Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl gauto pareiškimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trukdo apsisukti automobiliui, spec. transportui, nurodytas Kelių eismo taisyklių 145 p., kurį pažeidžia nurodyta transporto priemonė“. Nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą papildomą medžiagą, pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną nėra, kadangi (duomenys neskelbtini) esantys akligatviai pagal Gaisrinės saugos reikalavimus nėra atitinkamai pažymėti, taip pat nėra įrengti kelio ženklai, draudžiantys stovėjimą, todėl nėra objektyvių duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tik pastačius kelio ženklus ir suderinus su Klaipėdos rajono savivaldybe, Institucija galėtų spręsti klausimą dėl KET reikalavimų pažeidimo ir administracinės atsakomybės taikymo.

2. Šį nutarimą E. K. apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvio aikštelė pagal detalųjį planą yra įrengta išimtinai apsisukimui, siekiant užtikrinti specialiųjų tarnybų privažiavimą. Aikštelėje nuolat statomos transporto priemonės trukdo manevruoti ir kelia saugumo riziką. Klaipėdos rajono savivaldybė 2025 m. rugpjūčio 25 d. raštu pateikė argumentuotą oficialią poziciją, kad aikštelė nėra skirta stovėjimui, KET 150.5 ir 150.8 punktai draudžia stovėti tokio tipo aikštelėse net ir be ženklo, nuolatinis stovėjimas trukdo specialiosioms tarnyboms. Šie duomenys Institucijos tyrimo metu nebuvo įvertinti. Institucija nepagrįstai rėmėsi apklaustų gyventojų nuomone, ignoruodama teisinį reglamentavimą. Institucijos išvada prieštarauja oficialiai informacijai, nes gyventojų nuomonė neturi teisinės galios, KET yra imperatyvus stovėjimo draudimo pagrindas – funkcinė aikštelės paskirtis, o ne kieno nors subjektyvus vertinimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal minėto ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017).

10. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, jog vieta, dėl kurios kyla nesutarimas, yra skirta transporto priemonių eismui, ji nėra skirta transporto priemonių stovėjimui, apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog automobilių stovėjimas įvardijamoje vietoje yra KET 150.5 punkto pažeidimas, už ką asmenys turėtų būti baudžiami ANK numatyta tvarka. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kuri iš esmės yra pagrįsta subjektyviu asmens aplinkybių suvokimu, priešingu teisiniam reglamentavimui.

11. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ VII skyriuje ,,Gatvių klasifikacija“ 21 p. nurodoma, kad susisiekimo tinklą sudaro motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos) <...>“. Reglamento 32 punkte nustatyta, jog akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės, kurių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais detaliojo plano sprendiniais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), gale yra suprojektuota apsisukimo aikštelė.

12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ)) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, o 3 dalyje nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Taigi, įgijęs teisę vairuoti asmuo, privalo žinoti ir pasekmes už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą.

13. KET 150 punkte įtvirtintos vietos, kur transporto priemonei sustoti ir stovėti draudžiama. Šio punkto penktajame papunktyje (KET 150.5 p.) nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

14. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog KET 150.5 punkte nėra numatyto draudimo stovėti akligatvių apsisukimo aikštelėse. Taip pat iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog apsisukimo aikštelė nėra pažymėta geltona linija (KET 3 priedo 1.4 punktas), kuri žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, arba būtų pastatytas kelio ženklas sustoti draudžiama (kelio ženklas Nr. 332). Byloje nėra nustatyta objektyvių pavojingo automobilio statymo požymių (duomenys neskelbtini) esančioje apsisukimo aikštelėje. Vien tik abstraktus KET punktų paminėjimas apeliaciniame skunde nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą.

15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog KET 150.10 punkte numatyta, kad stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Tačiau pirmosios instancijos nurodė, jog nepakanka užfiksuoti automobilio stovėjimo faktą, būtina nustatyti tokio automobilio stovėjimo sukeliamas pasekmes, t. y. aiškų kliudymą transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, ko pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas dėl toliau nurodomų argumentų.

16. Iš byloje esančio GNSB „Senoji Kalotė“ įgalioto asmens E. B. 2025 m. spalio 21 d. paaiškinimo nustatyta, jog 2024 m. minėtoje (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta susirinkimo metu statyti kelio ženklą „Stovėti draudžiama“ visoje kvartalo gyvenamojoje zonoje, tačiau 2025 m. susirinkimo metu buvo ši sprendimas atšauktas. Iš byloje esančio V. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 27 d. paaiškinimo matyti, jog V. B. neturi jokių nusiskundimų dėl šioje gatvėje gale esančio apsisukimo, stovinčios transporto priemonės netrukdo, apsisukimo vieta patogi ir saugi, gatvėje pastatyti automobiliai netrukdo matomumui ir nesudaro kliūčių pravažiuoti. Iš N. T., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 21 d. paaiškinimo nustatyta, jog parkuoja automobilį prie savo namų, nėra jokių ženklų, kurie draustų stovėjimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. K. paaiškino, kad apsisukimo aikštelėje apsisuko, ten stovint automobiliams, papildomai manevruodamas.

17. Nagrinėjamu laikotarpiu minėtoje vietoje nebuvo galiojančių eismo organizavimo priemonių, kurios draustų transporto priemonių stovėjimą. Išskyrus apelianto nepasitenkinimą dėl apsisukimo aikštelėje statomų automobilių, daugiau jokių nusiskundimų dėl gatvės gale esančios apsisukimo vietos nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog apsisuka tik daugiau manevruodamas, savaime nepatvirtina esminio eismo trukdymo ar kliūties sudarymo, o tik rodo, kad apsisukimas gali būti mažiau patogus, apsisukimo aikštelėje stovint kitiems automobiliams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatyta aiškių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių realų ar esminį transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo trukdymą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų kvietęs policiją dėl negalėjimo įvažiuoti į teritoriją ar iš jos išvažiuoti dėl apsisukimo aikštelėje stovinčių transporto priemonių. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju faktinis eismo kliudymas nebuvo įrodytas. Išimtinai deklaratyvūs yra ir apeliacinio skundo teiginiai apie stovinčių transporto priemonių trukdymą specialiojo transporto eismui, tokių duomenų byloje nenustatyta.

18. Apeliantas teigia, jog nebuvo vertintas savivaldybės pateiktas oficialus išaiškinimas dėl aikštelės paskirties. Iš byloje esančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros plėtros skyriaus darbuotojo 2025 m. rugpjūčio 25 d. el. laiško nustatyta, jog darbuotojas atsako į pateiktus klausimus ir nurodo, jog (duomenys neskelbtini) aikštelė buvo įrengta vadovaujantis detaliojo plano projektiniai sprendiniais; pažymi, jog pagal KET 150.5 ir 150.8 p. stovėti draudžiama apsisukimo aikštelėse, jei jos nenumatytos stovėjimui. Todėl net ir nesant papildomų ženklų ar žymėjimo, stovėjimas tokioje aikštelėje laikomas pažeidžiančiu jos paskirtį.

19. Apygardos teismo vertinimu, savivaldybės raštas pats savaime nėra ir negali būti laikomas pakankamu teisiniu pagrindu konstatuoti KET pažeidimą. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius aiškų ir konkretų teisės normos pažeidimą, o tokio pažeidimo faktas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis bei tiesiogiai taikytinomis teisės normomis, o ne institucijos pateiktu infrastruktūros paskirties aiškinimu. Savivaldybė nėra subjektas, turintis įgaliojimus oficialiai aiškinti ar keisti KET turinį, todėl jos nuomonė dėl aikštelės paskirties negali išplėsti ar sukurti naujų draudimų, kurie nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti teisės aktuose ar įgyvendinti eismo organizavimo priemonėmis (kelio ženklais, ženklinimu). Eismo dalyvių pareigos ir draudimai turi būti nustatyti taip, kad jie būtų objektyviai atpažįstami ir prognozuojami, vadovaujantis teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principais. Todėl vien savivaldybės rašte išdėstyta pozicija dėl apsisukimo aikštelės paskirties negali būti laikoma pakankamu ir savarankišku įrodymu sprendžiant dėl KET pažeidimo buvimo, jei pats draudimas nėra aiškiai išreikštas teisės normose ar įgyvendintas nustatyta eismo organizavimo tvarka.

20. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.