- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- 1-245-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25844-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Džigintas Žebelys
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2018-12-15, apie 4.30 val. Vilniuje, Kareivių gatvėje, ties Žirmūnų g. 105 namu, vairavo automobilį „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį važiavo 104 km/h greičiu Kareivių gatvės antra eismo juosta nuo Kareivių gatvės pusės link Antakalnio. Važiuodamas pasirinktu greičiu ir neatsižvelgęs į susidariusią eismo situaciją, t, y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti ir kurią priekyje sudarė L. A. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kai važiuodamas ta pačia kryptimi, Kareivių gatvės pirma eismo juosta pradėjo apsisukimo manevrą, K. V. nesulėtino greičio ir vairuojamos transporto priemonės nesustabdė bei neapvažiavo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o į automobilį „Škoda Octavia“ atsitrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas L. A., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128, 129 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. V. parodė, kad įvykis įvyko 2018 m. gruodžio mėnesį, naktį, penktadienį, 4 h nakties. Vairavo „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Parvežęs draugę iš miesto važiavo ramiai Ozo g. Ozo g. persijungė į Kareivių g. Važiavo nuo Akropolio visą laiką tiesiai. Miestas buvo tuščias. Artėjant prie Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, pastebėjo, kaip iš Žirmūnų gatvės, jam iš dešinės atvažiavo automobilis „Škoda Octavia“ ir įvažiavo į Kareivių gatvės pirmą juostą. Jis artėdamas link sankryžos sumažino greitį. Antra eismo juosta buvo tuščia. Važiuodamas per sankryžą matė, kaip „Škoda Octavia“ važiavo pirma eismo juosta, jam (kaltinamajam) pravažiavus sankryžą ir artėjant prie Škoda, jis (nukentėjusysis) staigiai padarė apsisukimo manevrą iš pirmos juostos į kairę. nerodydamas posūkio Jis (kaltinamasis) buvau antroje eismo juostoje, o „Škoda“ skersai jo sukosi. Kai „Škoda“ pradėjo manevrą, jis iš karto pradėjo labai staigiai stabdyti. Atstumas buvo labai mažas ir nebuvo jam galimybės sustoti, todėl jis trenkėsi į „Škoda“ galines duris ir galinį ratą. Tuomet „Škoda“ slydo į priešpriešinę eismo juostą. Jis buvo vairą pasukęs į kairę pusę, dar truputį pavažiavo į priekį ir sustojo priešingoje eismo juostoje. Sustojęs apsižiūrėjo ar jis pats sveikas, išlipo iš mašinos ir nuėjo pažiūrėti „Škoda“ automobilį, kuris jis stovėjo priešpriešinio eismo juostoje ant šaligatvio. Priėjęs prie „Škoda“ automobilio, pastebėjo, kad vairuotojas sėdi ne vairuotojo vietoje, o keleivio pusėje. Paklausė kodėl pastarasis taip padarė, jis nieko jam neatsakė ir Jis (kaltinamasis) nuėjo į šoną parūkyti. Paskui, kiek pamena, atvažiavo liudytojai ir jie iš karto paskambino greitajai pagalbai. Jis sužalojimų nukentėjusiojo nematė, tik pastebėjo, kad jis skundžiasi, nes pats buvo šoko būsenoje. Sankryža, kur susikerta Žirmūnų ir Kareivių g. — Kareivių g. yra pagrindinė. Artėdamas prie sankryžos, pamatė, kad iš dešinės, iš Žirmūnų g. išvažiuoja automobilis „Škoda Octavia“ į Kareivių gatvės pirmą eismo juostą. Ten yra trys eismo juostos, tai jis išvažiavo lyg tai iš pirmos eismo juostos, tiksliai nežino. Važiuojant per sankryžą galimai važiavo gal 65 km/h, neatsimena, spidometro nestebėjo. Važiavo antra eismo juosta, nes ji buvo tuščia. Pravažiavus (kaltinamajam) sankryžą, „Škoda“ pradėjo staigiai apsisukimo manevrą neparodžiusi posūkio ir užtvėrė jam kelią antroje eismo juostoje, t. y. įvažiavo į antrą eismo juostą skersai. „Škoda“ automobilio greitis galėjo būti gal iki 20 km/h. Jo (kaltinamojo) greitis buvo gal 65 km/h. Per sankryžą su Žirmūnų g. važiavo antra eismo juosta. Žirmūnų ir Kareivių g. sankryža reguliuojama šviesoforu. Jam degė žalios spalvos signalas. Kai įvyko eismo įvykis buvo tamsu, kelio danga šlapia, apšviesta, bet buvo rūkas. Gerai matėsi eismo juostos, kelio ženklai, kelio ženklinimas. Su specialisto išvada nesutinka dalyje, kur nurodyta, kad jis važiavo 104 km/h greičiu. Jis neturėjo preteksto skubėti namo, nes važiavo naktį. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje, bet jau ant skiriamosios linijos. Jie abu atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, nes nukentėjusysis užtvėrė jam kelią antroje eismo juostoje. Jis į automobilį „Škodą“ trenkėsi, kai „Škoda“ buvo antroje eismo juostoje ir judėjo per ištisines linijas link priešingos krypties.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. parodė, kad 2018-12-15 4 h važiavo Žirmūnų gatve link Kareivių-Žirmūnų gatvių sankryžos. Važiavo vienas. Sankryžoje labai ilgai dega raudona šviesa, bet buvo rodyklė į dešinę. Pasinaudodamas rodykle į dešinę, pasuko iš Žirmūnų gatvės į Kareivių gatvę. Kairėje pusėje važiavo du automobiliai. Jie buvo labai toli. Įtaria, kad automobilius vairavo draugai, nes jie tarpusavyje naktį lenktyniavo. Tai buvo „VW Golf“ ir „Lexus“. Jie laviravo tarpusavyje. Persirikiavęs į pirmą juostą, per galinį veidrodėlį pamatė, kad reikia pradėti apsisukimo manevrą. Įvažiuodamas į tą gatvę galvojo paieškoti saugios vietos apsisukti, tačiau būtent jų laviravimai iššaukė jį pradėti išankstinį manevrą. Automobilis „Lexus“ važiavo lėčiau, o „VW Golf“ lėkė pirma eismo juosta dideliu greičiu. Automobilis „Lexus“ tempėsi iš galo, gal jam geltona šviesoforo šviesa mirksėjo. Jis, vertindamas visą situaciją, galvojo, kad jį pastebės. Jis (nukentėjusysis) norėjo atlaisvinti pirmą juostą ir praleisti „VW Golf“. Gavosi, kad jis iš anksto pradėjo įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, kuri buvo visiškai tuščia. Pats smūgis buvo jau priešpriešinėje eismo juostoje. „Lexus“ automobilio daugiau nei pusė buvo išlindus į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamasis gal norėjo jį aplenkti. Po smūgio, pamena, kad užspaudė stabdžius. Jo automobilis nuo smūgio nuspaustais stabdžiais nulėkė į šalikėlę (ant šaligatvio į pievelę). Manė, kad automobilis versis. Automobilis sustojo pievoje. Jis jautė, kad jam šąla ranka. Galvojo, kad reikia atidaryti dureles, bet bandant jas atidaryti, skausmas metėsi į nugarą, į petį, vos neprarado sąmonės. O „Lexus“ vairuotojas atbėgęs vaikštinėjo, rėkavo, kad jis lįstų iš mašinos. Jis (nukentėjusysis) perlipo, kaltinamasis atidarė dureles. Kadangi vairuotojo pusės durelės neatsidarė, jis perlipo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis (nukentėjusysis) klausė, ar nėra nukentėjusiųjų, o atsakymas buvo „kam tu tai padarei“. Išlipęs iš mašinos apėjau pažiūrėti kas čia nutiko. Iš kito automobilio „VW Golf“ buvo išlipę gal K. V. draugai. Kai jis išlipo iš automobilio, jau bėgiojo šutvė vaikinukų. „VW Golf“ buvo du asmenys. Jis vairavo „Škoda Octavia“. Įvykio metu buvo rūkas. Prieš tai buvo sniegas ir buvo atšilimas. Nutirpęs sniegas sukėlė tą rūką. Įvykio metu kelio juostų nesimatė. Kelio danga buvo normali, drėgna. Priartėjus prie sankryžos jam degė raudonos spalvos signalas su galimybe sukti į dešinę pusę. Jis matė atvažiuojantį pirma juosta „VW Golf“ dideliu greičiu, bet negalvojo, kad „Lexus“ važiuos tokiu greičiu. Galvojo, kad jis pristabdys. „Lexus“ važiavo atsilikęs. Po įvykio jam buvo surašytas administracinio teisės nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas 5 Eur bauda. Jis manevro oficialiai nedarė, norėjo pasitraukti nuo „VW Golf“ iš pirmos juostos. Persirikiuojant greitėjimo juostoje įjungė posūkį įsirikiuoti. Tai tas posūkis visą laiką buvo įjungtas. Eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą, jį atsegė po eismo įvykio, t. y. diržą atsegė pradėdamas lipti. Atsimena, kad šoko būsenoje vairuotojo durelės neatsidarė, dar buvo aptirpusi ranka. „Lexus“ automobilis atsitrenkė į jo automobilio galinį sparną, galines dureles. Priekinės durelės buvo sveikos. Durelės neatsidarė, nes buvo sulinkęs kėbulas. Apie automobilių lenktyniavimą minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis pajuto smūgį antroje priešpriešinio eismo juostoje. Pats „Lexus“ smūgis buvo viduryje užpustytų smėliu skiriamųjų juostų, daugiau link priešpriešinio eismo juostos. Kaip minėjo, jis norėjo rasti saugią vietą apsisukti, bet pirma juosta judėjo „VW Golf“ dideliu greičiu, todėl jis manevrą pradėjo pasišalindamas, duodamas jam kelią, todėl pradėjo manevrą į kitą kelio juostą ir taip gavosi, kad į priešpriešinę. Persirikiavimo metu iš pirmos eismo juostos į antrą — „Lexus“ buvo toli.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. rašytinį paaiškinimą (t. 1, b. l. 51), nurodė, kad paaiškinime viskas nurodyta teisingai. Paaiškinimas buvo rašytas jų įmonės sveikatai ir saugai, jie deklaravo visą eigą, tai jiems šie dalykai buvo nereikšmingi. Kadangi policija buvo paėmusi jo teises ir oficialiai pripažinę kaltu, tai buvo išspausdinta viešoje erdvėje, todėl iš jo reikalavo paaiškinimo. Tada pirmasis tyrėjas išėjo atostogų, atėjo kita tyrėja, ji pasakė, kad jai šis paaiškinimas tinka.
Jam buvo padarytas kairės pusės skeveldrinis mentės lūžis. Draudimas paskaičiavo už automobilį 1 038 Eur. Jis su tuo sutiko. Neturtinės žalos atlygis už išgyvenimus 2 000 Eur. Jis neskaičiavo kiek prarado nedirbdamas, nes pagal ekspertus iš dalies jis taip pat kaltas. Iš Lietuvos draudimo prašo priteisti 1 038 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur dydžio proceso išlaidas. 1 038 Eur žala neatlyginta, nes dar nėra teismo sprendimo. Žala tokia todėl, nes automobilis sudaužytas nepataisomai. Sulenktas galinis buferis, perlenktas kėbulas ir tiltas ir „parfokas“ yra sulenkti. Labai tvarios medžiagos sulenktos. Kitas dalykas - visas automobilis yra persikreipęs. Šiuo metu automobilis išregistruotas. Neturtinę žalą sudaro nepatogumai, skausmai, miegojimas ant pilvo. Negalėjo pats gaminti maisto. Pirmas 3 dienas ligoninėje buvo leidžiami nuskausminamieji, buvo pažeista daug nervų. Dabar jaučiasi truputėlį, kai pašąla. Tada patirpsta ranka ir atsiranda savijauta, lyg čiupinėtum kaulą. Po visko, kad atgauti fizinę formą, užtruko beveik metus laiko. Vaikščiojo į sporto klubą, važinėjo į sanatorijas. Po įvykio patyrė nepatogumus: negalėjo gaminti maisto (duomenys neskelbtini) m. vaikui, jo prižiūrėti, į tualetą nueiti.
Liudytojas T. J. parodė, kad K. V. ir L. A. nepažįsta. Viskas įvyko vėlią naktį, apie 4 val. Jie automobilyje su draugais stovėjo prie Kareivių g. sankryžos link Valakampių tilto, norėdami pasukti į kairę link Verkių g. Tuomet pro juos, per žalią šviesoforo signalą pravažiavo automobilio „Lexus“ vairuotojas, jo nuomone, viršydamas greitį. Oro sąlygos buvo nesudėtingos, danga buvo sausa, kelias buvo matomas, gatvė buvo apšviesta. Už sankryžos, stotelėje stovėjo „Škoda“ automobilis, kuris padarė staigų manevrą bandydamas apsisukti, kirsdamas dvi juostas ir bandydamas kirsti dvigubą ištisinę. Tuo metu automobilio „Lexus“ vairuotojas nesugebėjo suvaldyti automobilio ir rėžėsi į „Škoda“ automobilio galinį ketvirtį, virš galinio rato arba arčiau bagažinės ir tokiu būdu įvykio auto įvykis. Pamatę auto įvykį jie nusprendė privažiuoti ir pažiūrėti, ar visi sveiki bei iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Priėjus prie „Škoda“ automobilio vairuotojo, vairuotojas sėdėjo ne už vairo, o keleivio pusėje, kas reiškia, kad galimai galėjo būti neprisisegęs. Paklausus ar viskas tvarkoje ar vairuotojas yra sveikas, jis negalėjo atsakyti, šaukė, kad jam sužeistas petys. Po kelių sekundžių išlipo „Lexus“ vairuotojas, kuris atrodė visai nesusižalojęs ir sveikas. Tada atvyko policija, greitoji. „Škoda“ vairuotojas buvo išvežtas. Kiek pamena, „Škoda“ darant manevrą nerodė posūkio ženklo. Manevras buvo labai staigus, jam pasirodė, kad labai impulsyvus. Manevro metu kelių šimtų metrų spindulyje nebuvo kitų mašinų. Po įvykio automobilių atsirado. Jie buvo trise, buvo P. Š., kuris sėdėjo keleivio pusėje gale arba priekyje. Jis stovėjo Žirmūnų-Kareivių gatvių sankryžoje ir laukė žalio šviesoforo signalo. „Lexus“ vairuotojas važiavo trečioje juostoje, o kirtęs sankryžą važiavo antroje eismo juostoje link Valakampių tilto. Susidūrimas įvyko antroje juostoje už sankryžos. Automobilis „Lexus“ važiavo dideliu greičiu. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu jis to automobilio greitį įvardijo apie 90 km/h arba daugiau. Jis yra minėjęs tyrėjai, kad automobiliui „Lexus“ pro juos pravažiavus, jų automobilis susiūbavo. Jeigu teisingai prisimena, „Škoda“ vairuotojas važiavo iš dešinės pusės (jeigu tiesiai yra Valakampių tiltas, jis darė posūkį į dešinę, į Valakampių tiltą). Kiek pamena, „Škoda“ šiek tiek pavažiavo, atsirado stotelė ir ten šiek tiek pastovėjo. Mano, kad jo parodymai galėjo šiek tiek pakisti, nes praėjo daug laiko. Po susidūrimo „Škoda“ atsidūrė priešingoje eismo juostoje šalia kelkraščio, o „Lexus“ automobilis liko toje pačioje juostoje. Nepamena, ar atidaryti vairuotojo dureles. Jie apibėgo ir atidarė automobilio dureles iš keleivio pusės, nes nukentėjusysis buvo keleivio pusėje.
Pagarsinus liudytojo T. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43), nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Jeigu nurodyta, kad vairavo P. Š., tai taip ir buvo. Manevras buvo staigus, impulsyvus, bet važiavimas, atlikus manevrą, nebuvo greitas. Jo (liudytojo) vairavimo stažas yra 4 metai. Jam pačiam staigus manevras buvo nelogiškas. Jo nuomone, vairuotojas norėjo apsisukti stovėdamas stotelėje.
Pagarsinus liudytojo T. J. paaiškinimą (t. 1, b. l. 44), nurodė, jog tvirtinta pagarsintų parodymų teisingumą. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalotas dešinysis petys. Jis padarė išvadą, kad nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržo, nes po įvykio automobilio „Škoda“ vairuotojas atsidūrė keleivio pusėje. Nemano, kad po eismo įvykio susižalojęs asmuo turėtų priežastį lipti ar perlipti į keleivio poziciją. Net jeigu jisai tai darė dėl kažkokių paskatų, tai keleivio pusės durys buvo neužrakintos. Jeigu vairuotojo durys užsitrenkę, jis galėjo lipti per keleivio kairės pusės, dešinės pusės, priekinio keleivio pusės dureles ir per bagažinę. Nukentėjusysis atrodė, kad sėdėjo atsirėmęs į dureles ir susiėmęs už dešinio peties. Jis (liudytojas) įvykio metu buvo blaivus.
Liudytojas P. Š. parodė, kad nepažįsta K. V. ir nukentėjusiojo. Iš tos nakties įvykio pamena, kad su draugais stovėjo automobilyje prie Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, norėjo sukti iš Kareivių sankryžos į kairę. Pamena, kad artimiausioje jiems juostoje, ta pačia kryptimi pravažiavo „Lexus“ automobilis ir pamatė, kaip jis trenkėsi į „Škoda“ automobilio vairuotojo pusę. Kiek matė, „Škodos“ automobilis buvo jau už sankryžos ir bandė apsisukti per dvigubą ištisinę juostą, todėl smūgis ir buvo į vairuotojo pusę. Matė tik patį įvykį, t. y. kai pravažiuoja automobilis ir trenkiasi į „Škodą“. Buvo ankstyvas rytas, apie 4-5 val., nes turi fotonuotrauką, kur užfiksuota 4.53 val. Iš karto po įvykio privažiavo prie jų ir paklausė ar jiems nereikia pagalbos. Kai priėjo prie automobilio, tai „Lexus“ automobilis buvo sustojęs savo važiuojamojoje dalyje, t. y. toje pačioje juostoje, kuria ir judėjo. O „Škoda“ automobilis buvo atsidūręs priešingoje kelio pusėje. Pirma priėjo prie „Škodos“ automobilio patikslinti, ar jam nereikia medicininės pagalbos. Kiek pamena, vairuotojas išlipo per keleivio pusę, nes automobilis buvo stipriai apgadintas. Pamena, kad jie stovėjo šalikelėje. To asmens žodžių nepamena. Eismo įvykio vietoje padarė vieną ar dvi nuotraukas. Jei gerai pamena, įvykio metu kelias buvo apšviestas ir matomumas buvo pakankamai geras, nors tą naktį, kiek pamena, snigo. Įvykio metu gatvės nebuvo padengtos sniego sluoksniu ir kelio žymėjimas buvo matomas. Stovėjo prie sankryžos ir norėjo iš Kareivių/Žirmūnų gatvės sukti į kairę. „Lexus“ automobilis važiavo Kareivių g. nuo Ozo g. pusės ir jis pro juos pravažiavo. Jis kirto sankryžą ir važiavo tiesiai link Saulėtekio, o „Škoda“ automobilis arba bandė apsisukinėti iš stotelės arba jis iš dešiniausios juostos bandė apsisukti. Pamena, kad „Lexus“ automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir pamatė smūgį į „Škoda“ galinę dalį. Buvo kliudoma galinė vairuotojo pusė ir „Škoda“ pradėjo suktis bei buvo nušveista į kita kelio pusę. Mano, kad buvo nenuspėjamas „Škoda“ vairuotojo manevras, nes ten yra dviguba juosta skirianti priešingas kelio eismo juostas, todėl nenatūralu galvoti, kad automobilis bandė apsisukti. Jo manymu, „Lexus“ pamatė, kad „Škoda“ bandys apsisukti, bandė stabdyti, kadangi buvo nenuspėjamas manevras ir jis nespėjo sustoti, todėl įvyko įvykis. Vietoje, kur buvo atliekamas manevras, yra dvi eismo juostos ta pačia eismo kryptimi. Negali tiksliai atsakyti ar buvo rodomas posūkio signalas, nes nepamena. Negali įvardinti „Lexus“ automobilio greičio. Su juo buvo T. J. ir S. B.. Jie buvo blaivūs. Kiek pamena, degė žalias šviesoforo signalas. Jis sakytų, kad „Lexus“ važiavo vidutiniu greičiu. Kiek pamena, susidūrimas įvyko kairėje juostoje tos pačios važiuojamosios dalies. „Lexus“ automobilio stabdymo garso negirdėjo ir negalėjo jo girdėti dėl oro sąlygų. Jis (liudytojas) užsiima profesionaliu automobilio sportu, jo vairavimo stažas penkeri meta. Peržiūrėjęs savo turimas fotonuotraukas (kurias po to pateikė teismui), nurodė, kad važiavo jo automobiliu „VW Golf“ ir jis jį vairavo. Nepamena, ar matė džipą.
Liudytojas S. B. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Pačio įvykio jis nematė, nes sėdėjo automobilyje su dviem draugais, t. y su P. ir T.. Sėdėdamas pajuto, kad pro juos dideliu greičiu pralėkė automobilis. Pačio susidūrimo momento jis nematė. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas buvo P. Š.. Jis (liudytojas) sėdėjo gale už T.. T. J. buvo keleivis ir sėdėjo priekyje. Jie stovėjo sankryžoje ir laukė kol užsidegs signalas sukti į kairę pusę, nes važiavo namo. Jis į kelią nežiūrėjo, maigė telefoną. Sėdint pajuto, kad pralėkė automobilis. Drįsta teigti, kad jis pralėkė greičiau nei leistina, nes jų automobilis sujudėjo, buvo vėjo gūsis. Kai jis pro juos pravažiavo, tai pojūtis buvo, kad pravažiavo didelis automobilis. Tik lipant draugams iš automobilio jis suprato, kad įvyko įvykis. Jis taip pat išlipo ir pamatė, kad yra susidūrę automobiliai, bet labai neaiškiomis aplinkybėmis. Vienas pralėkė pro juos, o kitas matomai suko iš Žirmūnų g. į tilto pusę, t. y. į dešinę. Automobilis po smūgio buvo nučiuožęs į kitą pusę, nes matomai suko į dešinę. Jei būtų važiavęs iš kairė pusės, tai būtų nučiuožęs į kitą pusę. Įvykio metu buvo sausa. Tikėtina, kad buvo ankstyvas ruduo arba vėlyvas pavasaris. Pamena, kad jo automobilis nevažiavo, buvo stipriai sugedęs, todėl jie jį vežė. Nebuvo kažkokio sniego, bent jau nepamena sniego, sankryža daugiau mažiau yra apšviesta, bet kai yra vėlus vakaras, tai apšvietimas prastas ir blogai matosi. Rūko lyg nebuvo. Šioje vietoje sunkiausia aplinkybė buvo ta, kad buvo naktis. Įvykio metu ženklinimas tikrai buvo matomas. Dėl kelio linijų tai abejoja, kad jos buvo. Jis gyvena prie tos vietos, tai tikrai pamena, kad kelio žymėjimas buvo nusitrynęs. Jis nebendravo nei su vienu automobilio vairuotoju. Jie važiavo iš „Macdonald“, sukant į kelią gatvė buvo tuščia. Iki sankryžos nuo „Makdonald“ reikėjo gal dešimt sekundžių važiuoti, automobilių nebuvo. „Lexus“ atlėkė jiems iš galo, nuo prekybos centro „Ozas“ pusės. Įvykio metu jie buvo blaivūs. Turi dvylikos metų vairuotojo stažą ir aštuonių metų profesionalaus sporto stažą.
Ekspertas Vidas Leipus, atlikęs eismo įvykio ekspertizę 2019-06-05, teisme parodė, kad tyrimui buvo naudojami duomenys iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos: eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio kiti apžiūros duomenys, papildomi duomenys apie eismo įvykį kur buvo užfiksuoti automobilio sugadinimai, pateiktos eismo įvykio fotografijos. Kai buvo pateiktas tyrimui automobilis „Lexus“, jie skyriuje naudojamu įrenginiu „Bosch CDR“ nusiskaitė automobilio „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) duomenis, kurie buvo sukurti eismo įvykio metu ir pagal tuos duomenis darė analizę, eismo įvykio modeliavimą ir eismo įvykio eigos atkūrimą. Automobilio „Lexus“ greitis nustatytas nuskaičius paties automobilio duomenis iš automobilio oro pagalvės kontrolės modulio. Jų turimas „Bosch CDR“ įrenginys yra skirtas būtent šiems duomenims nuskaityti. Jis pats duomenų nesukuria, jis nuskaito tą informaciją, kurią įrašo automobilis. Šiuo atveju, automobilio duomenys yra apie patį susidūrimo momentą ir 5 sekundės iki susidūrimo momento, ką tuo laiku veikė automobilis ir jo vairuotojas. Patvirtina savo išvadas dėl nustatyto greičio, susidūrimo vietos, dėl manevravimo automobilio ir, dėl kurio vairuotojo veiksmų buvo sukeltas įvykis. Prie išvadų priėjo, dėl analizės rezultatų. Duomenų patys nesukūrė. Jie buvo automobilio sistemose, būtent oro pagalvių kontrolės moduliuose ir jie juos tik nusiskaitė. Tie duomenys buvo sukurti, o jiems reikėjo tik gauti ir pritaikyti savo tyrimui. Duomenys yra patikimi tiek, kiek gamintojas užtikrina jų patikimumą. Jie yra pakankamai patikimi. Kiek jam teko dalyvauti šio instrumento mokymuose, tai patikimumas gali būti 1-2 km į mažesnę pusę, nes kol susidūrimo metu suveikia smūgio jutikliai, tai automobilio greitis gali sumažėti, kol deformuojasi bamperio plastikas ir pan., tai skirtumas gali sudaryti 1-2 km/h į didesnę pusę.
Advokatui paklausus, ar nustatant susidūrimo vietą buvo pateikta kaltinamojo sudaryta transporto priemonių po susidūrimo užfiksuota jų vieta pagal kitokį planą - pagal geodezininkų padarytą koordinačių planą su nuotrauka, kurioje matyti, kad automobilis „Škoda“ po susidūrimo randasi prie stulpo, o eismo įvykio schemoje automobilis yra visiškai kitoje vietoje, t. y. mašinos „Škoda“ atstumas skiriasi apie 9,3 m. Ekspertas atsakė, kad pamena šią medžiagą. Akcentavo, kad jų išvadą ta vieta, kuri buvo užfiksuota pagal geodezininkus, nelabai ką keičia. Pati eismo įvykio schema kelio ilgio atžvilgiu nebuvo niekaip susieta. 2 pav. jų tyrimo mastelinė schema buvo sudaryta pagal schemą, pagal tai, kas buvo pateikta, tai 9 m kelio ilgio atžvilgiu situacijos nekeistų. Jų skaičiavimai atlikti pagal automobilio „Lexus“ duomenis, kurie buvo įrašyti, o atliekant modeliavimą susidūrimo vieta buvo atkurta pagal galutines padėtis. Jei buvo nustatyta, kad kažkur fiksuojant įvykį buvo padarytas pareigūnų kažkoks apsirikimas ir buvo padaryta 9 m padaryta paklaida, tai jų situacija nesikeistų, tik ta jų nustatyta vieta persikeltų per 9 m į kitą poziciją, bet niekas jų analizėje nepasikeistų. Automobilio greitis buvo įrašytas jau susidūrimo mementu ir įrašyti duomenys 5 sekundė iki susidūrimo. Jie niekaip nesikeičia nepriklausant nuo to, kokia būtų susidūrimo vieta.
Nurodė, kad modeliavimo programos „Crash“ naudojimas neturėtų įtakos modeliuojant susidūrimo mechanizmą. Nes jeigu padėtys netiksliai užfiksuotos ir yra 9 m skirtumas, tai jų 7 paveikslėlyje užfiksuota vieta persikeltų kelio ilgio atžvilgiu per tuos 9 m. Visa situacija persislinktų, bet rezultatai nepasikeistų. Nurodė, kad automobilis „Leksus“ realiai pradėjo stabdyti, kai iki susidūrimo buvo 40 m su viršum atstumas. Tai matoma pagal duomenis iš 6 paveikslėlio, kur yra automobilio judėjimo parametrai, būtent 5 sekundžių intervalas iki susidūrimo, o toliau prisideda atstumas, kur sureagavo vairuotojas ir prisideda reakcijos laikas, stabdžių suveikimas. Atstumas (48 m, nurodytas duodant paaiškinimus) didesnis, kai vairuotojas sureaguoja į kliūtį, bet dar nestabdo, 6 paveikslėlyje duomenys pavaizduoti tik tada, kai paspaudžiamas stabdžio pedalas ir automobilis pradeda stabdyti realiai, o vairuotojas turi dar iki tol sureaguoti ir paspausti tą pedalą, o per tą laiką automobilis irgi juda tuo pačiu 104 km/h greičiu. Automobilio „Lexus“ patirti sugadinimai po eismo įvykio neturėjo įtakos oro pagalvių modulio duomenų tikslumui ir išsamumui, nes pats modulis nebuvo sugadintas ir jokių klaidų ar pranešimų jie neturėjo. Ten buvo parašyta angliškai „file complete“, t. y. failas visas. Nėra duomenų, kad būtų dalis įrašų neišsaugota. Jis buvo apmokytas dirbti su įrenginiu „Bosch CDR“. 2016 m. Vokietijoje praėjo visą apmokymų kursą, turi pažymėjimą, sertifikatą. Šiam įrenginiui nei patikra, nei kalibravimas, nei kitokios procedūros nėra reikalingos. Tai nėra matavimo prietaisas, tai nėra laboratorinė įranga. Tai duomenų nuskaitymui skirtas prietaisas. Jis nuskaito duomenis jiems suprantama kalba. Kadangi ten duomenys įrašomi dešimtaine sistema, tai duomenų skaitytuvas ir transliatorius paverčia į žmogišką kalbą. Jis tų duomenų pats niekaip neįtakoja, nesukuria ir nekeičia. Situacija tokia, jeigu įvyksta eismo įvykis ir išauna automobilio oro pagalvės, tai tie duomenys yra įšaldomi. Jų perrašyti programiškai nelabai įmanoma, tuos duomenis galima tik fiziškai sunaikinti arba pakeisti pagalvių modulį, bet tai atsekama. Jeigu jie juos gavo, tai jais galima pasitikėti. Nurodė, kad pasirinko konkrečią tyrimo procedūrą, nes nebuvo automobilio stabdymo pėdsakų. Yra žinomas greitis. Paties automobilio duomenys yra tikslesni, negu skaičiuojant pagal išlikusius kažkokius pėdsakus.
Ekspertas Vytautas Šakėnas, atlikęs eismo įvykio ekspertizę 2021-07-26, parodė (pagrindas teisiamojo posėdžio protokolas ir garso įrašas), kad palaiko jo darytos ekspertizės išvadas. Atsakydamas į klausimą, kodėl nustatė automobilių susidūrimą priešingoje eismo juostoje, nurodė, jog iš eismo įvykio nuotraukų matosi, kad visos nuolaužos buvo išdėstytos priešpriešinėje eismo juostoje, be to ir „Lexus“ stovi artimoj tiesiai padėtyje ir taip pat priešpriešinėje eismo juostoje. Remiantis šiais duomenimi padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, o ne ties viduriu. Sprendė remdamasis duomenimis, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose ir pagal automobilio „Lexus“ padėtį po eismo įvykio. Jis rėmėsi ne liudytojų parodymais, o objektyviais duomenimis. Nėra eksperto kompetencijoje vertinti liudytojo parodymus. Liudytojai gali bet kada pakeisti parodymus. Jie nevertina liudytojų parodymų, jei jų negali pagrįsti objektyviais duomenimis. Jei „Lexus“ stovėtų savo judėjimo krypties antroje eismo juostoje, tai ir šiukšlės būtų kitaip išsidėsčiusios. Tie objektyvūs duomenys leidžia teigti, kad liudytojų parodymai prieštarauja objektyviems duomenims. Šiuo atveju, nebuvo jokių duomenų, kurie nurodytų, kad susidūrimas įvyko važiuojamosios dalies kraštinėje kairėje eismo juostoje, skirtai važiuoti link Nemenčinės pl.
Atsakydamas į klausimą, kodėl labai tiksliai nurodė automobilio „Škoda“ ratų stabdymo efektyvumo procentą (ekspertizės akto 8 psl.), o „Lexus“ stabdymo efektyvumo procento nenurodė. Atsakė, kad „Lexus“ lėtėjimas buvo nustatytas pagal automobilio apsaugos oro pagalvių modulio duomenis, kurie buvo užfiksuoti. Buvo atliktas tyrimas ir buvo nustatyti greičiai kiekvienu momentu ir prieš eismo įvykį. Kad tie greičiai sutaptų, buvo priimtas tas lėtėjimas išeinant tik iš tų duomenų, kurie buvo užfiksuoti nuskaičius automobilio „Lexus“ saugos pagalvių modulio duomenis. Matyti, kad jo greitis labai staigiai lėtėjo dar prieš smūgį ir po smūgio. „Škoda“ lėtėjimas buvo priimtas toks, kad automobilis po smūgio judėjo su įjungta pavara, laisvai riedėjo, buvo užspaustas galinis kairys ratas ir iš šitų argumentų buvo priimtas lėtėjimas.
Į klausimą, ar tiksliai buvo nustatyta tiksli susidūrimo vieta, nurodė, jog „Škoda“ buvo bloškiama „Lexus“ judėjimo kryptimi. Ji bloškiama ir tuo pačiu sukosi. Susidūrimas turėjo būti įvykęs dar prieš padėtį, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio automobilis „Škoda“. Matomos stiklo šukės nebuvo užfiksuotos matmenimis, bet savaime suprantama, kad susidūrimas įvyko arčiau sankryžos su Žirmūnų g. Automobilis „Škoda“ negalėjo slinkti link sankryžos, kai gavo smūgį į galinį ratą. Slinko link Nemenčinės plento ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę.
Atsakant į klausimą, kodėl pavyko nustatyti automobilio „Lexus“ judėjimo trajektoriją prieš eismo įvykį, o „Škoda“ trajektorijos neišėjo nustatyti, atsakė, kad nebuvo medžiagoje nustatyta iš kokios padėties pradėjo vairuotojas apsisukimo manevrą ir nebuvo nurodyta jokių duomenų ar buvo sustojęs prieš apsisukimą, ar jis vykdė apsisukimą be sustojimo, t. y. iš eigos. Tie duomenys nebuvo nustatyti, todėl pasakyti kokia trajektorija judėjo ir kokiu pagreičiu, kad smūgio momentu įgytų. Jei jis iš vietos pradeda apsisukimo manevrą, būdamas visuomeninio transporto sustojimo vietoje, tai jo visai kitokie judėjimo parametrai, bet jei jis važiuodamas pradeda apsisukimą, tai vėl jo kitokie parametrai. Kadangi nebuvo nurodyta, tai to dalyko nebuvo galima nustatyti ir galima daryti tik prielaidas. Yra labai daug variantų, nebuvo nagrinėjami visi galimi atvejai.
Nurodė, jog ekspertai negali pasirinkti liudytojo parodymus ir skaityti, kad to liudytojo parodymai vienareikšmiški, nes atsirastų teisme dar kitas liudytojas, kuris kitaip pasakytų ir ką tada daryti? Ekspertui turi būti nurodyta kokiais liudytojo parodymais vadovautis ir kodėl jie priimami už pagrindą bei kodėl kitų liudytojų parodymai atmetami, tai ne eksperto reikalas. Bet pasirinkti kurio liudytojo parodymais remtis, ekspertas negali.
Matyti, kad „Lexus“ lėtėjimas prasideda su vairo pasukimu. Užfiksuojamas greičio mažėjimas, kai užfiksuojamas vairo pasukimas į kairę kažkiek laipsnių kampu. Tie duomenys rodo, kad buvo stabdymas, ir tuo pačiu buvo vairo pasukimas į kairę pagal pateiktą lentelės išklotinę. Buvo stabdymas. Jei būtų neefektyviai lėtinamas greitis, nebūtų sumažinęs iki tokio greičio, su kuriuo trenkėsi į automobilį „Škoda“. Eksperto nuomone, buvo ne lėtinamas greitis, o efektyvus stabdymas. Tyrimo 5 puslapyje, lentelėje matosi, kad likus 4,6 s iki susidūrimo greitis buvo 103 km/h; 2,1 s - 104 km/h, o vairas buvo pasuktas 3 laipsniais; likus 1,6 s, greitis jau yra 95 km/h, o vairas pasuktas 10,5 laipsniais; kai greitis yra 81 km/h, vairas yra pasuktas 27 laipsniais; likus 0,6 s iki smūgio – vairas jau atsukinėjamas į dešinę ir greitis 66 km/h; smūgio metu 58 km/h Tuo momentu, kai buvo nusukinėjamas į kairę automobilis, tai greitis staigiai mažėjo. Būtent nuo to 27 laipsnių kampo iki 13,5 kampo, tai tie duomenys rodo, kad automobilis „Lexus“ nenuvažiavo į kairę ženkliu kampu, o sustojo tiesiog lygiagrečiai važiuojamosios dalies. Jei jis judėtų nusuktu vairu į kairę, tai negalėtų atsistoti priešpriešinėje eismo juostoje lygiagrečiai važiuojamosios dalies krašto ir pagal greičio lėtėjimą matosi, kad tuo metu, kai buvo nusukinėjamas automobilis į priešpriešinę eismo juostą, jis buvo tuo metu efektyviai stabdomas.
Automobilio „Lexus“ tikslus greitis buvo nustatytas nuskaičius šio automobilio saugos pagalvių modulio duomenis. Nemano, kad čia gali būti labai ženkli paklaida, kurios ženkliai skirtųsi nuo duomenų, kuriuos fiksuoja šis modulis. „Škoda“ greitis buvo nustatytas pagal jo persiskyrimo nuo susidūrimo vietos iki padėties, kur buvo fiksuotas po eismo įvykio. Jei automobilis „Škoda“ smūgio metu stovi, nejuda ir gauna smūgį į galinį kairį ratą, tai jis niekada nenuslinks iki „bordiūro“ (toliau – bortelis) ir neatsitrenks į jį. Kad po smūgio sukdamasis sukamuoju judesiu persislinktų, jis turi turėti judesį, greitį ta kryptimi. Įvertinus judėjimo varžą judant tokiu rėžimu iki tos padėties nustatoma, koks reikalingas „Škoda“ greitis, kad jis būtent sukdamasis, slinkdamasis tuo sukamuoju judesiu persislinktų iki bortelio.
Į klausimą, kodėl nustatė „Škoda“ automobilio greitį 31 km/h, o ekspertas Leipus nustatė 33 km/h, nurodė, jog, kiek atsimena, susidūrimą jie priėmė arčiau važiuojamosios dalies dvigubo ženklinimo linijos. Kai buvo paskirta tyrimą daryti jam, tai jam buvo pateiktos nuotraukos, o kolega darydamas išvadą nuotraukų neturėjo. Pirmoje ekspertizėje nustačius susidūrimo vietą arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, jei žiūrėti link Nemenčinės plento, dvigubo ženklinimo linijos, „Škoda“ turėjo pasislinkti didesnį šiek tiek atstumą, o jo išvadoje nustatyta, kad susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoj, todėl „Škoda“ iki tos padėties, kuri nustatyta po eismo įvykio, turėjo pasislinkti mažesnį atstumą ir gaunasi, kad greitis šiek tiek mažesnis. Truputį skirtingas atstumas, kurį persislinko „Škoda“ po eismo įvykio iki padėties užfiksuotos po eismo įvykio ir todėl gavosi truputį mažesnis greitis.
Atsakydamas į klausimą, ką rodo skysčių valka eismo įvykio vietoje, nurodė, kad autoįvykio metu pažeidžiamos tam tikros automobilių sistemos (pavyzdžiui plovimo bakelis, radiatorius, kurie randasi automobilių priekinėje dalyje) ir dėl to tos sistemos išsihermetina, o eksploataciniai skysčiai pradeda lietis ant važiuojamosios dalies. Skysčių valkos pradžia duoda galimybę spręsti apie transporto priemonių susidūrimo vietą. Tos sistemos yra po spaudimu ir ten neįvyksta savaiminis lašėjimas, greičiausia tas skystis dar ir išpurškiamas su tam tikru slėgiu ir jis pradeda skleistis važiuojamojoje dalyje labai sąlyginai nedideliame atstume nuo tos vietos, kur įvyksta transporto priemonių susidūrimas. Todėl skysčių valkos pradžia yra vienas iš požymių nurodančių susidūrimo vietą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės Vytis Trečiosios kuopos vyriausiosios patrulės V. A. tarnybinio pranešimo duomenimis, nuvykus pagal pranešimą už Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos, pastebėjo du apgadintus automobilius: „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo K. V. ir „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo L. A.. L. A. skundėsi kairės rankos skausmu. K. V. nurodė, kad važiavo leistinu greičiu ir nepastebėjo pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančios „Škoda“, kuri staigiu manevru suko į antrą eismo juostą, bandydama apsisukti. Abiem eismo dalyviams nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykį gali paliudyti T. J., kuris savo automobiliu važiavo iš paskos minėtų automobilių iki įvykstant eismo įvykiui. L. A. išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, K. V. nenukentėjo (t. 1, b. l. 4-5);
Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, jog apie eismo įvykį pranešė J., kuris nurodė, kad vyrui apie 30 m. amžiaus yra rankos trauma (t. 1, b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-07-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 19103859328 su administraciniu nurodymu, kuriame konstatuota, kad L. A. 2018-12-15, 4.30 h, Vilniuje, Kareivių gatvėje, ties Žirmūnų g. 105 namu, vairuodamas automobilį buvo neatsargus ir neatidus, nesilaikydamas būtino atsargumo dvipusio eismo kelyje, kur važiuojamoji dalis pažymėta dviguba ištisine linija skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir suskirstyta į eismo juostas, nevažiavo eismo juosta tiesiai, nevažiavo dešiniau nuo jos, o prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. apsisukdamas iš pirmos eismo juostos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš galo ta pačia kryptimi antroje eismo juostoje važiavusiam automobiliui, su kuriuo ir susidūrė. Eismo įvykio metu sugadino savo ir kitą automobilį. L. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje.
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad Kareivių gatvės važiuojamosios dalies plotis, skirtas važiuoti link Nemenčinės plento, 10,7 m - trys eismo juostos, atitinkamai 3,9 m ir 3,4 m pločio; maršrutinio transporto eismo juostos plotis 3,4; priešinga kryptimi – 9,4 m pločio, pirmos eismo juostos plotis 3,4 m, kitų dviejų po 3 m. Plane pažymėta, kad priešingų kryčių važiuojamosios dalys atskirtos važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.1., kurią kirsti draudžiama. Po eismo įvykio automobilis „Škoda Octavia“ buvo užfiksuotas Kareivių g. važiuojamosios dalies, žiūrint link Nemenčinės pl. kairėje pusėje, priekine dalimi užvažiavęs ant šaligatvio taip, kad atstumas nuo jo galinio dešiniojo rato iki bortelio buvo 0,2 m, galinio kairiojo - 1,0 m. Automobilis „Lexus NX“ buvo užfiksuotas Kareivių g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje, priekiu nukreiptas link Nemenčinės pl. taip, kad atstumas nuo jo kairės pusės ratų iki važiuojamosios dalies krašto buvo 6,5 m; atstumas nuo automobilio „Lexus NX“ galinės dalies iki automobilio „Škoda Octavia“, matuojant link sankryžos su Žirmūnų g., buvo 3,5 m (t. 1, b. l. 13).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, apgadinimai, o būtent automobilio „Škoda Octavia“ apgadintos užpakalinės kairės pusės: durys, ratas, sparnas, bamperis, žibintas; „Lexus NX“ priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai. (t. 1, b. l. 14)
2019-01-30 fotolentelės duomenimis bei fotonuotraukos, kur užfiksuoti automobilio „Škoda Octavia“ ir „Lexus NX“ eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 18-22).
„Lexus NX 300H“ techninės apžiūros 2019-05-16 akte nurodyta, jog automobilis po eismo įvykio stovi servise, priekinės dalies sugadintos detalės eismo įvykio metu nuimtos, likęs priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis sugadinti, priekinis stiklas suskilęs (t. 1, b. l. 17).
Medicininių dokumentų apžiūros 2019-06-20 protokolo duomenimis bei iš Specialisto rašytinio paaiškinimo matyti, jog specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot (teismo medicinos gydytoja, dirbanti teismo medicinos eksperte, darbo teismo medicinos eksperte stažas nuo 2008 m.), apžiūrėjusi VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) ir kompaktinį diską Nr. 856 u tyrimų vaizdais, VšĮ Naujosios poliklinikos ambulatorinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgenogramą, bei susipažinusi su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad L. A. nustatyta minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje, kairės mentės peties kūno skeveldrinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 54, 55);
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto paaiškinimo protokolo duomenimis, teismo medicinos specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot 2020-02-12 į klausimą, ar L. A. kūno sužalojimai būtų susidarę, jeigu jis įvykio metu butų užsisegęs saugos diržą, atsakė, kad saugos diržo technines savybes bei jo funkcionavimą eismo įvykio metu nustato Techninių ekspertizių skyriaus specialistai (ekspertai). 2019-06-20 Specialisto paaiškinime nustatytų sužalojimų atsiradimo tikimybę esant prisegtam ir neprisegtam saugos diržui galima būtų paaiškint tik žinant konkrečios transporto priemonės saugos diržo savybes apie kurias pasisakyti galėtų techninių ekspertizių skyriaus specialistai (b. l. 136).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro akto 2019-06-05 Nr. 11-194(19)-967 matyti, kad tyrimą atliko ir ekspertizės aktą, neturintį ekspertizės statuso, surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Linas Andrijauskas bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m. turintis Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vidas Leipus. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilio „Lexus NX“ vairuotojas važiavo apie 104 km/h greičiu Vilniuje, Kareivių gatve, link Valakampių tilto. Pravažiavęs sankryžą su Žirmūnų gatve vairuotojas pradėjo stabdyti ir sukti į kairę savo vairuojamą automobilį ir priekinės dalies dešiniu kampu, antroje eismo juostoje, apie 58 km/h greičiu atsitrenkė į atlikinėjančio apsisukimo manevrą ir tuo metu dalinai į priešpriešinio eismo juostą įvažiavusio, automobilio „Škoda Octavia“ kairiojo šono užpakalinę dalį. Po smūgio automobilis „Škoda Octavia“ pradėjo suktis apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę ir slysti link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, kur ir sustojo, taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo, atsimušęs į kairę pusę automobilio „Škoda Octavia“, automobilio „Lexus NX“ vairuotojas atsuko automobilį į dešinę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.
1. Tikėtina, kad automobilis „Škoda Octavia" buvo pradėtas sukti ne nuo Kareivių gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Valakampių tilto link, kairiojo krašto ir judėdamas 33 km/h greičiu susidūrimo metu buvo skersai važiuojamosios kelio dalies.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prieš eismo įvykio kilimą automobilio „Lexus NX“ vairuotojas važiavo apie 104 km/h greičiu tiesiai Kareivių gatve. Pravažiavęs sankryžą su Žirmūnų gatve pradėjo stabdyti ir nusukinėti automobilį į kairę.
3. Tikėtina, kad susidūrimas įvyko automobiliui „Lexus NX“ būnant antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Valakampių tilto, o automobilis „Škoda Octavia“ buvo pasisukęs skersai kelio, kirtęs dvigubą ištisinę liniją ir priekine dalimi įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą.
4. Automobilio „Lexus NX“ vairuotojas, važiuodamas šiame kelio ruože leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu važiuodamas Kareivių gatve, kurios priešingos krypties transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija (KET 1.3) nebūtų pradėjęs apsisukimo manevro.
5. Automobilio „Lexus NX“ vairuotojas K. V., privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio, o pastebėjęs jam sudaromą kliūtį, manevruojantį iš dešinės į kairę automobilį „Škoda Octavia“, stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę savo judėjimo eismo juostoje. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojui L. A., važiuojančiam Kareivių gatve, kurios priešingos krypties transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija (KET 1.3) yra draudžiama apsisukti ar kitaip manevruojant kirsti minėtą dvigubą ištisinę liniją, todėl jis neturėjo apsisukinėti draudžiamoje vietoje.
6. Automobilio „Lexus NX“ vairuotojo K. V. veiksmai, - Kareivių g., kurioje leistinas maksimalus judėjimo greitis yra 50 km/h, važiavo apie 104 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo L. A. veiksmai, - važiuodamas Kareivių gatve, kurios priešingos krypties transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija (KET 1.3), pradėjo apsisukimo manevrą ir sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiavusiam automobiliui „Lexus NX“, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. 29-37).
Iš specialisto V. Leipaus paaiškinimo 2020-03-26 protokolo matyti, kad ekspertizės aktą 2019-06-05 Nr. 11-194(19)-967 surašęs specialistas Vidas Leipus davė papildomu paaiškinimus, į pateiktus klausimus:
1. Į pirmą grupę klausimų:
1.1. Ar yra analogiška patvirtinta standartinė procedūra automobilių važiavimo prieš įvykį greičiams nustatyti? Atsakė, kad procedūra vadinasi „Transporto priemonės greičio skaičiavimas pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus“, tačiau kokius metodus pasirinkti, kokias procedūras taikyti yra eksperto teisė (Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
1.2. Ar joje yra aptariamas panaudotas greičio nustatymo būdas, nustatant važiavimo greičius specializuotu įrenginiu „Bosch CDR“? Atsakė, kad procedūroje neaptariamas, nes procedūra skirta transporto priemonės greičio nustatymui pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus.
1.3. Ar iš viso yra patvirtinta standartinė procedūra, aptarianti šio įrenginio naudojimą? Atsakė, kad „Bosch CDR“ įrenginys yra vienas iš tyrimuose naudojamų prietaisų, jo naudojimas aprašytas eksploatavimo ir priežiūros taisyklėse. Yra parengtos ir patvirtintos „Bosch CDR“ įrenginio eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.
1.4. Ar taikoma neaprobuota metodika? Atsakė, kad visuose LTEC tyrimuose taikomos tik tinkamai patvirtintos ir įteisintos metodikos.
1.5. Koks yra efektyvus (intensyvus) automobilio „Lexus NX“ stabdymas (kai staigiai padidėjo slėgis stabdžių sistemoje ir lėtėjimo pagreitis)? Atsakė, kad vidutinis automobilio „Lexus NX“ lėtėjimas jo intensyvaus stabdymo iki susidūrimo metu buvo 6,1 m/s.
1.6. Kodėl besisukančio ir ratų skersinio slydimo režimu judančio automobilio „Škoda Octavia“ judėjimui po susidūrimo priimamas lėtėjimas 3,53 m/s2, o tiesiai judančiam automobiliui „Lexus NX“ - 5,05 m/s2? Kuo remiantis parinktas būtent toks automobilių atskirų ratų stabdymo efektyvumas? Atsakė, kad automobilio „Škoda Octavia“ lėtėjimas priimtas toks todėl, kad automobilis sukosi ir slydo šonu su dehermetizuotu užpakaliniu ratu, todėl tikėtina vidutinio lėtėjimo reikšmė priimta mažesnė nei tiesiai judančio ir stabdomo automobilio. Automobilio „Lexus NX“ tikėtina lėtėjimo reikšmė priimta laikant, kad automobilis buvo stabdomas savaime, užgesus varikliui, per transmisiją, ne vairuotojo pastangomis, spaudžiant stabdžių pedalą. Lėtėjimo reikšmė priimta mažesnė nei nustatyta automobilio lėtėjimo reikšmė intensyviai stabdant iki susidūrimo momento (6,1 m/s2).
1.7. Kodėl ekspertai neatlieka standartinio vairuotojo techninės galimybės išvengti eismo įvykio skaičiavimo? Atsakė, kad ekspertai turi teisę patys pasirinkti tyrimo metodus. Šiuo atveju, siekiant nustatyti techninę galimybę išvengti susidūrimo, buvo pasirinktas modeliavimas programa „PC Crash“, o ne tų pačių parametrų analizė rankiniu būdu.
1.8. Kodėl ekspertai nenustato, kurioje vietoje buvo automobilis „Lexus NX“, kai atsirado kliūtis? Atsakė, kad pagal atlikto tyrimo rezultatus, automobilio „Lexus NX“ vairuotojas sureagavo į kliūtį stabdyti ir manevruoti, kai automobilis nuo susidūrimo vietos buvo apie 48 m atstumu.
2. Į pateiktus klausimus, dėl duomenų automobilio judėjimo ir valdymo parametrų lentelėje, kurioje yra įrašas pateikiamas kaip 2-asis užfiksuotas eismo įvykis (TRG 2):
2.1. Kaip gali būti duomenų apie 2-ą užfiksuotą eismo įvykį (TRG), jei automobilis buvo pirktas naujas ir 2018-12-15 eismo įvykis yra vienintelis? Atsakė, kad TRG2 yra ne kito eismo įvykio įrašas, o antras jutiklio suveikimas to paties eismo įvykio metu. Buvo fiksuoti dviejų jutiklių (Trigger - TRG) suveikimai, nes smūgis buvo automobilio „Lexus NX“ priekinės dalies dešine puse, įstrižas, tarp transporto priemonių išilginių ašių susidūrimo metu esant kampas, todėl jutikliai fiksavo šoninį ir išilginį smūgius 15 milisekundžių skirtumu.
2.2. Ar CDR apskaitos rezultatai gali būti nevisiškai tikslūs, nes nustatytus rezultatus įtakoja kiti veiksniai, į kuriuos ši ataskaita negali atsakyt? Ar matuojamas važiavimo greitis, ar rato sukimosi greitis? Atsakė, kad Oro pagalvių kontrolės modulyje fiksuojamas automobilio važiavimo greitis gali būti nustatomas automobilio gamintojo pasirinktu vienu ar keliais būdais, tarp kurių gali būti ir signalo priėmimas nuo rato ABS jutiklio apie rato sukimosi greitį, GPS sistemos duomenys apie automobilio judėjimo greitį, greičių dėžės veleno sukimosi greičio jutiklio duomenys ir pan.
2.3. Ar rezultatus sąlygoja kelio dangos sąlygos (slidi kelio danga, rato prasisukimas ir t.t.)? Atsakė, kad taip, sąlygoja.
2.4. Kokia gali būti paklaida dėl kitokių padangų išmatavimų? Atsakė, kad ekspertams nežinomos konkretaus gamintojo modelio nustatytos greičio nuokrypių ribos dėl numatytų montuoti skirtingų dydžių padangų ar jų dilimo.
2.5. Ar išsaugotas originalus failas su CDR failo plėtiniu? Atsakė, kad automobilio „Lexus NX“ nuskaityti ataskaitos duomenys išsaugoti su .CDRx ir .PDF plėtiniais.
2.6. Kokios apimties CDR duomenų ataskaita (lapų)? Atsakė, kad visa ataskaita susideda iš 24 lapų.
2.7. Ar norint išaiškinti registruotus duomenis reikia specialios įrangos arba prieigos prie transporto priemonės arba ACM? Kas gali atlikti šį tyrimą? Kokie yra reikalavimai personalo, duomenims nuskaityti, kvalifikacijai? Ar jiems yra privalomi tam tikri mokymai? Jeigu taip, tai kokie, kokios apimties ir kas tokius mokymus vykdo? Atsakė, kad šio tyrimo metu duomenys buvo nuskaityti specializuotu „Bosch CDR“ įrenginiu, tiesiogiai prisijungus prie automobilio „Lexus NX“ per standartinę diagnostikos jungtį OBD. Nuskaitymus atlieka šį įrenginį naudoti apmokytas ekspertas, praėjęs standartinius 5 dienų IbB Engineering GmbH rengiamus mokymus Vokietijoje.
2.8. Koks yra specializuoto įrenginio ACM patikimumas, kokios yra jo nuskaitomų duomenų (rezultatų) paklaidos (tikslumas)? Ar tai priklauso nuo įrenginio panaudojimo sąlygų, automobilio, kurio duomenis nuskaitomi, modelio, oro ir aplinkos sąlygų ir kitų faktorių? Atsakė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai neturi įrenginio pavadinimu ACM. Standartiškai ACM yra vadinami automobilių oro pagalvių kontrolės moduliai (sutrumpinimas nuo Airbag Control Module), kurie gali būti įvardijami ir kitaip - ECU, ACU ir t.t. Turimas įrenginys „Bosch CDR“, nuskaitydamas automobilio ACM duomenis, šių duomenų nekeičia, neredaguoja, o tik nuskaito automobilio sistemų įrašytą informaciją ir ją pateikia tyrėjams suprantama forma.
2.9. Ar galėjo technikas surenkantis duomenys iš įrenginio ACM su savo turima įranga be savininko ir automobilio gamintojo žinios patikimai ir tiksliai išaiškinti registruotus duomenis? Atsakė, kad kas dalyvauja nuskaitant duomenis iš automobilio, sprendžia ekspertinio tyrimo užsakovas - ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas. Ekspertas, nuskaitantis automobilio duomenis, yra specialiai apmokytas tai daryti ir nuskaitytus duomenis interpretuoti.
2.10. Ar ACM modulio duomenys gali būti keičiami, redaguojami? Kiek modulio duomenys gali priklausyti nuo techniko (duomenis atsisiunčiantis asmuo) pateiktų (įvestų) komentarų? Atsakė, kad jei įvykio metu suveikė oro pagalvės, tuomet to įvykio duomenys yra įšaldomi, jų perrašyti negalima. Eismo įvykių tyrimo ekspertams nežinomi legalūs šių duomenų pakeitimo ar sunaikinimo būdai. Įrenginys „Bosch CDR“ nuskaitydamas automobilio AMC duomenis, šių duomenų niekaip nekeičia.
2.11. Kokios yra aplinkybės, dėl kurių modulio duomenys gali nesutapti su įvykio vietos įrodymais? Atsakė, kad ACM modulio duomenys gali nesutapti su įvykio vietos įrodymais (duomenimis), jei automobilis įvykio metu turėjo ar patyrė gedimų, dėl kurių automobilio sistemų duomenys į oro pagalvių kontrolės modulį buvo pateikiami iškreipti ar visai nepateikiami.
2.12. Ar modulio duomenys (ataskaita) turi būti imami tik už nominalią vertę be ataskaitos analizės ir eismo įvykio vietos analizės? Atsakė, kad nuskaityti duomenys tyrimuose naudojami tiek, kiek jie susiję su tyrimo dalyku ir reikalingi pateiktų klausimų sprendimui.
2.13. Ar yra galimybė/tikimybė, kad prietaisas bus sugedęs ar jo naudotojas (ne kūrėjas), naudojantis šį įrenginį, gali tai nustatyti? Pagal kokius požymius? Atsakė, kad „Bosch CDR“ prietaiso, kaip ir bet kurio kito prietaiso veikimas prieš jo panaudojimą tikrinamas taip, kaip nustatyta gamintojo ir aprašyta eksploatavimo ir priežiūros taisyklėse.
2.14. Ar galima gautus duomenis laikyti patikimais, kai tyrimas atliktas po 6 mėnesių ir po to, kai automobilis jau buvo remontuojamas ne autorizuotame servise? Atsakė, kad nagrinėjamu atveju buvo suveikę automobilio „Lexus NX“ saugos oro pagalvės ir duomenys apie įvykį buvo įšaldyti (žr. 2.10. punktą).
2.15. Kaip svarbus elementas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra uždegimo ciklai (ignition cikle). Kaip jie įtakoja gautus duomenis iš įrenginio ACM? Kiek gali būti uždegimo ciklų? Atsakė, kad parametras Ignition Cycle informuoja apie tai, kiek kartų iš viso buvo įjungtas automobilio degimas iki registruoto eismo įvykio ir automobilio nuskaitymo metu. Eismo įvykio tyrimo aplinkybėms šis parametras neaktualus.
2.16. Ar labai svarbus faktorius yra šį tyrimą atlikti iškart po eismo įvykio, nes ACM modulyje esanti informacija gali būti redaguojama? Atsakymas. Žr. atsakymą į 8 klausimą (nuosprendyje į 2.10. punktą).
3. Klausimus, dėl specializuoto įrenginio „Bosch CDR“:
3.1. Kokių automobilių eismo įvykio duomenims nuskaityti gali būti naudojamas specializuotas įrenginys „Bosch CDR“? Kokių gamybos metų automobilių, kokių markių, modelių ir kitų parametrų? Atsakė, kad sąrašas yra https://www.boschdiagnostics.com.
3.2. Ar gali būti atvejų (tam tikri automobiliai, įvykiai, smūgiai, paties įrenginio ar jo programinės įrangos pažeidimai, gedimai ar kitos aplinkybės), kai specializuotas įrenginys „Bosch CDR“ negali būti naudojamas automobilių duomenims nuskaityti, kai jo nuskaityti duomenys gali būti netikslūs ar gali ženkliai padidėti paklaida? Atsakė, kad gali.
3.3. Ar eismo įvykio duomenų nuskaitymui ir jo tikslumui gali turėti įtakos automobilio būklė po eismo įvykio (automobilio deformacijos, galimi elektros įrangos, borto kompiuterio gedimai, ilgas automobilio laikymas nenaudojant įvairiomis oro ir meteorologinėmis sąlygomis ir pan.)? Atsakė, kad gali (t. 1, b. l. 143-147).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-07-26 ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) matyti, kad ekspertinį tyrimą atliko Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Vytautas Šakėnas, turintis 36 m. ekspertinio darbo stažą. Atlikus eismo įvykio ekspertizę pateiktos išvados, kad:
1. Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas apie 104 km/h greičiu Kareivių g. antra eismo juostą pravažiavęs sankryžą su Žirmūnų g., kada iki susidūrimo su automobilių „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vietos, matuojant išilgine kelio kryptimi, buvo apie 60,5 m atstumas, važiodamas apie 105 km/h pradėjo efektyviai stabdyti automobilį nusukdamas link važiuojamosios dalies kairės pusės. Dėl to automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į Kareivių g. važiuojamosios dalies kairę pusę ir važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų g., trečioje eismo juostoje, tikėtina, šio automobilio eksploatacinių skysčių valkos, kurį 6 pav. pažymėta raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje 58 km/h greičiu atsitrenkė į skersai gatvės važiuojamosios dalies apie 31 km/h greičiu judėjusio automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairį šoną galinėje srityje. Dėl smūgio automobilis „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) slinkdamas link gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sukosi apie svorio centrą prieš laikrodžio rodyklę, ir apsisukęs apie 360° kampu, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pasislinko link Nemenčinės pl. apie 16 m atstumą ir vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.
2. Nustatyti automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) judėjimo trajektoriją prieš eismo įvykį vairuotojui vykdant kairiojo apsisukimo manevrą ir kiek laiko iki automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkimo judėjo automobilis „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) prieš pat eismo įvykį išvystydamas tyrimo metu nustatyta apie 31 km/h greitį, negalima.
3. Automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) judėjimo trajektoriją prieš eismo įvykį vairuotojui važiuojant 105 km/h greičiu pavaizduota tiriamosios dalies 8 pav.
4. Tikėtina, kad automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su automobiliu „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) susidūrė Kareivių g. važiuojamosios dalies kairėje pusėje, važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų g., trečioje eismo juostoje, tikėtina, šio automobilio eksploatacinių skysčių valkos, kurį tiriamosios dalies 6 pav. pažymėta raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje.
5. Į klausimą, ar galima tiksliai (patikimai) nustatyti (apskaičiuojant ar modeliuojant specialiomis kompiuterinėmis programomis) automobilių važiavimo greičius, nežinant (negalint nustatyti) tikslios automobilių susidūrimo vietos – atsakyta išvados pirmame punkte.
6. Nustatyti, kur buvo automobilis „Lexsus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) tuo momentu, kai automobilis „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sudarė jo eismo juostoje kliūtį, negalima.
7. Automobilio „Lexus NX“, (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiuodamas 105 km/h greičiu pradėjo stabdyti automobilį, kada iki susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo apie 61 m atstumas, o iki susidūrimo buvo likę 2,6 s. Sprendžiant pagal 2019-08-23 įtariamojo apklausos protokole (1 t. b. 1. 84) užfiksuotus duomenis, automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas stabdė reaguodamas į kliūtį sudariusį automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)).
8. Automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas nepradedamas apsisukimo manevro Kareivių g. ruože, pažymėtame važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kada iš paskos keldamas grėsmę eismo saugumui artėjo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas važiuodamas 105 km/h greičiu ir stabdydamas automobilį Kareivių g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Nemenčinės pl., antroje eismo juostoje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kadangi priartėjus stabdomam automobiliui ties susidūrimo vieta, automobilis „Škoda Octavia“ būdamas dalinai kairėje važiuojamosios dalies pusėje, būtų nesudaręs kliūties automobilio „Lexus NX“ eismo juostoje. Automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiuodamas Kareivių g. važiuojamosios dalies antra eismo juosta nedidesnių kaip 50 km/h greičiu ir nei stabdydamas nei keisdamas judėjimo krypties, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio susidūrimo.
9. 2019-06-05 ekspertizės akte Nr. 11-194( 19)/11-967(19) skaičiuojant, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kai jo vairuotojas sureagavo į atsiradusią kliūtį ir pradėjo stabdyti ir skaičiuojant atstumą, kuris buvo reikalingas automobilio „Lexus NX“, važiuojančio šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, sustojimui, priimto lėtėjimo reikšmė 6,1 m/s2 buvo apskaičiuota pagal specializuoto įrenginio pateiktus duomenis apie automobilio greičio lėtėjimą prieš užfiksuotą eismo įvykį. Kompiuterio programa „PC-CRASH 12.0“, modeliuojant automobilių susidūrimą didžioji dalis pateikiamų parametrų yra sugeneruojami programos, o priimtų parametrų skaitmeninės reikšmės įeina į šių parametrų ribas.
10. Įrenginys „Bosch CDR“ nesukuria, nekeičia jokios informacijos, įrašytos automobilių sistemose, o skirtas tos informacijos nuskaitymui, kurį yra užfiksuojama ir įrašoma paties automobilio elektroniniuose moduliuose, t.y. nėra matavimo prietaisas, kuriam būtų reikalinga metrologinė patikra. Standartinės tyrimo procedūros nustato nuoseklių veiksmų eilę, tiriant atskirus eismo įvykius, tiriant atskiras transporto priemonių valdymo sistemas, ar padangų dehermetizacijos priežastis. Informacijos, sukuriamos ir įrašomos automobilio oro pagalvių valdymo modulyje „Airbag Control Module“, nuskaitymas atliekamas pagal įrenginio „Bosch CDR“ naudojimo instrukciją ir buvo atliktas eksperto, kuris buvo apmokytas dirbti su šiuo įrenginiu.
11. Į klausimą, kaip turėjo elgtis transporto priemonių vairuotojai susidariusiomis aplinkybėmis pagal saugaus eismo ir transporto eksploatacijos reikalavimus, - atsakyta, jog šio klausimo sprendimas nereikalauja specialių žinių eismo įvykių tyrimo srityje.
12. Automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja veiksmai, - Kareivių g. ruože, kurio priešingų krypčių važiuojamosios dalys, kaip matyti tiriamosios dalies 6 pav., atskirtos važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kurią kirsti draudžiama, darė kairiojo apsisukimo manevrą, kada iš paskos artėjo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame gatvės ruože 50 km/h greitį, dėl ko sudarė šio automobilio vairuotojui kliūtį, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Lexus NX“, (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo veiksmai, - Kareivių g. ruože, kuriame leistinas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo 105 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai - automobiliui „Škoda Octavia“, (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas vykdė kairiojo apsisukimo manevrą – nusuko automobilį į kairę, dėl ko jo vairuojamas automobilis gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“, kada automobilio „Leksus NX“ vairuotojui važiuojant ne didesniu, kaip 50 km/h greičiu, nei stabdant nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinime nurodyta, kad K. V. eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam L. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukėlė, nes, važiuodamas apie 104 km/h viršijo maksimalų leidžiamą greitį 50 km/h, važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į susidariusią eismo situaciją, t. y. atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir vairuojamos transporto priemonės nesustabdė bei neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsiradusi kliūtis, nurodyta kaltinime, tai K. V. vairuojamo automobilio priekyje Kareivių gatve pirma eismo juosta važiavęs, L. A. vairuojamas automobilis „Škoda Octavia“, kuris pradėjo apsisukinėti. Kaltinime taip pat nurodyta, kad dėl K. V. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kilo pasekmės, nesunkiai sužalotas L. A..
Kaltinime nurodyta, kad K. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeidė: 1) Kelių eismo taisyklių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 2) Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimą, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; 3) Kelių eismo taisyklių 129 punktą, kuriame numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Byloje buvo atliktos dvi eismo įvykio ekspertizės. Pirma ekspertizė atlikta administracinio nusižengimo byloje 2019-06-05, ekspertizės akto Nr. 11-194(19)-967(19). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos fotonuotraukos, reikšmingos automobilių susidūrimo vietai nustatyti, todėl siekiant pašalinti abejones dėl automobilių susidūrimo vietos, eismo įvykio mechanizmo ir kt., buvo paskirta antra eismo įvykio ekspertizė, kuri atlikta 2021-07-26, ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21).
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus laiko nustatyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiavo nuo Ozo g. pusės Kareivių gatve apie 104 km/h greičiu, pravažiavęs Kareivių gatvės sankryžą su Žirmūnų gatve, važiuodamas toliau antra eismo juosta, kada iki susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vietos, matuojant išilgine kelio kryptimi, buvo apie 60,5 m atstumas, važiodamas apie 105 km/h, pamatęs kliūtį, skersai gatve važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), pradėjo efektyviai stabdyti automobilį nusukdamas link važiuojamosios dalies kairės pusės. Dėl to automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į Kareivių g. važiuojamosios dalies kairę (priešingos eismo krypties) pusę ir važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų g., trečioje eismo juostoje, atsitrenkė į skersai gatvės važiuojamosios dalies apie 31 km/h greičiu judėjusio automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairį šoną galinėje srityje. Dėl smūgio automobilis „Škoda Octavia“ slinkdamas link gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sukosi apie svorio centrą prieš laikrodžio rodyklę, ir apsisukęs apie 360° kampu, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pasislinko link Nemenčinės pl. apie 16 m atstumą ir vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad automobilis „Lexus NX“ atsitrenkė priekine dalimi, daugiau dešine puse į skersai gatvės važiuojamosios dalies judėjusio automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairį šoną užpakalinėje srityje (užpakalinių durelių ir užpakalinio sparno srityse). Šią aplinkybę patvirtina ir fotonuotraukose, darytose eismo įvykio vietoje ir po jo (t. 1, b. l. 18-24, t. 2, b. l. 137-140), automobilio „Lexus NX“ techninės apžiūros 2019-05-16 akte (t. 1, b. l. 17), papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 14) užfiksuoti automobilių „Lexus NX“ ir „Škoda Octavia“ apgadinimai po eismo įvykio, o būtent automobilio „Škoda Octavia“ apgadintos užpakalinės kairės pusės: durys, ratas, sparnas, bamperis, žibintas; „Lexus NX“ priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai. Nustatyti automobilių apgadinimai ir automobilių padėtys po eismo įvykio, abiejose ekspertizės aktuose sudarė pagrindą teigti, kad kontakto metu tarp automobilių buvo kampas. 2019-06-05 ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kontakto metu tarp automobilio „Škoda Octavia“ kairiojo šono ir automobilio „Lexus NX“ dešiniojo šono buvo bukas kampas, atviras link užpakalinės dalies (ekspertizės akto 5 pav.). 2021-07-26 ekspertizės akte, nurodyta, kad susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Lexus NX“ priekinės plokštumos ir automobilio „Škoda Octavia“ kairiojo šono plokštumos buvo nedidelis smailas kampas, atviram link automobilio „Lexus NX“ kairiojo šono“.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nėra ginčo dėl automobilio „Škoda Octavia“ judėjimo, o būtent, kad automobilis „Škoda Octavia“ važiuodamas pirma eismo juosta pradėjo posūkio manevrą ir važiuodamas nedideliu greičiu, kirtęs antrą eismo juostą važiavo į priešingos kryptis eismo juostą. Tai, kad automobilis „Škoda Octavia“ iš pradžių važiavo pirma eismo juosta, eismo kryptimi nuo Kareivių gatvės sankryžos su Žirmūnų gatve, nurodė nukentėjusysis, liudytojai P. Š., T. J. ir pats kaltinamasis. Taip pat iš jų parodymų matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“ pradėjo staiga posūkio manevrą, vėliau važiavo nedideliu greičiu, kirto antrą eismo juostą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.
Nėra ginčo, dėl automobilio „Škoda Octavia“ padėties ir judėjimo po susidūrimo kad po smūgio į kairio šono galinę sritį minėtas automobilis prieš tai judėjęs skersai Kareivių gatvės važiuojamosios dalies, buvo bloškiamas smūgio kryptimi, apie savo centrą sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir priekine dalimi užvažiavęs ant šaligatvio (gatvės dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų g.), sustojo padėtyje, kurioje jis užfiksuotas po eismo įvykio.
Iš kaltinamojo K. V., nukentėjusiojo ir liudytojų P. Š. bei T. J. parodymų matyti, kad automobilis „Lexus“ važiuodamas tiesiai Kalvarijų gatve ir kirtęs Kareivių gatvės sankryžą su Žirmūnų gatve važiavo antra eismo juosta.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau kaltinamasis K. V. nesutiko, kad važiavo kaltinime nurodytu apie 104 km/h greičiu, taip pat nesutiko su tuo, kad jo veiksmai buvo kaltinime nurodyto eismo įvykio priežastis. Skiriasi ir kaltinamojo K. V. bei nukentėjusiojo L. A. pozicijos dėl automobilių susidūrimo vietos.
Byloje ištirti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, patvirtina, kad K. V. prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo apie 104 km/h greičiu. Šią aplinkybę patvirtina tyrimas, atliktas administracinio nusižengimo byloje (ekspertizės aktas Nr. 11-194(19)11-967(19), t. 1, b. l. 29-37) bei ekspertizė, atlikta šioje byloje (ekspertizės aktas Nr. Nr. 11-1532(21), ekspertų V. Leipaus bei V. Šakėno paaiškinimai teisme bei V. Leipaus paaiškinimo 2020-03-26 protokole užfiksuoti paaiškinimai (t. 1, b. l. 143-147), nešališkų liudytojų, kurie nepažįsta nei kaltinamo asmens nei nukentėjusiojo, T. J., S. B. parodymai. Abiejuose ekspertizės aktuose padaryta išvada, kad automobilio „Lexus NX“ vairuotojas (K. V.) važiavo apie 104 km/h greičiu. Greitis buvo nustatytas tiriant pateiktą automobilį, prie jo, per standartinę diagnostikos jungtį (OBD), prijungus specializuotą įrenginį „Bosch CDR“, skirtą nuskaityti informaciją, sukuriamą ir įrašomą automobilių elektroninių sistemų, kai įvyksta registruojamas įvykis. Išnagrinėjus ataskaitoje pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad automobilio „Lexus NX“ oro pagalvių valdymo modulyje (Airbag Control Module, toliau – ACM) yra padarytas įrašas apie registruojamą įvykį. Iš ataskaitos apie pagrindinius automobilio „Lexus NX“ judėjimo ir valdymo parametrus, nustatyta, kad 4,6 s iki įvykio registravimo momento automobilio „Lexus NX“ važiavimo greitis buvo 103 km/h, 2,6 s iki įvykio registravimo – 105 km/h, atkarpoje nuo 2,6 s iki 2,1 s iki susidūrimo vairuotojas nuspaudė stabdžių pedalą, o tuo metu važiavimo greitis buvo 104 km/h. Dėl automobilio „Lexus NX“ oro pagalvių valdymo modulyje padarytų įrašų patikimumo, apklaustas pirmą tyrimą atlikęs specialistas V. Leipus nurodė, kad visuose tyrimuose taikomos tik tinkamai patvirtintos ir įteisintos metodikos. Tyrimo metu duomenys buvo nuskaityti specializuotu „Bosch CDR“ įrenginiu, tiesiogiai prisijungus prie automobilio „Lexus NX“ per standartinę diagnostikos jungtį OBD. Nuskaitymus atlieka šį įrenginį naudoti apmokytas ekspertas, praėjęs standartinius 5 dienų IbB Engineering GmbH rengiamus mokymus Vokietijoje. Turimas įrenginys „Bosch CDR“, nuskaitydamas automobilio ACM duomenis, šių duomenų nekeičia, neredaguoja, o tik nuskaito automobilio sistemų įrašytą informaciją ir ją pateikia tyrėjams suprantama forma. Jei įvykio metu suveikė oro pagalvės, tuomet to įvykio duomenys yra įšaldomi, jų perrašyti negalima. Eismo įvykių tyrimo ekspertams nežinomi legalūs šių duomenų pakeitimo ar sunaikinimo būdai. Įrenginys „Bosch CDR“ nuskaitydamas automobilio AMC duomenis, šių duomenų niekaip nekeičia. Nagrinėjamu atveju buvo suveikę automobilio „Lexus NX“ saugos oro pagalvės ir duomenys apie įvykį buvo įšaldyti (t. 1, b. l. 143-147). Teisme V. Leipus patvirtino savo išvadas, dėl nustatyto greičio. Nurodė, kad „Bosch CDR“ įrenginys yra skirtas būtent duomenims, kurie buvo sukurti eismo įvykio metu, nuskaityti. Įrenginys pats duomenų nesukuria, jis nuskaito tą informaciją, kurią įrašo automobilis. Šiuo atveju, automobilio duomenys yra apie patį susidūrimo momentą ir 5 sekundės iki susidūrimo momento, ką tuo laiku veikė automobilis ir jo vairuotojas. Įvykus eismo įvykiui ir iššovus automobilio oro pagalvėms, duomenys yra įšaldomi. Jų perrašyti programiškai nelabai įmanoma, tuos duomenis galima tik fiziškai sunaikinti arba pakeisti pagalvių modulį, bet tai atsekama. Jeigu jie gavo šiuos duomenis, tai jais galima pasitikėti. Ekspertizės akte Nr. 11-1532(21) nurodytos tapačios aplinkybės dėl automobilio „Lexus NX“ greičio iki stabdymo. Dar kartą patvirtinta, kad įrenginys „Bosch CDR“ nesukuria, nekeičia jokios informacijos, įrašytos automobilių sistemose, o skirtas tos informacijos nuskaitymui, kuri yra užfiksuojama ir įrašoma paties automobilio elektroniniuose moduliuose, t. y. nėra matavimo prietaisas, kuriam būtų reikalinga metrologinė patikra (t. 2, b. l. 170-182). Kad automobilis „Lexus NX“ stipriai viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį patvirtino ir liudytojai T. J. bei S. B.. T. J. automobilio „Lexus NX“ važiavimo greitį įvertino apie 90 km/h ar daugiau, pažymėjo, jog automobiliui „Lexus NX“ pravažiavus pro stovintį automobilį, kuriame jis sėdėjo su draugais, pastarasis nuo susidariusio vėjo gūsio susiūbavo. Liudytojas S. B. nurodė, jog nors į kelią nežiūrėjo, maigė telefoną, sėdint pajuto, kad pralėkė automobilis. Jo nuomone, automobilis pralėkė greičiau nei leistina, nes jų automobilis sujudėjo, buvo vėjo gūsis. Kai automobilis pro juos pravažiavo, buvo pojūti, kad pravažiavo didelis automobilis. Taigi, šie ištirti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma patvirtina aplinkybę, kad K. V. dar iki sankryžos ir iki stabdymo kirtus sankryžą, stengiantis išvengti eismo įvykio, važiavo apie 104 km/h greičiu bei paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis artėdamas link sankryžos sumažino greitį bei, kad važiavo apie 64 km/h greičiu. Nustatyta aplinkybė dėl greičio viršijimo patvirtina ir tai, kad K. V. važiavo viršydamas gyvenvietėse leistiną maksimalų 50 km/h greitį, KET 127, 129 punktų reikalavimus.
Teismui nekyla abejonių ir dėl automobilio „Škoda Octavia“ judėjimo greičio prieš pat susidūrimą, kuris, kaip nustatyta 2021-07-26 ekspertizės akte, prieš pat eismo įvykį buvo išvystytas apie 31 km/h. 2019-06-05 ekspertizės akte Nr. 11-194(19)/11-967(19) buvo nustatyta, kad automobilis „Škoda Octavia“ prieš eismo įvykį važiavo apie 33 km/h greičiu. Išklausius eksperto Vytauto Šakėno paaiškinimus matyti, kad abiejose ekspertizėse nustatytas šis rodmuo nėra prieštaringas, jis skiriasi tik dėl to, kad eismo įvykio ekspertizėse buvo nustatytos skirtingos automobilių susidūrimo vietos. Ekspertas V. Šakėnas nurodė, jog jam buvo pateiktos nuotraukos, kurių kolega darydamas išvadą neturėjo. Pirmoje eismo įvykio ekspertizėje nustačius susidūrimo vietą arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto, jei žiūrėti link Nemenčinės plento, dvigubo ženklinimo linijos, „Škoda Octavia“ turėjo pasislinkti didesnį šiek tiek atstumą, o jo išvadoje nustatyta, kad susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, todėl „Škoda Octavia“ iki tos padėties, kuri nustatyta po eismo įvykio, turėjo pasislinkti mažesnį atstumą ir gaunasi, kad greitis šiek tiek mažesnis. Iš eksperto paaiškinimų matyti, kad automobilio „Škoda“ greitis buvo nustatytas pagal jo persislinkimo nuo susidūrimo vietos iki padėties, kur buvo fiksuotas po eismo įvykio. Jei automobilis „Škoda“ smūgio metu stovėtų ir nejudėtų, po smūgio į galinį kairį ratą, automobilis nebūtų nuslinkęs iki bortelio ir neatsitrenktų į jį. Kad automobilis „Škoda Octavia“ darydamas apsisukimo manevrą judėjo nedideliu greičiu patvirtino ne tik nukentėjusysis, vairavęs minėtą automobilį, bet ir teisme apklaustas liudytojas T. J.. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nėra pagrindo abejoti eksperto V. Šakėno išvada dėl automobilio „Škoda Octavia“ greičio prieš pat eismo įvykį.
Kaip minėta, byloje yra ginčas dėl automobilių susidūrimo vietos. Pagal pirmo, 2019-06-05 ekspertizės akto Nr. 11-194(19)/11-967(19) duomenis, automobilių susidūrimas tikėtina įvyko automobiliui „Lexus NX“ būnant antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Valakampių tilto, pravažiavus sankryžą su Žirmūnų gatve, o automobilis „Škoda Octavia“ buvo pasisukęs skersai kelio, kirtęs dvigubą ištisinę liniją ir priekine dalimi įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Šios ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuota jokių pėdsakų ar daiktinių įrodymų bei nepateikta eismo įvykio vietos nuotraukų iš kurių sprendžiant būtų galima nustatyti automobilių susidūrimo vietą, tikėtinas automobilių susidūrimo mechanizmas nustatytas kompiuterine programa „PC-Crash 12.0“.
Pagal 2021-07-26 ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) išvadas, tikėtina, kad automobilis „Lexus NX“ su automobiliu „Škoda Octavia“ susidūrė Kareivių gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų gatve, trečioje eismo juostoje, tikėtina, šio automobilio eksploatacinių skysčių valkos, kuri tiriamosios dalies 6 paveikslėlyje pažymėta raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje.
Teismas pažymi, jog atliekant antrą eismo įvykio ekspertizę, ekspertui buvo pateikta papildoma medžiaga – fotonuotraukos, kurių nebuvo atliekant pirmą eismo įvykio ekspertizę. Iš Eismo įvykio plano ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilių „Škoda Octavia“ ir automobilis „Lexus NX“ padėtys po eismo įvykio užfiksuotos priešingos krypties eismo juostoje. Automobilis „Lexus NX“ sustojo trečioje eismo juostoje, važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Kareivių gatve link sankryžos su Žirmūnų gatve, lygiagrečiai priešingų eismo krypčių ženklinimui. Ekspertizės akte Nr. II-1532 (21) nurodyta, kad iš nuotraukos (paveikslėlis 6) matyti, jog toje pačioje eismo juostoje, kurioje sustojo automobilis „Lexus NX“, tikėtina, matosi automobilio „Lexus NX“ eksploatacinių skysčių valka. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas Vytautas Šakėnas parodė, kad nustatė automobilių susidūrimą priešingos krypties eismo juostoje remdamasis duomenimis, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose ir pagal automobilio „Lexus NX“ padėtį po eismo įvykio. Nurodė, jog iš eismo įvykio vietoje darytų nuotraukų matosi, kad būtent priešingos krypties eismo juostoje išdėstytos visos nuolaužos, be to ir „Lexus NX“ stovi priešingos krypties eismo juostoje tiesioje padėtyje. Jei „Lexus NX“ stovėtų antroje eismo juostoje, tai ir šiukšlės būtų kitaip išsidėsčiusios. Tie objektyvūs duomenis leido teigti, kad asmenų, nurodančių, kad susidūrimas įvyko ne priešingos krypties eismo juostoje, o antroje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis „Lexus NX“, prieštarauja objektyviems duomenims. Ekspertas nurodė, jog šiuo atveju nėra jokių duomenų, kurie nurodytų, kad susidūrimas įvyko važiuojamosios dalies kraštinėje kairėje eismo juostoje, skirtai važiuoti link Nemenčinės pl. Skysčių valka eismo įvykio vietoje rodo, kad susidūrus automobiliams pažeidžiamos tam tikros automobilių sistemos (pavyzdžiui plovimo bakelis, radiatorius, kurie randasi automobilių priekinėje dalyje) ir dėl to tos sistemos išsihermetina, o eksploataciniai skysčiai pradeda lietis ant važiuojamosios dalies. Skysčių valkos pradžia duoda galimybę spręsti apie transporto priemonių susidūrimo vietą, nes tos sistemos yra po spaudimu ir ten neįvyksta savaiminis lašėjimas, greičiausia tas skystis dar ir išpurškiamas su tam tikru slėgiu ir jis pradeda skleistis važiuojamojoje dalyje labai sąlyginai nedideliame atstume nuo tos vietos, kur įvyksta transporto priemonių susidūrimas. Todėl skysčių valkos pradžia yra vienas iš požymių nurodančių susidūrimo vietą. Taip pat nurodė, kad automobilis „Škoda Octavia“ buvo bloškiamas „Lexus NX“ judėjimo kryptimi. Jis bloškiamas tuo pačiu sukosi. Automobilis „Škoda“ negalėjo slinkti link sankryžos, kai gavo smūgį į galinį ratą. Taip pat nurodė, kad automobilio „Lexus LX“ greičio mažėjimas prasideda su vairo pasukimu į kairę kažkiek laipsnių kampu, ir tie duomenys rodo, kad buvo stabdymas, ir tuo pačiu buvo vairo pasukimas į kairę pagal pateiktą lentelės išklotinę. Jo tyrimo 5 puslapyje matosi, kad likus iki susidūrimo 1,6 s greitis jau yra 95 km/h, vairas pasuktas 10,5 laipsniais; kai greitis yra 81 km/h, vairas yra pasuktas 27 laipsniais, o likus 0,6 s iki smūgio – vairas jau atsukinėjamas į dešinę ir greitis 66 km/h; smūgio metu 58 km/h Tuo momentu, kai buvo nusukinėjamas į kairę automobilis, tai greitis staigiai mažėjo. Būtent nuo to 27 laipsnių kampo iki 13,5 kampo, tai tie duomenys rodo, kad automobilis „Lexus“ nenuvažiavo į kairę, o sustojo lygiagrečiai važiuojamosios dalies, kur buvo užfiksuotas.
Taigi, nors 2019-06-05 ekspertizės akte Nr. 11-194(19)/11-967(19) nurodyta kita automobilių susidūrimo vieta, nei nustatyta antros eismo įvykio ekspertizės metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pirmos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilis „Lexus NX“ važiavo tiesiai Kareivių gatve, tačiau nėra nurodyta kurioje eismo juostoje, o atliekant antrą eismo įvykio ekspertizę, automobilio „Lexus NX“ judėjimo ir valdymo parametrai atkurti, priimant, kad automobilio „Lexus NX“ vairuotojas per sankryžą su Žirmūnų gatve ir už jos, kaip jis pats nurodė (t. 1, b. l. 84) bei nurodė liudytojai T. J. bei P. Š., nukentėjusysis, važiavo antra eismo juosta. Be to, pirmame ekspertizės akte išvados dėl automobilių susidūrimo padarytos neturint objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie galimą automobilių susidūrimo vietą, nes eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuota jokių pėdsakų ar daiktinių įrodymų iš kurių sprendžiant būtų galima nustatyti automobilių susidūrimo vietą bei nebuvo pateiktos eismo įvykio vietos nuotraukos, turėjusios reikšmės automobilių susidūrimo vietos nustatymui, kurios buvo pateiktos ekspertui, atlikusiam antrą eismo įvykio ekspertizę.
Pirmos ekspertizės išvadų dėl automobilių susidūrimo vietos nepatvirtina ir Eismo įvykio vietos plane nurodyta galima automobilių susidūrimo vieta, kuri taip pat pažymėta Kareivių gatvės antroje eismo juostoje, t. y. eismo juostoje, kuria važiavo automobilis „Lexus NX“ . Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad automobilių atžvilgiu ir važiuojamosios dalies skersinių matmenų atžvilgiu galimos automobilių susidūrimo vietos padėtis nebuvo užfiksuota. Be to, plane neužfiksuota jokių pėdsakų ar daiktinių įrodymų, kurie padėtų nustatyti eismo įvykio vietą, nors, kaip paaiškėjo teisminio tyrimo metu, susidūrimo metu susidarė automobilių nuolaužos, paliktas išsiliejusių skysčių pėdsakas, kurių išsidėstymas nesutampa su nurodyta galima susidūrimo vieta. Visa tai rodo, kad galima automobilių susidūrimo vieta plane nurodyta galimai iš įvykio vietoje buvusių asmenų teiginių, nekreipiant dėmesio į objektyvius duomenis (automobilių nuolaužas, išsiliejusius skysčius) ir jų neužfiksuojant.
Žemesnės instancijos teismas
Iš tiesų, kaip teigia kaltinamojo gynėjas, liudytojas P. Š. taip pat nurodė, kad automobiliai susidūrė antroje eismo juostoje, eismo kryptimi link Valakampių tilto. Teismo nuomone, šio liudytojų parodymų patikimumo, dėl automobilių susidūrimo vietos, negalime atsietai vertinti nuo jo kitų parodymų. Pažymėtina, kad šis liudytojas ne tik nurodė, kad automobiliai susidūrė eismo juostoje, kurioje automobilis „Lexus NX“ važiavo, bet taip pat nurodė, kad automobilis „Leksus NX“ po eismo įvykio sustojo savo važiuojamoje dalyje, t. y. toje pačioje eismo juostoje, kuria ir judėjo, o tai prieštarauja fotonuotraukose užfiksuotai automobilio „Lexus NX“ padėčiai, kuri yra už dvigubos ištisinės linijos, priešingos krypties eismo juostoje. Nustatytas liudytojo parodymų prieštaravimas objektyviems duomenims rodo, kad liudytojas gali netiksliai prisiminti įvykio aplinkybes dėl automobilių susidūrimo vietos ar neteisingai jas įvertinti, nes automobilių susidūrimo metu, užpakalinė automobilio „Lexus NX“ dalis buvo būtent minėtoje antroje eismo juostoje, kuria šis automobilis važiavo (2021-07-26 ekspertizės aktas Nr. 11-1532(21); pavaizduota 8 paveikslėlyje), o liudytojo vairuojamas automobilis stovėjo už Kareivių g. sankryžos su Žirmūnų gatve, laukdamas posūkio į kairę, todėl, atsižvelgiant į nustatytą eismo įvykio mechanizmą, automobilių susidūrimo metu liudytojas iš esmės matė automobilio „Lexus NX“ užpakalį, eismo įvykis įvyko šalia priešingas eismo kryptis skiriančio ženklinimo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas šioje dalyje liudytojo P. Š. parodymais nesivadovauja. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo T. J. parodymus šioje dalyje.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad atliekant antrą eismo įvykio ekspertizę, ekspertui buvo pateiktos papildomos fotonuotraukos, darytos po eismo įvykio, kurių nebuvo atliekant pirmą ekspertizę. Taip pat nustatant automobilio „Lexus NX“ judėjimo ir valdymo parametrus, priimta, kad automobilio vairuotojas per sankryžą su Žirmūnų gatve, kaip jis pats nurodė, važiavo antra eismo juosta, kas atitinka ir nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų T. J. ir P. Š. parodymus. Taip pat nustatyta ir aplinkybė (kaip ir pirmoje išvadoje), kad automobilis „Lexus NX“ pradėjo stabdyti ir tuo pačiu metu nusukinėti į kairę. O pirmoje ekspertizėje nurodyta tik, kad automobilis „Lexus NX“ prieš stabdymą važiavo tiesiai Kareivių gatve, po to pradėjo stabdyti ir nusukinėti į kairę. Tai rodo, kad antros ekspertizės metu nustatant automobilio „Lexus NX“ judėjimo ir valdymo parametrus, buvo vadovautasi tikslesniais duomenimis, dėl automobilio „Lexus NX“ važiavimo kirtus sankryžą su Žirmūnų gatve. Be to, kaip jau minėta antrą eismo įvykio ekspertizę atliekančiam ekspertui pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi ir automobilių padėtys po eismo įvykio, nuolaužos, kurios buvo būtent priešingos krypties eismo juostoje bei automobilio „Lexus NX“ skysčių valka, kurios pradžia leidžia nustatyti automobilių susidūrimo vietą ir, kuri buvo priešingos eismo krypties juostoje, šiek tiek tolėliau už toje pačioje eismo juostoje sustojusio automobilio „Lexus NX“. Iš eksperto V. Šakėno paaiškinimų matyti, kad fotonuotraukose užfiksuoti duomenys buvo reikšmingi nustatant automobilių susidūrimo vietą. Teisme apklaustas ekspertas Vytautas Šakėnas palaikė savo išvadą, taip pat ir dėl automobilių susidūrimo vietos nustatymo, išsamiai paaiškino prieštaravimus tarp savo padarytos išvados ir pirmos ekspertizės matu padarytos išvados, dėl automobilių susidūrimo vietos, akcentuodamas tai, kad atliekant pirmą ekspertizę ekspertai neturėjo automobilių susidūrimo vietai nustatyti reikšmingos medžiagos, kuri buvo pateikta jam, taip pat išsamiai paaiškino, kodėl automobilių susidūrimas negalėjo įvykti antroje eismo juostoje, važiuojant Kareivių gatve link Valakampių, už Kareivių gatvės sankryžos su Žirmūnų gatve. Antroje eismo įvykio ekspertizėje nustatyta automobilių susidūrimo vieta atitinka nukentėjusiojo parodymus, kuris dar prieš atliekant antrą eismo įvykio ekspertizę teigė, kad pats smūgis buvo jau priešingos eismo krypties juostoje, kai automobilio „Lexus NX“ daugiau nei pusė buvo išlindus į priešpriešinio eismo juostą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirma ekspertizė padaryta neturint visų reikšmingų duomenų automobilių susidūrimo vietai nustatyti bei kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, automobilių susidūrimo vietą nustato remdamasis 2021-07-26 ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) išvadomis bei eksperto Vytauto Šakėno paaiškinimais, kurie pagrindžia būtent nukentėjusiojo L. A. parodymus dėl automobilių susidūrimo vietos. Taigi, teismas konstatuoja, kad automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su automobiliu „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) susidūrė Kareivių gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link sankryžos su Žirmūnų gatve, trečioje eismo juostoje, šio automobilio eksploatacinių skysčių valkos, pažymėtos ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) tiriamosios dalies 6 paveikslėlyje raudona brūkšnine linija, pradžios zonoje.
Teisminio nagrinėjimo matu kilo ginčas ir dėl to, kurio gi vairuotojo padaryti kelių eismo pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Abiejose ekspertizės aktuose nustatyta, kad techniniu požiūriu abiejų vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu sąlygoje šio eismo įvykio kilimą. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytą automobilių susidūrimo vietą, teismas remiasi ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21)O išvada dėl šių aplinkybių, o būtent, kad:
1. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo veiksmai, Kareivių g. ruože, kurio priešingų krypčių važiuojamosios dalys, atskirtos važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kurią kirsti draudžiama, darė kairiojo apsisukimo manevrą, kada iš paskos artėjo automobilis „Lexus NX“, kurio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame gatvės ruože 50 km/h greitį, dėl ko sudarė šio automobilio vairuotojui kliūtį, - buvo neprimtini ir techniniu požiūri sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas nepradedamas apsisukimo manevro Kareivių g. ruože, pažymėtame važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kada iš paskos keldamas grėsmę eismo saugumui artėjo automobilis „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio.
2. Automobilio „Lexus NX“, vairuotojo veiksmai, - Kareivių g. ruože, kuriame leistinas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo 105 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai - automobiliui „Škoda Octavia“, kurio vairuotojas vykdė kairiojo apsisukimo manevrą - nusuko automobilį į kairę, dėl ko jo vairuojamas automobilis gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“, kada automobilio „Lexus NX“ vairuotojui važiuojant nedidesniu, kaip 50 km/h greičiu, nei stabdant nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Automobilio „Lexus NX“ vairuotojas važiuodamas 105 km/h greičiu ir stabdydamas automobilį Kareivių g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Nemenčinės pl., antroje eismo juostoje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“, kadangi priartėjus stabdomam automobiliui ties susidūrimo vieta, automobilis „Škoda Octavia“ būdamas dalinai kairėje važiuojamosios dalies pusėje, būtų nesudaręs kliūties automobilio „Lexus NX“ eismo juostoje. Automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas važiuodamas Kareivių g. važiuojamosios dalies antra eismo juosta nedidesnių kaip 50 km/h greičiu ir nei stabdydamas nei keisdamas judėjimo krypties, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio susidūrimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abiejų automobilių vairuotojai pažeidė KET taisykles ir techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Tokiomis aplinkybėmis, kai tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažeidė KET reikalavimus, spręstina, kieno pažeidimai sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (Kasacinė nutartis Nr. 2K-151/2011).
Kaip nustatyta pirmiau, K. V. pažeidė KET 127 punkto ir 129 punkto reikalavimus, nes važiuodamas Kareivių gatve kaltinime nurodytoje vietoje apie 104 km/h greičiu, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį. Kaltinime taip pat nurodyta, kad K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punktą, kuris įpareigoja, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismas pažymi, jog šis įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. V. važiavo 104 km/h greičiu Vilniaus m., kuriame net esant vėlyvam paros metui (tarp 4-5 h nakties), eismas keliais vyksta nuolat. Kaltinamasis K. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad automobilį „Škoda Octavia“ matė dar tada, kai pastarasis išsuko iš Žirmūnų gatvės į Kareivių gatvę, o pradėjo stabdyti, kai pamatė, kad „Škoda Octavia“ staigiai pasuko atlikti posūkio manevrą. Ekspertizės akto Nr. 11-1532 (21) duomenimis, automobilio „Lexus NX“ vairuotojas važiuodamas 150 km/h greičiu pradėjo stabdyti automobilį, kada iki susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“ buvo apie 61 m atstumas, o iki susidūrimo buvo likę 2,6 s. Teisme apklaustas ekspertas V. Šakėnas paaiškino, kad automobilis „Lexus“ ne lėtino greitį, o buvo efektyvus stabdymas. Jei būtų neefektyviai lėtinamas greitis, nebūtų sumažinęs iki tokio greičio, su kuriuo trenkėsi į tą automobilį „Škoda“. Užfiksuojamas greičio mažėjimas, kai užfiksuojamas vairo pasukimas į kairę kažkiek laipsnių kampu. Tyrimo 5 puslapyje, lentelėje matosi, kad likus 4,6 s iki susidūrimo greitis buvo 103 km/h; 2,1 s - 104 km/h, o vairas buvo pasuktas 3 laipsniais; likus 1,6 s, greitis jau yra 95 km/h, o vairas pasuktas 10,5 laipsniais; kai greitis yra 81 km/h, vairas yra pasuktas 27 laipsniais; likus 0,6 s iki smūgio – vairas jau atsukinėjamas į dešinę ir greitis 66 km/h; smūgio metu 58 km/h. Iš ekspertizės akte padarytų išvadų matyti, kad automobilio „Lexus NX“ vairuotojui važiuojant nedidesniu, kaip 50 km/h greičiu, nei stabdant nei keičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Be to, automobilio „Lexus NX“ vairuotojas važiuodamas net 105 km/h greičiu bei stabdydamas automobilį Kareivių g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Nemenčinės pl., antroje eismo juostoje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“, kadangi priartėjus stabdomam automobiliui ties susidūrimo vieta, automobilis „Škoda Octavia“ būdamas dalinai kairėje važiuojamosios dalies pusėje, būtų nesudaręs kliūties automobilio „Lexus NX“ eismo juostoje.
Taigi, kaip minėta, iš kaltinamasis K. V. parodymų matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“ jam buvo matomas dar prieš įsukant į Kareivių gatvę. Tačiau nustatyta, kad jis greičio nelėtino, o pradėjo staigiai stabdyti likus apie 61 m atstumui iki susidūrimo, kai „Škoda Octavia“ darė posūkį ir išvažinėjo į priešingos krypties eismo juostą. Taigi, matydamas priešais važiuojantį ta pačia kryptimi automobilį, K. V. greičio nelėtino, pradėjo stabdyti tik kai automobilis „Škoda Octavia“ sudarė jam kliūtį, tačiau dėl stipriai viršijamo greičio jam sustoti iki kliūties nepavyko, pavyko tik sumažinti greitį beveik per pusę, iki 58 km/h (greitis nustatytas smūgio metu). K. V. važiuojant leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, pastebėjus kliūtį apie 61 m atstumu, jis būtų sustabdęs automobilį, dar daugiau, net nestabdydamas ir nekeisdamas judėjimo krypties, nebūtų susidūręs su automobiliu „Škoda Octavia“, kuris automobilių susidūrimo metu jau buvo priešingos eismo krypties eismo juostoje. Jei K. V. nebūtų sukęs automobilio vairo į kairę, kai važiavo 105 km/h greičiu, o po to stabdė, automobilis „Škoda Octavia“, būdamas dalinai kairėje važiuojamosios dalies pusėje, taip pat nebūtų sudaręs kliūties automobiliui „Lexus NX“. Taigi K. V. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Škoda Octavia“, bet viršydamas leistiną maksimalų greitį daugiau nei dvigubai, važiavo nesaugiu greičiu ir, dėl viršyto daugiau nei dvigubai leidžiamo maksimalaus greičio, jis nesugebėjo tinkamai įvertinti susidariusios eismo situacijos, sustabdyti automobilio iki kliūties ar saugiai ją apvažiuoti ir išvengti susidūrimo.
Teismas sutinka su kaltinamojo K. V. gynėju, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į specialisto išvadose nurodytus duomenis, administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu L. A. duomenis (t. 1, b. l. 7), šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusysis, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>; 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 3 priedo 1.3 punktą, kuriame draudžiama kirsti dvigubą ištisinę liniją. Taigi, nukentėjusiojo L. A. veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 9 punkte, 101 punkte nustatytiems reikalavimams ir 3 priedo 1.3 punkte nustatytam draudimui. Nukentėjusiojo elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams (darė posūkio manevrą ir kirto važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET liniją 1.3, kurią kirsti draudžiama, t. y. darė kairiojo apsisukimo manevrą, kada iš paskos artėjo automobilis „Lexus NX“, kurio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame gatvės ruože 50 km/h greitį, dėl ko sudarė šio automobilio vairuotojui kliūtį), buvo nepriimtinas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau, nukentėjusiojo veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių (jis automobilių susidūrimo metu jau buvo išvažiavęs į priešingos eismo krypties eismo juostą), jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir K. V., todėl pagrindinė autoavarijos priežastis yra kaltinamojo K. V. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu L. A. sveikatos sutrikdymu. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuoti teisingai. Viršyto greičio dydis ir vieta rodo, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu pasitikėjimu, t. y. numatė, kad dėl jo veikimo (didelio greičio viršijimo) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvykti eismo įvykis, dėl kurio gali būti sutrikdyta kitų žmonių sveikata), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Kita vertus, nukentėjusiojo L. A. elgesį, prieštaraujantį Kelių eismo taisyklių reikalavimams, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti rizikingu, turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė vertinama, kaip kaltinamo K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei spręsdamas civilinį ieškinį.
Dėl bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis praeityje neteistas, 2020-04-17 duomenimis buvo baustas penkis kartus administracine tvarka, 4 administraciniai nusižengimai, susiję su KET reikalavimų pažeidimu (stovėjo pėsčiųjų perėjoje ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas; kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pažeidimas; draudimo vairuotojams naudotis rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis; vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), baudos sumokėtos, nuobaudos nebegaliojo. Kaip nustatyta pirmiau, kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusikaltimą įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei tai, kad dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, apgadinti du automobiliai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, kuris gali būti skiriamas padarius neatsargius nusikaltimus.
Taip pat teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti nagrinėjamu atveju būtina skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę (eismo įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, eismo įvykio kilimui iš dalies turėjo įtakos ir rizikingas kito vairuotojo elgesys), kaltinamojo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris savo pobūdžiu, teismo nuomone, itin šiurkštus (daugiau nei dvigubai viršytas leistinas maksimalus greitis mieste), tai, kad pagal ANK 416 straipsnį, už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h privalomas specialiosios teisės atėmimas, kai viršytas greitis net nesukelia pasekmių, o šiuo atveju, dėl eismo įvykio, sužalotas nukentėjusysis, smūgis į jo automobilį buvo stiprus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnės pasekmės – būtina skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, nustatant minimalų (1 metų) specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „L“ priteisti jam 1 038 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti jam iš kaltinamojo 500 Eur proceso išlaidų, už advokato darbą (t. 2, b. l. 28-54).
Ieškinyje nurodo, kad kaltinamojo transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovą AB „L“, dėl eismo įvykio buvo pradėta žalos byla Nr.211199-1073585, todėl jis teikia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo kaltinamojo vairuojamos transporto priemonės draudikui.
Patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad eismo įvykio metu buvo sudaužytas jo automobilis „Škoda Octavia“. Atsakovė AB „L“, įvertinusi jo apgadintą transporto priemonę, nustatė, kad iki eismo įvykio jos vardinė vertė buvo 1 300 Eur, likutinė vertė po eismo įvykio - 262 Eur, todėl turtinė žala dėl sudaužyto automobilio yra 1 038 Eur. Su šiuo turtinės žalos paskaičiavimu jis sutinka ir prašo šią sumą priteisti iš AB „L“.
Vertindamas patirtą neturtinę žalą, nurodo, kad eismo įvykio metu jam lūžo kairės pusės mentė. Dėl šio sužalojimo jis gydėsi nuo 2018-12-15 iki 2019 m. gegužės mėnesio. Visą laiką kairė ranka buvo sutvarstyta, tvarstį jis nešiojo iki pat 2019 m. gegužės (virš keturių mėnesių). Dėl to jis jautė didelius nepatogumus: negalėjo gulėti ant nugaros, gulėjo tik ant šono, pilvo, pirmus du mėnesius į tualetą buvo sunku vaikščioti, sunku buvo maudytis duše, reikėdavo nusiimti įtvarą, kairę ranką prisirišti su bintu, dėl to padidėdavo skausmai. Taip pat buvo apsunkintas jo judėjimas, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o automobilio vairuoti negalėjo, pas gydytojus tekdavo keliauti viešuoju transportu. Jis negalėjo pasidaryti valgyti, nes sutuoktinė dirbdavo, jam tekdavo būti su (duomenys neskelbtini) metuku vaiku, jį prižiūrėti, o su sutvarstyta ranka, tai buvo labai sunku. Taip pat nurodo, kad pabaigus gydimą, skausmai vis tiek būdavo, todėl prieš išeinant į darbą jam suleido vaistų, kurie pusei metų pašalina skausmą, sutepa sąnarį. Ranka iki šiol retkarčiais skauda. Iš esmes gydymas užtruk apie metus. Todėl pasak nukentėjusiojo, akivaizdu, kad jis dėl eismo įvykio patyrė skausmus, nepatogumus, pergyvenamus. Pažymėjo, kad AB „L“ aukščiau nurodytoje žalos byloje jo patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur, bet pasisakė, kad išmokėjimo klausimas bus išspręstas tik nustačius eismo įvykio kaltininką. Jis su nustatytu žalos dydžiu sutinka ir prašo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginto priteisti iš AB „L“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad advokatui už darbą sumokėjo 500 Eur, prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo.
Civilinė atsakovė AB „L“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 2, b. l. 63-74) ir rašytinius paaiškinimus. Atsiliepime nurodė, kad draudikas neginčija civilinio ieškovo pateiktų reikalavimų aptartoje apimtyje, tuo atveju, jei teismas nustatys, jog atsakomybė dėl eismo įvykio kyla kaltinamajam. Nukentėjusysis prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei ir 1 038 Eur turtinei žalai atlyginti, būtent tokio dydžio draudimo išmoką neturtinei ir turtinei žalai atlyginti yra apskaičiavęs draudikas. Neturtinės žalos dydį, t. y. 2 000 Eur, nustatė draudiko gydytoja ekspertė, įvertinusi visus gautus medicininius dokumentus, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nukentėjusiajam konstatuotą diagnozę, skirtą gydymą, reabilitaciją, nedarbingumo laikotarpį. Draudiko vertinimu, būtent tokio dydžio draudimo išmoka, tinkamai atlygintų nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, tiek kiek ji gali būti atlyginama dėl savo specifikos. Turtinę žalą draudiko ekspertas nustatė pagal sunaikinto turto rinkos vertę ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, t. y. kai būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto vertės iki eismo įvykio arba didesnės (Lietuvos vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktas). Nagrinėjamu atveju draudiko ekspertas nustatė, kad „Škoda“ vertė iki eismo įvykio buvo 1 300 Eur, o remonto kaina – 1 224,85 Eur (su PVM), t. y. daugiau nei 75 procentai rinkos vertės iki įvykio. Tad „Škoda“ remontas ekonomiškai netikslingas. Atitinkamai nukentėjusiajam mokėtina draudimo išmoka apskaičiuota pagal „Škoda“ rinkos vertės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio skirtumą – 1 038 Eur. Atsiliepimui pagrįsti pridėjo: gydytojo eksperto išvadą (t. 2, b. l. 67); VšĮ „Emprekis“ duomenis, kad „Škoda Octavia“ universalo (gamybos metai 1999) vidutinė vertė 2019 m. sausį buvo 1 290 Eur (su PVM); duomenis apie tapataus automobilio kainas internetinėse svetainėse; išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę – 1 038 Eur (su PVM) (t. 2, b. l. 68-73). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Vadinasi, nukentėjusiosios didelis neatsargumas taip pat yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sudarantis prielaidas mažinti šios žalos dydį, ir turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017; 2K-41-303/2020). 2020-11-30 AB „L“ atsiliepime nurodytos sumos yra draudiko apskaičiuotos kaip civilinio ieškovo, dėl eismo įvykio, patirta žala. Būtent tokio dydžio draudimo išmokos civiliniam ieškovui būtų mokamos tuo atveju, jei atsakomybė dėl eismo įvykio kiltų tik kaltinamuoju šioje byloje esančiam asmeniui. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog dėl eismo įvykio atsakomybė kyla ir/tik civiliniam ieškovui, jam mokėtina/priteistina atlygintinos žalos suma turėtų būti proporcingai mažinama, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalimi.
VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, L. A. dėl 2018-12-15 įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2018-12-15 iki 2019-05-08 ir jam už nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-12-17 iki 2019-05-08, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, iš socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 3 636,48 Eur ligos išmoka (t. 1, b. l. 86).
Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama.
Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmes (toliau - Žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklės) ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio metu transporto priemonės „Lexus NX“ valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta AB „L“.
Teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusysis dėl automobilio „Škoda Octavia“ sunaikinimo patyrė 1 038 Eur turtinę žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis, turtinės žalos dydis nustatytas draudiko eksperto, apskaičiavus „Škoda“ rinkos vertės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio skirtumą – 1 038 Eur. Su šios nustatytos turtinės žalos dydžiu sutinka nukentėjusysis ir atsakovė, daryti priešingą išvadą teismas neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies ir mažinti priteistinos turtinės žalos dydį, nes nukentėjusysis nepripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.
Taip pat teismas sutinka su draudiko gydytojos ekspertės nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Nukentėjusysis sutinka su draudiko gydytojos ekspertės neturtinės žalos įvertinimu 2 000 Eur. Teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Iš atsakovės AB „L“ pateikto atsiliepimo bei gydytojos ekspertės išvados matyti, kad vertinant patirtą neturtinę žalą buvo atsižvelgta į medicininius dokumentus, į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat nukentėjusiajam konstatuotą diagnozę (kairės mentės kaulo lūžis), skirtą gydymą (taikyta imobilizacija), reabilitaciją, nedarbingumo laikotarpį (beveik 5 mėnesiai, nuo 2018-12-15 iki 2019-05-08). Neturtinės žalos dydį pagrindžia ir nukentėjusiojo nurodyti neigiami išgyvenimai bei patirti nepatogumai dėl patirto sužalojimo. Kaip minėta nukentėjusysis nedarbingas buvo beveik 5 mėnesius, jam buvo imobilizuota kairė ranka, todėl akivaizdu, kad jis patyrė sunkumus tiek buityje, tiek rūpindamasis savimi (higiena, maisto ruoša, vaiko priežiūra ir pan.). Reabilitacinės procedūros skirtos nuo 2019-01-31. Iš 2019-03-29 medicinos dokumentų matyti, kad kairio peties sąnario judesiai išlikę riboti. Riboti ir skausmingi kairės rankos judesiai konstatuoti ir 2019-04-15 (t. 2, b. l. 51). Iš chirurgo konsultacijos 2019-04-04 matyti, kad dėl skausmingumo suleisti vaistai su lidokainu (t. 2, b. l. 52), kaip nukentėjusysis nurodė ieškinyje, prieš išeinant į darbą jam suleido vaistų, kurie pusei metų pašalina skausmą, sutepa sąnarį. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad yra išlikę ir liekamieji reiškiniai, nes ranką kartais skauda iki šiol. Atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, teismas neturi pagrindo abejoti dėl nurodytų liekamųjų reiškinių.
Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai, pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 ir kt.).
Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes, liekamuosius reiškinius, teismo vertinimu yra adekvati nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir nepatogumams, nėra per didelė ar per maža, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad teismo nuomone, eismo įvykio kilimui turėjo reikšmės nukentėjusiojo rizikingas elgesys, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat laikomas vienu iš esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi (Kasacinė nutartis Nr. 2K-41-303/2020). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui, sudaro pagrindą 20 procentų mažinti nustatytą neturtinę žalą, todėl teismas sprendžia, kad civilinė ieškovė turi nukentėjusiajam L. A. atlyginti 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Minėta, kad nukentėjusysis L. A. prašo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš K. V.. Nurodo, kad advokatui už darbą sumokėjo 500 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. L. A. išlaidų už teisinę pagalbą faktą patvirtina L. A. pateiktų dokumentų kopijos: sąskaita už teisines paslaugas 2020-06-29 Nr. 68, kurioje nurodyta, kad 500 Eur išlaidos yra už nukentėjusiojo atstovavimą baudžiamojoje byloje; pinigų priėmimo kvitas 2020-07-08 (serija LAT, Nr. 1071503) 400 Eur sumai ir pinigų priėmimo kvitas 2020-11-14 (serija LAT Nr. 1071515) 100 Eur sumai, kur nurodyta, kad minėtas sumas sumokėjo L. A. advokatui D. Fomkin.
Nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių (tiek įvykusių, tiek neįvykusių), kad advokatas rengė ir civilinį ieškinį, teismas šias išlaidas laiko pagrįstomis, proporcingomis atliktiems veiksmams, todėl šis nukentėjusiojo prašymas tenkinamas ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteisiamos iš kaltinamojo K. V..
Dėl kitų klausimų
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Liudytojas P. Š. pateikė kompaktinį diską su keturiomis fotonuotraukomis iš eismo įvykio (t. 2, b. l. 136). Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė kompaktinį diską su automobilio „Lexus NX“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) oro pagalvių kontrolės modulio duomenų ataskaita, gauta atliekant specialisto tyrimą Nr. 11-194(19)11-967(19) (t. 2, b. l. 141). Taip pat byloje yra kompaktinis diskas su teisiamojo posėdžio, vykusio 2021-06-01 nuotoliniu būdu, įrašu (prisegtas prie bylos 2 tomo viršelio). Šie daiktai paliekami saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti K. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš civilinės atsakovės AB „L“ priteisti 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur neturtinei bei 1 038 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.
Priteisti iš K. V. nukentėjusiajam L. A. 500 (penkis šimtus) Eur proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Liudytojo P. Š. pateiktą kompaktinį diską su keturiomis fotonuotraukomis iš eismo įvykio, Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą kompaktinį diską su automobilio „Lexus“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) oro pagalvių kontrolės modulio duomenų ataskaita, gauta atliekant specialisto tyrimą Nr. 11-194(19)11-967(19), kompaktinį diską su teisiamojo posėdžio, vykusio 2021-06-01 nuotoliniu būdu, įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
K. V. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Citadele“ bankas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. 42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įmokos paskirtyje nurodyti baudžiamosios bylos numerį 1-245-1133/2021. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.