- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-22849-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18013-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. antstolis D. K. (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo (skolininko) V. K. (toliau – pareiškėjas) 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0174/13/00196, nes yra suėjęs išieškojimo senaties terminas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturi nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto. Antstolis, vadovaujantis teisės aktais, privalėjo daryti užklausimus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, viešąją įstaigą Registrų centrą, darbo biržą, bankus, nuteistųjų, suimtųjų ir įtariamųjų asmenų registrą ir pan., o atlikęs šiuos veiksmus bei pritaikęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje numatytas priverstinio vykdymo priemones, jau seniai privalėjo priimti išieškojimo negalimumo aktą ir vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui, bet to nepadarė sąmoningai, kad galėtų auginti procentus ir vykdymo išlaidas. Pareiškėjo teigimu, jis nevengė sumokėti baudos, o realiai negalėjo jos sumokėti, nes neturėjo ir neturi finansinių lėšų ir galimybių. Nurodo, kad jo socialinė ir finansinė bei materialinė padėtis yra beviltiška ir sunki, nes jis turi daugybę skolų ir yra prie bankroto ribos. Priverstinis išieškojimas vyksta nuo 2013 m. sausio 24 d., t. y. 9 metus, todėl yra suėjęs senaties terminas.
3. Antstolis D. K. 2022 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu Nr. S-22-174-14532 atmetė pareiškėjo skundą, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Patvarkyme antstolis nurodo, kad vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 1373220-2 dėl 23,17 Eur dydžio administracines baudos išieškojimo iš skolininko V. K. 3-ios eilės išieškotojos VMI prie LR FM naudai. 2022 m. rugpjūčio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininko tos pačios dienos skundas dėl antstolio veiksmų (b. l. 51-53). Pareiškėjas savo skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr.0174/13/00196, nes yra suėjęs išieškojimo senaties terminas. Anot antstolio, vykdymo veiksmai buvo atliekami nuosekliai, užklausos atliekamos dažniau, nei kas dvejus metus. Vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti tik dėl skolininko kaltės, nes per visą vykdymo proceso laikotarpį skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, neieškojo būdų išieškomą sumą mokėti dalimis. Antstolis patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasis įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąja byla teismui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad VMI prie FM nesurašė protokolo ir nepriėmė nutarimų, pagal kuriuos pradėtos vykdomosios bylos, ji nesprendžia klausimų, susijusių su baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimu ir išieškojimu ir neatlieka nutarimų vykdymo kontrolės, prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
7. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
8. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr.0174/13/00196 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo 2012 m. lapkričio 24 d. savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vykdomąjį dokumentą Nr. 1373220-2 dėl 23,17 Eur (80,00 Lt) baudos išieškotojos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v. b. l. 1 – 3).
9. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdomojoje byloje Nr. Nr.0174/13/00196 yra suėjęs vykdymo senaties terminas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Antstolis su tokia skolininko pozicija nesutinka.
10. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
11. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nagrinėjamu atveju nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2012 m. lapkričio 24 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgiant į tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
12. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnyje (2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 redakcija) buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 dalimi teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojui pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.
13. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2013 m. sausio 24 d. priėmė vykdyti 2012 m. lapkričio 24 d. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vykdomąjį dokumentą Nr. 1373220-2. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, nutarimas Nr. 1373220-2 buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino (v. b. l. 1).
15. Susipažinus su vykdomąja byla nustatyta ir tai, kad antstolis nurodytoje vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, teikė paklausimus viešiesiems registrams, priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus . Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtų baudų išieškojimo procesuose nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis D. K. neatliko išieškojimo veiksmų.
16. Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą bei faktą, jog jis nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtas administracines nuobaudas (CPK 178 straipsnis). Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudas, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl ligos), pateisinančių skolininko pasyvumą. Savo ruožtu skolų ir vykdomųjų bylų gausa – iš esmės yra nulemti paties skolininko elgesio ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą. Skolininkas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl sunkios finansinės padėties, kuri iš esmės yra nulemta jo paties veiksmų, bei įrodymų jog nevengė sumokėti baudos. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo.
17. Teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą (v. b. l. 32), todėl jis turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstoliu, geranoriškai nedengė skolų.
18. Kadangi antstolis vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis.
20. Teismo vertinimu, antstolis, atmetęs pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomosios bylos vykdymą suėjus senaties terminui ir priverstinį išieškojimą užbaigti, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl antstolio D. K. veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.