Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimo D. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 430 Eur dydžio bauda. D. Z. nubausta už tai, kad Kauno rajono skyriaus specialistai, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą, 2017 m. vasario 9 d. pakartotinai atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą 7ŽN-4-(14.7.78). Kauno rajono skyrius patikrinimo metu geodeziniu instrumentu TRIMBLE 8S koordinavo faktiškai naudojamo žemės sklypo, kuris yra aptvertas mediniu aptvaru, ribos posūkio taškus. Iš atliktų matavimų nustatyta, kad faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas sudaro - 40836 kv. m. Žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai (šiaurės ~ 151,15 m, pietų -147,92 m, vakarų - 269,23 m, rytų – 269,20 m) neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių (pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m). Žemės sklypas (kadastro Nr. 5267/0012:173) naudojamas pažeidžiant ribas, nurodytas 2000 m. žemės sklypo plane M 1:10 000. Pažeidžiant vakarinę žemės sklypo ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:510) - 2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:173) ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:139) – 677 kv. m dalis ir-5503 kv. m valstybinės žemės.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarimu tenkino D. Z. skundą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną D. Z. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo D. Z. skundą atmesti.Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesines normas, susijusias su įrodymų vertinimu, todėl yra naikintinas.Skunde nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi teisės aktais organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę yra tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos. Pažymima, kad Kauno rajono skyriaus specialistai, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą, 2016 m. rugsėjo 15 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietoje, ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-117-(l4.7.78). 2017 m. vasario 9 d. Kauno rajono skyriaus specialistai vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą pakartotinai atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-4-(14.7.78). Kauno rajono skyrius patikrinimo metu geodeziniu instrumentu TRIMBLE 8S koordinavo faktiškai naudojamo žemės sklypo, kuris yra aptvertas mediniu aptvaru, ribų posūkio taškus. Atlikti matavimai pridedami matavimų schemoje M 1:5000. Iš atliktų matavimų nustatyta, kad faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas sudaro -40836 kv. m. Žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų linijų ilgiai (šiaurės - 151,15 m, pietų -147,92 m, vakarų - 269,23 m, rytų -269,20 m) neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų linijų ilgių (pagal privatizavimo dokumentus žemės sklypo šiaurės ir pietų linijų ilgiai yra po 142 m, rytų ir vakarų linijų ilgiai yra po 226 m). Žemės sklypas (kadastro Nr. 5267/0012:173) naudojamas pažeidžiant ribas, nurodytas 2000 m. žemės sklypo plane M 1:10 000. Pažeidžiant vakarinę žemės sklypo ribą yra užimta ir naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:510) -2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:173) ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:139) -677 kv. m dalis ir -5503 kv. m valstybinė žemė. Skunde cituojama ANK 110 straipsnio 1 dalis ir tvirtinama, kad šio nusižengimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės nusižengimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam. Pažymima, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugpjūčio 23 d. gavo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo raštą Nr. S-5066, kuriame nurodė, kad negali vykdyti 2016 m. kovo 7/ kovo 8 d. paslaugų užsakymo, nes D. Z. faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypo ribomis, ir prašė atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę ir įpareigoti D. Z. atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. vasario 9 d. atlikę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietoje, žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 7ŽN-117-(l4.7.78), Nr. 7ŽN-4-(14.7.78), pažymėjo, kad D. Z. atsisakė įsileisti į jos valdomą žemės sklypą, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikti šio žemės sklypo naudojimo patikrinimą, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimai buvo atlikti išorinėmis faktiškai naudojamomis žemės sklypo ribomis pagal medinį aptvarą (tvorą), kuris užtveria visą D. Z. naudojamą teritoriją. Akcentuojama, kad patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos specialistai nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas pažeidžiant ribas, nurodytas 2000 m. žemės sklypo plane M 1:10 000. Pažeidžiant vakarinę žemės sklypo ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) -2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą yra užimta ir naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) -677 kv. m dalis ir -5503 kv. m užimta ir naudojama valstybinė žemė. Taigi, anot skundo autoriaus, bylos medžiaga – fotonuotraukos, minėtas Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo raštas, įrodo, kad D. Z. yra užėmusi valstybinę ir privačią žemę, dėl ko kiti asmenys negali į ją patekti. Todėl Kauno apylinkės teismo argumentas, kad nutarime nurodyti pareiškėjos veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviosios pusės, yra neteisingas ir nepagrįstas.Skunde pažymima ir tai, kad pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Atkreipiamas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. spalio 16 d. gavo D. Z. skundą, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. liepos 21 d. pareiškimu ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėją prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu jos sklypo dalis buvo nacionalizuota, kokiu pagrindu jos sklype formuojami du sklypai kitiems asmeninis ir kokiu pagrindu pasirinkta šių sklypų formavimo vieta – būtent pietinėje jos sklypo dalyje, šalia gyvenamojo namo, kur užsodinta vaismedžiais – kodėl ne šiaurinėje sklypo dalyje. Taip pat 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo gautas D. Z. prašymas, kuriame ji nurodė, kad kai kreipėsi į Žemėtvarkos instituciją žodžiu, jai paaiškino, jog sklypo riboženkliai palikti iki karo buvusioje vietoje, kuriose buvo iki nusavinimo, tačiau sklypo dydis faktiškai sumažėjo, galimai dėl to, kad tėvukui niekas nepatarė suformuoti namų valdos. Šiuo prašymu D. Z. išreiškė norą išsipirkti 34 arų valstybinio sklypo dalį, o neleidžiant išsipirkti – išmainyti į jai priklausančius lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini)kaime; jeigu negalimi abu variantai, prašė valstybinius sklypus formuoti ne po jos namo langais, o sklypo šiaurinėje pusėje. Skundo autoriaus tvirtinimu, iš šių dokumentų matyti, kad D. Z. suprato, jog jai priklausantis žemės sklypas, aptvertas medine tvora pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas žemės sklypo privatizavimo dokumentuose taip užimant valstybinę ir privačią žemę.Skunde taip pat nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 7SD-6243-(14.7.104.) D. Z. informavo, kad Kauno rajono skyriaus specialistai, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą, 2016 m. rugsėjo 15 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. 5267/0012:173), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimą vietoje, ir nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nurodyto žemės sklypo faktiškai naudojamos ribos nesutampa su ribomis, nurodytomis šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas pažeidžiant ribas, nurodytas 2000 m. žemės sklypo plane M 1:10 000. Yra pažeistos vakarinė ir pietinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Užimta ir naudojama už pietinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos esanti valstybinė žemė ir dalis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo raštu prašė D. Z. iki 2016 m. spalio 20 d. pašalinti pažeidimą, t. y. nukelti medinį aptvarą ir atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, tačiau D. Z. pažeidimo iki šiandienos nėra pašalinusi. Skundo autoriaus nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad D. Z. žino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas ir tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę ir privačius žemės sklypus. Todėl Kauno apylinkės teismo argumentai, kad D. Z. veikloje nėra būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios, yra nepagrįsti. D. Z. atsiliepime prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus skundas atmetamas.ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta D. Z. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, ir skundžiamame nutarime išdėstė išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, požymių buvimo D. Z. padarytoje veikoje.Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais.Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, D. Z. buvo kaltinama tuo, kad ji žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoja pažeidžiant ribas, nurodytas 2000 m. žemės sklypo plane M 1:10 000. Pažeidžiant vakarinę žemės sklypo ribą užėmė ir naudoja žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 2687 kv. m dalis, pažeidžiant pietinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą užėmė ir naudoja žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 677 kv. m dalis ir - 5503 kv. m valstybinės žemės.ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.Pažymėtina, kad teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09). Be to, Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).Šiuo atveju, D. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji užėmė ir naudojo valstybinės žemės plotus. Sutiktina su apylinkės teismo nutarimo motyvais, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios, valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, o pažeidimas, susijęs su neteisėtu išteklių naudojimu, galimas tik savavališkai naudojus privačius ar valstybinius vandens telkinius, todėl darytina išvada, jog atsakomybė už valstybinės žemės sklypų naudojimą D. Z. negalima.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai (aktyviais veiksmais) užimti valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo ar jo dalies savininkas.Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. Z. paveldėjo iš savo tėvo P. T. 3,28 ha. žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas D. Z. priklauso nuosavybės teise priklauso 2012 m. lapkričio 8 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės naudojimo patikrinimai buvo atliekami 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. vasario 9 d. Apygardos teismas susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis ir įvertinęs žemės sklypą juosiančio medinio aptvaro stovį bei matomą žemės sklypą (b. 1. 17- 22), daro išvadą, jog žemės sklypą juosiantis aptvaras buvo suformuotas dar iki D. Z. tampant žemės sklypo savininke. Todėl akivaizdu, kad jai paveldėjus žemės sklypą, jo ankstesnes ribas žyminčio aptvaro vieta nebuvo keičiama ir medinis aptvaras yra išlikęs pagal turėtos žemės ikikarines ribas. Tuo labiau, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad medinis aptvaras yra labai senas apgriuvęs, todėl Institucija neteisi, skunde medinį aptvarą įvardindama kaip tvorą trukdančią pateki į sklypą. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aktyvius veiksmus – savavališką žemės užėmimą. Nagrinėjamoje byloje jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad D. Z. administracinio nusižengimo protokole nurodytos žemės sklypo dalis, tvora neaptvėrė, tai yra, savavališkai neužėmė, taigi jos veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.Apygardos teismas atmeta Institucijos skundo argumentus, kad pareiškėja gavusi raštą pažeidimo iki šiandienos nėra pašalinusi, tai yra, nenukėlusi medinio aptvaro ir neatlaisvinusi užimtos valstybinės ir privačios žemės, nes pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.