Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. Vilniaus radijo studijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. Vilniaus radijo studijai dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai neatnaujintas praleistas įstatyme numatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti, vertinant termino praleidimo priežastis.

2. Ieškovas Širvintų rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybė nuosavybės teise valdo materialųjį turtą, esantį Vilniaus g. 11, Širvintose. Patalpos 2005-03-09 Širvintų rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. 05-7, išnuomotos terminuotai nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. atsakovui. 2010-06-04 sutarties šalys papildomu susitarimu pakeitė sutarties 6 punktą, kuriuo nuomos terminas buvo pratęstas iki 2015-06-01. Ieškovas 2015-05-27 raštu informavo atsakovą, kad 2015-06-01 baigiasi ilgalaikio materialiojo nuomos sutarties terminas ir jis nebus pratęstas, nes vadovaujantis savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 17 punktu, nuomos terminas negali viršyti bendro 10 metų laikotarpio. Raštu taip pat buvo prašyta iki 2015-06-01 nuomojamą turtą perduoti ieškovui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, iškeldino atsakovą J. V. Vilniaus radijo studiją su visu jam priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei kartu su prašymu pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo.

5. Atsakovas prašyme nurodė, jog 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas, nes nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui tinkamai. Pažymėjo, jog visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, procesinius dokumentus nuspręsta įteikti viešo paskelbimo būdu. Nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jo buveinės adresas yra viešai skelbiamas interneto tinklapiuose bei valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Teigė, kad nėra praleistas 3 mėnesių termino atnaujinimo terminas, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino, atsakovo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

7. Teismas konstatavo, jog atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d., praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų teismo sprendimo apskundimo terminą.

8. Netenkindamas atsakovo prašymo teismas pažymėjo, jog visos procesinės galimybės įteikti atsakovui procesinius dokumentus jo buveinės ir elektroniniais adresais išnaudotos. Atsakovui prisijungus prie elektroninių paslaugų portalo, tinkamu ir pakankamu procesinių dokumentų įteikimu laikomas įteikimas tik per šią elektroninę sistemą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (atsakovas) J. V. Vilniaus radijo studija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. prie elektroinių paslaugų portalo atsakovas buvo prisijungęs anksčiau, kitoje nagrinėtoje byloje, todėl bylą išnagrinėjus nesuprato, kodėl liko užsiregistravęs elektroninių paslaugų sistemoje bei kad privalo nuolat tikrinti, ar nėra pradėtų civilinių bylų prieš jį. Taip pat apeliantui nebuvo pranešta apie procesinių dokumentų gavimą SMS žinute ar elektroniniu paštu;

9.2. apelianto veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ieškovas siųsdavo visas reikalingas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras atsakovui, apeliantas jas gaudavo ir laiku apmokėdavo, tačiau teismo siųstų procesinių dokumentų minėtu adresu atsakovas negavo, todėl negalėjo žinoti apie vykstantį teisminį procesą;

9.3. atsisakius priimti atsakovo apeliacinį skundą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes atsakovas teikia televizijos transliavimo paslaugas Širvintų gyventojams, o tenkinus ieškinį vartotojai Širvintose liktų be televizijos;

9.4. įteikimas procesinių dokumentų atsakovui viešo paskelbimo būdu nėra tinkamas, nes apeliantas yra juridinis asmuo, kurio adresas skelbiamas interneto tinklapiuose, o ir ieškovas, su kuriuo atsakovą siejo sutartiniai santykiai, turėjo galimybę informuoti apie atsakovo buveinės adresą, kuriuo jam siųsdavo PVM sąskaitas – faktūras už patalpų nuomą;

9.5. dėl netinkamo informavimo apie nagrinėjamą ginčą apeliantas praleido terminą pateikti apeliacinį skundą, tačiau ši priežastis laikytina svarbia ir terminas atnaujintinas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 10 d., o teisme registruotas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Terminas apeliaciniam skundui pateikti pasibaigė 2018 m. birželio 12 d. Taigi apeliantas praleido proceso įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, kurį prašė atnaujinti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau ši teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji.

12. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys atsakovui J. V. Vilniaus radijo studijai įteikinėtas elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP), elektroniniu paštu. Taip pat ieškinys siųstas buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), registruotu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau per siuntos saugojimo terminą procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti. Nepavykus įteikti ieškinio atsakovui nurodytais būdais, teismas procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Priėmus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą, teismas jį išsiuntė atsakovo registruotu buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir per EPP sistemą.

14. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

17. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

18. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05).

19. Nagrinėjamu atveju, teismas procesinius dokumentus (2018m. gegužės 10 d. teismo sprendimą) atsakovui siuntė vieną kartą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)).

20. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

21. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) Juridinių asmenų registre bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir Juridinių asmenų registro reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti Juridinių asmenų registro duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (2018 m. gegužės 10 d. teismo sprendimas) atsakovui J. V. Vilniaus radijo studijai registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsti tik vieną kartą. CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad kai procesinių dokumentų nepavyksta įteikti juridinio asmens buveinės vietoje, teismas siunčia dokumentus pakartotinai juridinio asmens buveinės adresu ir jie laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai skirti juridiniam asmeniui taip pat turi būti siunčiami įmonės vadovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenims J. V. Vilniaus radijo studijos savininkas yra J. V., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresas, remiantis CK 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra Juridinių asmenų registro duomuo ir laikomas teisingu tol, kol yra nenuginčytas bei turi prima facie galią.

24. Nagrinėjamu atveju teismas neatliko visų reikiamų įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu juridiniam asmeniui, nesiuntė atsakovui procesinių dokumentų (tiek ieškinio, tiek 2018 m. gegužės 10 d. teismo sprendimo) du kartus registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nesiuntė savininko J. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Procesinių dokumentų (ieškinio) įteikimas viešo paskelbimo būdu juridiniam asmeniui nagrinėjamu atveju nėra laikomas tinkamu ir pakankamu, kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko visų privalomų veiksmų įteikiant ieškinį ir 2018 m. gegužės 10 d. teismo sprendimą atsakovui – nesiuntė procesinių dokumentų juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir 2018 m. gegužės 10 d. teismo sprendimo nesiuntė pakartotinai antrą kartą juridinio asmens registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)).

25. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad EPP būdu gauti procesinius dokumentus jis pageidavo anksčiau išnagrinėjote byloje, tačiau ne šioje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apelianto argumentu ir pažymi, kad CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nėra numatyta pareiga EPP būdu įteikti ir gauti procesinius dokumentus juridiniams asmenims. Tai yra šalies teisė, bet ne pareiga, kurią ji įgyvendina pateikiant prašymą teismui dėl tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimo, o nagrinėjamu atveju atsakovas tokio prašymo neteikė.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, pradėtame viename procese. Minėtas principas įtvirtintas Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taigi siekiant nagrinėjamoje situacijoje kilusio ginčo išsprendimo pagal proceso koncentracijos principą, vertintina, jog apeliantui turėtų būti suteikiama teisė teikti apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra suėjęs trijų mėnesių nuo sprendimo paskelbimo dienos naikinamasis terminas prašymui atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pateikti (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažeidė proceso įstatyme numatytas procesinių dokumentų įteikimo taisykles juridiniam asmeniui, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

28. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apelianto atskirasis skundas tenkintinas ir panaikintina skundžiama nutartis, išsprendžiant klausimą iš esmės – atnaujinant praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir perduodant apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti apelianto J. V. Vilniaus radijo studijos atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d.nutartį ir atnaujinti apeliantui terminą apeliaciniam skundui pateikti, perduodant apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.