- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-92-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25844-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Civilinis ieškovas
- L. A.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Dmitrijus Fomkinas, Džigintas Žebelys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista 1 600 Eur neturtinei bei 1 038 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.
Iš K. V. nukentėjusiajam L. A. priteista 500 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. V. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis, 2018 m. gruodžio 15 d., apie 4.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini) viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį važiavo 104 km/h greičiu Kareivių gatvės antra eismo juosta nuo Kareivių gatvės pusės link Antakalnio. Važiuodamas pasirinktu greičiu ir neatsižvelgęs į susidariusią eismo situaciją, t, y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti ir kurią priekyje sudarė L. A. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kai važiuodamas ta pačia kryptimi, Kareivių gatvės pirma eismo juosta pradėjo apsisukimo manevrą, K. V. nesulėtino greičio ir vairuojamos transporto priemonės nesustabdė bei neapvažiavo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį „Škoda Octavia“ atsitrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas L. A., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį, priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Nurodo, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nepašalino esminių prieštaravimų tarp baudžiamojoje byloje nustatytų svarbių aplinkybių. Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo įvertintos dvi eismo įvykio ekspertizės, kuriomis jo veiksmai pripažinti eismo įvykio metu kilusių pasekmių būtinoji kilimo sąlyga ir pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi. Tačiau yra atliktas ir kitas ekspertinis tyrimas, kuris leistų daryti kitokią išvadą dėl priežastinio ryšio ir jo kaltės.
2.2. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas ekspertinis tyrimas nebuvo paskirtas teismo, tačiau jį atliko į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas Valentinas Mitunevičius, turintis praktinę darbo patirtį tiriant eismo įvykius nuo 1993 m. Remiantis minėta eksperto pateikta išvada, yra pagrindas abejoti ankstesnių ekspertų išvadomis ir pačiu teismo nuosprendžiu. Jau vien faktas, jog ankstesnėse ekspertizėse nebuvo nustatyta konkreti eismo įvykio vieta, kelia pagrįstų abejonių šiomis išvadomis. Būtent nuo konkrečios eismo įvykio vietos nustatymo priklauso tolesnis eismo įvykio modeliavimas ir eismo įvykyje dalyvavusių dalyvių veiksmai, nuo to priklauso baudžiamosios atsakomybės realizavimas vieno ar kito eismo dalyvio atžvilgiu. Teismas šių prieštaravimų nepašalino.
2.3. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nesant objektyvaus susidariusios situacijos įvertinimo. Dėl to kyla abejonės apkaltinamojo nuosprendžio objektyvumu. Esant nepanaikintoms abejonėms dėl jo kaltės, priimtas nuosprendis nepagrįstas, pažeidžiantis jo teisę į teisingą ir objektyvų teisminį procesą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo K. V. apeliacinį skundą nukentėjusiojo L. A. advokatas Dmitrijus Fomkin prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir iš nuteistojo priteisti apeliacinėje instancijoje nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas.
3.1. Nurodo, kad su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, apklausė visus galimus įvykio liudytojus, pareikalavo ir prijungė prie bylos papildomus duomenis – įvykio liudytojų padarytas nuotraukas, papildęs bylos medžiagą paskyrė pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, kuri tik patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tai, jog nuteistajam neviršijant leistino greičio, jam nei stabdant, nei keičiant judėjimo kryptį, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Šalies argumentai
3.2. Apelianto prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir prie bylos prijungti eksperto V. Mitunevičiaus išvadą yra nepagrįstas. Iš teikiamos eksperto išvados matyti, jog apeliantas ekspertui uždavė du klausimus, kurie jau buvo užduoti ekspertui skiriant pakartotinę ekspertizę, todėl į šiuos klausimus jau yra atsakyta. Be to, ekspertas V. Mitunevičius nurodė, jog negali tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietos, o eksperto nurodyta tikėtina aplinkybė, kad nukentėjusiojo automobilis apsisukant iki susidūrimo momento judėjo 1,0-1,3 sekundės, byloje esančių ekspertizės išvadų nepakeičia.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas D. Fomkin prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. V. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. V. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė liudytojus T. J., P. Š., S. B., nukentėjusįjį L. A., taip pat ištyrė ir atsižvelgė į užfiksuotą eismo įvykio vietos planą (1 t., b. l. 13), „Lexus NX 300H“ techninės apžiūros 2019-05-16 aktą (1 t., b. l. 17), 2019-01-30 fotolentelės duomenis bei fotonuotraukas (1 t., b. l. 18-22), Lietuvos teismo ekspertizės aktą 2019-06-05 Nr. 11-194(19)-967 (1 t., b. l. 29-40) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-07-26 ekspertizės aktą Nr. 11-1532 (21) (2 t., b. l. 170-182), apklausė išvadas pateikusius ekspertus, atsižvelgė į kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek K. V. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – K. V. teisinančius įrodymus.
7. Apeliaciniame skunde apeliantas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas esminių prieštaravimų tarp baudžiamojoje byloje nustatytų svarbių aplinkybių, tačiau kokie tai konkretūs prieštaravimai, svarbūs sprendžiant apelianto kaltės klausimą, išskyrus tai, jog po nuosprendžio priėmimo yra pateikta dar viena eksperto išvada, apeliaciniame skunde taip ir nenurodyta.
8. Byloje nustatyta, kad automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. V. važiuodamas nuo Ozo g. pusės Kareivių gatve, pravažiavęs Kareivių gatvės sankryžą su Žirmūnų gatve, važiuodamas atsitrenkė priekine dalimi, daugiau dešine puse į skersai gatvės važiuojamosios dalies judėjusio automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. A., kairį šoną užpakalinėje srityje (užpakalinių durelių ir užpakalinio sparno srityse), kuris važiuodamas pirma eismo juosta pradėjo posūkio manevrą ir kirtęs antrą eismo juostą važiavo į priešingos krypties eismo juostą. Dėl smūgio automobiliui „Lexus NX“ atsitrenkus į automobilį „Škoda Octavia“, šio automobilio vairuotojui padaryti sužalojimai (rankos trauma), kurie specialistės J. M.-Č., įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54, 55).
9. Byloje, įvertinus liudytojų T. J. bei P. Š. parodymus, jog „Lexus NX“ automobiliui pravažiavus jų automobilį, pastarasis net sujudėjo, iš dalies paties nuteistojo K. V. parodymais, taip pat ekspertizės akto Nr. 11-194(19)/11-967(19) (1 t., b. l. 29-40) ir ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) (2 t., b. l. 170-182) išvadomis nustatyta, jog K. V., vairavęs automobilį „Lexus NX“ prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo apie 104 km/h greičiu, t. y., daugiau nei 50 km/h viršijo eismo įvykio vietoje (Kareivių g.) maksimalų leistiną 50 km/h greitį, neatsižvelgė į susidariusią eismo situaciją, t, y. atsiradus kliūčiai, kurią priekyje sudarė automobilis „Škoda Octavia“, nesulėtino greičio ir vairuojamos transporto priemonės nesustabdė bei neapvažiavo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir atsitrenkė į automobilį „Škoda Octavia“ atsitrenkė, tokiu būdu pažeisdamas KET 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus.
10. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta ir šios aplinkybės nėra neginčijamos, jog „Škoda Octavia“ vairuotojas L. A., siekdamas atlikti apsisukimo manevrą, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. liepos 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini)su administraciniu nurodymu, kuriame konstatuota, kad L. A. 2018 m. gruodžio 15 d., 4.30 val., Vilniuje, K(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“ pažeidė KET taisykles (buvo neatsargus ir neatidus, nesilaikydamas būtino atsargumo dvipusio eismo kelyje, kur važiuojamoji dalis pažymėta dviguba ištisine linija skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir suskirstyta į eismo juostas, nevažiavo eismo juosta tiesiai, nevažiavo dešiniau nuo jos, o prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. apsisukdamas iš pirmos eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš galo ta pačia kryptimi antroje eismo juostoje važiavusiam automobiliui) ir yra pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ( 1 t., b. l. 7).
11. Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2012, 2K-47-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-325-942/2017). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog būtent nuteistojo, vairavusio automobilį „Lexus NX“ veiksmai ir padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai (iš esmės viršytas leistinas greitis) buvo būtinoji nagrinėjamo eismo įvykio kylimo sąlyga ir priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais. Remiantis ekspertizės Nr. 11-1532 (21) (2 t., b. l. 170-182) išvada bei eksperto paaiškinimais nustatyta, jog nuteistajam važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu eismo įvykio, t. y., transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta, taip pat nustatyta ir tai, jog net ir važiuojant 105 km/h greičiu, automobilių susidūrimo galėjo būti išvengta nuteistajam nekeičiant judėjimo krypties.
13. Vis tik, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarydamas tokią išvadą nepašalino esminių prieštaravimų tarp baudžiamojoje byloje nustatytų svarbių aplinkybių. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą, sprendžia, jog sutikti su nurodytais apelianto argumentais nėra jokio pagrindo. Nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teisme iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliantas nepateikė konkrečių argumentų dėl skundžiamame nuosprendyje esančių esminių prieštaravimų tarp byloje nustatytų svarbių aplinkybių, akcentavo tik tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta tiksli automobilių susidūrimo vieta bei, pagal su apeliaciniu skundu pateiktą eksperto išvadą, K. V. stabdė automobilį dar iki kliūties (pastebimai anksčia, nei jam kilo grėsmė dėl automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo vykdomo apsisukimo manevro) atsiradimo, kurios, gynėjo teigimu, turi esminės reikšmės visam eismo įvykio modeliavimui ir galutinei išvadai dėl jo kaltės. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują, eksperto V. Mitunevičiaus atlikto tyrimo ekspertinę išvadą.
14. 2021 m. lapkričio 28 d. eksperto V. Mitunevičiaus pateiktoje išvadoje Nr. MV 2021-69 nurodoma, jog techniniu požiūriu, negalima vienareikšmiai nustatyti, kurioje vietoje (Kareivių g. skersinių matmenų atžvilgiu) 2028 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu susidūrė automobiliai „Lexus NX“ ir „Škoda Octavia“. Pagrįstina, kad Kareivių g., skersinių matmenų atžvilgiu, automobilio susidūrimo vieta galėtų būti tiek antroje eismo juostoje, kuria eismas vyksta Valakambių tilto link, tiek priešpriešinėje trečioje eismo juostoje). Labai tikėtina, kad Kareivių g. išilginių matmenų atžvilgiu, šie automobiliai susidūrė apie 20 m atstumu iki po eismo įvykio sustojusio automobilio „Lexus NX“ priekinio gabarito. Techniniu požiūriu pagrįstina, kad automobiliui „Škoda Octavia“ apsisukant iš eigos nuo Kareivių g. pirmos eismo juostos dešinio krašto, nuo to momento, kai tokiu manevru buvo sudaryta kliūtis automobilio „Lexus NX“ vairuotojui, iki susidūrimo automobilis „Škoda“ judėjo apie 1,0÷1,3 s. (t. 3, b. l. 57-63).
15. Nors apeliaciniame skunde nėra pateiktas eksperto V. Mitunevičiaus išvados vertinimas bei motyvai kaip minėta išvada keičia skundžiamame nuosprendyje teismo padarytas išvadas, tačiau iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, ekspertas V. Mitunevičius pateikė iš esmės priešingą, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, eismo įvykio ir galimą įvykių eigos, jei nuteistasis būtų važiavęs maksimaliu 50 km/h greičiu, aiškinimą.
16. Ekspertas V. Mitunevičius apklaustas apeliacinės instancijos teisme, komentuodamas pateiktą išvadą, paaiškino, kad bylos medžiagoje yra ekspertizės aktai ir juose yra detalizuotas automobilio „Lexus“ judėjimas maždaug 5 s. iki susidūrimo ir iš šių duomenų matyti, kad to automobilio stabdymas buvo prasidėjęs 2,1s. iki susidūrimo momento. Tuomet, papildomai pridedant lengvojo automobilio stabdžių suveikimo laiką, kuris paprastai yra dvi dešimtosios, pridedant vairuotojo reakcijos laiką, kuris yra sekundė ar kažkiek daugiau, galbūt iki 1,2 s. gaunasi taip, kad bendras laikas, kai automobilio „Lexus“ vairuotojas nutarė stabdyti vairuojamą automobilį – 3,3÷3,5 s. iki susidūrimo. Šie duomenys yra apskaičiuoti iš būtent automobilio „Lexus“ judėjimo parametro, tai būtent efektyvaus stabdymo pradžia ir taipogi iš eismo įvykio praktikoje naudojamo lengvojo automobilio stabdžių suveikimo laiko, bei įprasto vairuotojo reakcijos laiko prieš atliekant tam tikrus veiksmus. Išvadoje detalizuota, kad automobilio „Škoda“ greitis prieš pat susidūrimą buvo nuo 26 iki 30 km/h. , kad automobilio „Lexus“ vairuotojui kliūtis iškilo 1÷1,2 s. iki susidūrimo, o automobilio „Lexus“ vairuotojas nutarė mažinti greitį tris kartus didesniu laiku, t. y. 3,3÷3,5 s. Iš šių duomenų darytina išvada, kad stabdymas nebuvo sąlygojamas automobilio „Škoda“ vairuotojo manevro. Automobilio „Lexus“ vairuotojo stabdymas nėra tiesiogiai susietas su kliūties susidarymo momentu, bent jau nėra pagrindo teigti, kad taip buvo. Kadangi kliūtis atsirado 1÷1,2 s. o vairuotojas nutarė stabdyti 3÷3,5 s. Tai imant šiuos duomenis, 1÷1,2 s. iki susidūrimo, tai tiek 1÷1,2 s. iki susidūrimo automobilis „Lexus“ buvo maždaug 20 m., gal truputį didesniu nei 20 m. atstumu iki susidūrimo vietos. Turi būti lyginama ne 80 m. stabdymo atstumas važiuojant 50 km/h, bet jau kitokia sąlyga ir, jei tai yra 1 s., tai būtų maždaug 19,5 m iki susidūrimo vietos, o jei tai 1,2 s., tai maždaug 23 m, gaunasi, kad kliūtis automobiliui „Lexus“ atsirado esant 19 iki 23 m iki susidūrimo vietos. Šiomis aplinkybėmis automobilio „Lexus“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda“, kurio vairuotojas darė apsisukimo manevrą. Vertinant iš techninės pusės, eismo įvykį lėmė automobilio „Škoda“ vairuotojo veiksmai, t. y., kad minėto automobilio vairuotojas vykdė apsisukimo manevrą vietoje, kurioje toks manevras yra draudžiamas – per dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją.
17. Tiek eksperto išvada Nr. 11-1532 (21), tiek eksperto V. Mitunevičiaus išvada, pateikta atlikus ekspertinį tyrimą, vertinant iš esmės tapačius duomenis – eismo įvykio fotonuotraukas, eismo įvykio vietos planą, ankstesnes eksperto išvadas, liudytojų, nukentėjusiojo, nuteistojo parodymus. Eksperto išvadoje Nr. 11-1532 (21) duomenys apie eismo įvykį iš esmės formuoti pagal automobilio „Lexus NX“ „Airbag Control Module“, įrašiusio šio automobilio judėjimo ir valdymo režimo parametrus 5 sekundės iki automobilių susidūrimo, duomenis, nuskaitytus įrenginio „Bosch CDR“ pagalba. Automobilio „Škoda Octavia“ greitis iki susidūrimo nustatytas atsižvelgus į transporto priemonių padėtis, užfiksuotas eismo įvykio vietos plane ir matomas eismo įvykio nuotraukose, automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją naudojantis programa „PC-CRACH 12.0”. eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje šio automobilio vidutinis greitis nustatytas remiantis modeliavimo būdu, atsižvelgiant į iš esmės tapačius duomenis, automobilių būklę po eismo įvykio, eismo įvykio vietos parametrus, t. y., pagrindu imant 30 ir 26 km/h skaičių vidurkį, kai tiek vienu, tiek kitu modeliavimo atveju naudojantis programa „PC CHRACH 13.0” nustatyta, jog abiem atvejais gauti rezultatai atitinka po eismo įvykio užfiksuotas automobilių padėtis. Be kita ko, abejose išvadose nustatyta, jog automobilių susidūrimas galėjo įvykti priešpriešinėje eismo juostoje, t. y., automobiliui „Škoda Octavia“ jau pravažiavus dvigubą skiriamąją eismo žymėjimo liniją ir esant priešpriešinėje eismo juostoje. Toks automobilių susidūrimo mechanizmas buvo patvirtintas ir paties nuteistojo dar pirmosios instancijos teisme, jam nurodant, jog – „<...> Jis į automobilį „Škodą“ trenkėsi, kai „Škoda“ buvo antroje eismo juostoje ir judėjo per ištisines linijas link priešingos krypties“.
18. Taigi abiejose ekspertų išvadose nurodomas tapatus automobilių susidūrimo mechanizmas bei automobilio „Lexus NX“ greitis iki eismo įvykio ir prieš pat susidūrimą, tačiau esmine nustatinėtina aplinkybe, kaip jau minėta aukščiau, yra tai ar analogiškoje situacijoje eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Eksperto išvadoje Nr. 11-1532 (21) atsižvelgiant į automobilio greitį iki eismo įvykio (stabdymo efektyvumą), nurodytus duomenis, gautus iš K. V. vairuoto automobilio „Lexus NX“ „Airbag Control Module“ sistemos, įvertinus vairuotojo atliktus vairo sukimo veiksmus (vairo sukimo laipsnį iki pat susidūrimo, šiuos duomenis taip pat gavus iš minėtos sistemos), vairuotojo efektyvaus stabdymo atstumą (momentą kai automobilis realiai pradėjo stabdyti), objektyviais eismo įvykio duomenimis nustačius galimą automobilio „Škoda Octavia“ greitį prieš pat susidūrimą, padaryta išvada, jog automobilio „Lexus NX“ vairuotojui K. V. važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, pastebėjus „Škoda Octavia“ automobilį apie 61 m atstumu, jis būtų sustabdęs automobilį, dar daugiau net nestabdydamas ir nekeisdamas judėjimo krypties, nebūtų susidūręs su automobiliu „Škoda Octavia“, kuris automobilių susidūrimo metu jau buvo priešingos eismo krypties eismo juostoje, jeigu nebūtų sukęs automobilio vairo į kairę, kai važiavo 104 km/h greičiu.
19. Eksperto V. Mitunevičiaus pateiktoje eksperto išvadoje nurodoma, jog automobiliui „Lexus NX“ važiuojant maksimaliu leistinu greičiu eismo įvykio nebūtų išvengta, tačiau tokie duomenys gauti apskaičiavus galimą vidutinį „Škoda Octavia“ greitį (28 km/h) ir naudojantis šiais parametrais, apskaičiavus šio automobilio judėjimo laiką (1,3 s) ir trajektoriją iki įvykio, taip pat remiantis statistiniais duomenimis apie vairuotojo reakcijos laiką – 3,3 s. bei automobilio stabdžių suveikimo laiką. Taigi, šiais duomenimis nustatyta, jog „Lexus NX“ vairuotojas stabdymo veiksmus pradėjo anksčiau, o kliūtis jo kelyje atsirado 1,3 sekundės iki automobilių susidūrimo, todėl net ir automobilio „Lexus NX“ vairuotojui važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir kliūčiai atsiradus 1,2 sekundės iki jam sureaguojant efektyviam stabdymui, automobilių susidūrimas vis tiek įvyktų.
20. Vis tik, vertinant abi jau aptartas išvadas, būtina atsižvelgti į tai, jog pirmojoje išvadoje automobilio stabdymo laikas nustatytas atsižvelgus į „Lexus NX“ sistemos pateiktus duomenis, papildomai įvertinas ir automobilio vairo sukimosi laipsnis, bei jo įtaka automobilio stabdymo efektyvumui, taip pat ir „Škoda Octavia“ greitis, nustatytas atsižvelgiant į jau nurodytus, objektyvius, nagrinėjamo eismo įvykio duomenis. Eksperto V. Mitunevičiaus išvadoje remiamasi iš esmės ne nagrinėjamo eismo įvykio, o statistiniais duomenimis, t. y., nustačius „Škoda Octavia“ važiavimo greičio vidurkį, vertinant galimą, o ne individualų „Lexus NX“ vairuotojo reakcijos greitį, automobilio stabdžių suveikimo greitį. Be to, neįvertinta ir tai, jog automobiliui „Lexus NX“ judant mažesniu greičiu, automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas būtų spėjęs užbaigti apsisukimo manevrą ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, eksperto V. Minutevičiaus pateiktoje išvadoje, rodikliais iš esmės lemiančiais gautus rezultatus, vertinti preliminarūs duomenys, atlikti skaičiavimai yra daugiau sąlyginiai ir nėra visiškai tikslūs, neatsižvelgta į automobilio stabdymo metu buvusį vairo sukimo laipsnį. Be to, iš paties K. V. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad automobilį „Škoda Oktavia“ jis matė dar tada, kai pastarasis išsuko iš Žirmūnų g. į Kareivių g., o pradėjo stabdyti, kai pamatė, jog automobilis „Škoda Octavia“ staigiai pasuko, atlikdamas posūkio manevrą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog K. V. stabdė vairuojamą automobilį iki kliūties atsiradimo.
21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. V. važiuojant maksimaliu leistinu greičiu, automobilių susidūrimo būtų išvengta. Nors ir sutiktina, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas nebūtų atlikęs apsisukimo manevro neleistinoje vietoje, tačiau, ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) išvadoje nurodoma, jog net ir važiuojant apie 105 km/h greičiu, automobilio „Lexus NX“ vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo sukdamas vairą į priešingą pusę. Kitų duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
22. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo K. V. veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga (tiesioginė priežastis), todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo L. A. elgesys dėl jo padarytų KET pažeidimų pripažintas rizikingu, turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė buvo pripažinta K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) į kurią teismas atsižvelgė skirdamas bausmę bei spręsdamas civilinį ieškinį.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino Kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaraujančius abiejų vairuotojų veiksmus, atskleidė jų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, išanalizavo įvykio mechanizmą ir teorines galimybes esamoje situacijoje išvengti susidūrimo, taip pat tinkamai atskleidė nuteistojo kaltės turinį, jo priimtas sprendimas teisiškai pagrįstas, atitinka kasacinio teismo praktiką, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
24. Nukentėjusiojo L. A. atstovas advokatas D. Fomkin pateikė prašymą priteisti iš apelianto K. V., nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atstovui sumokėjo 300 Eur (3 t., b. l. 73).
25. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 2 dalį, nuostatas, kad nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.
26. Esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų – pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundą, dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo išnagrinėjimo rezultatus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis. Nukentėjusysis teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Apeliacinis skundas atmetamas. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos, prašomos priteisti nukentėjusiojo atstovo pagalbai apmokėti už dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Iš nuteistojo K. V. priteisti 300 Eur (tris šimtus Eur) nukentėjusiojo L. A. patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.