- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-08
- Bylos Nr.
- e2YT-350-445/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01451-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. 2023-10-12 pareiškimą (toliau – ir pareiškimas) suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui dėl pastatų valdymo įgyjamąja senatimi juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo, siekiant įregistruoti jos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą su 9 kv. m terasa, plane pažymėtus 1A1 /p ir Tr, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 157,52 kv. m, plotas bruto 235 kv. m su jo sudėtinėmis dalimis: rūsiu, plane pažymėtu R, kurio bendras plotas 58,44 kv. m, pastoge, plane pažymėta M, kurios bendras plotas 34,44 kv. m, priestatu, plane pažymėtu 1aI/p, kurio bendras plotas 10,01 kv. m ir pagalbinio ūkio pastatus: tvartą su daržinę, plane pažymėtus 21I/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurių užstatytas plotas 78 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis J. B. nuo 1974 metų dirbo (duomenys neskelbtini) ūkyje. 1987 m. gegužės 15 d. direktoriaus įsakymo Nr. 73 pagrindu (duomenys neskelbtini) jai, B. A., V. suteikė 0,15 ha ploto pasodybinį sklypą gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). Nurodytame namų valdos žemės sklype Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos, pastato naudotoja yra A. B.. Statinių išdėstymo plane gyvenamasis namas pažymėtas indeksu 1a1/p, ūkiniai pastatai pažymėti indeksais 1I1/ž ir 2I1/m. 1988 m. liepos 7 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir B. A., V. buvo sudaryta sutartis „Dėl ūkio individualinio gyvenamojo namo su kiemo statiniais pardavimo darbuotojui nuosavybėn TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1978 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 518 nustatyta tvarka“. Pagal šią Sutartį (duomenys neskelbtini) pardavė A. B. (duomenys neskelbtini) esančiame 15 arų sodybiniame sklype pastatytą 4 kambarių mūrinį gyvenamąjį namą su kiemo statiniais. Pagal 1988 m. liepos 25 d. Valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktą gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais buvo priimti naudoti kaip atitinkantys to meto Statybos normas ir Taisykles (SN ir T). Nors gyvenamasis namas eksploatacijai buvo priduotas 1988-07-25, faktiškai jame pradėjo gyventi 1989 m. pavasarį, t. y. jau po sutuoktinio J. B. mirties. Šioje sodyboje pareiškėja užaugino dukras J. ir R., kurios sukūrė šeimas ir išvyko gyventi kitur. Sodyboje gyvena pareiškėja viena. Namas ir jo priklausiniai seniūnijos knygose buvo įrašyti jos vardu. Alytaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byloje 1992-01-20 įrašyta, kad Sodybą sudaro: 1) gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1 /p, su jo sudėtinėmis dalimis: a) rūsiu; b) mansarda ir c) veranda; 2) ūkio pastatas, plane pažymėtas 211/ž; 3) ūkio pastatas, plane pažymėta 311/m; 4) ūkio pastatas, plane pažymėtas 411/m. Nuo 1989 m. pavasario iki dabar sodyba naudojosi ir ją išlaikau aš. Pareiškėja naudojasi sodyboje išlikusiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. 2022 m. rudenį kreipėsi į VĮ Registrų centras, kur buvo paruošta sodybos(duomenys neskelbtini) Kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro sprendimu nuspręsta pareiškėjos prašymą atmesti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2022-12-12 priėmė sprendimą Nr. SPR4-25128 (14.5E) atsisakyti įregistruoti mano nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus. Gavusi neigiamą VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą, pareiškėja kreipėsi į Varėnos seniūniją dėl pažymos apie statinius, užpildžiau Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir iš naujo kreipėsi į VĮ RC su prašymu įregistruoti sodybą į viešuosius registrus. Pareiškėjai kreipiantis dar kartą, nuspręsta prašymą atmesti, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Jūsų kartu su prašymu pateiktoje 2023-02-22 Pažymoje dėl duomenų pateikimo Nr. GPŽ7-11 tik nurodyta, kad A. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), naudojasi nekilnojamuoju turtu, todėl minėta pažyma nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimo į aukščiau minėtus pastatus. Be to, pažymėtina, jog minėtoje pažymoje nėra duomenų, -kokiu nuosavybės pagrindu ir kada (data/metai) atlikti įrašai ūkinėse knygose apie nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl Registro tvarkytojas negali priimti sprendimo dėl minėtos pažymos tinkamumo nuosavybės teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, turite pateikti ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai arba notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio - savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai.
Pareiškėja nurodo, kad visais įmanomais būdais stengėsi įteisinti iš (duomenys neskelbtini) įsigytą sodybą, tačiau to padaryti iki šiol nepavyko. Nuo pat sodybos įsigijimo pareiškėja su vaikais, o vėliau viena iki dabar gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prižiūri sodybą, išlaiko ją ir remontuoja. Šią sodybą įgijo pagal sandorį, t. y. sąžiningai. Sodyba viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centras sprendimai. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, kurias gali patvirtinti aplinkiniai gyventojai, visą valdymo laikotarpį ( nuo 1999 metų iki 2023 metų) sodyba mano yra valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Sodybą pareiškėja valdo kaip savą, čia yra pastovi ir vienintelė mano gyvenamoji vieta. Visada elgiasi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už ją į sodybą. Sodybą įsigijo 1988metais, gyventi joje pradėjau 1989 metais, todėl dar 1999 metais suėjo valdymo terminas, nustatytas CK 4.68 str. įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu. Pareiškėja pareiškė, kad pastato valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas ir nėra apribojimų, nurodytų CK nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo teismo prašo pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo teismo bylą nagrinėti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje surinktą medžiagą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991-07-25, įteisinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nuostatomis. Nutarimo 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams“. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, mano, kad pareiškėja, Teismo prašydama nustatyti jai Statinių nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad Statinių, dėl kurių pareiškimu į Teismą ji kreipėsi, statyba buvo teisėta, t. y. nagrinėjant pareiškimą, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais, kad Statinių statyba buvo vykdoma teisėtai. Iš su pareiškimu pateiktos valstybės įmonės Registrų centro 2022-11-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Statiniai yra pastatyti 1988 m.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, atitinkamai nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui. Byloje pareiškėjos įtraukti ir atsiliepimus teikę suinteresuoti asmenys prieštaravimų jos pareiškimui nepareiškė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kelia statybos teisėtumo (statybos baigimo įforminimo) klausimą, ieškinio dėl to nėra pareiškusi. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesiekia įrodyti jos valdomo gyvenamojo namo, pastatyto 1988 m., ūkinių pastatų statybos teisėtumo, savavališkos statybos klausimas nėra jos pareiškimo dalykas, ji įrodinėja įgyjamosios senaties sąlygų buvimą, tarp kurių nėra sąlygos dėl statybos teisėtumo.
Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Šiuo atveju, esant tam tikroms ginčo dėl statybos teisėtumo užuomazgoms, teismas bylą vis tiek nagrinėja ypatingąja teisena, t. y. pagal poreikį taikydamas atitinkamas bendrosios ieškinio teisenos normas. Šiuo atveju byloje yra priimamas sprendimas, o ne nutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniai).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodomi nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas su 9 kv. m terasa, plane pažymėtus 1A1 /p ir Tr, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 157,52 kv. m, plotas bruto 235 kv. m su jo sudėtinėmis dalimis: rūsiu, plane pažymėtu R, kurio bendras plotas 58,44 kv. m, pastoge, plane pažymėta M, kurios bendras plotas 34,44 kv. m, priestatu, plane pažymėtu 1aI/p, kurio bendras plotas 10,01 kv. m ir pagalbinio ūkio pastatus: tvartą su daržinę, plane pažymėtus 21I/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurių užstatytas plotas 78 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), kuriems prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar tų daiktų daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) kada nors buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 2022-10-27 buvo atlikti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų kadastriniai matavimai, atitinkamai yra tenkinamos pirmoji ir antroji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Byloje pateiktais duomenimis 1988 m. liepos 7 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir B. A. (taip dokumente), V. buvo sudaryta sutartis „Dėl ūkio individualinio gyvenamojo namo su kiemo statiniais pardavimo darbuotojui nuosavybėn TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1978 m. birželio 19 d. sutarties Nr. 518 nustatyta tvarka“. Pagal šią Sutartį (duomenys neskelbtini) pardavė A. B. (duomenys neskelbtini) esančiame 15 arų sodybiniame sklype pastatytą 4 kambarių mūrinį gyvenamąjį namą su kiemo statiniais. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamuosius daiktus įgijo teisėtai ir juos valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus nuo įsigijimo 1988 m. valdė kaip savus, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėja nekilnojamuosius daiktus valdo daugiau kaip 10 metų (pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo 1988 metų), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.
Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžininga, jai siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomą nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti pastatus, kurių dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (gyvenamajame name, kuris eksploatacijai buvo priduotas 1988-07-25, faktiškai jame pradėjus gyventi 1989 m. pavasarį, t. y. jau po sutuoktinio J. B. mirties, šioje sodyboje pareiškėjai užauginus dukras J,. R.), ji pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos statinius negu ji. Per visą statinių valdymo laikotarpį, t. y. 36 metus, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjos valdomų pastatų, niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į šį nekilnojamąjį daiktą.
Teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, įvertinęs visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimą tenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. faktą, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su 9 kv. m terasa, plane pažymėtus 1A1/p ir Tr, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 157,52 kv. m, plotas bruto 235 kv. m su jo sudėtinėmis dalimis: rūsiu, plane pažymėtu R, kurio bendras plotas 58,44 kv. m, pastoge, plane pažymėta M, kurios bendras plotas 34,44 kv. m, priestatu, plane pažymėtu 1aI/p, kurio bendras plotas 10,01 kv. m ir pagalbinio ūkio pastatus: tvartą su daržinę, plane pažymėtus 21I/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurių užstatytas plotas 78 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.