Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. RV-22-4732 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi perkvalifikuota į 253 straipsnio 1 dalį (nauja redakcija) – bausmė nekeista) - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu (Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi patikslinta į BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis) paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-4732 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta didelė, pildant didelės žalos rizikos atranką nustatyta vidutinė grėsmė visuomenei ar pačiam asmeniui rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Šiuo metu stebimos nuteistojo pastangos dalyvaujant resocializacijos procese, asmuo vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, siekdamas pokyčių susijusių su alkoholio vartojimo ypatumais, nuteistasis lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, lanko priklausomybių prevencijos programą, tačiau jo vidinė motyvacija pripažinti ir spęsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tolimesnio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse. Komisija pažymėjo, jog nuo paskutinio alkoholio vartojimo fakto nėra praėję 1 metai, bei akcentuoja, kad asmeniui dabartinis teistumas septynioliktas, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, stebimos nuteistojo nuostatos, palaikančios nusikalstamą elgesį, jam ne kartą buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurių metu jis nusikalsdavo pakartotinai, yra pažeidęs priežiūros visuomenėje sąlygas, nes vartojo alkoholį ir nelankė paskirtų užsiėmimų. Visos šios aplinkybės Komisijai leido daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo išvadų nedaro. Atsižvelgiant į tai, lygtinio paleidimo institutas nuteistajam taikytas nebuvo.

Nesutikdamas su aptartu Komisijos nutarimu nuteistasis A. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti. Skundas grindžiamas tuo, jog Komisijos pateiktos išvados yra paviršutiniškos, nuteistasis yra įsitikinęs, kad jam būnant laisvėje, su šeima, jis galėtų sėkmingiau integruotis, dirbti ir gydytis lankant anoniminių alkoholikų susirinkimuose, mokėti mokesčius. Per trumpą laiką kalėjime jis įrodė savo veiksmais, kad gali dirbti, yra skatintas, aktyviai dalyvaujantis užimtumo programose. Nuteistasis pažymėjo, kad turi kur dirbti, gyventi, palaiko tvirtus socialinius ryšius, sugyventinė jį nuolatos lanko, jis deda visas pastangas sveikimui nuo alkoholizmo. Be to Komisijos argumentai dėl skolų išieškojimo yra klaidinantys. Visa tai, nuteistojo nuomone, sudaro pagrindą panaikinti Komisijos nutarimą.

Skundas netenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Kaip matyti materialaus pagrindo egzistavimas sietinas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustačius, jog tokia rizika nėra vertinama kaip žema ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimui, nustatant ar nuteistojo elgesys nuosekliai buvo kreipiamas teigiamos korekcijos link.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui aktualios bylos medžiagos nuteistasis A. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik, kaip aukščiau jau aptarta, vien formalaus pagrindo taikant lygtinį paleidimą neužtenka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas, kuris teismo vertinimu yra vienas iš esminių sprendžiant ar nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija jau yra tokia teigiama, kad nuteistasis tolimesnį paskirtos bausmės atlikimą galėtų tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau įvertinus bylos duomenis, nuteistojo elgesyje materialusis pagrindas nėra konstatuojamas, o tokią išvadą teismas pagrindžia sekančiai.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip atitinkantis kriterijų – aukštas, kas jau savaime neleidžia taikyti lygtinio paleidimo, ir šiuo atveju turi būti vertinama nuteistojo pažanga tokią riziką mažinant, kuri turi būti įtikinanti, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, riziką įvertinus kaip aukštą, pažymėtina, kad tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad ši rizika nepakito nuo ankstesnių vertinimų. Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis net ir atlikdamas bausmę griežtos priežiūros sąlygomis negeba savo elgesio koreguoti išimtinai teigiamai, o tai neleidžia daryti išvados, kad savo elgesį pozityvia linkme nuteistasis sugebės koreguoti neizoliuotas nuo visuomenės. Kartu itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami.

Iš Socialinio tyrimo išvados (toliau – Išvada) matyti, kad nuteistasis laivės atėmimo bausmės metu dirba, (nuo 2023 m. spalio 9 d. siuvykloje, nuo 2023 m. gruodžio 7 d. ūkio aptarnavimo brigadoje) turi patvirtintą darbo ir gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju (2024 m. sausio 15 d. gautas nutiestojo sugyventinės sutikimas; 2024 m. sausio 22 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl galimybės įsidarbinti), atlikdamas bausmę baigė vidurinę mokyklą, įgijo staliaus specialybę, po truputį dengia įsiskolinimus, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, lankosi pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja priklausomybių prevencijos programoje, laikosi įstaigoje nustatytų tvarkos ir režimo reikalavimų, lankė resocializacijos skyriaus psichologės vedamus užsiėmimus. Nors tai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nesutiktina ir su aplinkybe, kurią nuteistasis savo skunde išskiria kaip teigiamą, tai yra, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeima, su kuria laisvėje galėtų sėkmingiau integruotis. Teismas pažymi, kad Komisijai nuteistasis nurodė, kad su mama ir broliu bendrauja retai, su dukra iš viso nebendrauja, o prieš sugyventinę, pas kurią norėtų gyventi lygtinio paleidimo atveju, yra naudojęs fizinį smurtą. Todėl sutiktina su Komisijos nuomone, kad nuteistojo santykiai su artimaisiais nėra artimi ir palaikantys. Nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tiek reikšmingos, kad vadovaujantis jomis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis išėjęs į laisvę ir būdamas šių asmenų (šeimos) įtakoje, laikysis visuomenėje priimtinų taisyklių bei moralės normų, bei nepažeidinės įstatymų. Tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dirba ir yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju, taip pat negali būti laikoma reikšmingu apsauginiu veiksniu, kadangi analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį pastebima, kad jis nusikalstamas veikas darė nepaisant jo darbinio statuso.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. teistas septyniolika kartų, šiuo metu atlieka septintą laisvės atėmimo bausmę, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam jau buvo taikomos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiais nesilaikė nustatytų taisyklių (vartojo alkoholį), nelankė paskirtų programų). Nuteistasis nusikaltimus darė dažnai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis negeba priimti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių, tai pat pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, todėl nuolatos pakartotinai nusikalsta. Šiuo atžvilgiu itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis vis dar nesupranta savo veiksmų pasekmių aukoms bei visuomenei – nieko blogo savo nusikalstamose veikose nemato, kaltina tik susiklosčiusias aplinkybes, gyvenimiškas situacijas bei negalėjimą atsisakyti alkoholio vartojimo. Nuosprendžiais yra įrodyta, kad A. Š. nusikaltimai buvo tyčiniai, baigti, savanaudiški, veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistasis kaltę dėl jų pripažįsta tik formaliai, nurodo, kad nusikalsta spontaniškai, neplanuodamas, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių tiek sau, tiek kitiems asmenims. Analizuojant asmens nusikalstamą bei gyvenimo istorijas, stebima, jog jis vengia spręsti turimas problemas arba pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas, kas išprovokuoja poreikį nusikalsti, jis susikoncentruoja į teigiamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas, todėl dažnai elgiasi ne pagal visuotinai priimtinas taisykles. Atsižvelgiant į tai tokie kriminogeniniai poreikiai, kaip ‚veiklos, skatinančios nusikalstamumą, darymas, būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių - išlieka itin aktualūs ir koreguotini pataisos proceso metu, juo labiau, kad stebima tik minimali nuteistojo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus.

Teismas pažymi, kad nors formalus pagrindas – atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra viena iš sąlygų lygtinio paleidimo taikymui tačiau sprendžiant dėl šio instituto taikymo pagrįstumo be kita ko negalima neatsižvelgti ir į likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 5 mėnesiai 23 dienos. Bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu, nors formalusis pagrindas byloje nustatytas, tačiau akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri išlieka didelė, nenustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio pokytis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės. Komisija, įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai nustatė nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nuteistojo skundžiami argumentai dėl nuteistojo kriminogeninių veiksnių susijusių su alkoholio vartojimo problemomis bei turimų įsiskolinimų dengimu, nebuvo esminiai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Konstatuotina, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. RV-22-4732 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nuteistojo A. Š. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. RV-22-4732 netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.