylos b. l. 36–35). G. R. paaiškino, kad jo iniciatyva bei jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis buvo atnaujintas senas apleistas šaligatvis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina ir byloje google.maps pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2019 metų gegužės mėnesį, 2018 m. rugpjūtį, 2012 m. spalį (duomenys neskelbtini) gatvėje yra borteliais aptvertas kelkraštis, kuris yra apaugęs velėna (b. l. 11–14). 2022 m. spalio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad šaligatvis buvo atnaujintas (administracinio nusižengimo bylos b. l. 37), kaip ir 2022 m. rugsėjo 29 d. situacijos schemoje (administracinio nusižengimo bylos b. l. 5), kas patvirtina, kad ir nutarimą surašiusi Institucija sutiko, jog nurodytoje vietoje anksčiau buvo šaligatvis, kuris vėliau G. R. buvo atnaujintas. Institucijos 2023 m. kovo 30 d. nutarime tokie G. R. atlikti veiksmai – valstybinėje žemėje esančio šaligatvio atnaujinimas buvo įvardyti kaip neteisėti, t. y. jam nepriklausančios žemės užėmimas ir naudojimas.

10. Kaip minėta, ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą, todėl taikant administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius - savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Byloje nekyla ginčas dėl G. R. atliktų veiksmų, t. y. dėl to, kad jis atnaujino šaligatvį palei jam priklausančio sklypo tvorą, taip pat nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad šaligatvio teritorija nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, ginčijama yra, ar tokie G. R. veiksmai laikytini neteisėtais, už kuriuos taikytina atsakomybė, t. y. ar jie gali būti vertinami kaip valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas.

11. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamame nutarime išdėstytomis išvadomis, jog nebuvo nustatyti jokie G. R. veiksmai, kurie sąlygotų valstybinės žemės užėmimą ir atitiktų teismų praktikoje aiškinamą „žemės užėmimo“ sąvoką. Šioje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, jog už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinės žemės dalyje, yra atnaujintas anksčiau buvęs šaligatvis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės – valstybinės žemės 43,73 kv. m. plotas būtų atitvertas nuo visuomenės ir būtų prijungtas prie G. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei tokiu būdu būtų naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti, - priešingai, G. R. atnaujintu šaligatviu laisvai gali naudotis visi aplinkiniai, kas leidžia daryti išvadą, jog po šaligatvio atnaujinimo nebuvo pažeisti nei valstybės, nei kitų asmenų interesai.

12. Pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir skundo argumentas, jog pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis prieš atlikdamas neteisėtus darbus, būtų kreipęsis į atitinkamas kompetentingas institucijas dėl šių darbų atlikimo galimumo. Kaip minėta, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismu praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją negali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais ar atribojama bei užimama kitokiomis priemonėmis ( teritorija užpilama, žemė užsėjama, apsodinama ir pan.), ir dėl to teisėti savininkai ir kiti asmenys negali tuo turtu naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. N-444-2789-09, N575-2494/2010, N438- 1330/2010, Nr. N575-459/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-2013, 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).ir kt.). Šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių G. R. atlikus tokius veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės, kad G. R. savo iniciatyva ir savo lėšomis pagerino ne jam priklausančio turto būklę, savaime neduoda pagrindo daryti išvadą, kad tokiais veiksmais jis siekė savanaudiškų, neteisėtų tikslų. Taigi, tokio pobūdžio veiksmai, kokius atliko pareiškėjas, niekaip nesusiję su ANK 110 straipsnio 1 dalyje saugomais teisiniais gėriais, todėl už valstybinėje žemėje esančio objekto, šiuo atveju dangos atnaujinimą, sutvarkymą ar sutaisymą asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo ar savanaudiško panaudojimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatu žemės sklypą ir jį naudoti išimtinai savo interesų tenkinimui, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas. Institucija G. R. kaltę grindė tuo, jog jis, atlikdamas darbus, aiškiai suprato, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų faktą, kad atnaujindamas šalia savo žemės sklypo, valstybinėje žemėje esantį šaligatvį G. R. turėjo tyčią tokiu būdu užimti ir šią valstybinės žemės dalį naudoti išimtinai tik savo interesų tenkinimui.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo nurodomi argumentai, jog valstybinei žemei buvo padaryta kokia nors žala, kad šaligatvis atnaujintas tikslu pagerinti pėsčiųjų judėjimą, užtikrinant didesnį patogumą ir saugumą, nagrinėjamos byloje kontekste nėra aktualūs, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o šio nusižengimo padariniai - žala nėra nusižengimo sudėties būtinasis požymis. Aukštesnysis teismas sutinka, jog šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, tačiau pažymėtina, kad teismas be skunde paminėtų aplinkybių, susijusių su G. R. atliktų veiksmų padariniais, nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su būtinaisiais jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiais ir argumentuotai išdėstė, dėl ko G. R. atlikti veiksmai negali būti laikomi valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu. Apeliacinio skundo teiginys, jog vien tai, kad pareiškėjas valstybinėje žemėje atnaujino šaligatvį, parodo kitiems žmonėms, jog užvaldytas žemės plotas yra kažkieno naudojamas ir kažkam priklauso, vertintinas kritiškai kaip deklaratyvus, grindžiamas ne objektyviais faktais, o tik menamo pobūdžio subjektyvia skundo autoriaus nuomone.

15. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtu nedaro ir skundo teiginys, jog iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusioje ANK redakcijoje nebuvo numatyta pažeidimo už savavališką žemės naudojimą, t. y. pažeidimas buvo numatytas tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą, todėl pagal tuometinę teismo praktiką atvejai, kai savavališkai naudojama valstybinė žemė teismai nelaikė pažeidimo sudėties požymiu. Aukštesnysis teismas pažymi, jog vien tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja ANK 110 str. (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-415) redakcija, nereiškia, kad iki tol šiuo klausimu suformuota teismų praktika administracinių nusižengimų bylose automatiškai tampa nebeaktuali. Priešingai, kad ši praktika yra aktuali patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byloje 2AT-31-976/2023) padarytos išvados, kur išaiškinant aktualios šio straipsnio redakcijos sudėties požymių asmens veiksmuose buvimą, vadovautasi iki įstatymo redakcijos pakeitimo suformuota teismų praktika.

17. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. atstovė atsiliepime pateikė prašymą iš valstybės priteisti 200 Eur proceso išlaidų. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atstovė, prašo priteisti G. R. patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme už jos susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl spręstinas klausimas dėl jų priteisimo iš apelianto.

19.1. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

19.2. Nagrinėjamu atveju institucija pateikė apeliacinį skundą nesutikdama su administracinio nusižengimo teisenos G. R. atžvilgiu nutraukimu. G. R. norėdamas tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Prie atsiliepimo pridėta PVM sąskaita faktūra patvirtina, jog už jam sutektas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 200 Eur. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog yra pagrindas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, kurios, teismo vertinimu, buvo reikalingos ir nėra didelės bei atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

19.3. Esant išdėstytiems argumentams iš apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus G. R. priteistina 200 Eur proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti G. R. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 200 Eur (dviejų šimtų eurų) patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.