- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-95-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00823-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“
- Ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Losrita“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gilva“ 75 087,60 Eur skolą ir 691,81 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir nutraukė ieškovės inicijuotą civilinę bylą.
Šalies argumentai
3. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 22 250 Eur skolos, 1 213,51 Eur delspinigių ir 15 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos atsakovės nesumokėtos sumos, išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl 16 750 Eur neįvykdytos taikos sutarties sumos, 1 213,51 Eur delspinigių ir 15 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos atsakovės nesumokėtos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki taikos sutarties visiško įvykdymo, išieškojimo iš atsakovės.
5. Teismas nurodė, kad pagal taikos sutarties sąlygas atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 31 750 Eur. Dalį šios sumos, t. y. 15 875 Eur, atsakovė įsipareigojo sumokėti Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dieną, likusius 15 875 Eur – ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 30 d. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovei 9 500 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 5 500 Eur. Taigi, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 15 000 Eur, jos įsiskolinimas pagal taikos sutartį sudaro 16 750 Eur.
6. Taikos sutartyje nustatyta, kad pavėlavusi nustatytais terminais sumokėti ieškovei sutartyje nurodytas sumas, atsakovė privalo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti 15 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos pagal sutartį nesumokėtos sumos laikotarpiu nuo ieškovės prašymo teismui išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dienos iki sutarties visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktą lentelę, iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo delspinigiai už uždelstas atsiskaityti dienas nuo laiku nesumokėtos sumos sudarė 1 213,51 Eur.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad taikos sutartyje nustatyti delspinigiai ir procesinės palūkanos yra neprotingai dideli ir mažintini. Teismas vertino, kad taikos sutartyje buvo išreikšta abiejų šalių valia, atsakovei buvo priimtinos sutartyje išdėstytos sąlygos. Po taikos sutarties teismui pateikimo atsakovė neteikė prašymo jos netvirtinti, nenurodė, kad sąlygos dėl atsakovės atsakomybės už taikos sutarties nevykdymą neatitinka jos valios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį, nurodant vykdomajame rašte, kad pagal taikos sutartį nesumokėta suma sudaro 14 750 Eur, ir sumažinti išieškotinų delspinigių sumą iki 498,70 Eur (15 proc. metinės palūkanos). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė iki atskirojo skundo padavimo sumokėjo ieškovei dar 2 000 Eur. Bendra atsakovės pagal taikos sutartį sumokėta suma sudaro 17 000 Eur, o likusi įsiskolinimo dalis – 14 750 Eur. Atsakovė šiuo metu negali grąžinti visos skolos dėl laikinų finansinių sunkumų (apyvartinių lėšų stokos).
8.2. Taikos sutartyje nurodyti 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną ar 36,5 proc. delspinigiai už metus yra neprotingai dideli, nesąžiningi ir nėra skirti ieškovės patirtiems nuostoliams kompensuoti. Skaičiuojant delspinigius galėtų būti taikoma 15 proc. metinė delspinigių norma, kuri pagal taikos sutartį taikoma skaičiuojant procesines palūkanas.
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti atsakovei 5 000 Eur baudą ir priteisti ieškovei 50 proc. šios sumos, t. y. 2 500 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė sutinka, kad vykdomajame rašte skolos suma būtų sumažinta iki 14 750 Eur, kadangi atsakovė 2019 m. spalio 1 d. ir 2019?m. spalio 9 d. papildomai sumokėjo ieškovei 7 500 Eur.
9.2. Atsakovės reikalavimas sumažinti taikos sutartyje nurodytus delspinigius yra nepagrįstas. Visų pirma, teismas neturi teisės be šalių valios keisti įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties, turinčios jos šalims įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Antra, taikos sutartyje nustatyti delspinigiai atitiko abiejų šalių valią ir buvo nustatyti bendru sutarimu. Atsakovė, būdama verslininke, kurios interesams sudarant taikos sutartį atstovavo advokatas, sutiko su sutarties sąlygomis. Trečia, teismų praktikoje taikos sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai yra pripažįstami protingais.
9.3. Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovė pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą siekdama užvilkinti vykdomojo rašto išdavimo procesą. Savo nesąžiningu elgesiu atsakovė daro neigiamos įtakos ieškovės vykdomai ūkinei veiklai, kliudo jai laiku atsiskaityti su subrangovais, tiekėjais ir partneriais. Ieškovei laiku neatsiskaičius su kreditoriais, jai gali būti taikoma sutartinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui šiuos įrodymus – du 2019 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymus, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei 3 000 Eur ir 4 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį atsakovė sumokėjo 2 500 Eur, 2019 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį atsakovė sumokėjo 5 500 Eur ir 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį atsakovė sumokėjo 2 000 Eur. Be to, 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 20 d. atsakovė papildomai pateikė apeliacinės instancijos teismui dokumentus (pažymą dėl atsiskaitymų ir duomenis iš banko), pagrindžiančius, kad 2020 m. sausio 31 d. ji sumokėjo ieškovei 14 750 Eur. Atsakovės teigimu, atsižvelgdamas į naujai teikiamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą įsiskolinimo sumą.
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kartu su atskiruoju skundu pateikti 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. spalio 1 d. mokėjimą patvirtinantys dokumentai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei 15 000 Eur, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsakovės atsiliepimu į prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas vertino šiuos dokumentus priimdamas skundžiamą nutartį. Kadangi šie dokumentai jau yra priimti byloje, apeliacinės instancijos teismas jų nepriima.
13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui ir 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovė papildomai sumokėjo ieškovei 2 000 Eur. Šis įrodymas kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas ieškovei, kuri atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl naujai pateikto dokumento. Ieškovė sutiko, kad šio dokumento pagrindu būtų sumažintas vykdomajame rašte nurodytas atsakovės įsiskolinimas. Nors naujai teikiamame mokėjimo nurodyme esantys duomenys atspindi aplinkybes, įvykusias po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (atsakovė atliko mokėjimą 2019 m. spalio 9 d., o skundžiama nutartis priimta 2019 m. spalio 2 d.) ir iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą poziciją dėl šio įrodymo, vertina, kad siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, yra tikslinga priimti atsakovės pateiktą 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000 Eur.
14. Atsakovės 2020 m. vasario 11 d. ir 2020 m. vasario 12 d. pateiktus įrodymus teismas atsisako priimti. Kaip jau minėta, šie įrodymai atspindi aplinkybes, įvykusias po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir neturi įtakos jos teisėtumui. Be to, atsakovė pateikė teismui šiuos įrodymus likus vos kelioms dienoms iki paskirto teismo posėdžio, kuriame buvo numatyta nagrinėti jos atskirąjį skundą. Teismui priėmus šiuos dokumentus, teismo posėdis turėtų būti atidėtas, sudarant ieškovei galimybę susipažinti su naujai pateiktais dokumentais ir išdėstyti savo poziciją dėl jų. Šių naujai pateiktų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismui nepriėmus minėtų dokumentų, atsakovės tesės nebus pažeistos. Duomenis apie teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymą atsakovė galės pateikti antstoliui, kuris vykdys išieškojimą ieškovei išduoto vykdomojo rašto pagrindu.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 17 d. sudarė taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė ieškovės inicijuotą teisminį ginčą dėl 75 779,41 Eur skolos (permokos) priteisimo. Taikos sutartimi atsakovė pripažino, kad ji yra skolinga ieškovei 31 750 Eur ir įsipareigojo sumokėti pusę nurodytos sumos (15 875 Eur) teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dieną, likusią dalį – ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, savo ruožtu ieškovė atsisakė likusių ieškinyje pareikštų reikalavimų. Šalys susitarė, kad atsakovei pavėlavus sumokėti bet kokią taikos sutartyje nurodytą sumą nustatytu laiku, jai kils pareiga mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamus nuo visos laiku nesumokėtos pinigų sumos. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei 15 proc. metines palūkanas nuo visos pagal sutartį nesumokėtos sumos, laikotarpiu nuo ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dienos iki taikos sutarties visiško įvykdymo. Taikos sutartyje šalys pažymėjo, kad atsakovės įsipareigojimas sumokėti taikos sutartyje nurodytą sumą griežtai laikantis nustatytų terminų – tai esminė šios sutarties sąlyga.
17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė ieškovės inicijuotą civilinę bylą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė taikos sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė su ieškove. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei tik dalį taikos sutartyje nurodytos sumos ir nesilaikė taikos sutartyje nurodytų mokėjimo terminų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, išdavė jai vykdomąjį raštą dėl likusios pagal taikos sutartį nesumokėtos sumos (16 750 Eur), delspinigių (1 213,51 Eur) ir 15 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos laiku nesumokėtos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki taikos sutarties visiško įvykdymo, išieškojimo.
18. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nekvestionuoja aplinkybės, kad ji laiku nesumokėjo taikos sutartyje nurodytų įsiskolinimo sumų ir kad teismas turėjo pagrindą išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Tačiau atsakovė ginčija taikos sutartyje nurodytų delspinigių dydį. Atsakovės teigimu, 0,1 proc. delspinigiai, skaičiuotini už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, yra neprotingai dideli. Atsakovė nurodo, kad pasirašydama taikos sutartį ji gerai nesuprato delspinigių ir procesinių palūkanų skirtumo ir prašo teismo pakeisti šalių sutartyje nustatytą delspinigių dydį.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje – kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
20. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
22. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, šalių sudarytos taikos sutarties teisėtumą, jos atitiktį abiejų šalių valiai teismas vertina priimdamas procesinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba atsisakymo ją tvirtinti. Tuo tarpu išduodamas vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo teismas iš naujo nevertina taikos sutarties sąlygų, tačiau tik nustato, ar taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. liepos 30 d. Skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų tvirtinimo. Teismas, gavęs ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir nustatęs, kad atsakovė iš tikrųjų neįvykdė taikos sutartyje nurodytų įpareigojimų (šią aplinkybę pripažino pati atsakovė), pagrįstai nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal taikos sutartyje nurodytas sąlygas. Atsakovės argumentai, kad teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėtų pakoreguoti taikos sutarties sąlygas dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrįsti.
23. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismui tvirtinant taikos sutartį, atsakovė sutiko su jos sąlygomis, be kita ko, sąlygomis, nustatančiomis netesybų dydį. Aplinkybę, kad atsakovę tenkino šalių sudarytoje taikos sutartyje išdėstytos sąlygos, visų pirma, pagrindžia tai, kad atsakovė pasirašė šią sutartį. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovei pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, atsakovė neteikė teismui prašymo jos netvirtinti, o vėliau, teismui priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, atsakovė neteikė dėl jos atskirojo skundo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad taikos sutarties sąlygos neatitiko atsakovės valios. Nors atsakovė nurodo, kad ji, sudarydama taikos sutartį, netinkamai suprato jos sąlygas dėl delspinigių ir procesinių palūkanų nustatymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė – tai pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam teismo proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), tokius atsakovės argumentus vertina kaip nepagrįstus.
24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000 Eur sumą, o ieškovė šios aplinkybės neginčija ir sutinka, kad šia suma būtų mažintina vykdomajame rašte nurodyta mokėtina suma. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad neįvykdyta taikos sutarties suma sudaro 14 750 Eur.
25. Ieškovė teigia, kad atsakovė, pateikusi akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti jai 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos (2 500 Eur) skiriant ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovei, kuriai teismo procese atstovavo profesionalus teisininkas, turėjo būti žinoma, kad jos pateiktas atskirasis skundas prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai.
26. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
27. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei išduotas vykdomasis raštas, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti ieškovės teisinę padėtį. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė sąmoningai siekė užvilkinti vykdomojo rašto išdavimo procesą, rėmėsi tik savo samprotavimais ir prielaidomis, nepateikdama jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismui nenustačius išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą teikiant atskirąjį skundą, ieškovės prašymas skirti jai baudą netenkinamas.
28. Ieškovė prašo atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš atsakovės 490,05 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama patirtas išlaidas, ieškovė pateikė 2019 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą ir mokėjimo nurodymą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas taikomas ir už atskirojo skundo parengimą. Apskaičiuojant maksimalią ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 970,30 Eur. Maksimali ieškovei už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma sudaro 515,60 Eur (1 289 Eur x 0,4). Ieškovės prašomos priteisti 490,05 Eur atstovavimo išlaidos neviršija šios sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad neįvykdyta taikos sutarties suma sudaro 14 750 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt eurų).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ 490,05 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.