Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-654-1092/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-654-1092/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03140-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Pareiškėjas
D. B., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-654-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03140-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. (D. B.) ir G. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai D. B. ir G. B. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino, patvirtino jų sudarytą taikos sutartį ir nurodė, kad teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

2. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – ir bankas) 2023 m. gegužės 31 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi taikos sutartis pažeidžia banko kaip pareiškėjų kreditoriaus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė priimti banko atskirąjį skundą.

4. Teismas pažymėjo, kad šalys gali ginčytiną klausimą išspręsti taikos sutartimi, tokį susitarimą įforminti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta tvarka ir prašyti teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 579 straipsnyje numatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti tokią taikos sutartį. Teismas, 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtindamas taikos sutartį, nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. nutartis neskundžiama.

5. Teismas konstatavo, kad įstatyme nėra numatyta galimybė teismo nutartį, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis, skųsti atskiruoju skundu, todėl teismas atsisakė priimti banko atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu AB „Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį arba klausimą dėl pareiškėjų taikos sutarties perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

6.1. 2023 m. gegužės 24 d. 9.24 val. buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjų pranešimas dėl taikos sutarties. Susipažinęs su pareiškėjų pranešimu ir taikos sutarties sąlygomis bankas ketino pateikti teismui atsiliepimą su prieštaravimais dėl taikos sutarties sąlygų, nes taikos sutartimi pareiškėjai susitarė dėl su banku pasirašytos kredito sutarties Nr. 16-077226-FA ir dėl bankui įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau bankas atsitiktinai sužinojo, kad teismas tą pačią 2023 m. gegužės 24 d. jau priėmė nutartį, kuria patvirtino pareiškėjų taikos sutartį.

6.2. Bankas nesutinka nei su taikos sutartimi, nei su teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi, nes tiek taikos sutartis, tiek teismo priimta nutartis prieštarauja ne tik banko teisėtiems interesams, bet ir kredito, hipotekos sutarčių nuostatoms. Pareiškėjas D. B. į banką dėl įkeisto turto dalies perleidimo nesikreipė, todėl bankas negalėjo įvertinti galimų rizikų ir išreikšti savo nuomonės arba pateikti priešpriešinės ofertos (pavyzdžiui, pasiūlyti į prievolę įstoti ir G. B.). Galimybės išsakyti savo nuomonę dėl taikos sutarties nesuteikė ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti banko atskirąjį skundą, konstatavęs, kad įstatyme nėra numatyta galimybė teismo nutartį, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis, skųsti atskiruoju skundu. Bankas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš vienos pusės teigdamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą ir jam buvo apribota teisė pareikšti savo nuomonę, iš kitos pusės nesutikdamas su pačia teismo patvirtinta taikos sutartimi kaip prieštaraujančia ne tik banko teisėtiems interesams, bet ir kredito, hipotekos sutarčių nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam banko vertinimui.

9. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujantys byloje asmenys yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

10. Analizuojamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO bylos kortelės matyti, kad nors šiuo metu AB „Swedbank“ yra nurodytas kaip suinteresuotas asmuo byloje, tačiau bankas suinteresuotu asmeniu teismų informacinės sistemos LITEKO bylos kortelėje buvo nurodytas (2023 m. gegužės 24 d. 11 val. 45 min.) jau po to, kai buvo pasirašyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (11 val. 44 min.). AB „Swedbank“ byloje dalyvaujančiu asmeniu nenurodytas ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje, kuria buvo patvirtina pareiškėjų taikos sutartis. Tai reiškia, kad AB „Swedbank“ teisiniu požiūriu nebuvo bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų taikos sutarties patvirtinimo, proceso dalyvis. Tokios pozicijos savo atskirajame skunde laikosi ir pats bankas. Vadinasi, bankas, nebūdamas išnagrinėtos civilinės bylos dalyviu, nėra įgijęs ir savarankiškos teisės inicijuoti apeliacinį procesą dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų.

11. Vis dėlto atkreiptinas banko dėmesys į CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, pagal kurį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų). Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Taigi, jeigu bankas mano, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtindamas šalių taikos sutartį nusprendė dėl banko teisių ir pareigų ir (ar) pažeidė banko teisę būti išklausytam, AB „Swedbank“ turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nutaria šioje byloje iš esmės nepasisakyti, ar AB „Swedbank“ galėtų skųsti teismo nutartį supaprastinto proceso tvarka patvirtinti pareiškėjų taikos sutartį, jei bankas būtų buvęs įtrauktas į bylą pirmosios instancijos teisme ir būtų pateikęs prieštaravimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas tik pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad minėta nutartis yra neskundžiama (pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017 18 punktą; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 17‑19 punktus), buvo formuojama bylose, kuriuose atskiruosius skundus teikė patys pareiškėjai, prašę patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, o ne suinteresuotas asmuo (vieno iš pareiškėjų kreditorius).

13. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės pagrįstai atsisakė priimti banko atskirąjį skundą. Banko atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kaip jau minėta šios nutarties 11 punkte, bankas, manydamas, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi nusprendė dėl banko teisių ir pareigų ir (ar) pažeidė banko teisę būti išklausytam, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis