Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-2318-946/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-03-10Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-02Kauno apygardos teismas
  3. T-1350-917/2018Nutartis · 2018-06-06Kauno apylinkės teismas
  4. T-2318-946/2018Nutartis · 2018-11-09Kauno apylinkės teismas
  5. T-693-548/2019Nutartis · 2019-04-19Kauno apylinkės teismas
  6. T-1835-753/2019Nutartis · 2019-10-09Kauno apylinkės teismas
  7. T-1269-946/2020Nutartis · 2020-08-10Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-09Kauno apygardos teismas
  9. T-6-753/2021Nutartis · 2021-01-11Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-09
Bylos Nr.
T-2318-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00982-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
M. S.
Byla Nr. T-2318-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00982-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. lapkričio 9 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. spalio 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-363 nutarta taikyti nuteistajam M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 1 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje nuo 27 balų sumažėjo iki 24. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus nebuvo, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse šešis kartus paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Andrėjus Klimaševskij atsiliepime dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodo, kad Komisijos nutarimas neturėtų būti tvirtinamas, kadangi lygtinis nuteisojo paleidimas iš pataisos įstaigos pažeistų teisingumo ir bausmės proporcingumo principus – M. S. įvykdė tris sunkius nusikaltimus, neatlikta ženkli paskirtos bausmės dalis, jam buvo taikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, kas rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į teisingumą ir nenorą taisytis.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

M. S. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti sunkūs, apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje bei BK 50 straipsnio 1 dalyje, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, taip pat atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir suponuoja išvadą, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybė jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksniai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Be to, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis įtampą bei ilgalaikį stresą keliančiose situacijose linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus, pakankamai neįvertindamas galimų savo veiksmų pasekmių, nors ir sugeba įžvelgti keletą sprendimų galimybių, tačiau gali kilti sunkumų pritaikyti sau, ypač emocinėse situacijose, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-363 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Taip pat pastebėtina ir tai, jog teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistasis 2018 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi tęsti bausmės atlikimo perkeltas į atvirąją koloniją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-363 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis