Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Š. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (viena para), kaip atlikta viena diena laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu R. K. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. Š. prašo jį išteisinti. Įvertinus byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, parinktos bausmės rūšys ir nustatyti jų dydžiai, subendrinimo būdas ir galutinės bausmės dydis yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas. Tačiau apygardos teismas ištaiso skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas klaidas, todėl nuosprendį tikslina.

5. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, todėl padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo nuteistojo argumentu ir konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu. Nuteistojo kaltę dėl inkriminuotos veikos patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti bei ištirti duomenys.

6. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų spręsti, jog A. Š. ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, iš anksto susitarę, grobė svetimą turtą, tai suprato ir tokių padarinių norėjo.

7. Nuteistojo kaltę pagrindžia liudytojų A. D., M. G. parodymai, duoti tiek teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų „Body cam“ vaizdo kamerų įrašai, objektų apžiūros protokolai, fotonuotraukos ir kita byloje esanti medžiaga. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, liudytojai A. D. ir M. G. patvirtino, kad sulaikyti A. Š. ir R. K. iškart savo kaltės nepripažino ir teigė nežinantys, dėl ko yra sulaikyti. Tačiau vėliau jie pripažino, jog paspirtukus vis dėlto pavogė. Apeliantas skunde deklaratyviai nesutinka su pareigūnų duotais parodymais, tačiau konkrečių argumentų skunde nepateikia. Apygardos teismui abejonių dėl liudytojų A. D. ir M. G. parodymų patikimumo nekyla.

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė ir teisiamojo posėdžio apylinkės teisme patvirtino, kad jiems A. Š. ir R. K. vėliau pripažino, jog paspirtukus pasiėmė pasivažinėti ir kad vienas paspirtukas yra (duomenys neskelbtini), kuris priklauso vienam iš sulaikytų asmenų, o kitą paspirtuką kažkur išmetė prie „Akropolio“ į krūmus, kadangi šis nevažiavo (t. 1, b. l. 92-93). Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir apylinkės teisme patvirtino, kad nors pradžioje asmenys savo kaltę neigė, tačiau sulaikius asmenis belaukiant kito kolegų ekipažo nuteistieji patvirtino, kad paspirtukus pasiėmė nuo „Akropolio“ (t. 1, b. l. 96-97). Minėtų liudytojų A. D. ir M. G. duotus parodymus patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti ir aprašyti „Body cam“ vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 40-41). Apžiūrint vaizdo įrašą „2022_08_29_17808_006“ nurodyta, kad pareigūnas teiravosi sulaikytų asmenų, kodėl šie daro tokius blogus dalykus, asmuo su tamsiais marškinėliais (A. Š.) atsakė, kad norėjo pasivažinėti, nepardavė paspirtukų (t. 1, b. l. 40-41). Minėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys parodo, jog A. Š. suprato savo neteisėtą elgesį, jog pagrobė svetimą turtą.

9. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis nuteistojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas tiek R. K., tiek paties apelianto parodymus vertino kritiškai ir nuteistųjų duotais parodymais priimdamas nuosprendį iš esmės nesivadovavo. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu R. K. tvirtino, kad jis nukirpo paspirtuko spyną, o A. Š. pasakė, kad tai žmonos paspirtukas ir pastarasis neva nežinojo, jog paspirtukas yra vogtas, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad paspirtukus su A. Š. pavogė spontaniškai juos pamačius ir tarpusavyje su A. Š. susižvalgius. A. Š. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu davė iš esmės R. K. parodymams analogiškus parodymus, neva R. K. pastarojo paprašė parvaryti žmonos paspirtuką namo, o fakto, kad R. buvo paėmęs ir antrą paspirtuką, pastarasis neva nežinojo. Apylinkės teismas pagrįstai R. K. ir A. Š. duotus parodymus vertino kritiškai, kadangi teisiamojo posėdžio metu R. K. pakeistos faktinės aplinkybės, neva jis A. Š. pasakė, jog tai žmonos paspirtukas ir jį reikia parvaryti į R. K. namus, kelia abejonių dėl jų patikimumo. Apygardos teismo vertinimu, A. Š. ir R. K. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme duoti parodymai laikytini gynybine pozicija, A. Š. siekiant išvengti atsakomybės ir palengvinti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme duotus parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys.

10. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos stebėjimo kamerų (t. 1., b. l. 44-45), kaip ir nurodė apylinkės teismas, patvirtina R. K. ir A. Š. bendrus veiksmus ir paneigia kaltinamųjų parodymus dėl to, kad A. Š. neva nežinojo apie R. K. užvaldomą antrą paspirtuką. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtuose ir apylinkės teisme peržiūrėtuose vaizdo įrašuose matyti, kad R. K., priėjęs prie paspirtukų, nukirpo šių paspirtukų apsaugos trosines spynas. Tuo metu A. Š. buvo netoliese, stebėjo bendrininko veiksmus ir laukė, kol dviračių užraktai bus nukirpti. Po to, pamatęs, jog užraktai nukirpti, A. Š. iškart priėjo prie R. K. ir abu asmenys tuo pačiu metu pasiėmė po paspirtuką bei pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau vienas iš pagrobtų paspirtukų kratos metu buvo rastas pas R. K. bute. Šiuos duomenis vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog abu nuteistieji suprato, jog veikia kartu ir grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą ir šių padarinių nori. Taigi apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad A. Š., veikdamas kartu su R. K. bendrininkų grupėje, tyčia neteisėtai pagrobė svetimą turtą – du paspirtukus.

Dėl paskirtos bausmės

11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

13. A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą – vagystę, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, vagystė yra baigta. A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su R. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos penkių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas, be kita ko, laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir parinko teisingą bei proporcingą bausmės rūšį bei tinkamai nustatė jos dydį.

14. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. Š. yra ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio vagystes, plėšimus, kitus turtinius nusikaltimus, atlikęs ir laisvės atėmimo bausmes. Paskutinį kartą iki šioje byloje nustatyto nusikaltimo padarymo A. Š. buvo teistas 2021 m. balandžio 22 d., o paskutinį kartą po šios veikos padarymo – 2023 m. sausio 19 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams pagal BK 75 straipsnį (t. 2, b. l. 141-156). Ankstesniais nuosprendžiais A. Š. buvo taikomos įvairios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas, realus laisvės atėmimas. Kaip matyti, net skirtingų rūšių bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, o apelianto pasikartojantys teistumai rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti, o skiriamos bausmės iš esmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadaro ir nėra pakankamos atgrasyti A. Š. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo sistemingi, besikartojantys administraciniai nusižengimai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. Š. daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, be kita ko, už pakankamai šiurkščius: kontrabandinių cigarečių laikymą, kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus. Paskirtų baudų už padarytus nusižengimus nemoka (t. 2, b. l. 162-163). Taigi nuteistasis A. Š. sistemingai daro nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Aukščiau išvardintos aplinkybės aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistojo elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti atitinkamo griežtumo bausmę. Apeliantas šiuo metu jau yra šešiolika kartų teistas, padarė šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką esant neišnykusiam teistumui, legalaus pajamų šaltinio neturi, nedirba, yra nevedęs, teigė, esą yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Apelianto skunde deklaratyviai nurodomos aplinkybės, jog pastarasis lankosi pas psichologus, psichiatrus ir siekia pakeisti savo gyvenimą, nėra pakankamos ir nenusveria apeliantą neigiamai charakterizuojančių duomenų. Visos minėtos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistajam turi būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas.

15. A. Š. buvo paskirta nežymiai didesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į nutarties 13-14 punktuose paminėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad vis tik žymiai daugiau yra nuteistąjį ir padarytą nusikaltimą neigiamai arba itin neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kiek didesnę nei vidurkis.

16. Nors skundžiamu nuosprendžiu A. Š. buvo paskirta tinkamos rūšies ir proporcinga bausmė, tačiau bendrinant galutinę bausmę su anksčiau paskirta bausme buvo neišvengta tam tikrų netikslumų. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme ir A. Š. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams. Visų pirma, apygardos teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes nors ir teisingai nurodė nuosprendžio priėmimo datą, tačiau suklydo nurodymas teismą, kuris šį nuosprendį priėmė, t. y. paskirta bausmė turėjo būti bendrinama ne su Vilniaus miesto apylinkės teismo, o su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Atitinkamai šis klaida taisytina. Antra, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, tačiau nuosprendyje joks bendrinimo būdas tiesiogiai nenurodytas, o jį galima nuspėti pagal subendrintos galutinės bausmės dydį. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas faktiškai taikė dalinį bausmių sudėjimą, tačiau nurodė klaidingą bausmių bendrinimo teisinį pagrindą (nurodant bendrinimą apėmimo būdu – BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties ši nuosprendžio dalis taip pat tikslintina nurodant teisingą bausmių bendrinimo teisinį pagrindą.

17. Vertinant apylinkės teismo pridėtos bausmės dalį pažymima, jog prie griežtesnės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis švelnesnės bausmės – 5 mėnesiai iš 1 metų pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apylinkės teismas nemotyvavo pridedamos bausmės dalies, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Vis tik toks pažeidimas nelaikomas esminiu, nes parinktas pridedamos bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas. Apygardos teismas, spręsdamas dėl apylinkės teismo pridėtos bausmės dalies, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, kuri iš esmės charakterizuojama neigiamai, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas ir šios nutarties 13-14 punktuose aptartas aplinkybes. Pažymima ir tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju šioje byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi apylinkės teismas bausmes, paskirtas pagal atskirus nuosprendžius, turėjo bendrinti pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, tačiau šio pagrindo nuosprendyje nenurodė, todėl šis teisinis pagrindas nurodytinas tikslinant nuosprendį.

18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindė patikimais, pakankamais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, veiką kvalifikavo tinkamai. Apylinkės teismas parinko teisingą, proporcingą ir tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, ją iš esmės teisingai subendrino su pirmesniu nuosprendžiu, ir paskyrė tinkamą galutinę subendrintą bausmę, tačiau padarė daugiausiai apsirikimo klaidų, nurodydamas BK 63 straipsnio netinkamas dalis ir punktus, taip pat pirmesnio nuosprendžio pavadinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skundžiamas nuosprendis tikslinamas.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

19. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš A. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 76,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. Š. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apsunkinanti jo galimybes ateityje gauti pajamų, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. Š. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 5 mėnesius Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams.

Neišieškoti iš A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.