Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 95-388 taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. (toliau – M. S.) Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

1.1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausme, paskirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, apimta bausmė, paskirta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir subendrinus paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį švelnesnių subendrintų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 25 d.

1.2. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. M. S. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė M. S. paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. Minėtu nuosprendžiu pritaikytos 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos subendrintos bausmės – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, pritaikant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punkte numatytus įpareigojimus.

1.3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo nutarta Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu taikytą bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 16 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo nutarta atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas nutartyje nurodė, kad nuo paskutinio atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika išliko nepakitusi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismo vertinimu, teigiamas nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant klausimą dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusio BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esančios 2020 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63(AK)-354 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kurios pakanka asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aukščiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien formalaus pagrindo nepakanka.

8. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo sumažėjusi ties lėšų tvarkymu ir pajamomis, tačiau pataisos namuose buvo gauti nauji vykdomieji dokumentai, todėl rizika pakilo vienu balu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo susitikimuose su visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, jam pravesti individualūs pokalbiai apie atsakomybę už nusikaltimą, galimą neigiamą draugų rato pasirinkimą, emocijų valdymo ir atsakomybės suvokimo dėl padaryto nusikaltimo klausimais. M. S. konsultuotas ieškinio dengimo klausimais, nuolat dalyvavo susitikimuose su Kauno teritorinės darbo biržos atstovais, susitikime su VšĮ Lietuvos anoniminių alkoholikų tarybos patikėtinių atstovais, susitikime su Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovais. Nuteistasis savanoriškai įgyvendino planuose numatytas priemones, dalyvavo meno terapijos programoje, įvairiuose įstaigoje organizuojamuose renginiuose, varžybose. Kauno tardymo izoliatoriuje nuteistasis nuo 2016 m. sausio 8 d. dirbo tvarkytojo pareigose, jam taip pat buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos. Nuo 2018 m. birželio 6 d. perteistas į atvirąją koloniją, dirbo ŽŪB „N.“ darbininku, vėliau įmonėje UAB „P.“, šiuo metu vėl dirba ŽŪB „N.“, darbinės veiklos nutraukęs nebuvo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Būtina įvertinti visus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis, kurie, skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankami išvadai, kad M. S. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui, atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

9. M. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. daromi nusikaltimai yra analogiški, ką pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip nuteistojo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias neigiamas vertybes, todėl jo galimybės nenusikalsti ateityje bei jo pažanga pataisos proceso metu vertintina griežčiau. Aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Aplinkybė dėl veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertintina aplinkybių visumoje, t. y. atsižvelgiama ne tik į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tačiau ir visus kitus, nuteistąjį pataisos metu charakterizuojančius duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau M. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kas tik patvirtina aplinkybę dėl nuteistojo susiformavusių neigiamų vertybių. Teismo vertinimu, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje vartojo amfetaminą, kaip pats teigia, tai buvo pavieniai atvejai, siekiant numalšinti stresą, pasireiškusį po baudžiamosios bylos. Nuteistasis taip pat prisipažino, kad kasdien vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimą M. S. įvardino kaip pagrindinę problemą, kuri turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistasis taip pat išskiria ir kitus aspektus – užsidarymą savyje, nenorą kreiptis pagalbos, pernelyg didelį pasitikėjimą savo gebėjimu kontroliuoti situaciją. Įtampą ir ilgalaikį stresą keliančiose situacijose asmuo linkęs kontroliuotis į trumpalaikius sprendimus, pakankamai neįvertina galimų savo veiksmų pasekmių. Nors M. S. ir sugeba įžvelgti keletą sprendimų galimybių, tačiau gali kilti sunkumų pritaikyti sau, o ypač emocinėse situacijose. Asmuo smurtavo, nes prarado savitvardą bei nemokėjo kitu būdu išspręsti tuometinės konfliktinės situacijos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri nagrinėjamu atveju pakankamai didelė – daugiau nei 2 metai. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra akivaizdi, jog jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią M. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, t. y. jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lygtinį paleidimą taikyti asmeniui galima įvertinus visumą jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir M. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.