- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-831-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16841-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- E. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dėl atsakovo A. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23230-897/2018 nustatytos šalių bendravimo su vaiku tvarkos 3.3 punktą ir 3.4 punkto papunkčius; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. V. pateiktu priešieškiniu ieškovei E. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 nustatytos šalių bendravimo su vaiku tvarkos 3.4.1. ir 3.4.2. punktus ir išdėstyti naują 3.4.1. punkto redakciją; 2) panaikinti nurodomu teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties 3.3. punkte numatytą atsakovui pareigą finansuoti vaiko nuvykimui į ugdymo įstaigą išlaidas; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas A. V. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.1. punktą, išdėstant jį tokia redakcija: „3.4.1. Vaiko tėvas A. V. bendrauja su dukra S. V. kas antrą savaitę (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas Vaiką trečiadieniais nuo 18:00 val. iki 19:00 val. iš Vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to kur Vaikas yra) ir grąžindamas jį sekmadieniais nuo 18:00 val. iki 19:00 val. į Vaiko gyvenamąją vietą. Nurodyta tvarka taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja specialiai bendravimo tvarkai dėl šventinių dienų, numatytų 3.4.3 - 3.4.6. punktuose.“ Prašymą grindė šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. teismo sprendimu nustatyta jo bendravimo tvarka su vaiku šiuo metu neatitinka nei vaiko, nei atsakovo interesų, todėl yra būtina ją laikinai sureguliuoti iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Nors ieškovė nesutinka su ieškiniu, tačiau neneigia objektyvaus poreikio, kad vaikas jau dabar praleistų daugiau laiko su tėvu ir patvirtina, kad atsakovas iš esmės yra geras tėvas. Taigi abu vaiko tėvai sutaria dėl pasikeitusių vaiko poreikių, kurių šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka pilnai nebepatenkina;
3.2. tikėtina, kad ieškovė daro neigiamą poveikį vaikui, ruošdama vaiką teismo procesui. Ieškovės kalbos vaikui apie tai, kad tėčiui susituokus su savo drauge ir gimus jų vaikui, jie nebesirūpins mergaite, kad jai daugiau laiko praleidžiant pas tėtį, turės atsisakyti savo labai mylimos katės ir nebus kam ją prižiūrėti, aiškiai kenkia vaiko interesams. Be to, dukra, svečiuojantis pas tėvą, jo dabartinei draugei papasakojo apie tai, kaip mama liepė vaiko teisių specialistams pasakyti, jog nenori, kad kas nors keistųsi dėl jos bendravimo tvarkos su tėčiu. Toks motinos elgesys yra vaiko atžvilgiu nepriimtinas, trikdo vaiko emocinę būklę, žaloja sveikatą, kuri priklauso tiesiogiai nuo vaiko vidinių išgyvenimų. Atsakovui pareiškus priešieškinį, vaiko motina ėmėsi aktyvių veiksmų, neatitinkančių vaiko interesų, žalojančių vaiką, be pagrindo jį įtraukiant į ginčų sprendimą per vaiko nuomonės priverstinį formavimą, nesant tam objektyvaus poreikio;
3.3. nėra aplinkybių, sudarančių pagrindo neleisti vaiko tėvui pagal esamą situaciją maksimaliai bendrauti su vaiku. Atsakovo gyvenamojoje vietoje jau lankėsi Vaiko teisių tarnybos specialistė, kuri įsitikino, jog vaikui būti tėvo namuose yra visos būtinos sąlygos. Tėvas geba vykdyti savo pareigas ir rūpinasi vaiku bei aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko. Nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
4.1. šiai dienai nustatytos bendravimo tvarkos yra laikomasi ir atsakovas bendrauja su vaiku net gi daugiau nei numatyta bendravimo tvarkoje, todėl niekieno interesai nėra pažeidžiami. Atsakovas prašyme nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, meluoja, išsigalvoja, ko nėra ir savaip interpretuoja jos žodžius bei teismų praktiką. Atsakovas šiai dienai gali dalyvauti ir dalyvauja vaiko auklėjime maksimaliai ir tokias teises jam suteikia teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta jo bendravimo tvarka bei nutartis, kuria buvo pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su nepilnametės dukros auklėjimu, priežiūra bei rūpinimusi;
4.2. atsakovas neįrodė, kad vaiko poreikiai dėl bendravimo su tėvu yra pasikeitę. Dukra neišreiškė noro daugiau laiko praleisti su tėvu ir bendrauti ilgesniais laikotarpiais negu iki šiol. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas iš esmės gera tėvas nereiškia, kad jis bendrautų su dukra vienodą laiką kaip su mama, kadangi dukra nenori platesnio masto bendravimo su tėvu, ji nori didesnę laiko dalį praleisti su mama;
4.3. šiuo metu situacija yra stabili, nes abi šalys laikosi nustatytos bendravimo tvarkos ir nėra poreikio laikinai jos keisti. Priešingu atveju bus įnešta daugiau sumaišties ir nestabilumo. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką vaikui prie jos reikės priprasti, prisiderinti (tiksliau susigyventi), o po kelių mėnesių teismui išnagrinėjus bylą iš esmės – bendravimo tvarka vėl bus pakeista ir dukrai reikės vėl iš naujo derintis prie vėl naujos bendravimo tvarkos. Tokia situacija neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes vaiko gyvenime reikalingas stabilumas;
4.4. atsakovas su dukra matosi kas antrą dieną, kadangi vežioja dukrą į būrelius. Teismo sprendimas numato atsakovui teisę bendrauti su dukra ir darbo dienomis, tačiau jis šia teise nesinaudoja, o jei naudojasi tai žinoma, kad iš anksto nepraneša, kaip tai numato sprendimas, švenčia šventes kartu, atostogauja kartu. Taigi, akivaizdu, kad esama bendravimo tvarka tikrai yra ne minimali, atsakovas daug ir dažnai bendrauja su dukra ir maksimaliai dalyvauja jos auklėjime, todėl laikinai keisti ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką nėra jokio pagrindo, o vaiko teisės ir interesai yra užtikrinti;
4.5. nėra jokios grėsmės vaiko neturtiniams interesams, taip pat nėra aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti neturtinės vaiko teisės. Bendravimo tvarką teismas pakeis bylą išnagrinėjęs iš esmės, o šiuo metu bendravimo tvarka yra nustatyta teismo nutartimi, galiojanti ir jos yra laikomasi;
Atsiliepimas
4.6. atsakovas prašyme nurodė išgalvotas aplinkybes dėl dukros pasisakymų dėl nuteikinėjimo. Ji dukros prieš tėvą niekada nenuteikinėjo ir netrukdė jiems bendrauti, jeigu tas bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovas ir toliau manipuliuoja esama bendravimo tvarka ir daro viską savo interesų patenkinimui, neatsižvelgdamas į vaiko norus. Atsakovas nurodė vaikui, kad turės lankyti BainGym pamokas, nors dukra nenori lankyti tokio būrelio, nepaisydamas galiojančio teismo sprendimo, numatančio, jog sutartis dėl papildomo ugdymo turi pasirašyti abu tėvai. Nederindamas su ieškove atsakovas be kita ko nusprendė, kad dukra lankys riedlenčių būrelį. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovas nesilaiko galiojančios bendravimo tvarkos ir ją pažeidžia, t. y. laiku nesumoka už dukros mokslą, nesilaiko sprendime nurodytų vaiko grąžinimo laiko ir nustatinėja savo laiką ir vadovaujasi tik savo norais, manipuliuoja širdies operacija, nesumoka laiku išlaikymo, pamiršta pranešti, kai nepasiima dukros bendravimui. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas negali rūpintis dukra tiek dienų, kiek jis prašo, o kad dukra būtų su kitais asmenimis nėra priimtina nei vaikui, nei jai ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsakovas bendrauja su dukra, todėl nėra pagrindo sureguliuoti situacijos;
Žemesnės instancijos teismas
4.7. bendravimo tvarka yra sureguliuota teismo sprendimu. Šalys yra susitarusios dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nuo 2020 metų jos laikosi, todėl laikinai keisti jos nėra nei būtinybės, nei teisinio pagrindo. Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko nusistovėjusią bendravimo tvarką reikėtų skubiai pakeisti.
5. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir aiškumą, Tarnybos nuomone, atsakovo ir nepilnametės dukters laikinos bendravimo tvarkos nustatymas vaiko geriausiems interesams iš esmės neprieštarauja, nes atsakovas galėtų tęstinai bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, dalyvauti vaiko gyvenime. Pažymėjo, kad atsakovas turėtų imtis visų priemonių, kad dukra, būdama ilgesnį laiką su juo, nejustų diskomforto ir nepatogumo prieš tėtį dėl to, kad pasiilgo mamos. Mano, kad atsakovas, pavyzdžiui, galėtų pats pasiteirauti dukters, galbūt ji norėtų paskambinti mamai ir papasakoti, kaip jai sekasi leisti laiką su tėčiu ar pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl bendravimo su dukra platesne apimtimi nei teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje, poreikio, todėl teismui šioje proceso stadijoje sunku vertinti dėl atsakovo prašyme nurodytų faktų realumo. Rėmėsi byloje pateiktu 2023 m. gruodžio 7 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. 1VAIK-528 ir pažymėjo, jog su mama mergaitei patinka, smagiai kartu leidžia laiką. Atkreipė dėmesį į tai, kad mergaitei patinka ir pas tėtį, tačiau pas jį ne visada gerai jaučiasi.
8. Nurodė, kad laikinos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje pažymėta, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant kelių aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).
9. Teismas nenustatė byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja visetas aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nepilnametei bendraujant su tėvu pagal galiojančią, teismo sprendimu numatytą, jų bendravimo tvarką yra poreikis ją iki sprendimo įsiteisėjimo sureguliuoti papildomai ar kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kilusi reali grėsmė arba galiojanti bendravimo su vaiku tvarka būtų nesuderinama su geriausiais vaiko interesais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 buvo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, o 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23230-897/2021 bendravimo tvarka pakoreguota. Laikė, kad teismo sprendimais nustatyta atsakovo bendravimo tvarka galiojanti jau daugiau nei metus ir yra nusistovėjusi, nepilnametė yra jau įpratusi prie galiojančios bendravimo su tėvu tvarkos, galiojanti bendravimo tvarka yra iš esmės vykdoma, todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog šioje proceso stadijoje nėra jokio poreikio sureguliuoti laikinai ginčo situacijos atsakovo nurodomų argumentų pagrindu (jog iškilo poreikis maksimaliau bendrauti su vaiku, t.y. platesne apimtimi). Pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo atsakovas, iš Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad nepilnametė svečiuodamasi tėvo namuose ne visada gerai jaučiasi, pasiilgsta mamos, todėl šios aplinkybės paneigia atsakovo nurodomus argumentus dėl šioje proceso stadijoje bendravimo tvarkos platesnio masto nustatymo reikalingumo.
10. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai neturėtų būti suprantamas kaip vaiko gyvenimas su kiekvienu iš tėvų pakaitomis vienodais laiko tarpais. Vertino, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka, kuria numatytas atsakovo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį bei dvi darbo dienas per savaitę, yra orientuota į atsakovo maksimalų bendravimą su vaiku, todėl įvertinti ar yra pagrindas dar labiau praplėsti atsakovo bendravimo su vaiku apimtis bus galima tik iš esmės išnagrinėjus bylą.
11. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje ne tik neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, tačiau būtų nesuderinamas ir su teismo sprendimo privalomumo principu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir laikinai, iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 36292-931/2018 patvirtintos ieškovo A. V. ir atsakovės E. V. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.1 punktą, išdėstant jį tokia redakcija: „3.4.1. Vaiko tėvas A. V. bendrauja su dukra S. V. kas antrą savaitę (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas Vaiką trečiadieniais nuo 18:00 val. iki 19:00 val. iš Vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to kur Vaikas yra) ir grąžindamas jį sekmadieniais nuo 18:00 val. iki 19:00 val. į Vaiko gyvenamąją vietą. Nurodyta tvarka taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja specialiai bendravimo tvarkai dėl šventinių dienų, numatytų 3.4.3 - 3.4.6. punktuose.” Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. nepritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo principu, kadangi teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Be to, galiojanti bendravimo su vaiku tvarka nors ir patvirtinta teismo, tačiau tai padaryta ypatingosios teisenos tvarka, pačioms šalims susitarus ir teismui tik patikrinus, ar šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pasikeitus aplinkybėms ir esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštarautų teismo sprendimo privalomumo principui;
12.2. atsakovo prašymas išnagrinėtas formaliai, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, patvirtinančias objektyvų vaiko poreikį ir teisėtą vaiko bei atsakovo interesą praleisti kartu daugiau laiko šiuo metu, o ne ateityje. Esama situacija nesudaro sąlygų kurti saugaus dukros ir tėvo ryšio, kadangi atsakovas šiuo metu gali būti bendrauti tik savaitgaliais (Sutarties 3.4.1 punktas) ar švenčių dienomis (Sutarties 3.4.3-3.4.6 punktai) tėtis ir epizodiškai dalyvauti vaiko užklasinėje veikloje vaiką darbo dienomis (Sutarties 3.4.2 punktas) pasiimant ir parvežant iš būrelių, kurių metu vaikas būna užimtas ir betarpiškas bendravimas beveik neįmanomas. Vaiko poreikis praleisti daugiau laiko su tėvu yra tęstinis bendravimo ir tarpusavio ryšio kūrimas, kurių poreikių įžvelgia ir Tarnybos specialistai. Šioje proceso stadijoje pakanka įrodymų spręsti, jog tęstiniams vaiko ir tėvo santykiams kurti bei puoselėti galiojanti bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi atsakovas nedalyvauja vaiko kasdieniame gyvenime, o pagal Tarnybos išvadą vaiko ryšys su motina yra stipresnis nei su tėvu;
12.3. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reikšmingi atsakovo argumentai, jog ieškovė daro neteisėtą įtaką vaikui prasidėjus teismo procesui, nuteikinėja vaiką prieš tėvą ir naudoja vaiką kaip įrankį, įvelia į šalių tarpusavio konfliktus;
Atsiliepimas
12.4. nepagrįstai teigiama, jog šalys nurodo skirtingas faktines aplinkybes toje dalyje, kurioje egzistuoja vaiko poreikis daugiau bendrauti su tėvu jau dabar, o ne ateityje. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį mini, jog supranta atsakovo norą praleisti daugiau laiko su dukra, tačiau nesutinka su bendravimo tvarka po 7 dienas ir mano, jog reikalingas 4-5 dienų pereinamasis laikotarpis. Būtent toks laikinas bendravimas ir prašomas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi ieškovė pripažįsta egzistuojant didesnį poreikį atsakovui bendrauti su dukra;
12.5. teismas neatsižvelgė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir adekvačios nagrinėjamai situacijai, nepagrįstai nevaržo kitos ginčo šalies, taip pat vaiko teisių. Atsakovas prašė nežymiai padidinti jo bendravimo su vaiku laiką, kol bus išspręstas šalių ginčas, ir tik ta apimtimi, kuria šalys procesiniuose dokumentuose jau buvo išreiškę poziciją, tokį poreikį nustatė ir Tarnyba. Jokios neigiamos laikino situacijos sureguliavimo pasekmės nenustatytos, priešingai, numatomas tik teigiamas efektas.
13. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje be kita ko numatyta dukros S. V. gyvenamoji vieta su motina bei atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23230-897/2021 buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.3 punktas bei pakoreguota bendravimo su vaiku tvarka, patvirtinant šalių susitarimą. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį sprendžiamas nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo klausimas, atsakovas teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.1. punktą.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymo netenkino, remdamasis tuo, kad nenustatytas egzistuojantis visetas aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstas poreikis iki sprendimo įsiteisėjimo dienos papildomai sureguliuoti atsakovo bendravimo tvarką su dukra. Apeliantas su tokiais argumentais nesutinka, teigia, jog byloje esančios aplinkybės pakankamos jo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o ryšio dukra tęstinumui užtikrinti ir kartu ryšio stiprinimui reikalingas didesnės apimties nepertraukiamas bendravimas su dukra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvadas bei atsakovo argumentus, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, neturi pagrindo spręsti, jog šioje proceso stadijoje reikalingas laikinas bendravimo tvarkos sureguliavimas atsakovo prašymo pagrindu.
18. Visų pirma, pažymėtina tai, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose ir šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nekyla, kad atsakovas bendrauja su dukra pagal ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo tvarką. Nors apeliantas įrodinėja, kad tokia bendravimo tvarka nėra pakankama, ji nesuteikia maksimaliai bendrauti su vaiku, dėl ko yra pažeidžiami atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesai, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog nepateikti įrodymai, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kilusi reali grėsmė vaiko interesams arba galiojanti bendravimo su vaiku tvarka būtų nesuderinama su geriausiais vaiko interesais. Apelianto siekis maksimaliai bendrauti su dukra ir tokio siekio laikinas neįgyvendinamas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nesudaro pagrindo pripažinti vaiko interesų neužtikrinimo, juolab kad, kaip jau minėta, atsakovas bendrauja su dukra, išlaikydamas tarpusavio ryšį. Kartu nesutiktina su apelianto argumentais, jog šioje proceso stadijoje byloje pakanka įrodymų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apelianto bendravimas su dukra, ieškovės argumentas, jog šiai dienai nustatytos bendravimo tvarkos yra laikomasi ir atsakovas bendrauja su vaiku net gi daugiau nei numatyta bendravimo tvarkoje, eliminuoja poreikį laikinųjų apsaugos priemonių pagalba laikinai pakeisti jau nustatytą bendravimo tvarką.
20. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinai iki teismo procesinio sprendimo sureguliuoti ginčo situaciją, užtikrinant visų pirma nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų pasiekiamas ir pagrindinis jų tikslas. Kaip jau minėta, atsakovo bendravimo tvarka su dukra nustatyta, atsakovas bendrauja didesne apimtimi nei nustatyta, jam tai daryti nėra kliudoma, vaiko interesai užtikrinami, kartu užtikrintas ir atsakovo su dukra bendravimo stabilumas, taigi, šioje bylos stadijoje nėra poreikio iki sprendimo laikinai sureguliuoti bendravimo tvarką. Nors apeliantas remiasi argumentu, jog nenustačius jo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nepilnamečio vaiko interesai pažeidžiami, tačiau pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių bei įvertinti, ar nepilnamečio vaiko interesus užtikrins didesnės apimties bendravimo tvarka, ir tik išnagrinėjęs bylą iš esmės gali įvertinti, ar yra poreikis pakeisti bendravimo tvarką taip, kaip jos prašo atsakovas.
21. Trečia, pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentui, jog laikina bendravimo tvarka nenustatytina remiantis ir bendravimo pastovumo kriterijumi. Kaip teisingai nurodė teismas, procesiniais teismo sprendimais nustatyta atsakovo bendravimo tvarka galiojanti jau daugiau nei metus, ji yra nusistovėjusi ir dukra yra įpratusi prie galiojančios bendravimo su tėvu tvarkos. Šių teiginių pagrindu vertintina, kad laikinas platesne apimtimi nustatytas bendravimas nebūtinai šiuo atveju atlieptų geriausius vaiko interesus, juolab kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų laikina ir, tikėtina, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, ji kistų. Tuo tarpu dėl poreikio (ne)praplėsti atsakovo bendravimo su vaiku apimčių ir jo (ne)egzistavimo galima spręsti tik iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą.
22. Ketvirta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvo prašoma laikinai sureguliuoti bendravimo tvarką, praplečiant bendravimo ribas, išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimu tenkinant šalių pateiktą taikos sutartį/susitarimą, kuriuo pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-36292-931/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23230-897/2018 nustatyti šalių bendravimo su vaiku tvarkos 3.4.1., 3.4.3.-3.4.6., 3.4.8. punktai bei panaikintas 3.4.2. punktas. Iš sprendimo turinio matyti, jog padidinta atsakovo su dukra bendravimo apimtis pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4.1 punktą. Ir nors minėtas sprendimas dar neįsiteisėjęs (nėra pasibaigęs apskundimo terminas), tačiau tokiu būdu išspręstas atsakovo reikalavimas padidinti bendravimo su dukra apimtį, kas paneigia apelianto argumentą, jog poreikį laikinai sureguliuoti bendravimo tvarką pagrindžia ir bylos procesas. Taigi laikinai sureguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendravimo tvarkos nėra pagrindo ir remiantis jau išspręstu ginču dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
24. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina pagrįsta išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi pirmosios instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.