Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Romaldas Šuliokas Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-348/2016;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00982-2014-5;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistajam M. S., nukentėjusiosios D. P. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. - trisdešimt parų arešto, vadovaujantis BK 65 str. arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę, prilyginant trisdešimt dienų laisvės atėmimo bausmės,

pagal BK 150 str. 1 d. - keturių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p. bausmės paskirtos pagal BK 150 str. 1 d., BK 149 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmė, paskirta pagal BK 135 str. 1 d., apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 146 str. 2 d. ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės paskirtos pagal BK 135 str. 1 d. pridedant dalį švelnesnių subendrintų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. S. priteista: 626,63 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, Kauno teritorinei ligonių kasai prie SAM 7188 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 705,43 Eur, nukentėjusiajai D. P. 2063 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. lapkričio 22 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja D. P. metu, tyčia panaudojo prieš ją fizinį smurtą - sudavė smūgį kumščiu jai į kairę smakro pusę, po to sugriebęs nukentėjusiąją už drabužių ją tempė - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. apie 20.20 val., prie (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kirvio pentimis vieną smūgį nukentėjusiajai D. P. į nugarą, o jai atsisukus, sudavė kirvio pentimis vieną smūgį jai į galvos sritį, nuo ko nukentėjusioji praradusi sąmonę nukrito ant žemės - tokiais veiksmais padarė jai galvos sumušimą su muštine žaizda galvoje, su kaktikaulio žvyno skeveldriniu įspaustiniu lūžimu, kairės pusės momenkaulio linijiniu lūžimu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairiąją momeninę skiltį, kairės plaštakos IV piršto proksimalinio pirštakaulio skeveldrinį lūžį, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. P. sveikatą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. apie 20.20 val., prie (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. P. sveikatą ir šiai būnant be sąmonės, sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai, t. y. įkėlęs nukentėjusiąją D. P. į automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė ją iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiajai atgavus sąmonę apie 21.10 val. išlaipino ją iš automobilio ir paliko. Tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. laikotarpyje nuo 20.20 val. iki 21.10 val., automobilyje RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame tarp (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios D. P. būkle - jai būnant be sąmonės, ją išžagino, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis M. S. savo kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d. neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apylinkės teismo nuosprendį M. S. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiajai D. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai tėra vienintelė aplinkybė, atitinkanti BK 136 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitos aplinkybės, itin reikšmingos kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 136 str., nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo nukentėjusiosios elgesį pripažinti sukėlusiu M. S. staigų didelį susijaudinimą ir fiziologinio afekto būseną.

Byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis M. S. smogė nukentėjusiajai D. P. dėl didelio susijaudinimo, kurio priežastis buvo nukentėjusiosios pavartotas smurtas ar sunkus įžeidimas, todėl teisėjų kolegija šį apelianto teiginį atmeta kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Faktinės bylos aplinkybės nuteistajam M. S. nukentėjusiosios sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, todėl nenustačius fiziologinio afekto požymių, nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad M. S. padarė ir BK 146 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Apeliantas prašo jį pagal BK 146 str. 2 d. išteisinti, tačiau tokią apelianto poziciją teisėjų kolegijos vertintina, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo M. S. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nors nuteistasis M. S. neigia kaltę, jog D. P. neteisėtai atėmė laisvę, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. P., liudytojų Dž. Marščenkovo, L. K., iš dalies liudytojų G. G., G. P., L. P. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo M. S. kaltę bei leidžia atmesti apelianto pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

BK 146 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, nuteistasis M. S. suprato, kad po pavartoto smurto nukentėjusiosios D. P. atžvilgiu, ją įkeldamas į automobilį ir išveždamas iš Jonavos, savo veiksmais apribojo D. P. teisę laisvai judėti, pasirinkti savo buvimo vietą, o esant tokiam sužalojimui ir nukentėjusiosios būklei, tuo realiai sukėlė realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo M. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 146 str. 2 d.

Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad M. S. padarė ir BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės.

Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Išžaginimas yra nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju pasinaudodamas bejėgiška jo būkle ir nori tokių lytinių santykių.

Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis su nukentėjusiąja D. P. lytiškai nesantykiavo, o lytinę aistrą oraliniu būdu tenkino nukentėjusiosios D. P. sutikimu. Taip pat nuteistasis neigia aplinkybę, kad nukentėjusioji tuo metu buvo be sąmonės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. P. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad apeliantas, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, bei lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja D. P. prieš jos valią, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, t. y. padarė BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl šių nusikaltimų padarymo.

Nuosekliais nukentėjusiosios D. P. parodymais nustatyta, kad po M. S. suduotų smūgių ji prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik automobilyje, buvo be kelnių ir kelnaičių, o ant galvos apvyniotas šalikas, kuris prieš tai buvo ant kaklo. M. S. sėdėjo šalia ant galinės sėdynės, o ji pati gulėjo išilgai ant galinės sėdynės. M. S. sėdėjo prie jos kojų. Atsimena, kad movėsi batus, vieno net neužsisegė. Lauke M. S. padavė savo ir jos išardytus mobiliojo ryšio telefonus. Pamačius toliau šviesas ėjo link jų, taip nuėjo iki degalinės, kur iš darbinio telefono išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Nesuprato nei kas atsitiko, nei kur esanti. Jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, aštuonias dienas gydėsi ligoninėje, buvo atliktos kelios operacijos, o po to išvyko į sanatoriją. Paskutinius lytinis santykius su M. S. turėjo iki lapkričio 5 d.

Šiuos nukentėjusiosios parodymus ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu faktą patvirtina ir specialisto išvada Specialisto išvadoje D. P. konstatuota galvos sumušimas su muštine žaizda galvoje, su kaktikaulio žvyno skeveldriniu įspaustiniu lūžiu, kairės pusės momenkaulio linijiniu lūžiu, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairę momeninę skiltį, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairiąją momeninę skiltį, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairės plaštakos IV piršto proksimalinio pirštakaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-25. D. P. išoriniuose lytiniuose organuose šviežių sužalojimų nekonstatuota. D. P. tepinėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta. Vatos tamponėliuose su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai, tai rodo, kad buvo atliktas lytinis aktas į makštį. Kairės plaštakos IV piršto proksimalinio pirštakaulio skeveldrinis lūžimas galėjo būti padarytas D. P. besiginant. Sužalojimai padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie kairę momeninę skiltį, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo M. S. teiginiais, kad jis iki įvykio yra turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja, todėl ir galėjo likti sperminio skysčio, nes šiuos teiginius paneigia nukentėjusiosios D. P. parodymai ir jau minėta specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. Makšimaitė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad po lytinio akto makštyje sperminio skysčio pėdsakai gali išlikti iki 10 dienų. D. P. makštyje rasti sperminio skysčio pėdsakai galėjo išlikti po lytinio akto, atlikto 2014-11-25. Sperminio skysčio pėdsakų makštyje gali išlikti iki 10 dienų ir daugiau. Įvykis buvo 2014-11-25, o nukentėjusioji apžiūrėta 2014-12-01. Jei lytinis aktas buvo atliktas spalio mėn. pabaigoje, sperminio skysčio pėdsakų gruodžio 1 d. tikrai negalėjo išlikti, nes sperminio skysčio pėdsakai po lytinio akto lieka iki 2-3 savaičių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo M. S. teiginiais, jog jis su nukentėjusiąja D. P. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, jos sutikimu. Šiuos M. S. teiginius paneigia aukščiau aptarti nukentėjusiosios D. P. parodymai, jog ji po suduotų smūgių sąmonę atgavo tik automobilyje, kur buvo jau be kelnių ir kelnaičių bei be batų, o M. S. sėdėjo prie jos kojų. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios D. P. parodymais. Pažymima, kad nukentėjusioji D. P. patyrusi tokį sunkų galvos sužalojimą ir būdama be sąmonės negalėjo savo noriu M. S. tenkinti oraliniu būdu.

Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. S. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios D. P. būkle, t. y. jai būnant be sąmonės, prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių nustatyti esmines išžaginimo ir seksualinio prievartavimo aplinkybes. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, todėl M. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Taip pat nėra pagrindu sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais susijusiais su bausmės paskyrimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė, kad M. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir tris sunkius nusikaltimus. Visos veikos susijusios su smurto panaudojimu ir padarytos per trumpą laiką bei prieš tą pačią nukentėjusiąją. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog dėl fizinio skausmo sukėlimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo M. S. kaltu prisipažino ir gailisi. Nors M. S. nėra anksčiau teistas, tačiau padarė eilę nusikaltimų iš kurių net trys priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai.

Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegija konstatuoja, kad M. S. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju M. S. yra nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl BK 75 str. nuostatų taikymo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. taip pat prašo atleisti jį nuo proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjimo.

Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nuspręsta priteisti iš M. S. 626,63 Eur valstybei proceso išlaidų už nuteistajam ir nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kaip matyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-05-22 nutartimi M. S. nutarta paskirti gynėją (b. l. 14, t. 3). Paskyrimo pagrindas, būtinas gynėjo dalyvavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 7 p., tai yra nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A219-453/2015).

Todėl nagrinėjamu atveju, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš nuteistojo M. S.. Tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo M. S. priteisė valstybei proceso išlaidas už nukentėjusiajai D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Aplinkybių, kurių pagrindu šios proceso išlaidos nebūtų priteistos iš M. S., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš M. S. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą, dalyvavo nukentėjusiosios atstovė advokatė V. Bradulskienė.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai D. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-22 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-27 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nustatyta, kad už nukentėjusiajai D. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 161,72 Eur, todėl ši suma turi būti priteista iš nuteistojo M. S..

Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-01-25 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nustatyta, kad už nuteistajam M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 65,66 Eur, tačiau ši suma iš nuteistojo M. S. nepriteisiama, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus parinkta gynėja advokatė Marytė Vietaitė buvo atleista nuo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti: iš nuteistojo M. S. priteistus 626,63 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumažinti iki 352,53 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pritiesti iš nuteistojo M. S. 161,72 Eur valstybei už nukentėjusiajai D. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.